Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovui V. G. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2021 m. birželio 21 d. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Išskirtinio būsto statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. G., prašydama pripažinti, kad ieškovė atsakovą teisėtai atleido iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovei nustatytas 7 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminas nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nustatė šiuos ieškinio trūkumus: ieškovė nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą; prie ieškinio nepateiktas nė vienas rašytinis įrodymas, nepateiktas net darbo ginčų komisijos sprendimas darbo byloje; nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad M. C. yra UAB „Išskirtinio būsto statyba“ vadovas ir turi teisę pasirašyti įmonės vardu ieškinį.

3. 2021 m. birželio 25 d. ieškovei per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) išsiųsta Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties kopija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi nutarta ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovui V. G. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas išaiškino ieškovei, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1 Teismui nustačius, jog ieškovė yra aktyvi EPP vartotoja, 2021 m. birželio 23 d. nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovei išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis per EPP sistemą ir ji ieškovei įteikta 2021 m. birželio 28 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis).

4.2 Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisykles, patvirtintas Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), paslaugų gavėjas (šiuo atveju EPP sistema besinaudojantis asmuo – ieškovė), aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų Taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (pareiškus šį sutikimą kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas). Taisyklių 34 punkte numatyta, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra aktyvi EPP sistemos vartotoja (paskutinis ieškovės prisijungimas prie EPP, LITEKO duomenimis, fiksuotas 2021 m. birželio 23 d.). Nesant duomenų, kad ieškovės LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi ar kad ji būtent šioje konkrečioje byloje būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, ieškovei teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo buvo siųsta per LITEKO VEP posistemį.

4.3 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, atskiruoju skundu nebuvo apskųsta, todėl įsiteisėjo ir turi būti privalomai vykdoma.

4.4 Teismas nutartyje buvo išaiškinęs, jog, per nustatytą terminą nepašalinus nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas. Kadangi ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, ieškinys laikytinas nepaduotu ir nutartimi grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovui V. G. priimti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1 Ieškovė nesutinka su teismo nuomone, kad ji turėjo atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Taip pat nesutinka, jog teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis ieškovei įteikta per LITEKO VEP paskyrą ir kad terminams trūkumams pašalinti jau baigėsi.

5.2 Pažymi, jog ieškovė į teismą kreipėsi ne elektroninių ryšių priemonėmis, o siųsdama ieškinį registruotu paštu. Todėl teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis ieškovei turėjo būti siunčiama remiantis CPK 123 straipsnio 2 dalimi. Ieškovė apie 2021 m. birželio 23 d. nutartį nieko nežinojo, todėl ir negalėjo pašalinti teismo nurodytų trūkumų.

5.3 Pažymi ir tai, jog nors teismas nurodė, kad skundžiama nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus vėl kreiptis į teismą su nauju ieškiniu, tačiau tokiu atveju būtų praleistas įstatyme nustatytas terminas ieškiniui pareikšti (DK 231 straipsnio 1 dalis).

5.4 Pateikia įrodymus, kad už ieškinį yra sumokėtas teismo nurodytas žyminis mokestis. Taip pat pateikia darbo ginčų komisijos sprendimą ir įrodymus, kad ieškinį pasirašęs M. C. yra UAB „Išskirtinio būsto statyba“ direktorius. Palaiko prašymą dėl visos rašytinės medžiagos, susijusios su ginčo nagrinėjimu, išreikalavimo iš darbo ginčų komisijos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties, kuria nutarta ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovui V. G. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir, įvertinus pateiktus papildomus dokumentus, jos ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo, jog apie teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovė nieko nežinojo, todėl ir negalėjo pašalinti teismo nurodytų trūkumų. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis ieškovei buvo įteikta per LITEKO VEP paskyrą.

9. Civilinės bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog:

9.1 2021 m. birželio 21 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės ieškinys. Ieškinys teismui atsiųstas popierine forma, registruotąja pašto siunta. Ieškinyje nurodytas ieškovės adresas – (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog ant voko, kuriame buvo atsiųstas teismui ieškinys, taip pat nurodytas ieškovės adresas – (duomenys neskelbtini), be to, skliaustuose pažymėta, jog tai yra adresas korespondencijai.

9.2 2021 m. birželio 23 d. nutartimi teismas nustatė ieškinio trūkumus ir terminą jiems pašalinti.

9.3 2021 m. birželio 25 d. teismui nustačius, jog ieškovė yra aktyvi EPP sistemos vartotoja, nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovei buvo išsiųsta tik elektroninių ryšių priemonėmis per EPP sistemą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bylos kortelėje nėra užfiksuota duomenų apie nutarties ieškovei pristatymo datą, laiką, perskaitymo datą, įteikimo rezultatą, šie laukai bylos kortelėje yra tušti.

9.4 2021 m. liepos 9 d. nutartimi teismas nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, kadangi ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų.

9.5 2021 m. liepos 12 d. minėtos teismo nutarties kopija, ieškinys bei pažyma ieškovei buvo išsiųsti per EPP sistemą ir ieškovės nurodytu adresu korespondencijai – (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bylos kortelėje užfiksuota pristatymo data ir laikas „2021 m. liepos 13 d., 11.28 val.“, tačiau nei perskaitymo data, nei įteikimo rezultatas neužfiksuoti, šie laukai bylos kortelėje yra tušti.

9.6 2021 m. liepos 14 d. teisme elektroniniu paštu buvo gautas ieškovės prašymas dėl informacijos pateikimo. Ieškovė prašė teismo pateikti, be kita ko, informaciją apie ieškovės ieškinio atsakovui V. G. priėmimą. Informaciją paprašė pateikti el. paštu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini).

9.7 2021 m. liepos 15 d. per pašto kurjerį ieškovės direktoriui M. C. buvo įteikti teismo 2021 m. liepos 12 d. ieškovei paštu išsiųsti dokumentai, t. y. 2021 m. liepos 9 d. nutarties kopija, ieškinys bei pažyma.

9.8 2021 m. liepos 20 d. ieškovė teismui el. paštu pateikė atskirąjį skundą su priedais dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties. Be kita ko, ieškovė nurodė, jog ieškinys dėl ieškovei nežinomų priežasčių buvo grąžintas su kitais procesiniais dokumentais.

9.9 2021 m. liepos 21 d. priimtas ieškovės atskirasis skundas. Taip pat 2021 m. liepos 21 d. ieškovei el. paštu išsiųstas atsakymas dėl šios civilinės bylos procesinės eigos.

10. Iš to, kas anksčiau aptarta, matyti, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė yra aktyvi EPP sistemos vartotoja, nesant duomenų, kad ieškovės LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi ar kad ji būtent šioje konkrečioje byloje būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, ieškovei teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo išsiuntė per LITEKO VEP posistemį. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, išsiųsdamas ieškovei teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo per jos EPP paskyrą, tokiu būdu siekė operatyviai ir ekonomiškai informuoti ieškovę apie teismo nustatytus ieškinio trūkumus ir būtinybę juos pašalinti, kad ieškinys būtų priimtas, todėl tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai yra iš esmės suprantami ir pateisinami. Kita vertus, teismas priimdamas skundžiamą 2021 m. liepos 9 d. nutartį ir turėdamas akivaizdžių duomenų, kad ieškovė paskutinį kartą prie EPP sistemos jungėsi 2021 m. birželio 23 d., turėjo suprasti, jog ieškovei nėra žinoma apie teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį, kurią teismas per EPP sistemą ieškovei išsiuntė tik 2021 m. birželio 25 d. Pirmosios instancijos teismas turėdamas akivaizdžių duomenų, jog po 2021 m. birželio 23 d. ieškovė prie EPP sistemos nebesijungė ir apie nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo nežino (kaip minėta, bylos kortelėje nėra užfiksuota duomenų apie nutarties pristatymo datą, laiką, perskaitymo datą, įteikimo rezultatą, šie laukai bylos kortelėje yra tušti), konstatuodamas, kad 2021 m. birželio 23 d. nutartis ieškovei vis dėlto buvo įteikta tinkamai 2021 m. birželio 28 d., CPK 175¹ straipsnio 10 dalies nuostatas taikė formaliai, neatsižvelgdamas į tikrąją situaciją, kad nutartis ieškovei vis dėlto nebuvo įteikta.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė nė viename savo procesiniame dokumente nenurodė, kad sutinka procesinius dokumentus gauti per EPP sistemą, priešingai, ji aiškiai buvo nurodžiusi adresą korespondencijai – (duomenys neskelbtini). Taigi, nors ieškovė ir yra EPP sistemos vartotoja, šio fakto teismas neturėjo suabsoliutinti, nes dėl tam tikrų aplinkybių (pavyzdžiui, techninių kliūčių ir pan.) EPP sistemos vartotojas gali neturėti galimybės naudotis minėta sistema. Tuo labiau teismas, turėdamas akivaizdžius įrodymus, kad teismo siųsta 2021 m. birželio 23 d. nutartis ieškovės per EPP sistemą nepasiekė, turėjo imtis kitų priemonių, kad minėta nutartis būtų tinkamai įteikta ieškovei, t. y. siųsti nutartį ieškovės nurodytu adresu korespondencijai.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018). Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog ieškovė iki pat skundžiamos 2021 m. liepos 9 d. nutarties priėmimo (ir ilgiau) nežinojo apie teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį ir pareigą per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Kad ieškovė nežinojo apie teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, įrodo ir ta aplinkybė, jog 2021 m. liepos 14 d. (jau po skundžiamos 2021 m. liepos 9 d. nutarties priėmimo) teisme elektroniniu paštu buvo gautas ieškovės prašymas dėl informacijos pateikimo. Ieškovė prašė teismo pateikti, be kita ko, informaciją apie ieškovės ieškinio atsakovui V. G. priėmimą.

13. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, juridiniam asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas gali siųsti dokumentus per EPP tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Be to, nors Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų, ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje, tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, savaime nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per EPP asmeniui, kuris yra EPP vartotojas ir naudojosi savo VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

14. Pateikdama ieškinį ieškovė nurodė adresą korespondencijai – (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, nė viename procesiniame dokumente ieškovė nebuvo nurodžiusi, jog sutinka procesinius dokumentus gauti per EPP sistemą. Nors nebuvo draudžiama ieškovei procesinius teismo dokumentus siųsti per EPP sistemą, tačiau tai neatleido teismo pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti ieškovę apie teismo priimtą nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Pažymėtina, jog kai ieškovės nurodytu adresu korespondencijai teismas išsiuntė skundžiamą 2021 m. liepos 9 d. nutartį ir kitus procesiunius dokumentus, ieškovei visi dokumentai pasirašytinai buvo įteikti 2021 m. liepos 15 d. Jeigu teismas ir 2021 m. birželio 23 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo būtų išsiuntęs ieškovės nurodytu adresu korespondencijai – (duomenys neskelbtini), tikėtina, ši nutartis laiku būtų pasiekusi ieškovę, o ji būtų reagavusi į teismo nustatytus trūkumus. Ieškovės siekį, kad procesas tęstųsi šioje civilinėje byloje, rodo jos kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai (žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys įrodymai – 2021 m. liepos 20 d. lėšų pervedimo nurodymas; duomenys apie ieškovės direktorių – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2019 m. gegužės 7 d. išplėstinis išrašas; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 17 d. sprendimas).

15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas aptarta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas jokių papildomų veiksmų, siekdamas užtikrinti ieškovės realų žinojimą apie teismo nustatytus ieškinio trūkumus ir pareigą juos pašalinti, kad ieškinys būtų priimtas, nesiėmė – nesiuntė teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties žinomu juridinio asmens buveinės adresu, t. y. neveikė pagal rūpestingumo ir atidumo standartus, siekdamas užtikrinti tinkamą ieškovės informavimą apie nustatytus ieškinio trūkumus ir būtinybę juos pašalinti, bet pasirėmė formalia prielaida, kad ieškovė yra aktyvi EPP sistemos vartotoja ir 2021 m. birželio 23 d. nutartis buvo tinkamai įteikta. Tokie pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas dėl tinkamo ieškovės informavimo apie 2021 m. birželio 23 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo.

16. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turės įvertinti, ar ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikdama papildomus įrodymus tinkamai pašalino 2021 m. birželio 23 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

17. Kadangi ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nenagrinėjamas ieškovės prašymas dėl visos rašytinės medžiagos, susijusios su ginčo nagrinėjimu, išreikalavimo iš darbo ginčų komisijos. Šį prašymą pirmosios instancijos teismas išnagrinės po to, kai išspręs ieškinio priėmimo klausimą. Kol nėra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, spręsti klausimą dėl rašytinės medžiagos išreikalavimo iš darbo ginčų komisijos netikslinga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 9 d. nutartį ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinio atsakovui V. G. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.