Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 241 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant, ir S. J. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. J. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini), būdamas savo gyvenamosiose patalpose, 2021 m. vasario 21 d. apie 15.00 val. savavališkai pasišalino – pabėgo iš laisvės atėmimo vietos ir 2021 m. vasario 22 d. apie 10.21 val. buvo surastas ir sulaikytas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje ties (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ar atliekantiems bausmę atvirojoje kolonijoje ir gyvenančių pataisos namams priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose pataisos namų teritorijoje elgesio taisyklių“ 6.3 punkto reikalavimus, draudžiančius savavališkai palikti pataisos namų teritoriją.

2. Alytaus apylinkės teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, rodančius jo polinkį nusikalsti, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir sprendė, kad bausmės tikslams pasiekti būtina skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teismas sprendė, kad esant BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygoms, yra pagrindas bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Įvertinęs nuteistojo turtinę padėtį, teismas valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, iš nuteistojo nepriteisė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis S. J. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. Tačiau iš apeliacinio skundo turinio, nesutikimo su nuosprendyje padarytomis išvadomis motyvų matyti, kad šiuo atveju yra keliamas tik bausmės klausimas, prašoma pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sutrumpinti laisvės atėmimo bausmę.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta ar per švelni.

7. Parenkant bausmės rūšį ir jos dydį vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, nuteistojo apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo S. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą šiuo konkrečiu atveju ir paskyrė nuteistajam S. J. per griežtą bausmę.

9. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi, kad tokia pati situacija ateityje nepasikartotų. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje bylose Nr. 2K-7-107/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).

10. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas S. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nustatė, kad jis kaltę pripažino pilnai, tačiau pasisakydamas dėl nuteistajam skirtinos bausmės, teismas nuosprendyje nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, argumentų, kodėl prisipažinimas šiuo atveju nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nenurodė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo S. J. apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai jo prisipažinimo nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra pagrįsti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme S. J. savo kaltę pripažino visiškai, davė nuoseklius parodymus apie inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, paaiškino, kad gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo poelgio neteisina, blogai padarė ir tai yra pamoka (b. l. 75, 76). Savo kaltės nuteistasis neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis (b. l. 61, 62). Taigi nuteistojo pozicija dėl kaltės pripažinimo viso proceso metu buvo nuosekli, išvengti atsakomybės nuteistasis nebandė. Apeliaciniame skunde savo kaltės S. J. taip pat neneigia (b. l. 91), teismo posėdyje patvirtino, kad dėl to, ką padarė, gailisi (b. l. 111). Esant šioms aplinkybėms, abejoti nuteistojo prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padaryto nusikaltimo nuoširdumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Konstatavus šią išvadą yra pagrindas skundžiamą nuosprendį keisti, nuteistojo S. J. prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

11. Apeliaciniame skunde keliamas ir paskirtos bausmės klausimas. Nuteistasis sutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi, tačiau prašo ją švelninti nustatant trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę šiuo atveju iš tikrųjų nėra pagrindo – nuteistasis S. J. praeityje teistas 13 kartų, naują tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės atlikimo metu, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, ir būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), (duomenys neskelbtini) pataisos namų charakteristikoje yra vertinamas neigiamai (b. l. 18). Tačiau atsižvelgiant į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę švelninti, nustatant trumpesnį jos terminą. Pagrindžiant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nors nuteistojo S. J. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį ji priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Nuteistasis, kaip minėta, dėl padaryto nusikaltimo savo kaltės neneigė viso proceso metu, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šioje byloje nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės teikia pagrindą manymui, kad nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, buvo spontaniškas, nuteistasis sulaikymo nevengė ir tai rodo kiek mažesnį tokio pobūdžio nusikalstamos veikos rūšinį pavojingumą ir sudaro prielaidas švelnesnės bausmės skyrimui. Be to, savo prisipažinimu ir nuosekliais parodymais S. J. prisidėjo prie greito nusikalstamos veikos ištyrimo ir bylos išnagrinėjimo. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, į jas, individualizuodamas S. J. skirtiną bausmę, neatsižvelgė, formaliai nurodydamas tik tai, kad nusikaltimas yra tyčinis ir priskiriamas nesunkiems nusikaltimams. Aptartos su nuteistojo padaryta nusikalstama veika, jos pavojingumu susijusios aplinkybės nors S. J. baudžiamosios atsakomybės ir nešalina, tačiau jų visuma patvirtina skundo argumentų dėl per griežto nubaudimo pagrįstumą – nors S. J. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta nežymiai mažesnė, negu sankcijoje numatytas vidurkis, laisvės atėmimo bausmė, aptartos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, sudaro pagrindą pripažinti, kad S. J. paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota ir jis buvo nubaustas per griežtai. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. J. paskirtos bausmės keičiama, trumpinant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

12. Konstatavus, kad yra pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę trumpinant jos terminą, atskirai pasisakytina ir dėl nuteistajam skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo. S. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 241 straipsnio 1 dalyje, padarė atlikdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pabaiga pagal minėtą nuosprendį yra 2021 m. liepos 5 d. (b. l. 17). BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina jas visiškai ar iš dalies sudėdamas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. J. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimui taikė BK 64 straipsnio nuostatas.

13. Pirmosios instancijos teismas S. J. paskirtas bausmes bendrino visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 2 dalis) ir nors tokio sprendimo nemotyvavo, teisėjų kolegija sprendžia, kad bendrinant bausmes visiško sudėjimo būdu (prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį) baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas teisingai. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyta, kokiu atveju taikytinas dalinio bausmių sudėjimo būdas, o kada bausmės turėtų būti bendrinamos jas visiškai sudedant. Bausmių bendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę. Šiuo atveju įvertinus nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą (S. J. praeityje yra teistas 13 kartų, jam ne kartą buvo skirta griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, naują tyčinį nusikaltimą padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, turėdamas neišnykusį teistumą ir būdamas recidyvistas, savo netinkamo elgesio nekeičia, bausmės atlikimo metu taip pat nesistengia elgtis tinkamai), bausmių bendrinimas dalinio sudėjimo būdu neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nuteistajam S. J. bausmės yra švelninama, o pagal BK 64 straipsnio 2 dalies nuostatas prie nauju nuosprendžiu paskiros bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, Alytaus apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo keistina, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalis, kuri 2021 m. birželio 16 d. yra 20 dienų laisvės atėmimo.

14. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į nuteistojo poelgį sąlygojusias aplinkybes (baimę dėl galimo kitų nuteistųjų smurto), tačiau atkreipiamas dėmesys, kad jokie objektyvūs šias nuteistojo nurodomas aplinkybes patvirtinantys duomenys byloje nėra surinkti. Nenustatyta, kad apie netinkamą kitų nuteistųjų elgesį, grasinimus, smurtą ar smurto grėsmę S. J. būtų pranešęs pataisos įstaigos pareigūnams. Byloje yra (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2021 m. vasario 23 d. nutarimai dėl nuteistojo nubaudimo, kuriuos skunde mini nuteistasis, tačiau jie patvirtina tik tai, kad 2021 m. vasario 21 d. buvo surasti ir paimti mobilaus ryšio telefonai ir dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo nuteistajam S. J. paskirtos nuobaudos (b. l. 86, 87). Esant šioms aplinkybėms nuteistojo skundo argumentus dėl savavališką pasišalinimą (pabėgimą iš įkalinimo įstaigos) paskatinusių priežasčių vertinti kaip turinčius įtakos skirtinai bausmei nėra pagrindo.

15. Dėl nuteistojo prašymo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs S. J. turtinę padėtį ir realią galimybę atlyginti 131,94 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, priėmė sprendimą jų iš nuteistojo neišieškoti. Taigi nuteistojo prašymas panaikinti nuosprendžio dalį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo yra nepagrįstas.

16. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam S. J., kurias sudaro 87,71 Eur (b. l. 101). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant BPK 106 straipsnio nuostatas apeliacinėje instancijoje, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

17. Vertinamu atveju nuosprendį skundė nuteistasis S. J., jo apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistajam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią jis šiuo metu atlieka. Duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas nėra (informacija apie nuteistojo gaunamas pajamas, turimą turtą nepateikta). Atsižvelgiant į paminėtą, taip pat į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo S. J. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo S. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti S. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

S. J. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. J. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi – 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo ir S. J. paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimt) mėnesių 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo S. J. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 87,71 Eur, neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.