- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- 1-1091-1181/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04411-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zina Vilnienė
- Kaltinamasis
- N. J.
- Advokatai
- Živilė Žemaitaitienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. N. J. 2023 m. vasario 3 d., apie 19.46 val., Vilniuje, Žygimantų gatvėje, ties pastatu Nr. 14, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Kia Niro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai 2023 m. vasario 3 d. 19.58 val. pirmos patikros metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija ir 2023 m. vasario 3 d. 20.18 val. antros patikros metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip N. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje ištirtų įrodymų esmė
2. Kaltinamasis N. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. vasario 3 d. po darbo susitiko su pažįstamu, važiavo vakarieniauti, taip pat vartojo alkoholį. Po vakarienės važiavo savo automobiliu, negali pasakyti, kodėl taip pasielgė, niekada išgėręs nevairuoja. Išvažiavęs posūkyje nesuvaldė automobilio, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Įvykis įvyko apie 19.30 val., įvykio dieną gėrė putojantį vyną, po to – kokteilius. Ypatingos progos nebuvo. Darbe buvo baigę projektą. Negali pasakyti, ar jautėsi apsvaigęs. Žino, kad vairuoti išgėrusiam negalima. Labai gailisi dėl šio įvykio, jam tai pamoka visam gyvenimui. Policijos pareigūnai jam nustatė 2 promilių neblaivumą. Dėl kito automobilio apgadinimo padarytą žalą jau atlygino, pardavė (duomenys neskelbtini). Jo automobilis yra lizinguojamas, jis yra tik valdytojas. Įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) metais, turi mokėti iki (duomenys neskelbtini). Taip pat turi kitų finansinių įsipareigojimų – moka (duomenys neskelbtini).
3. Laiduotoja L. J. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra kaltinamojo žmona. Sutuoktinio padarytą veiką vertina neigiamai, pasekmės skaudžios. Kaltinamasis labai pergyvena. Apie įvykį sužinojo tą pačią dieną. Jai buvo didelis šokas. Pirmiausia jai parūpo, ar nėra sužeistų. Toks elgesys kaltinamajam nebūdingas, netikėtas, absurdiškas. Tokių dalykų nepasitaikydavo. Jis niekada nevairuodavo išgėręs. Jeigu vartodavo alkoholį, arba išsikviesdavo taksi, arba ji jį pasiimdavo. Kaltinamasis neturi problemų su alkoholio vartojimu, vartoja retai. Savo vyrui daro gerą įtaką, ji sutuoktiniui yra autoritetas. Šis įvykis visai šeimai sukrėtimas. Jie daug apie tai kalbėjo. Ji palaiko savo sutuoktinį, tačiau kalbasi apie įvykį. Vairavimas išgėrus yra žmogaus pasirinkimas, užuojautos tokiu atveju negali būti. Ji yra (duomenys neskelbtini). Anksčiau yra dirbusi (duomenys neskelbtini), žino, kaip su žmogumi kalbėti apie netinkamą elgesį. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes šeima neturi santaupų. Jei teismas skirtų užstatą, ji yra pasiryžusi sumokėti. Puikiai žino, kad vyras daugiau nenusikals.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Liudytojas M. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. vasario 3 d., apie 19.45 val., jis važiavo su automobiliu „KIA SORENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Žygimantų g., kryptimi nuo Arsenalo g. link Goštauto g. Privažiavęs Žygimantų – Vilniaus gatvių sankryžą jis sustojo prie raudono šviesoforo. Jam stovint prie šviesoforo, jis pamatė, kaip iš Vilniaus g. į Žygimantų gatvę suka automobilis „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pamatė, kad jis įsukęs pradėjo važiuoti link jo, t. y. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o būtent, į trečiąją eismo juostą, kurioje stovėjo jis. Jis tai pamatęs pradėjo naudoti garsinį signalą, tačiau kito automobilio vairuotojas nereagavo ir važiuodamas atsitrenkė į jo automobilio priekinę dalį. Po smūgio jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie kito automobilio vairuotojo, jo iš karto paklausė, ar jis girtas, į tai jam jis atsakė, kad taip, jis yra neblaivus. Sužinojęs, kad asmuo yra neblaivus, jis nedelsdamas paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Kol laukė policijos pareigūnų, asmuo, kuris atsitrenkė į jo automobilį, neneigė savo kaltės, jis pripažino, kad yra neblaivus ir suprato, kad jis padarė klaidą. Jis automobiliu važiavo kartu su savo sugyventine D. P., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jie kartu su D. eismo įvykio metu nenukentėjo. Po eismo įvykio jis visą laiką matė ir stebėjo kito automobilio vairuotoją, jis jo akivaizdoje alkoholio nevartojo, taip pat negėrė jokių kitų gėrimų. Automobiliu kitas vairuotojas važiavo vienas. Jo automobilis yra apdraustas akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) „(duomenys neskelbtini)“, dėl šio įvykio jis asmeniškai civilinio ieškinio nereikš (b. l. 12–15).
6. Liudytojas L. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. vasario 3 d., apie 19.50 val., dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) G. S. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – AVPK OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Žygimantų – Kalvarijų g. sankryžoje susidūrė du automobiliai, iš kurių vieno vairuotojas yra neblaivus. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad įvykis buvo Žygimantų – Vilniaus gatvių sankryžoje, ties pastatu, pažymėtu Žygimantų g. 14, Vilnius. Prie pastato pastebėjo du stovinčius „KIA“ markės automobilius: „KIA SORENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jie buvo susidūrę priekinėmis dalimis. Įvykio vietoje prie jų priėjo „KIA SORENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad apie 19.45 val., jam sustojus trečioje eismo juostoje, Žygimantų – Vilniaus gatvių sankryžoje, kryptimi į Goštauto g. Vilniuje pusę, degant draudžiamam, raudonam šviesoforo signalui, jis pamatė, kaip iš Vilniaus g. į Žygimantų g. važiuojantis automobilis „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į jo eismo juostą ir į jį atsitrenkė. Po įvykio M. P. nurodė, kad nuėjo iki kito vairuotojo, kuris prisipažino esąs neblaivus. Taip pat jis nurodė, kad kitas vairuotojas automobilyje buvo vienas ir iki jų atvykimo po eismo įvykio kitas vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo. Įvykio vietoje nustatė, kad automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo N. J., gimęs (duomenys neskelbtini), priėjus prie vairuotojo, iš jo burnos buvo juntamas alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, svirduliavo. Paklausus, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad vartojo, maždaug prieš 30 min. Patikrinus asmenį alkoholio matuokliu „Drager“, jam 19.58 val. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas, o 20.18 val., jam buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas. N. J. neginčijo alkotesterio parodymu, jis nurodė, kad su jais sutinka ir kad jis vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. Įvykio vietoje N. J. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus miesto 3-ąjį PK, 2023 m. vasario 7 d. 19.00 val., po to N. J. buvo perduotas L. J., gimusiai (duomenys neskelbtini). Automobilis „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po apžiūros buvo priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę. Į įvykio vietą atvyko (duomenys neskelbtini) ekipažas eismo įvykio registravimui. Visas bendravimas su įvykio vietoje buvusiais asmenimis buvo filmuojamas BODY 1723, BODY 1724. Iš (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) „(duomenys neskelbtini)“ buvo paimtas vaizdo įrašas (b. l. 18–21).
7. Iš 2023 m. vasario 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Kia Niro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi važiuojamojoje kelio dalyje, Vilniuje, Žygimantų gatvės ir Vilniaus gatvės sankirtoje, trečioje eismo juostoje, kryptimi link Goštauto gatvės. Automobilis stovi priekiu į Žygimantų gatvę ir galu į Goštauto gatvę. Automobilis priekiu yra atsitrenkęs į priešais jį esantį automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrimo automobilio „Kia Niro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, priekinės grotelės, priekinis valstybinio numerio ženklas yra įlenkti, automobilio variklio dangtis yra pravertas. Automobilio viduje, ant vairo, po vairu ir priešais priekinę keleivio sėdynę yra išsiskleidusios oro pagalvės. Už vairuotojo sėdynės, priešais galinę keleivio sėdynę, ant grindų popierinis maišas, kuriame yra tuščios skardinės su užrašų „Carlsberg“, šalia maišo yra tušti stikliniai buteliai. Automobilio bagažinėje yra juodos spalvos rankinė su viduje esančiomis automobilio priemonėmis, tai yra gesintuvas, avarinio sustojimo ženklas ir kita. Žygimantų gatvės ir Vilniaus gatvės sankirtoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 25–36).
8. Iš 2023 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atliekama pareigūno vaizdo registratoriaus BODY kameros Nr. 1723 vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2023_0203_195535_001“. Vaizdo įrašo data – 2023 m. vasario 3 d. 19:55:34 val. Vaizdo įrašo trukmė – 5.01 min. Policijos pareigūnas – labas vakaras, kriminalinė policija, (duomenys neskelbtini), turiu įspėti, kad filmuoju. Vairavot? N. J. – taip. Policijos pareigūnas – išgėręs esate? N. J. – taip. Policijos pareigūnas – daug? N. J. – nežinau. Policijos pareigūnas – nežinot, supratau, pateikit dokumentą savo. N. J. ieško dokumento, randa, paduoda pareigūnui. Policijos pareigūnas – automobilio rakteliai, N., kur bus, spynelėje? N. J. – tikėtina. Toliau pareigūnas klausia, ar N. J. nesusižeidė, ar nereikia greitosios, patikrina automobilį. Pareigūnas pasako N. J. praeiti iki tarnybinio automobilio ir patikrinti blaivumą. Policijos pareigūnas – laikas 19.57 val. apie 5 sekundes pučiam, bus du tikrinimai, mažiausias – jūsų naudai, pagal tvarką pirmu tikrinimu 19.57 val. rezultatas 2,02 promilės. Antras pūtimas bus po 15–30 minučių. Dabar 15 minučių palauksime. Pareigūnai įsodina N. J. į tarnybinį automobilį. Daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. Įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2023_0203_200035_002“. Vaizdo įrašo data – 2023 m. vasario 3 d. 20:00:34 val. Vaizdo įrašo trukmė – 1.05 min. Policijos pareigūnas kalba su M. P., aiškina apie kaltininko automobilio „nurašymą“. Toliau pareigūnai kalbasi tarpusavyje. Daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. Įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2023_0203_200649_003“. Vaizdo įrašo data – 2023 m. vasario 3 d. 20:06:19 val. Vaizdo įrašo trukmė – 5.30 min. Policijos pareigūnas apžiūri N. J. automobilio saloną, bendrauja su M. P. Pareigūnas kviečia dar vieną ekipažą į pagalbą. Į pagalbą atvažiuoja kitas ekipažas, kuris formins eismo įvykį. Pareigūnai bendrauja tarpusavyje dėl eismo įvykio forminimo. Daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. Įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2023_0203_201150_004“. Vaizdo įrašo data – 2023 m. vasario 3 d. 20:11:49 val. Vaizdo įrašo trukmė – 5.00 min. Policijos pareigūnai pildo protokolus. Ruošiasi tikrinti N. J. blaivumą antrą kartą. Pareigūnai tikslina, kad pirmas pūtimas buvo padarytas 19.58 val. Tai pildo ir surašo neblaivumo nustatymo akte. Daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. Įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2023_0203_201649_005“. Vaizdo įrašo data – 2023 m. vasario 3 d. 20:16:47 val. Vaizdo įrašo trukmė – 5.00 min. Policijos pareigūnai antrą kartą tikrina N. J. blaivumą. Policijos pareigūnas – kaip ir sakiau, bus antras tikrinimas, po pirmo praėjo 20 minučių. Pareigūnas išpakuoja naują žarnelę. Policijos pareigūnas – 20.18 val., pučiam gerai. O kada paskutinį kartą alkoholį vartojote? N. J. – prieš pusvalandį. Policijos pareigūnas – pusvalandis atgal nuo sustabdymo, supratau. 2.03 promilės. Policijos pareigūnas – 20.18 val., rezultatas 2.03 promilės. Toliau policijos pareigūnai pildo protokolus. Yra kviečiamas tralas išvežti N. J. automobilį. Pareigūnai tarpusavyje bendrauja ir pildo protokolus. Daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. Įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2023_0203_202148_006“. Vaizdo įrašo data – 2023 m. vasario 3 d. 20:21:47 val. Vaizdo įrašo trukmė – 0.41 min. Policijos pareigūnai pildo protokolus. Daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. Įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2023_0203_211354_007“. Vaizdo įrašo data – 2023 m. vasario 3 d. 21:13:24 val. Vaizdo įrašo trukmė – 5.13 min. Policijos pareigūnai pildo protokolus, išrašo šaukimą N. J. atvykti į policijos įstaigą. Policijos pareigūnas bendrauja su advokato padėjėja Živile Žemaitaitiene ir N. J. žmona. Bendrauja dėl automobilio, kur jis yra ir ar jis bus grąžintas, taip pat bendrauja apie pasekmes. Daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. Įrašo pabaiga (b. l. 65–68).
9. Iš 2023 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atliekama pareigūno vaizdo registratoriaus BODY kameros Nr. 1724 vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2023_0203_195528_001“. Vaizdo įrašo data – 2023 m. vasario 3 d. 19:55:20 val. Vaizdo įrašo trukmė – 5.09 min. Policijos pareigūnai atvažiuoja į įvykį. Policijos pareigūnė – jūs vairuotojas busit, taip? M. P. – taip. Policijos pareigūnė – tai dokumentą savo pateikite irgi. M. P. ieško ir paduoda dokumentą. Policijos pareigūnė – aš kaip suprantu, jūs stovėjote prie sankryžos, taip? M. P. – aš jau priartinėjau, jis išvažiavo, o man jau raudona čia pradėjo šviesti, aš čia sustojau, žiūriu išvažiavo į priešpriešinę, signalinau, baaam..nu gatavas. Policijos pareigūnė – jokios reakcijos, nu supratau. Toliau pareigūnas tikrina N. J. blaivumą. Šis įrašas analogiškas BODY kameros 1723 įrašui „2023_0203_195535_001“. Daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. Įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2023_0203_200029_002“. Vaizdo įrašo data – 2023 m. vasario 3 d. 20:00:27 val. Vaizdo įrašo trukmė – 5.00 min. Policijos pareigūnas bendrauja su M. P. Policijos pareigūnė atsisėda į tarnybinį automobilį ir pradeda pildyti protokolus. Daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. Įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2023_0203_200528_003“. Vaizdo įrašo data – 2023 m. vasario 3 d. 20:05:26 val. Vaizdo įrašo trukmė – 5.00 min. Policijos pareigūnė tarnybiniame automobilyje pildo protokolus. Daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. Įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2023_0203_201027_004.“ Vaizdo įrašo data – 2023 m. vasario 3 d. 20:10:25 val. Vaizdo įrašo trukmė – 0.06 min. Nieko reikšmingo šiame įraše neužfiksuota. Įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2023_0203_211619_005“. Vaizdo įrašo data – 2023 m. vasario 3 d. 21:14:18 val. Vaizdo įrašo trukmė – 5.06 min. Policijos pareigūnė tarnybiniame automobilyje pildo protokolus, tikrina duomenis. Policijos pareigūnė duoda N. J. pasirašyti žurnale dėl neblaivumo nustatymo, duoda pasirašyti neblaivumo nustatymo aktą, kad sutinka su rodmenimis, taip pat šaukimą kada ir kur atvykti, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą. N. J. viską pasirašo. Daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. Įrašo pabaiga (b. l. 69–71).
10. Iš 2023 m. vasario 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atliekama vaizdo įrašo, gauto iš eismo valdymo centro, apžiūra. Apžiūros objektas yra 2023 m. vasario 3 d. vaizdo įrašas, darytas Vilniuje, Žygimantų g. – Vilniaus g. sankryžoje. Atidarius vaizdo įrašą atsidaro langelis, kuriame matosi, kad filmuojama yra sankryža. Matosi važiuojantys lengvieji automobiliai, autobusai, troleibusai, per pėsčiųjų perėją eina žmonės. Įraše matosi, kaip 2023 m. vasario 3 d. 19:46:44 val. automobilis (koks – nesimato, nei modelio, nei valstybinių numerių dėl blogos vaizdo įrašo kokybės ir dėl to, kad kamera filmuoja iš tolo), sukdamas į dešinę atsitrenkia į sustojusį prie plačios baltos linijos kito automobilio priekinę dalį (kokį – irgi nesimato dėl blogos vaizdo įrašo kokybės ir dėl to, kad kamera filmuoja iš tolo) (b. l. 72–74).
11. Iš 2023 m. vasario 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92138233489, skambučio pradžia 2023 m. vasario 3 d. 19 46 40)“, gautas iš bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo trukmė 0.59 min. O – operatorė. P – pranešėjas. Garso įraše užfiksuota: O – 112. P – Labas vakaras. O – Labas vakaras. P – Norėjau čia iškviesti policiją, čia girtas vairuotojas man atsitrenkė. O – Markė kokia? P – Mašinos kieno? Mano? O – Kuris atsitrenkė? Tas, kur girtas. P – KIA. O – Valstybinis? P – Valstybinis... (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). O – Adresas? Kur esat? P – Čia, palaukit, prie žaliojo tilto, palaukit čia... Žygimantų, Žygimantų kampas prie žaliojo tilto. O – Su Kalvarijų reiškia, taip? P – Jo, jo, jo. O – Ir dabar jis vietoj ar pabėgo? P – Vietoj, vietoj, vietoj. O – Greitosios nereikia? P – Ne, niekam nereikia. O – Gerai, jūsų vardas? P – M. P. O – Atvažiuoja policija, laukite, gerai? P – Ačiū, lauksiu. O – Jeigu šalintųsi, iškart skambinkite. P – Kaip? O – Jeigu šalintųsi, iškart skambinkite. P – Gerai, gerai, aš pastovėsiu. Gerai, ačiū, iki. O – Iki. Garso įrašo pabaiga (b. l. 62–64).
12. Iš 2023 m. vasario 3 d. Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2023 m. vasario 3 d., apie 19.50 val., dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) G. S., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Žygimantų – Vilniaus g. sankryžoje susidūrė du automobiliai, iš kurių vieno vairuotojas yra neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, ties pastatu, yra du „Kia“ automobiliai – „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje prie pareigūnų priėjo „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad jam sustojus Žygimantų – Vilniaus gatvių sankryžoje, kryptimi į Goštauto g., degant draudžiamam, raudonam šviesoforo signalui, jis pamatė, kaip iš Vilniaus g. į Žygimantų g. važiuojantis automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į jo eismo juostą, o būtent trečiąją, ir į jį atsitrenkė. Po įvykio M. P. nurodė, kad nuėjo iki kito vairuotojo, kuris prisipažino esąs neblaivus. Įvykio vietoje nustatyta, kad automobilį „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo N. J., gimęs (duomenys neskelbtini), priėjus prie vairuotojo, nuo jo buvo juntamas alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, svirduliavo. Paklausus, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad vartojo maždaug prieš 30 min. Patikrinus asmenį alkoholio matuokliu „Drager“, jam 19.58 val. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas, o 20.18 val. jam buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas. N. J. neginčijo alkotesterio parodymų, nurodė, kad su jais sutinka ir kad jis vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. N. J. buvo įteiktas šaukimas, jis buvo perduotas L. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę. Į įvykio vietą atvyko (duomenys neskelbtini) ekipažas, kuris įregistravo eismo įvykį. Įvykis filmuotas BODY 1723 ir BODY 1724 (b. l. 75–76).
13. Iš 2023 m vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-04411-23 matyti, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir N. J. yra sudarę finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio „Kia Niro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), finansavimo. Pagal minėtą sutartį (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) yra automobilio savininkas, o N. J. yra valdytojas. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nepageidauja atsiimti turto, prašoma automobilį grąžinti N. J. (b. l. 51–53).
14. Iš 2023 m. vasario 10 d. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3-ojo policijos PK leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę matyti, kad N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), yra leidžiama atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę „Kia Niro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumente yra matomas N. J. parašas (b. l. 56).
15. Iš 2023 m. vasario 10 d. N. J. įsipareigojimo matyti, kad jis įsipareigoja jam grąžinto automobilio „Kia Niro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neparduoti, jo neremontuoti, neardyti ir neperleisti, kol nebus priimtas procesinis sprendimas. Dokumente yra matomas N. J. parašas (b. l. 57).
16. Iš 2023 m. vasario 3 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad N. J. 19.58 val. nustatytas 2,02 promilių girtumas, o 20.18 val. – 2,03 promilių girtumas. N. J. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 38).
17. Iš alkotesterio rodmenų kvitų nustatyta, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0778 2023 m. vasario 3 d. 19.58 val. N. J. nustatytas 2,02 promilių girtumas, o 20.18 val. N. J. nustatytas 2,03 promilių girtumas (b. l. 40, 41).
18. Iš patikros sertifikato Nr. 1887318 nustatyta, kad alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARKL-0778 patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. birželio 18 d. (b. l. 39).
19. Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Regitra pateiktų duomenų nustatyta, kad automobilis „Kia Niro“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkas yra (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Automobilio valdytojas – N. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 42).
20. Iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) ,,Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė automobilio ,,Kia Niro 1.6 GDI EX“, 2019 m., hybridas, rinkos vertė 2023 m. vasario mėn. duomenimis yra 18 460 Eur su PVM (b. l. 43).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
21. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
22. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.
23. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad N. J. kaltė 2023 m. vasario 3 d., apie 19.46 val., Vilniuje, Žygimantų gatvėje, ties pastatu Nr. 14 padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
24. Kaltinamasis N. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. vasario 3 d. jis su kolegomis vakarieniavo, vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojo putojantį vyną, vėliau – alkoholinius kokteilius. Negali pasakyti, kiek išgėrė. Po vakarienės jis sėdo už savo automobilio vairo, važiuodamas automobilio nesuvaldė, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į kitą automobilį. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 2 promilių neblaivumą. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. P. parodė, kad 2023 m. vasario 3 d., apie 19.45 val., jis važiavo su automobiliu „KIA SORENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Žygimantų g., kryptimi nuo Arsenalo g. link Goštauto g. Privažiavęs Žygimantų – Vilniaus gatvių sankryžą jis sustojo prie raudono šviesoforo. Jam stovint prie šviesoforo, jis pamatė, kaip iš Vilniaus g. į Žygimantų gatvę suka automobilis „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pamatė, kad jis įsukęs pradėjo važiuoti link jo, t. y. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o būtent, į trečiąją eismo juostą, kurioje stovėjo jis. Jis tai pamatęs pradėjo naudoti garsinį signalą, tačiau kito automobilio vairuotojas nereagavo ir važiuodamas atsitrenkė į jo automobilio priekinę dalį. Po smūgio jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie kito automobilio vairuotojo, jo iš karto paklausė, ar jis girtas, į tai jam jis atsakė, kad taip, jis yra neblaivus. Sužinojęs, kad asmuo yra neblaivus, jis nedelsdamas paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Kol laukė policijos pareigūnų, asmuo, kuris atsitrenkė į jo automobilį, neneigė savo kaltės, jis pripažino, kad yra neblaivus ir suprato, kad jis padarė klaidą. Liudytojo teigimu, po eismo įvykio jis visą laiką matė ir stebėjo kito automobilio vairuotoją, jis jo akivaizdoje alkoholio nevartojo, taip pat negėrė jokių kitų gėrimų. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas L. S. parodė, kad 2023 m. vasario 3 d., apie 19.50 val., dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) G. S., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Žygimantų – Kalvarijų g. sankryžoje susidūrė du automobiliai, iš kurių vieno vairuotojas yra neblaivus. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad įvykis buvo Žygimantų – Vilniaus gatvių sankryžoje, ties pastatu, pažymėtu Žygimantų g. 14, Vilnius. Prie pastato pastebėjo du stovinčius „KIA“ markės automobilius: „KIA SORENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jie buvo susidūrę priekinėmis dalimis. Įvykio vietoje prie jų priėjo „KIA SORENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. P., kuris nurodė, kad apie 19.45 val., jam sustojus trečioje eismo juostoje, Žygimantų – Vilniaus gatvių sankryžoje, kryptimi į Goštauto g. Vilniuje, pusę, degant draudžiamam, raudonam šviesoforo signalui, jis pamatė, kaip iš Vilniaus g. į Žygimantų g. važiuojantis automobilis „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į jo eismo juostą ir į jį atsitrenkė. Po įvykio M. P. nurodė, kad nuėjo iki kito vairuotojo, kuris prisipažino esąs neblaivus. Taip pat jis nurodė, kad kitas vairuotojas automobilyje buvo vienas ir iki jų atvykimo po eismo įvykio kitas vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo. Įvykio vietoje nustatė, kad automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo N. J., gimęs (duomenys neskelbtini), priėjus prie vairuotojo, iš jo burnos buvo juntamas alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, svirduliavo. Paklausus, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad vartojo, maždaug prieš 30 min. Patikrinus asmenį alkoholio matuokliu „Drager“, jam 19.58 val. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas, o 20.18 val., jam buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas. N. J. neginčijo alkotesterio parodymu, jis nurodė, kad su jais sutinka ir kad jis vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. Iš esmės analogiškos policijos pareigūnų nustatytos aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūno L. S. 2023 m. vasario 3 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 75–76). Be kaltinamojo, liudytojų parodymų ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų, aplinkybę, kad kaltinamasis N. J. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina ir alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKL-0778 2023 m. vasario 3 d. 19.58 val. N. J. nustatytas 2,02 promilių girtumas, o 20.18 val. nustatytas 2,03 promilių girtumas (b. l. 40,41). Šiuos duomenis detalizuoja 2023 m. vasario 3 d. neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, kad N. J. netrukus po įvykio nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 38). Byloje esantis alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARKL-0778 patikros sertifikatas Nr. 1887318 patvirtina, kad neblaivumo nustatymo metu jis buvo tinkamas naudoti (b. l. 39). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
25. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog N. J., 2023 m. vasario 3 d., apie 19.46 val., Vilniuje, Žygimantų gatvėje, ties pastatu Nr. 14, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Kia Niro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai 2023 m. vasario 3 d. 19.58 val. pirmos patikros metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija ir 2023 m. vasario 3 d. 20.18 val. antros patikros metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija.
26. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo N. J. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
27. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja advokato padėjėja Ž. Žemaitaitienė prašė teismo atleisti kaltinamąjį N. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos L. J. žinion, pateikė 2023 m. kovo 20 d. prašymą sutikimą dėl laidavimo. L. J. teismo posėdyje nurodė, jog sutinka laiduoti už savo sutuoktinį N. J., prašė atleisti nuo atsakomybės be užstato, tačiau nurodė, kad paskyrus užstatą, ji sugebėtų sumokėti, laidavimo neatsisakytų. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
28. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
29. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti N. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad N. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką N. J. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas. Trečia, kaltinamasis N. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, N. J. žalą yra atlyginęs.
30. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad N. J. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvena kartu su sutuoktine L. J., yra dirbantis, nors įvykio metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau už analogiškus nusižengimus anksčiau nėra baustas, anksčiau taip pat neteistas. Neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje iš esmės nėra. Be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip nepateisinamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų.
31. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis N. J. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
32. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
33. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).
34. Nagrinėjamu atveju atleisti N. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sutuoktinė L. J. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. J. anksčiau neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra, administracine tvarka bausta vieną kartą. L. J. nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, darbovietėje charakterizuojama iš esmės teigiamai. Pažymėtina, kad apklausiama teismo posėdžio metu L. J. paaiškino, kad kaltinamojo elgesį ji vertina ypač kritiškai, po žinios apie jo padarytą veiką ji sutuoktinį palaikė, tačiau su juo kalbėjosi apie šią situaciją ir nederamą elgesį, ateityje stengsis daryti jam teigiamą poveikį.
35. Teismas sprendžia, kad L. J. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kadangi jų tarpusavio ryšys yra glaudus, susietas šeiminiais santykiais. Taigi, L. J. pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jos asmenybė teigiama, ji anksčiau neteista, yra dirbanti, su kaltinamuoju gyvena kartu, todėl, teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja L. J. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo bendrauja kasdien (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). L. J. skirtina kaltinamojo N. J. laiduotoja netaikant užstato, nes yra šeimos narys, turi finansinių įsipareigojimų, išlaiko kartu gyvenančią dukrą, padeda finansiškai studijuojančiam sūnui, kaltinamojo veika atsitiktinio pobūdžio, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad L. J. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
36. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę N. J. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė ypač pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus kaltinamąjį apibūdinančių reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau neteistas (b. l. 122–123), veikos padarymo metu nors ir turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 117–121), tačiau nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, yra vidutinio amžiaus, dirbantis, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, pats procesas turės įtakos N. J. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos, t. y. nuo 2023 m. vasario 7 d.
37. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė skirti 2 metų 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemones, teismo vertinimu, turi būti vadovaujamasi analogiškomis taisyklėmis, kurios taikytinos sprendžiant bausmės skyrimo klausimą. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2022, 2K-67-942/2022). Nagrinėjamu atveju yra nustatyta viena kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl manytina, kad nustačius kaltinamajam 2 metų 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą, kuris yra artimas BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinam šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkiui, toks terminas neatitiktų kaltinamojo asmenybės pavojingumo, būtų neproporcingas ir akivaizdžiai per ilgas. Teismo vertinimu, būtent specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas dvejiems metams šiuo atveju yra proporcingas, atitinkantis teisingumo principą.
38. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam N. J., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Kia Niro“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (šią aplinkybę patvirtina byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 42), paties kaltinamojo duoti parodymai), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone, nes be jo N. J. nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.
39. Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, iš kurių viena – turto konfiskavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
40. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-788/2019). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad N. J. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo ne jam, o trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nebuvo žinoma tai, kad N. J. automobilį panaudos nusikalstamai veikai daryti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konfiskuoti automobilio, tačiau svarstytinas konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš N. J. klausimas (BK 72 straipsnio 5 dalis).
41. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą.
42. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
43. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).
44. Pažymėtina ir tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas, nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).
45. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, vadovaudamasis nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencija ir kasacinio teismo praktika, atsižvelgęs į tai, kad N. J. vairavo transporto priemonę jo kraujyje esant 2,02 promilėms alkoholio, t. y. esant apsvaigimui, kuris artimas sunkiam. Be to, jis žinojo, kad už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė ir automobilio konfiskavimas, tačiau ši aplinkybė jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas išieškoti iš N. J. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, ypač atsižvelgus į tai, kad N. J., su kolegomis vakarienės metu vartodamas santykinai nemažą kiekį alkoholio (paties teigimu, dviese išgėrė pusantro butelio putojančio vyno, vėliau dar užsisakė alkoholinių kokteilių) ir turėdamas suvokti, kad yra neblaivus, sąmoningai sėdo prie automobilio vairo ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sukeltos skaudžios ir negrįžtamos pasekmės tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė jam taikytina kaip prevencinė. Tačiau, vis dėl to, įvertinus baudžiamojoje byloje esančių ir tinkamam išieškotinos sumos dydžio nustatymui esminę reikšmę turinčių aplinkybių visumą – N. J. su sutuoktine išlaiko du vaikus (nors vienas iš išlaikomų vaikų jau pilnametis, tačiau yra studijuojantis, todėl pilnai savęs išlaikyti nėra pajėgus), turi finansinių įsipareigojimų – moka (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), paties teigimu, jo paties įvykio metu apgadinto automobilio remonto kaina sudaro daugiau nei 5 000 Eur, neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų iš esmės nėra, be to, jis šiuo nuosprendžiu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl, teismo vertinimu, visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingas ir suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina. Teismas daro išvadą, kad N. J. skirtinas dalies – 4 000 Eur – turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti.
VI. Dėl kardomųjų priemonių ir bylai tirti reikšmės turinčių daiktų klausimų išsprendimo
46. Kaltinamajam N. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintini, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
47. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Kia Niro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra grąžintas minėto automobilio valdytojui N. J., automobilio grąžinimo klausimas nebespręstinas. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu DVD plokštelė su 2023 m. vasario 3 d. garso įrašu iš BPC, Body kamerų 1723 ir 1724 vaizdo įrašais ir CD plokštelė su 2023 m. vasario 3 d. vaizdo įrašu iš eismo valdymo centro, prisegtos prie bylos galinio viršelio, paliktinos saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
N. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoja paskirti L. J., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – be užstato.
Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.
Paskirti N. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 7 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš N. J. dalį – 4 000 (keturis tūkstančius) Eur – transporto priemonės „Kia Niro“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančios pinigų sumos.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti valstybės įmonei „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu DVD plokštelę su 2023 m. vasario 3 d. garso įrašu iš BPC, Body kamerų 1723 ir 1724 vaizdo įrašais ir CD plokštelę su 2023 m. vasario 3 d. vaizdo įrašu iš eismo valdymo centro, prisegtas prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.