Kauno apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

3. Atsakovas M. J. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškinyje išdėstytos tik ieškovo prielaidos ir spėjimai; nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą pripažinti ginčijamą sutartį dalyje apsimestiniu sandoriu, perkeliant ieškovui pirkėjo teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad dovanojimo sutartį pripažinti pirkimo-pardavimo sandoriu galima tik nustačius atlygintinumo faktą. Ieškovas rašė ieškinyje, kad jam yra žinoma, kad atsakovas T. U. atsakovui M. J. žemės sklypus ne padovanojo, bet pardavė, tačiau nepateikė jokių faktinių aplinkybių ir įrodymų, įgalinančių vertinti, kad tarp sutarties šalių įvyko atsiskaitymas, ieškovas netgi negali nurodyti, kokia kaina buvo sumokėta už perleistą turtą ir kaip vyko atsiskaitymas tarp šalių. Įrodymų nepateikė todėl, kad, nei tokie faktai, nei tokie įrodymai tiesiog neegzistuoja. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad T. U. ir jis yra artimi, giminingi asmenys. Jis su T. U. susipažino dar būdamas mažas vaikas ir nuolatos palaikė giminiškus santykius, tiek giminės susibūrimuose, tiek ir bendraudami abu tarpusavyje, kadangi turėjo ir turi bendrų interesų. Be to, padovanotieji žemės sklypai yra toli nuo T. U. gyvenamosios vietos ir, važiuodamas į šiuos sklypus, T. U. sugaišdavo ilgiau, kaip valandą laiko, todėl jis manė, kad reikėtų juos perleisti. T. U. nusprendė šiuos 3 sklypus jam perleisti, kadangi norėjo padėti ir šie žemės sklypai yra arti jo dirbamų sklypų. T. U. žinojo apie jo sveikatos problemas ir turimą neįgalumą nuo 2019 01 10, dėl kurio galimybės užsidirbti pinigų žemės sklypų pirkimui yra labai apribotos. Jis su tokia T. U. pagalba sutiko ir dovaną priėmė. T. U. M. jam padovanojo tik pusę žemės sklypo, dėl kurio vyksta ginčas. T. U. šiame sklype augino šaltalankius ir nusprendė, kad jis yra tinkamas žmogus tapti bendraturčiu, kad abu kartu galėtų tinkamai ir racionaliai valdyti šį žemės sklypą ir jame bendromis pastangomis auginti šaltalankius, o vėliau dalintis ūkininkavimo duodamas pajamas. 2019 12 31 T. U. ir jis nuvyko į Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) notarų biurą, kur notaras R. M., prieš patvirtindamas žemės dovanojimo sutartį, išaiškino sutarties šalims sutarties esmę ir teisines pasekmes. Tuo tarpu ieškovo minimas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas numato reikalavimus ir procedūras tuomet, kai asmuo siekia parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir gauti už jį pinigus. T. y. įstatymo leidėjas preziumuoja, kad pardavėjo interesas, perleidžiant žemės sklypą tokiu būdu, yra tik pinigai ir nesvarbu, koks asmuo įsigis jo parduodamą turtą, todėl ir nustatė pirmenybės teisę tam tikroms asmenų kategorijoms įsigyti parduodamą turtą. Tačiau šiuo atveju, T. U. siekė ne pinigų, o, dovanodamas 1/2 žemės sklypo, norėjo įgyti patikimą bendraturtį bei partnerį. Iš ieškinio reikalavimo išplaukia, kad ieškovas R. L. nori primesti T. U. savo norus ir prieš T. U. valią tapti jo bendraturčiu. Tokie ieškovo kėslai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad nuosavybė neliečiama, nes toks ieškovo ieškinys prieštarauja T. U., kaip turto savininko, teisei pačiam asmeniškai spręsti savo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas prašo pripažinti 2019 12 31 sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartimi, reikalauja perkelti ieškovui R. L. pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, nustatant, kad T. U. pardavė, o R. L. nupirko 1/2 dalį, t. y. 3,7000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 7,4000 ha, adresas (duomenys neskelbtini), už 500 Eur ir prašo šią pinigų sumą priteisti iš jo atsakovui T. U.; t. y. ieškovas prašo pripažinti 2019 12 31 sudarytą dovanojimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi ne dalyje, kuri liečia ieškovo interesus, bet visą sutartį, tačiau nesuformuluoja teismui reikalavimo dėl kitų dviejų žemės sklypų, padovanotų pagal 2019 12 31 sutartį. Antra vertus, ieškovas mano, kad jo teises pažeidžia tik žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies dovanojimas, todėl jis turėtų papildomai nurodyti, kokiu pagrindu reikalauja pripažinti visą dovanojimo sutartį pirkimo-pardavimo sandoriu.

4. Atsakovas T. U. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad pagal teismų praktiką sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai - jos neatlygintinumui; dovanojimo sutartį galima pripažinti pirkimo-pardavimo sandoriu tik nustačius atlygintinumo faktą. Taigi, ieškovui kyla pareiga įrodinėti, kad tarp atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis buvo atlygintinė, kas sukurtų teisines prielaidas šią sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis. Ieškovas ieškinį įrodinėja tik savo subjektiniais teiginiais, kurių nepagrindžia jokiais leistinais įrodymais - ieškovo pateikta nuomonė ir samprotavimai negali būti laikomi įrodymais. Pažymi, kad atsakovai yra ūkininkai, savo veikloje vykdo apskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, apskaitoje griežtai fiksuojamos visos įvykusios finansinės operacijos t. y. ūkio pajamos ir išlaidos. Jeigu tarp šalių būtų įvykęs ne dovanojimo, o turto pirkimo - pardavimo sandoris, tokiu būdu M. J. buhalterinėje apskaitoje būtų duomenys apie piniginių lėšų išlaidavimą apmokėjimui pagal sutartį; atitinkamai T. U. buhalterinėje apskaitoje būtų duomenys apie pagal sandorį gautų sumų apskaitymą. Tačiau tokių duomenų jo apskaitoje nėra, kas reiškia, kad jokių piniginių lėšų pagal dovanojimo sutartį jis iš M. J. nėra gavęs. Be to, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žemės pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti vykdomi tik bankinių atsiskaitymų būdu. Jokių duomenų, kad ginčo sutarties sudarymo dieną atsakovų valdomose sąskaitose būtų vykę finansinės operacijos, atsiskaitymui už žemės sklypus, nėra. Iš S. K. firmos „Korika“ 2020 04 17 parengto situacijos plano matyti, kad jam iki 2019 12 31 dovanojimo sutarties sudarymo priklausęs žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ribojosi ne tik su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), o ir su žemės ūkio paskirties žemės sklypais, kurių kadastriniai numeriai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kurie ŽŪPŽĮĮ prasme, turi pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą, lygiagrečiai su ieškovu. Tačiau ieškovas savo reikalavimu savo teises laiko prioritetinėmis kitų žemės sklypų savininkų atžvilgiu. Darant prielaidą, kad ginčo sandoris ir naikintinas kaip apsimestinis sandoris, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas ieškovui, kaip vieninteliam potencialiam savininkui, ŽŪPŽĮĮ prasme nėra galimas, nes būtų pažeistos įstatyme numatytos procedūros, apie parduodamą žemės sklypą nuslepiant nuo kitų žemės ūkio paskirties sklypų savininkų. Tokiu atveju, panaikinus dovanojimo sutartį, žemės sklypai grąžinami T. U. nuosavybėn ir klausimas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo nespręstinas teisme. Žemės sklypų pirkimo pardavimas vyksta laikantis ŽŪPŽĮĮ nustatytų procedūrų, pagal kurias ieškovas neturi išankstinės prioritetinės pirmumo teisės kitų žemės ūkio paskirties sklypų savininkų atžvilgiu, tokiu būdu nepažeidžiant kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. VĮ Registrų centras svetainės puslapio vidutinės rinkos vertės pagal unikalų numerį paieškoje vidutinė šio žemės sklypo vertė, galiojanti nuo 2020 01 01, yra 8190 Eur, o mokestinė vertė - 6640 Eur. Ieškovas, teikdamas šį ieškinį, deklaruoja kilnius tikslus, tačiau ieškinio kontekste įžvelgiamas ieškovo ekonominis interesas ir noras sąlyginai pigiai įsigyti ginčo žemės sklypą. Atsakovų sudarytas ginčo sandoris neprieštaravo nustatytam teisiniam reguliavimui ir sutarties šalių valiai. Ši dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad atsakovus sieja artimi giminystės ryšiai, atsakovai nuo mažens palaikė ir iki šiol palaiko artimus giminystės santykius; jis nuosavybes teise valdo dešimtis žemės sklypų, kuriuos naudoja ūkinėje veikloje; ginčo sutartimi dovanoti žemės sklypai, yra nutolę nuo jo gyvenamosios vietos, technikos atvežimas šių žemės sklypų apdirbimui, ar atlygintinis samdymas šių darbų atlikimui trečiųjų asmenų, buvo finansiškai nuostolingas; jis nusprendė šiuos žemės sklypus padovanoti giminaičiui M. J. ūkio plėtrai, nes dėl pablogėjusios M. J. sveikatos būklės paskutiniais metais, jo ūkio veikla buvo sulėtėjusi; be to, žemės sklypai randasi visai šalimais M. J. dirbamų žemės sklypų; patekimas iki jų apdirbimui patogus, nereikalaujantis didelių nei kuro, nei laiko sąnaudų; M. J. su tokia dovana sutiko, priėmė ginčo sutartimi jam padovanotus žemės sklypus; jis padovanojo M. J. tik pusę vieno žemės sklypo, dėl kurio ir vyksta ginčas; M. J. tapus šio ginčo žemės sklypo bendraturčiu, akivaizdu, kad žemės sklypo naudojimas pagal jo tiesioginę paskirtį (Šaltalankių auginimas) taps efektyvesnis dėl jo apdirbimo mažesnių sąnaudų, todėl jo savininkams duos didesnes pajamas, nes žemės sklypo bendraturčiai veiks kaip ir bendros jungtinės veiklos pagrindu. Dovanojimo sandorio ypatumai ir specifika bei teisinės pasekmės šalims buvo išaiškintos dovanojimo sandorį tvirtinusio notaro. Nurodo, kad ieškinys yra ydingas. Ieškovas nepagrįstai ieškiniu reikalauja pripažinti visą dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, nors likusių dviejų žemės sklypų perleidimas niekaip negali būti siejamas su ieškovo teisių pažeidimu ir būtinybe neva tokias pažeistas teises ginti teisme. Be to, ieškovas ieškiniu reikalauja perkelti pirkėjo teises ir pareigas tik į žemės sklypą, besiribojantį su ieškovo žemės sklypu. Teisinio reguliavimo prasme ieškovas nėra aiškiai suformulavęs materialiojo pobūdžio reikalavimo - ieškinio dalyko. Pažymi, kad ieškinio motyvuojamojoje dalyje ieškovas net neįrodinėja, dėl kokių priežasčių turėtų būti pripažintas sandoris apsimestiniu dalyje dėl likusių dviejų žemės sklypų

5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT) atsiliepime į ieškinį ieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad ji negali įtakoti privačių žemės sklypų savininkų valios dėl jų nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo savo turtu. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą reglamentuoja ŽŪPŽĮĮ. Jame numatyta įsigijimo tvarka, leistini didžiausi įsigyjamos nuosavybės teise žemės plotai. Pagal ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 3 dalį žemės pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti vykdomi tik bankinių atsiskaitymų būdu. ŽŪPŽĮĮ numato specialiąsias taisykles asmenims, siekiantiems įsigyti bei parduoti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Vadovaujantis įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą privalo pranešti, kartu pateikdamas duomenis apie sklypo naudotojus, jei tokie yra, bei pardavimo sąlygas, pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą - būtent šie subjektai ir prižiūri tolesnę pardavimo eigą - informuoja suinteresuotus pirkti privačią žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teisę turinčius asmenis, žemės sklypo pardavėjui išduoda pažymą, kurioje nurodoma, kam turi būti parduodama žemė, be to, patikrina, ar žemės sklypo potencialus įgijėjas atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3-5 dalys). NŽT Varėnos skyrius neturi duomenų, kad atsakovas T. U. būtų ketinęs kam nors parduoti nuosavybės teise turimus žemės sklypus, į NŽT Varėnos skyrių su pranešimu, kad ketina parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus nesikreipė. Kad kam nors ketina žemės sklypus dovanoti atsakovas T. U. NŽT Varėnos skyriaus neinformavo, o ir to daryti neprivalėjo. Atsakovui M. J. NŽT Varėnos skyrius, patikrinęs jo pateiktą deklaraciją, 2019 12 11 išdavė sutikimą Nr. 3SŽN-523-(14.3.142 E) įsigyti tris žemės ūkio paskirties žemės sklypus, nurodytus dovanojimo sutartyje. Kokiu būdu M. J. ketino įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus NŽT Varėnos skyriui nebuvo žinoma.

Atsiliepimas

8. Ieškovas R. L. atsiliepime į priešieškinį nesutinka su priešieškiniu, prašo jį atmesti. Nurodo, kad jis kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas dovanojimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu, kuriuo buvo pridengti pirkimo - pardavimo santykiai, ir nurodytoje sutarties dalyje perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Teismas 2020 03 30 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir padarė įrašą Nekilnojamojo turto registre, kuriuo atsakovui M. J. uždrausta perleisti tretiesiems asmenims dovanojimo sutarties objektais esančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Atsakovai, suprasdami, kad ieškovo ieškinys gali būti patenkintas, nusprendė ir toliau elgtis nesąžiningai bei įmituoti faktinės situacijos pasikeitimą, t. y. susitarimą nutraukti dovanojimo sutartį aukščiau nurodytoje dalyje vien tam, kad ši žemės sklypo dalis grįžtų atsakovui T. U. ir negalėtų atitekti ieškovui ieškinio tenkinimo atveju. Priešieškinyje nurodomos aplinkybės neva atsakovai susiprato, kad šaltalankių auginimo rinkoje pasikeitė situacija ir jų auginimas tapo neekonomiškas, yra ne tik neįtikima, bet ir nepagrįsta jokiais įrodymais (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12, 178 straipsniai). Daug labiau tikėtina, kad, reikšdami priešieškinį, atsakovai siekia išvengti ieškinio patenkinimo, kuomet dalies žemės sklypo pirkėjo teisės ir pareigos būtų perkeltos ieškovui už 500 Eur. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai siekia, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie patys įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise, todėl vien tik dėl to pareikštas priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Antra, priešieškinio patenkinimas nėra galimas ir dėl to, kad sudarytų galimybes apeiti 2020 03 30 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios visos bylos nagrinėjimo metu draudžia atsakovui M. J. disponuoti ginčo žemės sklypo dalimi (atsakovui M. J. disponavimo teisė būtų atkurta išnagrinėjus bylą, jeigu ieškinys būtų atmestas). Trečia, ieškovas nėra dovanojimo sutarties šalis (materialinio teisinio santykio subjektas), todėl negali daryti jokios įtakos atsakovų tarpusavio teisėms ir pareigoms, kurios kyla iš ginčo sandorio.

9. Atsakovas T. U. atsiliepime į priešieškinį sutinka su pareikštu priešieškiniu, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad priešieškinyje yra pagrįstai ir teisingai nurodyta, dėl ko atsakovai nusprendė atsisakyti bendro projekto, kartu bendru sutarimu nusprendė ginčo sutartį dalyje dėl 1/2 dalies žemės sklypo nutraukti.

Atsiliepimas

17.6. Atsakovai teigia, kad T. U. neatlygintinai perleido M. J. ginčo žemės sklypus, kurių bendras plotas net 8,25 ha, nes viename iš sklypų kartu planavo ar planuoja vystyti bendrą verslą - auginti šaltalankius, todėl toks dovanojimo sandoris neva gali būti paaiškinamas ir pateisinamas. Tokie atsakovų teiginiai nėra pagrįsti jokia bylos medžiaga, o tik atsakovų paaiškinimais, todėl turi būti vertinami kritiškai. Be to, kaip nurodo atsakovai, šaltalankių auginimo bendrą verslą jie ketino plėtoti tik viename iš trijų dovanotų žemės sklypų, kuris ribojasi su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, todėl įtikinamų motyvų, kodėl stambūs ūkininkai vienas kitam dovanotų kitus du žemės sklypus, byloje nėra. Neatsitiktinai atsakovas T. U. pareiškė priešieškinį, kuriuo siekia nutraukti dovanojimo sutartį dalyje tik dėl to žemės sklypo, kuris ribojasi su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, o nutraukti dovanojimo sutarties dėl dviejų kitų žemės sklypų nereikalauja, nes šių dviejų sklypų atžvilgiu ieškovas nereikalauja perkelti pirkėjo teisių ir pareigų (tokio reikalavimo reikšti negali, nes šie sklypai nesiriboja su ieškovui priklausančiu žemės sklypu). Taigi, atsakovai, prašydami nutraukti dovanojimo sutartį dalyje tik dėl vieno žemės sklypo, siekia išvengti ieškinio patenkinimo dėl žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, o visos bylos medžiagos kontekste toks atsakovų reikalavimas yra laikytinas akivaizdžiai nesąžiningu ir neteisėtu.

17.7. Motyvas dovanoti neva atsakovui M. J. yra reikalinga pagalba, nes jis iš dalies yra nedarbingas, vėlgi neatlaiko jokios kritikos. 2020 09 24 teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad jo sveikatos būklė jam ūkininkauti netrukdo. Tai matyti ir iš byloje surinktų įrodymų - atsakovui M. J. priklauso dešimt žemės sklypų, kurių bendras plotas sudaro apie 40 ha. Iki ginčijamo dovanojimo sandorio, kurio pagrindu jis „dovanų“ gavo net 8,25 ha žemės, jam priklausė ne viena dešimtis hektarų žemės ūkio paskirties žemės, jis nebuvo bežemis, kurį reikėtų šelpti. Daro išvadą, kad atsakovas M. J. yra stambus ir aktyvus ūkininkas, kuriam jokia pagalba nėra reikalinga.

17.8. Ginčo objektu esantis žemės sklypas buvo išnuomotas, atsakovui T. U. nešė pajamas, todėl jo neatlygintinis dovanojimas kitam stambiam ūkininkui yra visiškai nelogiškas veiksmas, kuris kitų įrodymų kontekste tik patvirtina dovanojimo sandorio apsimestinumą. Be to, atsakovas T. U. turi didelių įsiskolinimų kreditoriams. 2020 09 24 teismo posėdžio metu T. U. faktą, kad yra skolingas už žemės įsigijimą, kurios turi daugiau nei 400 ha, patvirtino. Tai patvirtina ir rašytiniai įrodymai, duomenys nekilnojamojo turto registre, kurie liudija, kad atsakovo T. U. valdomų sklypų atžvilgiu yra nustatyta hipoteka. Taigi, asmuo, kuris turi skolų, niekuomet nedovanotų didelės vertės trijų žemės sklypų (8,25 ha) kitam stambiam ūkininkui, kuomet šiuos žemės sklypus galėtų lengvai parduoti ir, juos pardavus, gautas pinigines lėšas skirti skoloms grąžinti ar kitiems žemės sklypams, kurie yra (duomenys neskelbtini) rajone, įsigyti.

17.9. 2020 09 24 teismo posėdžio metu atsakovas T. U. nurodė, kad 1 ha žemės, kuri buvo padovanota 2019 12 31 dovanojimo sutartimi, kaina galėtų sudaryti iki 6000 Eur. Kas reiškia, kad, pardavus šiuos žemės sklypus, atsakovas T. U. galėjo uždirbti iki 49 500 Eur (8,25 ha x 6000 Eur = 49 500 Eur). Tuo pačiu atsakovas T. U. patvirtino, kad 1/2 dalis žemės sklypo, į kurią pretenduoja ieškovas, galėtų kainuoti nuo 15 000 Eur iki 20 000 Eur.

17.10. 2020 08 10 teismo posėdžio metu liudytojas V. P. nurodė, kad 2019 m. rudenį atsakovas T. U. jam siūlė pirkti kelis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) rajone, už kainą, kuri yra didesnė nei 20 000 Eur, tačiau su sąlyga, jeigu pirkimas - pardavimas bus forminamas kaip dovanojimo sutartis, kas jam iš principo buvo nepriimtina. Pažymi, kad 3,39 ha ploto žemės sklypo dalis ((duomenys neskelbtini) kaime), kurią buvo siūloma pirkti liudytojui V. P., 2019 11 19 buvo „padovanota“ tam pačiam atsakovui M. J.. Visiškai neįtikėtina ir jokia logika negali būti pateisinamas elgesys, kuomet tą patį sklypą siūloma pirkti už daugiau nei 20 000 Eur, tačiau staiga jis padovanojamas.

17.11. Tai, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo buvo pridengti pirkimo - pardavimo santykiai, netiesiogiai patvirtina faktas, kad atsakovas M. J. net 9 iš 10 jam priklausančių žemės sklypų įgijo „dovanojimo“ sutarčių pagrindu.

17.12. Dovanojimo sutarties tikrumo nepatvirtina faktas, kad ji buvo patvirtinta notarine tvarka, o sutartį tvirtinęs notaras aiškinosi atsakovų valią. Žemės ūkio paskirties žemės pirkimas - pardavimas yra griežtai reguliuojamas įstatymu. Tam, kad būtų galima parduoti žemės ūkio paskirties žemę reikia „praeiti“ tam tikrą įstatyme numatytą procedūrą. Esamu atveju ginčo žemės sklypai ribojosi su kitais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, kurių savininkai turėjo pirmumo teisę įsigyti atsakovo T. U. parduodamus žemės sklypus. Priešingai, atsakovas M. J. neturėjo žemės sklypų, kurie ribotųsi su T. U. parduodamais žemės sklypais (neturėjo pirmumo teisės), todėl atsakovo T. U. parduodamus žemės sklypus galėjo įsigyti tik T. U. inicijavus ir praėjus gan ilgą procedūrą ir tik tuo atveju, jeigu ginčo žemės sklypus būtų atsisakę pirkti asmenys, kurie pagal įstatymą turėjo pirmumo teisę parduodamus žemės sklypus įsigyti, įskaitant ieškovą.

17.13. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Esamu atveju suinteresuoto asmens (ieškovo) teisės gali būti apgintos pripažįstant dovanojimo sandorį apsimestiniu ir ieškovui perkeliant žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas, o likusių dviejų žemės sklypų atžvilgiu dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją ex officio, nes esamu atveju dovanojimo sutartis negali būti laikoma apsimestine tik iš dalies.

17.14. Priešieškinyje nurodomos aplinkybės neva atsakovai susiprato, kad šaltalankių auginimo rinkoje pasikeitė situacija ir jų auginimas tapo neekonomiškas, yra ne tik neįtikima, bet ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Daug labiau tikėtina, kad, reikšdami priešieškinį, atsakovai siekia išvengti ieškinio patenkinimo, kuomet dalies žemės sklypo pirkėjo teisės ir pareigos būtų perkeltos apeliantui už 500 Eur.

17.15. Teismas, spręsdamas šią bylą, visų pirma turėjo patikrinti, ar apelianto pareikštas ieškinys yra pagrįstas. Nustačius, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas, jis turėjo būti patenkintas, ko pasėkoje dovanojimo sutartis, kaip tokia, nustotų egzistuoti (būtų pripažinta pirkimo - pardavimo sutartimi), o atsakovas M. J. nebūtų laikomas ginčo sutarties šalimi (jo teisės ir pareigos pagal ginčo sutartį būtų perkeltos apeliantui). Vien dėl to atsakovų susitarimas dėl ginčo žemės sklypo dalies grąžinimo, atitinkamai priešieškinio patenkinimas būtų negalimas, nes atsakovo M. J. su atsakovu T. U. nesietų jokie civiliniai teisiniai santykiai, dėl kurių modifikavimo ar nutraukimo jie tarpusavyje galėtų susitarti. Pažymi, kad ieškinio pagrįstumas negali priklausyti nuo kitos šalies (atsakovų) noro išvengti to paties ieškinio patenkinimo, tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priešieškinio patenkinimas nebuvo galimas ir dėl to, kad, priėmus skundžiamą sprendimą, buvo sudarytos galimybės apeiti teismo 2020 03 30 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios visos bylos nagrinėjimo metu draudžia atsakovui M. J. disponuoti ginčo žemės sklypo dalimi (atsakovui M. J. disponavimo teisė būtų atkurta išnagrinėjus bylą, jeigu ieškinys būtų atmestas).

17.16. Įstatymas numato, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 5 dalis numato, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad apsimestinis sandoris yra laikomas niekiniu sandoriu. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę ex officio Dovanojimo sutartį ir likusioje dalyje pripažinti apsimestiniu sandoriu, kuriuo buvo pridengtas imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo - pardavimo sandoris ir šioje ginčo sandorio dalyje taikyti restituciją (CK 1.80 straipsnio 2 dalis) - likusius du žemės sklypus grąžinti atsakovo T. U. nuosavybėn, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypai būtų parduodami laikantis įstatymo reikalavimų ir nebūtų pažeidžiamos kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas T. U. prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš apelianto priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalį, kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, išvardinti NŽT pažymoje, žemės sklypo savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Teismas sutiko su atsakovo T. U. motyvais, kad klausimas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo negali būti spręstinas teisme, nes žemės sklypų pirkimas pardavimas vyksta laikantis ŽŪPŽĮĮ nustatytų procedūrų, pagal kurias ieškovas neturi išankstinės prioritetinės pirmumo teisės kitų žemės ūkio paskirties sklypų savininkų atžvilgiu, kad nebūtų pažeistos kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai. Darytina išvada, kad net ir pripažinus dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir pripažinus jį pirkimo-pardavimo sutartimi, esant keliems pretendentams, turintiems vienodą pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą ir įstatymu įtvirtintai teisei atsakovui R. U. pačiam nuspręsti, kuriam konkrečiam asmeniui jis nori perleisti jam priklausančio sklypo dalį, teismas neturi teisės už atsakovą T. U. spręsti, kam turėtų būti parduotas žemės sklypas ir perkelti ieškovui pirkėjo teises, todėl toks teismo sprendimas nesukeltų ieškovui jokių teisinių padarinių.

18.2. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju atsakovas T. U., dovanodamas atsakovui M. J. ginčo žemės sklypą, aiškiai išreiškė savo valią, kokiam konkrečiam asmeniui jis norėtų perleisti ginčo sklypo dalį, o atsakovas M. J., priimdamas dovaną, tokiais savo veiksmais išreiškė norą įsigyti ginčo sklypo dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo subjektinė teisė nėra pažeista, todėl jis neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Pagal formuojamą teismų praktiką nustatyti, ar iš tiesų pažeista ieškovo teisė, dėl kurios jis kreipėsi teisminės gynybos, teismas gali tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus (CPK 265, 185 straipsniai). Konstatavus, kad prašoma ginti teisė nepažeista, ieškinys teismo sprendimu atmetamas (LA T nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-519/2011).

18.3. Kad pripažinti sandorį apsimestiniu, įrodinėjant tai subjektyviu ieškovo teiginiu „Ieškovui yra žinoma", nepakanka. Ieškovo žinojimas turi būti pagristas leistinais įrodymais, kurių ieškovas bylos nagrinėjimo metu taip ir nepateikė. Jokių objektyvių duomenų, kad tarp atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis, per subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius galėtų būti vertinama, kaip pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovas nepateikė. Ieškovas nepagrįstai ieškiniu reikalauja pripažinti visą dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, nors likusių dviejų žemės sklypų perleidimas niekaip negali būti siejamas su ieškovo teisių pažeidimu ir būtinybe neva tokias pažeistas teises ginti teisme. Ieškovas ieškiniu reikalauja perkelti pirkėjo teises ir pareigas tik į žemės sklypą, besiribojantį su ieškovo žemės sklypu. Nustatyto teisinio reguliavimo prasme, ieškovas nėra aiškiai suformulavęs materialiojo pobūdžio reikalavimo - ieškinio dalyko. Ieškinio motyvuojamojoje dalyje ieškovas net neįrodinėja, dėl kokių priežasčių turėtų būti pripažintas sandoris apsimestiniu dalyje dėl likusių dviejų žemės sklypų, tokiu būdu įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkeldamas teismui.

18.4. Ieškovas šiuo atveju bando paneigti atsakovų dovanojimo sandoryje išreikštą valią, neva ji buvo kitokia, nei kad atsispindi sudarytuose sandoriuose. Vien tik tai, kad ieškovo nuomonė ir valia nesutampa su sandoryje dalyvavusių asmenų nuomone ir valia, negali būti pagrindu sandorį pripažinti apsimestiniu.

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokus argumentus:

19.1. Visiškai sutinka su teismo išvada, kad, net ir pripažinus dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir pripažinus ją pirkimo- pardavimo sutartimi, tačiau esant keliems asmenims, turintiems vienodą pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą ir įstatymu įtvirtintai teisei atsakovui R. U. pačiam nuspręsti, kuriam konkrečiam asmeniui jis nori perleisti jam priklausančio sklypo dalį, teismas neturi teisės už atsakovą T. U. spręsti, kam turėtų būti parduotas žemės sklypas, ir perkelti ieškovui pirkėjo teises, todėl toks teismo sprendimas nesukeltų ieškovui jokių teisinių padarinių. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad šiuo atveju atsakovas T. U., dovanodamas atsakovui M. J. ginčo sklypo dalį, aiškiai išreiškė savo valią, kokiam konkrečiai asmeniui jis norėtų perleisti ginčo sklypo dalį, o atsakovas M. J., priimdamas dovaną, tokiais savo veiksmais išreiškė norą įsigyti ginčo sklypo dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovo subjektinė teisė nėra pažeista, todėl jis neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.

19.2. Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas T. U. kelis kartus teismui pareiškė, kad, perleisdamas 1/2 žemės sklypo dalį, siekė įgyti patikimą bendraturtį, su kuriuo galėtų vykdyti bendrą veiklą, auginant ir parduodant šaltalankius, todėl ir dovanojo 1/2 žemės sklypo M. J.. Taip pat atsakovas T. U. kelis kartus teismui patvirtino, kad jis nepageidauja turėti R. L., kaip žemės sklypo bendraturčio, ir jeigu teismas tenkintų ieškinį, sprendimu būtų užprogramuota problema T. U. kartu su R. L. valdyti ir naudoti žemės sklypą.

19.3. Byloje yra ieškovo ir atsakovų teikti procesiniai dokumentai, įrodymai ir, priešingai nei teigia apeliantas, teismas ir dalyvaujantys asmenys šiuos dokumentus aptarinėjo, vertino priėmimo stadijoje ir nagrinėjo. Būtent įvertinus surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą dėl ieškovo materialinio suinteresuotumo nebuvimo. Todėl sutiktina su teismo išvada, kad, teismui nustačius, kad ieškovas nuturėjo teisės dėl teisminės gynybos, teismui nebuvo pagrindo vertinti įrodymus dėl apsimestinio sandorio ir dėl jų pasisakyti.

19.4. Pagal aprobuotą teismų praktiką ieškovas, teikdamas ieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, privalo įrodyti, kad sandoris buvo atlygintinis, o atsakovai, norėdami gintis nuo ieškinio turi atskleisti dovanojimo sandorio motyvus. Atsakovai savo atsiliepimuose į ieškinį paaiškino teismui savo motyvus sudaryti dovanojimo sutartį ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Abu atsakovai, 2020 09 24 teismo posėdyje davę priesaiką, paaiškino teismui, kad 1) jie yra artimi, giminingi, vienas kitu pasitikintys asmenys, ketinę vykdyti bendrą veiklą ir 2) T. U., sudarydamas dovanojimo sandorį, siekė padėti M. J. ir tuo pačiu užsitikrinti jo paties pagalbą, prižiūrint ir apdirbant T. U. priklausantį turtą. Ieškovas išsakė savo abejones dėl sandorio šalių motyvų, tačiau jo argumentai: kad mažai tikėtina, kad ūkininkas kitam ūkininkui padovanotų žemės sklypus, ar kad T. U. turi artimesnių giminių, kuriems galėjo dovanoti turtą - neatlaiko kritikos, nes neigia T. U. konstitucinę teisę pačiam nuspręsti kaip jam elgtis su savo turtu., Ieškovas ieškinyje rašė, kad jam yra žinoma, kad atsakovas T. U. atsakovui M. J. žemės sklypus ne padovanojo, bet pardavė, tačiau ieškovas, nei su ieškiniu, nei su vėlesniais teikiamais procesiniais dokumentais, nepateikė jokių faktinių aplinkybių ir įrodymų, įgalinančių vertinti, kad tarp sutarties šalių įvyko atsiskaitymas. Nepateikė todėl, kad, nei tokie faktai, nei tokie įrodymai tiesiog neegzistuoja. Ieškovas ne ti k negali įrodyti, bet netgi negali nurodyti, kokia kaina buvo sumokėta už perleistą turtą ir kaip vyko atsiskaitymas tarp šalių.

19.5. Tai, kad atsakovas M. J. yra dar iš 5 asmenų gavęs dovanų, niekaip negali patvirtinti , kad 2019 12 31 atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis yra negaliojanti. Šie faktai tik įrodo, kad atsakovas M. J. įgijo turtą, sudarydamas sutartis notarine tvarka ir kad toks įgijimas atitinka LR CK reikalavimus.

19.6. Jeigu ieškovas norėjo sąžiningai pagrįsti savo reikalavimą perkelti pirkėjo teises ir pareigas, privalėjo pateikti ekspertinį turto vertinimą arba prašyti teismo paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Kaip supratome, ir pats ieškovas taip pat mano, kad ginčo turtas yra gerokai brangesnis nei sutartyje nurodyta turto vertė, tačiau, siekdamas, kad teismas už 500 eurų priteistų jam nuosavybės teisę į turtą, elgiasi nesąžiningai, nes ir paties ieškovo vertinimu yra vertas kelis kartus daugiau nei 500 eurų.

19.7. Atsakovas M. J. sutiko su atsakovo T. U. pareikštu priešieškiniu. Sutikimo motyvai buvo nurodyti atsliepime į priešieškinį: šalys dėl pablogėjusių planuoto verslo sąlygų nusprendė nevykdyti bendros ūkinės veiklos, susijusios su šaltalankių auginimu, todėl nusprendė pakeisti dovanojimo sutartį. Dėl Ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, sutarties pakeitimas tapo įmanomas tik teismo keliu, teikiant T. U. priešieškinį. Tai yra konstitucijos garantuojamos šalių teisės elgtis su nuosavybe savo nuožiūra realizavimas. Patenkinus priešieškinį, visos bylos šalys - tiek atsakovai, tiek ir ieškovas - atsiduria toje padėtyje, kuri buvo iki 2019 12 31 dovanojimo sutarties sudarymo. 2020 09 24 teismo posėdyje ieškovas, atsakydamas į klausimus, paaiškino, kad iki 2019 12 31 dovanojimo sutarties sudarymo jo teisės nebuvo pažeistos, o pačios sutarties sudarymas pažeidė jo pirmumo teisę įsigyti parduodamą turtą. Todėl būtina įvertinti, kad teismui patenkinus priešieškinį, ieškovas turėtų ir galėtų realizuoti savo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą, jeigu T. U. nuspręstų jį parduoti - tokiu būdu neliktų jokių ieškovo teisių pažeidimų.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prašo jį atmesti, nurodo šiuos argumentus:

20.1. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad už padovanotus žemės sklypus atsakovas M. J. sumokėjo, ar pervedė pinigus į kito atsakovo T. U. sąskaitą kokią nors pinigų sumą. Taip pat nebuvo paneigta ir įrodyta, kad minėti žemės sklypai buvo perleisti dovanojimo sutartimi, o ne pirkimo pardavimo sandoriu, todėl mano, kad naikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.

20.2. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad su padovanota 1/2 dalimi, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu B, sutarties priedas Nr. 4) žemės sklypo, kurio bendras plotas 7,4000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribojasi ne tik su apelianto R. L. nuosavybes teise valdomu žemės sklypu,; bet ir su kito atsakovo M. J., bei trečiųjų asmenų turimais žemės sklypais. Todėl mano, kad teismas tinkamai pritaikė materialiąsias teisės normas konstatuodamas, kad šioje nagrinėjamoje situacijoje pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas) pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą turi tiek ieškovas, tiek M. J., kaip ūkininkai, nuosavybės teise turintys žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, t. y. jie abu turi vienodą pirmumą. Tokiu atveju pagal ŽŪPŽĮĮ įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, NŽT pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės sklypo savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Sutinka su teismo padaryta išvada, kad klausimas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo negali būti spręstinas teisme, nes žemės sklypų pirkimo pardavimas vyksta laikantis ŽŪPŽĮĮ nustatytų procedūrų, pagal kurias apeliantas (ieškovas) neturi išankstinės prioritetinės pirmumo teisės kitų žemės ūkio paskirties sklypų savininkų atžvilgiu, kad nebūtų pažeisti kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai. Darytina išvada, kad net ir pripažinus dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir pripažinus jį pirkimo- pardavimo sutartimi, esant keliems pretendentams vienoda pirmumo teise įsigyti žemės sklypų ir įstatymu įtvirtintai teisei atsakovui T. U. pačiam nuspręsti, kuriam konkrečiam asmeniui jis nori perleisti jam priklausančio sklypo dalį, teismas neturi teisės už atsakovą T. U. spręsti, kam turėtų būti parduotas žemės sklypas ir perkelti ieškovui pirkėjo teises, todėl toks teismo sprendimas nesukeltų ieškovui jokių teisinių padarinių. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju atsakovas T. U., dovanodamas atsakovui M. J. ginčo žemės sklypo dalį, aiškiai išreiškė savo valią, kokiam konkrečiai asmeniui jis norėtų perleisti ginčo žemės sklypo dalį, o atsakovas M. J., priimdamas dovaną, tokiais savo veiksmais išreiškė norą įsigyti ginčo žemės sklypo dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovo subjektinė teisė nėra pažeista, todėl jis neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.