Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mindaugo Povilansko, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. C. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 243 straipsnį – areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir S. C. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir S. C. paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, S. C. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. kovo 25 d. 19.11 val. iki 2023 m. kovo 26 d. 15.28 val. (viena diena) įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2023 m. lapkričio 6 d., kai S. C. pradėjo atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, S. C. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (keturiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 26 d.; 2) nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės atitinkančios pinigų sumos, t. y. 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų, konfiskavimas valstybės naudai, kuri turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. C. paskirtos kardamosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš S. C. nepriteistos.

Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. C. apeliacinis skundas atmestinas

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis S. C. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir dėl bausmės bendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu. Byloje nenustačius kitų padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į BPK 320 straipsnio 3 dalį, pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl bausmės

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

7. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

8. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

9. Už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – bauda arba areštas. BK 49 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nėra nurodytas minimalus laisvės atėmimo bausmės skyrimo terminas, taikomas BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės skyrimo terminas – 3 mėnesiai.

10. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam S. C. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nustatyta ir nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgta ir į S. C. asmenybę – iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad S. C. yra teistas 4 kartus, iš kurių 3 paskutinius kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. už transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo ir už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones (1 t., b. l. 149–153). Apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą, įskaitą byloje duomenų nėra. Ankstesniais nuosprendžiais S. C. buvo taikomos tokios bausmės, kaip bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant, be to, ankstesniais teismo sprendimais buvo skirtas ir draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). Iš 2021 m. gruodžio 28 d. individualaus probuojamojo priežiūros plano kopijos matyti, kad S. C. buvo pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už pažeidimus dėl teismo sprendimo nevykdymo (1 t., b. l. 59–67). Taip pat S. C. neigiamai charakterizuoja ir jo padaryti administraciniai nusižengimai – 5 metų laikotarpyje, padaryti 5 įvairaus pobūdžio administraciniai nusižengimai ir iš jų 2 kartus vairavo transporto priemonę neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti (1 t., b. l. 154–163), baudos nesumokėtos. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad turi darbą, t. y. dirba Kazachstane, bendrovėje „S“ ir jis yra šios bendrovės savininkas bei direktorius, tačiau byloje tokių duomenų nėra, o pats nuteistasis šią aplinkybę patvirtinančių duomenų tai pat nepateikė. Be to, S. C. gynėjas Kęstutis Blažys apygardos teismui pateikė UAB „E“ charakteristiką, kurioje nurodyta, kad S. C. minėtoje įmonėje dirba nuo 2024 m. sausio 16 d. plataus profilio statybininku (2 t., b. l. 106). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis S. C. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau taikytos bausmės, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis turi polinkį į nusikalstamą elgesį ir nesiekia išvengti naujų nusikalstamų veikų darymo.

11. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad bausmės skyrimo taisykles bei jos individualizavimo kriterijus nustato BK 41, 54 straipsniai, o BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, reguliuoja tik bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016). Atitinkamai norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2014, 2K-238-138/2015 ir kt.). Taigi apeliacinio skundo argumentai, kuriais nurodoma, kad teismas nuteistajam turėjo skirti bausmių dydžius, kurie yra lygūs už baudžiamąjį nusižengimą ir nusikaltimą skiriamos šios rūšies bausmės vidurkiui, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, atmetami kaip nepagrįsti.

12. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistajam parinkta arešto bausmė už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir laisvės atėmimas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kurių dydžiai viršija už baudžiamąjį nusižengimą ir nusikaltimą skirtinos šios rūšies bausmės vidurkį, yra adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje yra padaryta argumentavimo klaida, nurodant, kad S. C. skiriamas laisvės atėmimo bausmės terminas ir arešto bausmės terminas nustatytinas artimas šių bausmių, skiriamų tiek už baudžiamuosius nusižengimus, tiek už nusikaltimus, vidurkiui. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų ir rezoliucinės dalies matyti, kad pagal BK 243 straipsnį, nuteistajam paskirta 45 parų arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodytas arešto bausmės už baudžiamąjį nusižengimą maksimumas), o pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – nuteistajam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė (BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės maksimumas). Taigi, nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė argumentavimo klaidą, tačiau nepadarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos S. C. paskirdamas maksimalų bausmės terminą, tiek už baudžiamąjį nusižengimą, tiek už nusikaltimą, kurias subendrinus apėmimo būdu ir sumažinus vienu trečdaliu paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

13. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam S. C. galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskyrė galutinę subendrintą 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (past. – 2023 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi bausmės vykdymo atidėjimą panaikino ir nuo 2023 m. lapkričio 6 d. S. C. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę). Todėl pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ir bausmes paskirtas pagal skirtingus nuosprendžius, subendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bausmes subendrino tinkamai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti priešingą išvadą.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis kaltę pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, be to, ikiteisminio tyrimo metu padėjo pareigūnams per pakankamai trumpą laiką ištirti bylą, o teismui padėjo bylą išspręsti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. C. ikiteisminio tyrimo metu net keletą kartų buvo skirtas atvesdinimas (1 t., b. l. 108, 110, 115, 129, 132), taip pat buvo paskelbta ir jo paieška (1 t., b. l. 120). Aplinkybę, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino savo kaltę, pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir kaip to reikalauja BK 64¹ straipsnis, bausmę sumažino vienu trečdaliu. Dėl šių priežasčių, minėti apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

15. Be kita ko, S. C. apeliaciniame skunde teigia, kad augina, materialiai išlaiko ir prižiūri nepilnametę dukrą, gimusią 2014 m. rugpjūčio 27 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikoje. Bylos duomenimis S. C. nevedęs, iš jo asmens duomenų matyti, kad jis turi du vaikus, iš kurių S. C. yra nepilnametė, gimusi 2014 m. rugpjūčio 27 d. (1 t., b. l. 166). Kita vertus, aplinkybė, kad nuteistasis turi nepilnametę dukrą buvo žinoma ir nusikalstamos veikos darymo metu, tačiau tai nesukliudė S. C. pažeisti baudžiamąjį įstatymą, todėl šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

16. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkama bei pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją švelninti. Atitinkamai apeliacinis skundas yra atmetamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

17. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad iš S. C. valstybės naudai prašoma išieškoti 108,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

19. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir S. C. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios. Apeliacinį skundą, kuris nėra tenkinamas, surašė ir pateikė pats nuteistasis. Skirta laisvės atėmimo bausmė nėra švelninama, o pati byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vieno posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš S. C. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. C. neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.