- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-372-544/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00254-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- V. A.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-372-544/2014;
Teisėja Irena Stulgienė Proceso Nr. 2-37-3-00254-2014-3;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-368-233/2014 pagal pareiškėjo V. S. ieškinį atsakovui V. A. dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. teismui pateikė ieškinį atsakovui V. A., trečiajam asmeniui M. A. A., dėl 10 952,62 Lt nuostolių atlyginimo (b. l. 3-4).
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-03-03 nutartimi nustatė pareiškėjui 20 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka CPK 111 str. 2 d. 5 p., 113 str. 3 d., 135 str. 1 d. 3 p. reikalavimų, konkrečiai nurodė, kokius trūkumus reikia pašalinti bei paaiškino, jog trūkumų nepašalinus ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas (b. l. 1-2).
Šalies argumentai
Ieškovas teismo nustatytu terminu pateikė patikslintą ieškinį atsakovui V. A. dėl 10 952,62 Lt nuostolių atlyginimo ir pateikė 28 lapus jo priedų (įrodymų), o trečiuoju asmeniu M. A. A. ieškinyje nebenurodė (b. l. 19-20).
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-03-14 nutartimi nustatė ieškovui 20 dienų terminą nutartyje nurodytiems patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, nes jie pagal 2014-03-03 nutarties nurodymus iš dalies neištaisyti, kadangi į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu nebeįtrauktas pradiniame ieškinyje juo nurodytas M. A. A., gyv. (duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje nurodė, kad iš V. S. pateikto 2011-04-12 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kitų dokumentų turinio matyti, jog automobilio pirkimo – pardavimo sandoris tarp M. A. A. ir L. V. neįvyko esant netvarkingiems dokumentams dėl V. A. kaltės, o automobilio Renault Scenic savininkas yra Irako pilietis, gyvenantis Švedijoje – M.A. A.. Todėl, teismo, nuomone, priimtas sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms bei pareigoms (CPK 47 str.), o ieškovas, patikslintame ieškinyje trečiuoju asmeniu nenurodydamas M. A. A., 2014-03-03 nutartimi nustatytus trūkumus pašalino netinkamai. Nurodė, kad net ir tuo atveju, jei teismas į bylą automobilio savininką įtrauktų trečiuoju asmeniu savo iniciatyva, pareiga dalyvaujantiems asmenims pateikti reikiamą skaičių procesinių dokumentų ir jų priedų, o trečiajam asmeniui skirtų procesinių dokumentų ir jo priedų egzempliorių su vertimu į jam suprantamą kalbą, išlieka (CPK 113 str. 3 d.). Prie patikslinto ieškinio pateikta automobilio Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo dokumento kopija nėra išversta į lietuvių kalbą, ir prie ieškinio nepridėta įsiteisėjusi nustatyta tvarka patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-504-618/2013 kopija (b. l. 51-52).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2014-03-14 nutartį ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Joje yra nurodyti nauji trūkumai, nei buvo nurodyti 2014-03-03 nutartyje. Šalinant pastaruosius su atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismui pateikė automobilio Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo dokumento kopiją su vertimu į lietuvių kalbą bei įsiteisėjusių teismo sprendimų, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas, kopijas teismui ir atsakovui. Todėl šioje dalyje skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai laikytini pašalintais ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas spręstinas iš esmės. Nurodo, kad nesutinka su teismo nuomone, kad privalomai į procesą trečiuoju asmeniu jis privalo įtraukti M. A. A., nes jis dalyvavo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-504-618/2013. Apeliantas nurodo, kad jis apsisprendė netraukti minėto asmens į bylą trečiuoju asmeniu, nes tiesioginius santykius su M. A. A. turėjo ne jis, o atsakovas, kuris galės ateityje pretenzijas reikšti tikrajam automobilio savininkui, kuris automobilį Švedijoje išregistravo kaip nenaudojamą ieškovui ir atsakovui nežinant. Dėl šios priežasties automobilis grąžintinas ne jam, o atsakovui, kuris tik V. S. iniciatyva buvo įtrauktas į procesą civilinėje byloje Nr. 2-504-618/2013 kaip trečiasis asmuo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas M. A. A. į minėtą civilinę bylą įtraukė savo iniciatyva. Teisinę problemą sukūrė V. A., kuris prireikus asmeniškai neužtikrino tinkamos parduodamo automobilio privalomosios registracijos procedūros (b. l. 36).
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-03-14 naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų ir ieškinio bei jų priedų priėmimą ir trūkumų ištaisymą, nesprendė ieškinio priėmimo (atsisakymo priimti) ar jo grąžinimo neištaisius teismo nutartyje nustatytų trūkumų grąžinimo klausimų, dėl ko ieškinio priėmimo (atsisakymo priimti) ar ieškinio grąžinimo jį padavusiam asmeniui neištaisius teismo nutartyje nustatytų trūkumų grąžinimo klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 115 str., 329 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Šalies argumentai
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pateikė teismui ieškinį atsakovui V. A., trečiajam asmeniui M. A. A., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 10 952,62 Lt nuostolių atlyginimo, 5 % procesines palūkanas (b. l. 3-4).
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-03-03 nutartimi nustatė ieškovui 20 dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti ir nurodė, kad ieškinys neatitinka CPK 111 str. 2 d. 5 p., 113 str. 3 d., 135 str. 1 d. 3 p. reikalavimų, nes nepateikti įrodymai iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo bylos ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, nepridėti dalyvaujantiems byloje asmenims įteiktini ieškinio priedai, nepilnai nurodytas trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresas, o jam nemokant lietuvių kalbos ieškovas privalo pateikti ieškinio ir jo priedų vertimą į trečiajam asmeniui suprantamą kalbą, kad juos būtų galima įteikti laikantis 2007-11-13 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse reikalavimų (b. l. 1-2).
Ieškovas 2014-03-13 pateikė patikslintą ieškinį su priedais atsakovui V. A., kuriame trečiasis asmuo M. A. A. nebenurodytas (b. l. 19-50). Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2014-03-14 nutartimi nustatė ieškovui pakartotinį 20 dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, nes virš minėtoje 2014-03-03 nutartyje nurodytus trūkumus ieškovas pašalino netinkamai: patikslintame ieškinyje trečiuoju asmeniu nebenurodė M. A. A., kurio vardu nuo 2009-07-20 registruotas automobilis Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms bei pareigoms (CPK 47 str.). Teismas taip pat pažymėjo, jog automobilio Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registravimo dokumento kopija nėra išversta į lietuvių kalbą ir prie ieškinio nepridėtas įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-504-618/2013, nepridėta ir jo vertimo kopija į trečiajam asmeniui suprantamą kalbą (b. l. 51-52).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, tačiau teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu. Kreipiantis į teismą įstatymų leidėjas nustatė minimalius imperatyvius reikalavimus procesinių dokumentų formai ir turiniui, taip pat specialius reikalavimus ieškinio turiniui, kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 111 str., 135 str., 138 str.). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Jei pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas tinkamai nepašalino 2014-03-03 teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, nutarė ne taikyti savo paties nutartyje nurodytas trūkumų neištaisymo pasekmes - ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, bet priėmė pakartotinę 2014-03-14 nutartį taikyti CPK 115 str. 2 d. nuostatas, ir tai nėra draudžiama. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino, ar tikrai tam buvo pakankamai pagrįstas pagrindas, ar ieškinio trūkumai tikrai sudarė esmines kliūtis proceso eigai, ar nereikėjo priimti ieškinio, o galutinį dalyvaujančių byloje asmenų ratą, įrodymus ir kitą informaciją, jei tai būtina bylos nagrinėjimui, surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 230 str. 1 d.). Ši išvada grindžiama tuo, kad, nors ieškovui ir tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 str. 2 d. 2 p.), bet trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas, paprastai nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, nepateikimas ieškinyje jo trūkumu gali būti pripažintas tik išimtiniu atveju, kai iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, o šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys. Prieš taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ieškinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami vėliau. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.) į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 str. 5 p., 230 str. 1 d.). Todėl nėra pagrindo besąlygiškai sutikti su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad apeliantas (pareiškėjas) į bylą trečiuoju asmeniu jau ieškinio pateikimo teismui stadijoje privalėjo įtraukti automobilio savininką M. A. A. ir neturėjo procesinės teisės, nurodęs tokio savo apsisprendimo motyvus ir argumentus, jo patikslintame ieškinyje nenurodyti ir kad tai sudaro pakankamai pagrįstą pagrindą pakartotinai taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas patikslintame ieškinyje trečiuoju asmeniu nebenurodė M. A. A., o teismas ieškinio nepriėmė ir savo iniciatyva trečiuoju asmeniu M. A. A. neįtraukė, tai ieškinio trūkumu laikyti dokumentų neišvertimą į užsienio kalbą taip pat nebeliko pagrindo.
Pagal teismų praktiką, formuojamą taikant ieškinio trūkumų šalinimo nuostatas, kreipdamasis į teismą ieškovas neprivalo pateikti tų įrodymų, kuriuos teismas nesunkiai gali gauti pats iš jam prieinamų informacinių sistemų, tame tarpe – iš teismų sistemos LITEKO, arba kurie jau yra teismo žinioje. Šiuo atveju pareiškėjas ieškinyje (b. l. 3-4) buvo aiškiai nurodęs, kad civilinė byla, kurios įsiteisėjusiu sprendimu vadovaujamasi, išnagrinėta Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir jos Nr. 2-5204-618/2013 ir kad joje dalyvaujančiu byloje asmeniu buvo M. A. A.. Todėl teismas turėjo galimybes minėto asmens gyvenamosios vietos adresą ir įsiteisėjusio teismo sprendimo turinį, jei abejojo pateiktos kopijos turiniu, sužinoti iš minėtos sistemos duomenų. Kai ieškovas ieškinį grindžia kitų teismų priimtais procesiniais sprendimais, bet nepateikia nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų kopijų, trūkumas dėl ieškinio priedų netinkamo patvirtinimo pripažįstamas formaliu, nes teismas, esant būtinybei, turi galimybę išreikalauti tinkamai patvirtintas dokumentų kopijas arba naudotis teismų informacine sistema LITEKO.
Visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis (CPK 11 str., 113 str. 3 d., 198 str. 2 d.). Valstybinės kalbos principas taikomas visiems procesiniams dokumentams ir jų priedams. CPK 113 str. 3 d. nurodoma, kad, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Todėl teismas, spręsdamas pradinio ieškinio, kuriame trečiuoju asmeniu buvo nurodytas pilietis M. A. A., priėmimo klausimą, pagrįstai reikalavo, o jeigu minėtas asmuo vėliau bus įtrauktas į bylą – ir toliau turės pareigą reikalauti, kad pareiškėjas (ieškovas) pateiktų procesinių dokumentų ir jų priedų vertimus į valstybinę kalbą bei kad pateiktų ieškinio ir jo priedų vertimus į tą kalbą, kurią supranta nurodytas trečiasis asmuo. Tačiau kai pateikiami procesinių dokumentų priedai nevaidina esminio vaidmens ir kai procesinių dokumentų priedų vertimai gali būti pateikti jau priėmus ieškinį, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi svarstyti, ar galima pradėti civilinį procesą, ieškovui nepateikus visų ieškinio priedų vertimų. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismui nusprendus ieškinį priimti be ieškinio priedų vertimų, jie teismui turi būti pateikti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje.
Kadangi procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, panaikinus ginčijamą nutartį nurodytais motyvais byla grąžintina Rokiškio rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Rokiškio apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.