- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-09
- Bylos Nr.
- 2-504-618/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05562-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- V. A., M. A. A.
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant vertėjoms Virginijai Narmontaitei, Vidai Rimkienei, ieškovei L. V., jos atstovams advokatui S. A., advokatei E. J., atsakovui V. S. (V. S.), jos atstovui advokatui V. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. V. patikslintą ieškinį atsakovui V. S. (V. S.) dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir sutarties kainos grąžinimo, tretieji asmenys V. A., M. A. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo 2009-09-28 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas už 5000 Lt pardavė ieškovei automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. gamybos, priteisti ieškovei iš atsakovo 5000 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5, 163-165, I t.). Nurodė, kad 2009-09-28 su atsakovu sudarė žodinę pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu tą pačią dieną sumokėjo atsakovui sutartą kainą už perkamą automobilį, t. y. 5000 Lt, o atsakovas perdavė automobilį, atsakovas taip pat dalinai užpildė švedų kalba surašytą sutartį, kurioje įrašė duomenis apie automobilį, kainą, pardavėjo duomenis – M. A. A., kitą sutarties dalį pasiūlė užsipildyti pačiai nuvykus į VĮ „Regitra“. Vėliau bandė įregistruoti automobilį VĮ „Regitra“, tačiau įregistruoti negalėjo dėl netvarkingų dokumentų. Per daugiau nei trejus metus nuo automobilio įsigijimo dėl ilgo stovėjimo ir oro sąlygų automobilis nebevažiuoja ir jo vertė smarkiai sumažėjo. Nurodė, kad neturėdama galiojančių automobilio dokumentų ir negalėdama jo įregistruoti, jis negalėjo automobiliu naudotis pagal paskirtį, jis ilgą laiką prastovėjo aikštelėje ir dėl ilgo nenaudojimo sugedo. Ieškovė pateikė prašymą dėl senaties termino atnaujinimo, kuriame nurodė, jog aktyviai ėmėsi priemonių gindama savo pažeistas teises, todėl terminas turėtų būti atnaujintas (b. l. 3-4, II t.). Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti (b. l. 61, I t.). Paaiškino, kad sudarant pirkimo – pardavimo sandorį su atsakovu jis siūlė nuvaryti automobilį į servisą apžiūrėti, tačiau ieškovė nevažiavo. Paklausė, ar visi dokumentai tvarkingi, nes dokumentai buvo švediški ir ji su tokiais niekada nebuvo susidūrusi, ir atsakovas patvirtino, kad viskas gerai, tačiau tą pačią dieną įregistruoti automobilio nebuvo galimybės, nes jau buvo maždaug 18.00 val. ir VĮ „Regitra“ nebedirbo. Grįžus į Šiaulius sekančią dieną ieškovė nuvarė automobilį į autoservisą, kuriame paaiškėjo, kad automobilis techniškai netvarkingas, yra daug trūkumų, kurių išorėje nesimatė, ir apie kuriuos atsakovas neįspėjo. Nurodė, kad dėl automobilio techninės būklės pretenzijų atsakovui nereiškė, norėjo automobilį suremontuoti ir tada įregistruoti, tačiau įregistruoti nepavyko. Vėliau, atliekant ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad vienas iš automobilio dokumentų yra geras, o kitas liudija automobilio išregistravimą Švedijoje ar nurašymą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti bei prašė priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 181, I t.). Nurodė, kad tarp jo ir ieškovės buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, ieškovė jam sumokėjo sutartą kainą, o atsakovas perdavė ieškovei automobilį Renault Megane Scenic, taigi atsakovas tinkamai įvykdė pardavėjo pareigas. Atsakovo darbo praktikoje, nors jis nuolat užsiima automobilių prekyba, nėra buvę tokio atvejo, kad nebūtų galima automobilio įregistruoti, jei automobilis būna nurašytas užsienio šalyje, atsakovo dokumentuose būna atžyma, jog automobilis netinkamas naudoti. Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 61, I t.). Paaiškino, kad, kai automobilis buvo perkamas, jis siūlė ieškovei patikrinti automobilio techninę būklę šalia buvusiame Subaru servise, tačiau ieškovė nesutiko, nes patikra brangiai kainavo. Tokių automobilių kaina pardavimo metu siekė 9500 Lt, atsakovas pardavė už 4500 Lt, nes pats automobilį sutvarkė, pats gavo nebrangiai, norėjo kuo greičiau parduoti ir atgauti investuotus pinigus. Nurodė, kad, kai jis pirko automobilį iš trečiojo asmens V. A., jį informavo, kad Švedijos dokumentuose nurodyta data, iki kurios nesikreipus dėl įregistravimo, nustoja galioti, vėliau reikia naujų dokumentų.
Trečiasis asmuo V. A. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b. l. 74-75, I t.). Nurodė, kad 2009 metų vasarą pas jį į Lietuvą buvo atvykęs trečiasis asmuo M. A. A., kuris paprašė padėti parduoti automobilį Renault Megane Scenic, kadangi kol trečiasis asmuo buvo Lietuvoje pirkėjas neatsirado, M. A. A. automobilį paliko jam parduoti. Pagal pateiktą skelbimą atvyko atsakovas, apžiūrėjo automobilį ir jį nusipirko, automobilio dokumentus perdavė atsakovui ir informavo atsakovą, kad dėl automobilio dokumentų įforminimo kreiptųsi į jį ir jis reikalui esant susieks su M. A. A., tačiau atsakovas dėl dokumentų įforminimo nesikreipė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko (b. l. 100, I t.). Paaiškino, kad 2009 metų liepos mėnesį abi Švedijoje išduotų registracijos dokumentų dalys buvo galiojančios, iš karto automobilį įregistravus ir gavus lietuviškus numerius jokių problemų nebūtų iškilę, tačiau dėl automobilio registravimo buvo kreiptasi tik 2009 metų rugsėjo mėnesį, o 2009-08-10 išduota nauja antra registracijos dokumentų dalis, pagal kurią automobilis išregistruotas kaip nenaudojamas.
Trečiasis asmuo Mohammed A. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, įgalioto asmens Lietuvos Respublikoje nepaskyrė, procesiniais dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 131-132, 134-135, I t.).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis švedų kalba, kurioje nurodyta pardavėjas M. A. A., automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio kaina 1500 EUR (b. l. 10, 11, 12, 13, I t.). Pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2010-04-08 raštą, 2010-03-17 Šiaulių apskrities VPK NTB APGTS pagal L. V. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymių (b. l. 15, I t.). Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorė 2011-04-12 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, požymių (b. l. 16-17, I t.). Trečiasis asmuo V. A. pateikė automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naujai išduotus Švedijoje registracijos dokumentus, kuriuos atsiuntė trečiasis asmuo M. A. A. (b. l. 142, I t.). VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialas 2012-10-10 pateikė atsakymą į užklausimą, kuriuo informavo, jog pagal trečiojo asmens V. A. pateiktus automobilio registracijos dokumentus Švedijoje, transporto priemonę galima įregistruoti Lietuvoje (b. l. 155, I t.). Pagal ieškovės pateiktą automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-11-16 vertinimo ataskaitą, tvarkingos transporto priemonės rinkos vertė 4700 Lt, transporto priemonės atkūrimo kaštai 5951,26 Lt, dėl ilgo nesinaudojimo oro sąlygų apgadintos transporto priemonės likutinė vertė 1000 Lt (b. l. 170, I t.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas perdavė ieškovei automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise, o ieškovė priėmė automobilį ir už jį sumokėjo atsakovui sutartą kainą, taigi tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnis). Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.311 straipsnį bei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.71 – 1.74 straipsnius tokio pobūdžio ir tokiomis sąlygomis sudaryto automobilio pirkimo – pardavimo sandoriui nėra jokių formos reikalavimų, darytina išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis.
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti 2009-09-28 tarp šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti jos sumokėtus 5000,00 Lt už perkamą automobilį, nes pirmiausia po sandorio sudarymo, atsakovui jai pateikus negaliojančius Švedijoje išduotus automobilio registracijos dokumentus, ieškovė negalėjo įregistruoti automobilio VĮ „Regitra“ teisės aktų nustatyta tvarka, todėl negalėjo juo važinėti ir jo naudoti pagal paskirtį, vėliau bylos nagrinėjimo metu gavus galiojančius registracijos dokumentus atsirado galimybė automobilį įregistruoti, tačiau ginčas tarp šalių užsitęsė apie trejus metus, automobilis buvo saugomas aikštelėje lauke ir dėl oro sąlygų bei ilgo laiko tarpo nuvertėjo ir tapo netinkamas naudoti. Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutinka, nurodo, kad, kai automobilis buvo perkamas, jis siūlė ieškovei patikrinti automobilio techninę būklę šalia buvusiame Subaru servise, tačiau ieškovė nesutiko, nes patikra brangiai kainavo, tokių automobilių kaina pardavimo metu siekė 9500 Lt, atsakovas automobilį ieškovei pardavė už 4500 Lt, nes pats automobilį sutvarkė, pats gavo nebrangiai, norėjo kuo greičiau parduoti ir atgauti investuotus pinigus. Nurodė, kad tarp jo ir ieškovės buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, ieškovė jam sumokėjo sutartą kainą, o atsakovas perdavė ieškovei automobilį Renault Megane Scenic, taigi atsakovas tinkamai įvykdė pardavėjo pareigas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau; pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą. Bylos duomenimis nustatyta, jog trečiasis asmuo Mohammed A. A. perdavė jam nuosavybės teise priklausiusį automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui V. A., prašydamas parduoti automobilį, vėliau, maždaug 2009 metų vasarą, trečiasis asmuo V. A. surado pirkėją, t. y. atsakovą, jie sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sandorį. Tuo metu Švedijoje išduoti automobilio registracijos dokumentai buvo galiojantys ir jų pagrindu buvo galima įregistruoti automobilį Lietuvoje. Nei trečiasis asmuo M. A. A., nei trečiasis asmuo V. A. vienas kitam bei atsakovui jokių pretenzijų ir reikalavimų neturi. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, jog tarp ieškovės ir atsakovo automobilio pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas 2009-09-28. Ieškovė nurodė, kad pirmiausia automobilį remontavo ir tik po to kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl automobilio įregistravimo, tačiau VĮ „Regitra“ patikrino ir nustatė, kad automobilio dokumentai negaliojantys, o pats automobilis išregistruotas kaip negaliojantis. Atliekant ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pateiktą pareiškimą Šiaulių apskrities VPK nustatyta, kad transporto priemonė Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2009-08-10 išregistruota Švedijoje kaip nenaudojama (prij. b. Nr. 40-1-00079-10, b. l. 25-28, 29-31). VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialas į Klaipėdos apskrities VPK pateiktą užklausimą taip pat atsakė, jog automobilio švediško registravimo liudijimo antroji dalis galiojanti, pirmoji dalis negaliojanti, todėl įregistruoti transporto priemonę nėra galimybės (prij. b. Nr. 40-1-00079-10, b. l. 99). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms. Reikalavimas įregistruoti motorinę transporto priemonę, priekabą Lietuvos Respublikoje netaikomas su Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse įregistruota motorine transporto priemone, priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas ieškovei pardavė transporto priemonę su negaliojančiais Švedijoje išduotais registracijos dokumentais, o dėl šios priežasties transporto priemonės įregistruoti Lietuvoje taip pat nebuvo galimybės, taigi teismas pripažįsta, kad ieškovė pirkimo – pardavimo sutartimi iš atsakovo įsigijusi daiktą, t. y. transporto priemonę Renault Megane Scenic, negalėjo jo naudoti pagal paskirtį. Trečiasis asmuo V. A. apklaustas teismo posėdyje patvirtino, kad tuo metu, kai pardavė automobilį atsakovui, dokumentai buvo galiojantys, jis informavo atsakovą, jog reikia kuo skubiau įregistruoti transporto priemonę Lietuvoje, nes vėliau negalios dokumentai, taip pat nurodė atsakovui kreiptųsi į jį, jei iškiltų problemų dėl automobilio registravimo, tačiau atsakovas į jį taip ir nesikreipė. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuolat užsiima automobilių perpardavimu, parsiveža juos iš įvairių užsienio šalių, pats atsakovas pripažino, kad yra parsivežęs ir pardavęs transporto priemonių iš Švedijos, iš kitų byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog tikėtina, kad atsakovas žinojo, jog ieškovei parduodamo automobilio dokumentai nebegalioja, todėl norėjo kuo skubiau automobilį parduoti ir pardavinėjo jį už perpus mažesnę kainą nei tuo metu buvusi tokių transporto priemonių vidutinė rinkos vertė. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip ir nenurodė pardavėjo, iš kurio pats pirko automobilį Renault Megane Scenic, civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu tik po kelių mėnesių nurodė, kad automobilį pirko iš V. A., pats atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išspręsti kilusį konfliktą su ieškove ir sutvarkyti automobilio registracijos dokumentus, nors jau 2011-07-16 VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialas informavo atsakovo atstovą advokatą V. Ž., jog automobilis gali būti įregistruotas Lietuvoje, jeigu atsakovas kreipsis į Švedijos transporto priemonių registravimo tarnybą dėl naujo registravimo dokumento išdavimo (b. l. 44, I t.). Tik po to, kai teismas įtraukė trečiaisiais asmenimis V. A. ir M. A. A., trečiasis asmuo M. A. A. kreipėsi į Švedijos transporto priemonių registravimo tarnybą ir atsiuntė trečiajam asmeniui V. A. galiojančius automobilio Renault Megane Scenic registracijos dokumentus. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad, kadangi nebuvo galimybės įregistruoti automobilį Renault Megane Scenic Lietuvoje ir jį eksploatuoti, ieškovė automobilį laikė mokamoje saugojimo aikštelėje lauke, todėl dėl oro sąlygų automobilis tapo nebetinkamas naudoti, pateikė automobilio vertinimo ataskaitą. Ieškovės pateiktoje 2012-11-16 kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 12-0117 nurodyti visi automobilio defektai ir padaryta išvada, jog tvarkingos transporto priemonės rinkos vertė 4700 Lt, transporto priemonės atkūrimo kaštai 5951,26 Lt, dėl ilgo nesinaudojimo oro sąlygų apgadintos transporto priemonės likutinė vertė 1000 Lt. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės pateiktos automobilio vertinimo ataskaitos ir jų reikalavimų nepareiškė, ekspertizės automobilio vertei nustatyti skirti neprašė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad atsakovas pirkimo – pirkimo sandoriu perdavė ieškovei netinkamos kokybės daiktą, t. y. pirmiausia dėl to, kad atsakovas nepateikė ieškovei tinkamų transporto priemonės dokumentų, reikalingų įregistravimui, todėl ieškovė negalėjo įregistruoti transporto priemonės ir negalėjo jos eksploatuoti, kadangi ginčas su atsakovu užtruko ilgiau nei trejus metus, ir tik po tiek laiko buvo gauti tinkami registracijos dokumentai, automobilis dėl to, kad buvo nenaudojamas, ir dėl oro sąlygų tapo apskritai netinkamas naudoti, taigi atsakovui kyla atsakomybė už parduodamo daikto kokybės neatitikimą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje nurodytos normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mersenas“ v. UAB „Lapo“, bylos Nr. 3K-3-288/2011; kt.). Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje byloje priimtoje 2010 m. gruodžio 28 d. nutartyje nurodė, kad, siekiant išsiaiškinti, ar pažeidimas buvo esminis, reikia nustatyti visas reikšmingas aplinkybes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, inter alia kokią įtaką ieškovo interesams turėjo sutarties pažeidimas: ar ieškovas pardavė prekes, ar patyrė neigiamų turtinių praradimų ir pan. Teismas taip pat pažymėjo, kad kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis didžiąja dalimi negavo to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; kt.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė įsigijo transporto priemonę, kurios faktiškai negalėjo eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį dėl to, kad atsakovas parduodamas transporto priemonę ieškovei pateikė negaliojančius automobilio registracijos dokumentus ir VĮ „Regitra“ atsisakė įregistruoti automobilį Lietuvoje. Kadangi ginčas su atsakovu užtruko ilgiau nei trejus metus, ir tik po tiek laiko buvo gauti tinkami registracijos dokumentai, automobilis dėl to, kad buvo nenaudojamas, ir dėl oro sąlygų tapo apskritai netinkamas naudoti. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš su atsakovu sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, nes įsigijo transporto priemonę, kurios, nesant tinkamų registracijos dokumentų, negalėjo naudoti pagal paskirtį, ir kuri vėliau, po ilgo bylinėjimosi su atsakovu iki tinkamų registracijos dokumentų gavimo, dėl stovėjimo lauko aikštelėje ir oro sąlygų nuvertėjo ir šiuo metu yra apskritai netinkama naudoti pagal paskirtį. Toks netinkamos kokybės daikto pardavimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą kriterijų ir vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsakovas nurodė, kad jau telefonu buvo nusiderėta automobilio kaina nuo 1450 EUR iki 1350 EUR, pagal euro kursą sutartą sumą pavertus į litus, išėjo 4500,00 Lt, kiek ieškovė ir sumokėjo. Ieškovė nurodė, kad atsakovui už automobilį sumokėjo 5000,00 Lt, sumokėjo grynais pinigais 100 Lt nominalo kupiūromis, atsakovas dėl mažesnės kainos derėtis nesutiko. Šias aplinkybę taip pat patvirtino teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. Ž., ieškovės draugas, kuris kartu dalyvavo sudarant tarp šalių pirkimo – pardavimo sandorį. Jis paaiškino, kad bandė su atsakovu derėtis dėl automobilio kainos, tačiau atsakovas nenusileido, pasakė, kad jei skelbime nurodyta 5000,00 Lt už tiek ir parduos, tada ieškovė grynais pinigais sumokėjo atsakovui 5000,00 Lt, 100 Lt nominalo kupiūromis. Kiti teismo posėdyje apklausti liudytojai, kurie galimai buvo šalia ir matė tam tikras sandorio sudarymo aplinkybes, negalėjo nurodyti dėl kokios pinigų sumos tarėsi ieškovė su atsakovu ir kokia suma buvo faktiškai sumokėta. Tarp šalių sudarytoje, pusiau užpildytoje pirkimo – pardavimo sutartyje švedų kalba nurodytas automobilio pardavėjas M. A. A., automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio kaina 1500 EUR. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, pripažintina, jog parduodamo automobilio kaina, kurią sumokėjo ieškovė atsakovui, yra 5000,00 Lt.
Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, nes tarp šalių pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2009-09-28, o ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2011-04-29, taigi iki kreipimosi į teismą dienos praėjo daugiau nei vieneri metai, nors reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovė pateikė prašymą dėl praleisto senaties termino atnaujinimo, kuriame nurodė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ieškovė tik sužinojusi apie savo pažeistą teisę, nepraleidusi šešių mėnesių senaties termino, ėmėsi priemonių savo pažeistoms teisėms apginti, t. y. 2010-03-17 kreipėsi su pareiškimu į Šiaulių apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, po 2011-04-12 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, tą patį mėnesį kreipėsi su ieškiniu į teismą, tik ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas asmuo, iš kurio ieškovė pirko automobilį. Be to, nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas pirkėjas turi teisę per dvejus metus pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų, todėl senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šio termino pabaigos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau pagal minėto straipsnio 2 dalį teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo šalis, o tokiu atveju pasibaigęs ieškinio senaties terminas yra pagrindas ieškinį atmesti, nepriklausomai nuo to ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminas asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas paaiškinamas tuo, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, jog ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra susiklostę pirkimo – pardavimo santykiai. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nustatyta, jog, esant pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams, kai yra nustatytas parduodamo daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jei šie trūkumai nustatyti per garantijos terminą, todėl sutrumpintas ieškinio senaties terminas gali būti pradėtas skaičiuoti tik nuo daikto kokybės garantijos termino pabaigos (CK 6.338 straipsnio 3 dalį). Šiuo atveju šalys dėl automobilio kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti termino nesusitarė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.338 straipsnio 2 dalį, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Šiuo laikotarpiu nustačius parduoto daikto trūkumus, pirkėjo teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys pirkimo – pardavimo sutartį sudarė 2009-09-28, tą pačią dieną automobilis buvo perduotas ieškovei, taigi ieškovė, nustačiusi, jog parduodamas daiktas yra netinkamos kokybės ir nėra galimybės jį naudoti pagal paskirtį, galėjo per protingą terminą, tačiau ne vėliau kaip per dvejus metus, t. y. iki 2011-09-28, pareikšti atsakovui pretenzijas dėl netinkamos daikto kokybės. Šiuo atveju ieškovė pirmiausia pasirinkusi netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą 2010-03-17 kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2011-04-12 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir ieškovė 2011-04-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu, taigi ieškovė nepraleido nustatyto dvejų metų termino pretenzijoms dėl daikto kokybės pareikšti, o senaties terminas turėjo būti pradedamas skaičiuoti tik šiam terminui pasibaigus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad atsakovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą nepagrįstas, nes ieškovė nepraleido įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 1.127 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimai nutraukti tarp šalių 2009-09-28 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį ir priteisti ieškovei iš atsakovo 5000,00 Lt sumokėtą sumą už įgyjamą automobilį, pagrįsti, todėl tenkinti (CK 6.333 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir jų atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, patikslintas ieškinys tenkintinas, tarp ieškovės ir atsakovo 2009-09-28 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis nutrauktina, ieškovei iš atsakovo priteistina 5000,00 Lt sutarties kaina, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 150,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 6, I t.), 1300,00 Lt dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą (b. l. 8, 40, I t., 6 l., II t.), 581,66 Lt kelionės išlaidos (b. l. 46, 55, 93, 143, I t., b. l. 5, II t.), 363,00 Lt automobilio vertinimo išlaidos (b. l. 7, II t.), 486,46 Lt išlaidos už dokumentų vertimus (b. l. 143, I t.), 17,50 Lt pašto išlaidos siunčiant teismui automobilio vertinimo ataskaitą (b. l. 5, II t.), iš viso 2898,62 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Iš atsakovo valstybei priteistina 45,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Nutraukti tarp ieškovės L. V. ir atsakovo V. S. (V. S.) 2009-09-28 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas V. S. už 5000,00 Lt pardavė ieškovei L. V. automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.) 5000,00 Lt sutarties kainą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5000,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2898,62 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. V.
Priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.) 45,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.