Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties, kuria netenkintas (duomenys neskelbtini) pataisos namų teikimas dėl nuteistojo E. K. perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bausmių vykdymo kodekse numatytas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas (BVK 9 straipsnis) bei humanizmo principas (BVK 7 straipsnis). Humanizmo principas vykdant bausmes pasireiškia ne tik tam tikras elgesio su nuteistaisiais draudimais, bet ir reikalauja nuteistųjų pataisos procese taikyti pozityvias bei teisėtas poveikio priemones, taip pat tokius baudžiamosios ir bausmių vykdymo teisės institutus kaip amnestija, malonė, lygtinis paleidimas. BVK 4 straipsnyje nurodyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šiame Kodekse išdėstytosios, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės. E. T. Ministrų Komiteto rekomendacijose Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nurodyta, kad laisvės atėmimas turi būti organizuotas tokiu būdu, kad palengvintų asmenų, iš kurių atimta laisvė, reintegraciją į laisvą visuomenę. Skunde nuteistasis remiasi ir Šiaulių apygardos teismo nutartimi byloje Nr. T-20-332/2014, kurioje nurodyta <...Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad K. K. yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nepriekaištingas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Be to, jau praėjo pakankamas laiko tarpas, per kurį nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir galima teigti, kad jis jau gali būti skatinamas jį perkeliant iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Tokiu būdu švelninant nuteistojo teisinę padėtį bus pasiekti BK 41 straipsnio 1 dalyje numatyti bausmės tikslai, todėl teikimas dėl K. K. perkėlimo į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo tenkintinas...>. Analogiškos išvados padarytos ir Kauno apygardos teismo išnagrinėtose bylose Nr. T-37-238/2016, Nr. T-273-582/2015.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama galioti.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą dėl nuteistojo perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą, baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nepadarė.

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendžiu E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų 6 mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

E. K. bausmę atlieka nuo 2005 m. birželio 14 d., paskirtos bausmės pabaiga 2020 m. gruodžio 14 d.

Pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo (BVK 140 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. K. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatytus formalius kriterijus, t. y. E. K. nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galimo lygtinio paleidimo terminas – 2015 m. spalio 14 d., pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Tačiau net ir esant visoms BVK 140 straipsnyje nurodytoms sąlygoms teismas gali, bet ne privalo perkelti nuteistąjį tęsti jam paskirtos bausmės atlikimo į atvirąją koloniją.

Pažymėtina, kad nuteistųjų asmenų, atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje, teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Asmenys, atliekantys bausmę atvirojoje kolonijoje, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, t. y. kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems.

Iš bylos duomenų matyti, kad E. K. anksčiau teistas: Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2002-01-30 nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., BK 271 str. 2 d. nuteistas galutine subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2002-03-25 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., BK 271 str. 3 d. nuteistas galutine subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2002-06-24 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; Vilniaus apygardos teismo 2002-12-03 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2003-02-06 nutartimi, pagal BK 272 str. 3 d., 234 str. 1 d., 234¹ str. 3 d. nuteistas galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004-08-13 nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Apygardos teismas, atmesdamas pataisos namų administracijos teikimą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistajam du kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jis vieną kartą pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. E. K. buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas.

Bylos duomenys rodo, kad bausmės atlikimo metu E. K. drausmine tvarka baustas šešis kartus (nuobaudos šiuo metu nebegalioja). Nuteistasis dešimt kartų buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį. Kaip matyti iš pataisos namų pateiktos nuteistojo charakteristikos, nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja įvairiose programose, dirba, 10 kartų skatintas, palaiko ryšius su artimaisiais, sumokėjo dalį, t. y. 317,37 Eur, priteisto civilinio ieškinio. Nors pataisos namų charakteristikoje nuteistasis apibūdinamas teigiamai, būtina įvertinti ir tai, kad kaip nurodoma 2016 m. gruodžio 12 d. socialinio tyrimo išvadoje, savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis pripažįsta iš dalies. Toks nuteistojo požiūris į padarytus nusikaltimus leidžia daryti išvadą, jog E. K. nevertina savo elgesio kritiškai ir nesigaili dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Apygardos teismas, svarstydamas pataisos namų administracijos teikimą, atsižvelgė į nuteistojo skunde minimas, jį charakterizuojančias aplinkybes. Aplinkybės, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupes sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 10 kartų, pataisos įstaigoje dirba, atliko didžiąją dalį paskirtos bausmės, yra svarbios, tačiau jos nesudaro pagrindo tenkinti pataisos namų administracijos teikimą ir nuteistąjį E. K. perkelti į atvirąją koloniją.

Apygardos teismas netenkindamas pataisos namų administracijos teikimo pagrįstai įvertino ir aplinkybę, kad E. K. nuteistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą, o bausmę atvirojoje kolonijoje atlieka asmenys nuteisti už lengvesnius nusikaltimus. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad dar likęs ilgas E. K. paskirtos bausmės vykdymo laikas. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, jog šiuo metu perkėlus E. K. iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Nuteistojo skunde nurodomomis Šiaulių apygardos teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis bylose Nr. T-20-332/2014, Nr. T-37-238/2016, Nr. T-273-582/2015 negalima remtis kaip turinčiomis precedento galią, kadangi precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Šiuo atveju nuteistojo paminėtų apygardos teismų nutarčių aktualios faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamo skundo faktinėmis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo E. K. perkėlimo į atvirąją koloniją atmetė pagrįstai, nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.