Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo (jo atstovo, advokato) skundą su prašymu atnaujinti terminą dėl Sprendimo panaikinimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjo atskirojo skundo trūkumams pašalinti – tinkamai pateikti atskirąjį skundą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 7 d.), taip pat tinkamai jį pasirašyti (kadangi, teismo teigimu, pareiškėjo atstovo parašas yra negaliojantis).

II.

III.

Iš teismui pateikto Sprendimo matyti, kad pareiškėjas nori skųsti Sprendimą ir naudotis nemokama (valstybės garantuojama) advokato paslauga. Teismui taip pat buvo pateikta advokato sutartis su kompetentinga institucija, kuri patvirtina, kad advokatas teikia teisines paslaugas prieglobsčio prašytojui, o pareiškėjas priklauso šiai kategorijai. Be to, jeigu teismui kilo abejonių dėl nurodytų dokumentų, jis galėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą su prašymu atnaujinti terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p. pagrindu), pagrįstumas ir teisėtumas.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau kartu joje pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus).

Vadinasi, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų, įtvirtintų administracinį procesą reglamentuojančiame ABTĮ, kuris aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-438/2021; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-232-13).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas) 176 punktą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kuriems panaikinamas prieglobstis, organizuoja ir koordinuoja Migracijos departamentas. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia teisinių paslaugų teikėjai, su kuriais Migracijos departamentas yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį. Prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuriam Aprašo VIII skyriuje nustatyta tvarka pradėta prieglobsčio panaikinimo procedūra, arba tokių asmenų atstovas pagal įstatymą gali savo lėšomis sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį su kitu teisinių paslaugų teikėju. Tokiu atveju valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas P. V. su skundu pateikė išrašą iš Pagrindinės sutarties, sudarytos tarp Migracijos departamento ir advokato P. V. (toliau – ir Sutartis), Techninę specifikaciją bei Departamento užsakymą advokatui P. V.. Sutarties 1.1. punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas, kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje, o užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas. Pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo interesams teisme atstovauja įgaliotas atstovas pagal pavedimą (ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija dėl nepateikto skundo originalo, kaip skundo trūkumo, visų pirma, pažymi, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 7 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

Pažymėtina, kad ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, jog skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 5 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu.

Pažymėtina, jog dėl procesinių dokumentų teikimo teismui būdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Liteko VEP posistemiu, o procesinį dokumentą teismui pateikus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (įskaitant atvejus, kai toks dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu) arba faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas jo originalas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi teisingai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atstovo pateiktas skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, nes skundas buvo pateiktas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu), pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, tačiau ne naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos VEP posistemiu. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas per tris kalendorines dienas turėjo pateikti tinkamai pasirašytą skundo originalą – popierinį variantą arba skaitmeninį variantą per Lietuvos teismų informacinės sistemos VEP posistemį

Tačiau pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius, kad skundas yra paduotas elektroniniu paštu bei nėra pateiktas jo originalas, yra nustatomas terminas skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant asmenį pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu (žr., pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-514-552/2017; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-601-492/2020; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021; kt.). Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nesant byloje duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, taip pat taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-822/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022 ir kt.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka paminėtų ABTĮ reikalavimų skundo formai ir (ar) turiniui, nenustatė termino skundo trūkumams pašalinti, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas prašo priimti jo skundą nagrinėti iš esmės. Kaip jau minėta, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jo paduotą skundą netenkinamas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turėtų išsiaiškinti, ar siekiami ginčyti Migracijos departamento sprendimai (jų dalys) nėra pakeisti, t. y. ar dar yra ginčo dalykas, ar pareiškėjas vis dar yra suinteresuotas proceso pradėjimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.