Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-13-524/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-13
Bylos Nr.: e2A-13-524/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01026-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas: R. R.
Ieškovas: PlusPlus Capital
Trečiasis asmuo: A. T.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-13-524/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01026-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.2.2; 2.6.3; 2.6.16.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės PlusPlus Capital, AS, patikslintą ieškinį atsakovui R. R., trečiasis asmuo A. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė PlusPlus Capital, AS, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. R., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovei 1 035,94 Eur skolos (nesumokėtos finansavimo sumos), 1 304,21 Eur negautų pajamų, 93,23 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kas UAB „Mogo LT“ ir UAB ,,Praktima“ sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. LG30072014/0047 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Mogo LT“ suteikė UAB „Praktima“ teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), o UAB ,,Praktima“ priėmė transporto priemonę iš UAB „Mogo LT“,ją valdė ir naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti ir įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „Mogo LT“. UAB „Mogo LT“ ir R. R. 2014 m. liepos 30 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. LAS30072017/0047 (toliau – ir Laidavimo sutartis). Šios sutarties pagrindu atsakovas laidavo kaip solidarus skolininkas už UAB „Praktima“ prievoles pagal Sutartį. Taigi atsakovas laisva valia prisiėmęs laiduotojo pareigas turėjo teisę domėtis, kaip skolininkui sekasi vykdyti pagrindinę prievolę, ar neatsirado pagrindas prievolėms pagal Laidavimo sutartį įvykdyti, tačiau to nedarė, buvo pasyvus, o jo pasyvumas negali būti aiškinamas kaip sudarantis pagrindą atleisti jį nuo laiduotojo atsakomybės. Todėl atsakovas yra atsakingas už prievoles pagal Sutartį. UAB „Praktima“, A. T. ir UAB „Mogo LT“ 2014 m. lapkričio 4 d. pasirašė susitarimą dėl Sutarties teisių ir pareigų perleidimo (toliau – ir Susitarimas), kuriuo visos UAB „Praktima“ teisės ir pareigos pagal Sutartį perleistos A. T. Vadovaujantis Sutarties 14.3 punktu, dėl esminių sutarties pažeidimų UAB „Praktima“, vėliau trečiajam asmeniui nemokant įmokų Sutartyje numatyta tvarka, Sutartis buvo nutraukta 2016 m. birželio 8 d., o Automobilis sugrąžintas teisėtam automobilio savininkui – UAB „Mogo LT“. Apie Sutarties nutraukimą informuota rašytiniu pranešimu, kuris buvo siunčiamas paskutiniu žinomu adresu. Sutarties nutraukimo dieną atsakovo bendra įsiskolinimo suma pagal Sutartį sudarė 1 923,45 Eur (įsiskolinimo suma detalizuota pranešime dėl Sutarties nutraukimo). UAB „Mogo LT“ 2016 m. rugsėjo 23 d. pardavė transporto priemonę už 1 380 Eur ir šia suma sumažino atsakovo bendrą įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną 2016 m. rugsėjo 23 d. sudarė 2 520,33 Eur (įsiskolinimo suma detalizuota pranešime po transporto priemonės pardavimo). Taigi 2016 m. rugsėjo 23 d. (po transporto priemonės pardavimo) atsakovo įsiskolinimo suma sudarė 1 140,33 Eur. Kreditorius UAB „Mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi 2017 m. vasario 28 d. perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services, OU. Kreditorius Risk Management Services, OU, 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Capital, AS, kuriai Lietuvoje atstovauja PlusPlus Baltic, OU, Lietuvos filialas. 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo dieną bendra skolos suma sudarė 1 178,23 Eur, iš jų – 1 136,74 Eur sudaro negrąžinta finansavimo suma. Apie reikalavimo teisės perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas laišku. Ieškovė siekė taikiai susitarti, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę nesant galimybės įsiskolinimą sumokėti iš karto. Tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Atsakovas vengia mokėti skolą, nebendradarbiauja su ieškove. Atsižvelgiant į tai, jog įsiskolinimas nebuvo sumokėtas, ieškovei nepavyko atgauti skolos taikiais būdais, buvo nuspręsta pažeistas teises ginti teisminiu keliu.

3. Ieškinyje teigiama, kad 2016 m. birželio 8 d. atsakovo bendra įsiskolinimo suma sudarė 1 923,45 Eur, iš jų – nesumokėta finansavimo suma pagal Sutartį sudarė 1 728,68 Eur. 2016 m. rugsėjo 23 d. Automobilis parduotas už 1 380 Eur sumą, kuri buvo paskirstyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.54 straipsniu ir Sutarties 6.11 punktu. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. rugsėjo 23 d. atsakovo įsiskolinimo suma po transporto priemonės pardavimo sudarė 1 140,33 Eur, iš jų – 1 140,33 Eur sudaro negrąžinta finansavimo dalis, o reikalavimo perleidimo sutartimi perleista 1 136,74 Eur negrąžinta finansavimo suma. Ieškovė 2017 m. spalio 12 d. gavo 100,80 Eur įmoką, kuri padengė dalį negrąžintos finansavimo sumos. Todėl po gautos įmokos paskirstymo liko nepadengta 1 035,94 Eur negrąžintos finansavimo sumos (1 136,74 Eur – 100,80 Eur). Atsižvelgiant į tai yra pagrindas nurodytą 1 035,94 Eur negrąžintą finansavimo sumą priteisti iš atsakovo ieškovės naudai. Sutarties bendrųjų sąlygų 1 skirsnyje nurodyta, kad Sutartyje nustatytos palūkanos yra už naudojimąsi bendra finansuojama suma kredito gavėjo kredito davėjui kiekvieną mėnesį mokamas atlyginimas (t. y. mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos). Pagrindinėse Sutarties sąlygose šalys susitarė dėl 33,37 proc. dydžio metinių palūkanų, nurodė, jog jos apskaičiuojamos ir mokamos nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Pagal Sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo visą jam suteiktą kredito sumą grąžinti iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Taigi iki pat šios dienos pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėja yra ieškovė, pagrįstai tikėjosi kas mėnesį atgauti dalį negrąžinto kredito (finansavimo sumos) bei nuo negrąžintos kredito dalies (finansavimo sumos) apskaičiuotas mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje Sutartyje. Tačiau, kaip matyti iš faktinių situacijos aplinkybių, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė – negrąžino jam suteikto kredito (finansavimo sumos) ir nesumokėjo sutartinių palūkanų už naudojimąsi kreditoriaus suteiktomis lėšomis, dėl to Sutartis buvo nutraukta. Akivaizdu, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kreditorius negavo iš anksto suplanuotų pajamų, kurias sudarydamas Sutartį pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti, todėl yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovės naudai priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotinos atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį bei paskolos grąžinimo terminą. Už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2016 m. birželio 8 d.) iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), atsakovas, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai dar 1 304,21 Eur (4 503,20 Lt) palūkanų. Atsižvelgiant į tai, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorius šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ši suma ieškovei priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma. Negautos pajamos yra apskaičiuotos neperžengiant Sutarties mokėjimo grafiko ribų, vadovaujantis mokėjimo grafiko ketvirtajame stulpelyje „Palūkanos“ nurodyta informacija (t. y. sudedant visas mokėjimo grafike po Sutarties nutraukimo dienos atsakovo mokėtinas palūkanas iki ieškinio rengimo dienos). Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 5 procentų palūkanas pagal įstatymą už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi. Pagal Sutarties bendrųjų nuostatų 13.2 punktą kredito gavėjas sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku nėra sumokėjęs visų pagal Sutartį mokėtinų sumų, už vėlavimą įvykdyti sutartines prievoles atsakovo ieškovei mokėtini delspinigiai sudaro 93,23 Eur (1 035,94 Eur x 0,05 proc. x 180 d., nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. balandžio 28 d.). Neegzistuoja joks teisinis pagrindas, dėl kurio prašomų priteisti delspinigių suma galėtų būti mažinama, prašomų priteisti netesybų suma laikytina protinga, sąžininga ir pagrįsta. Ieškinio pareiškimo dieną bendra atsakovo įsiskolinimo suma sudaro 2 433,38 Eur (1 035,94 Eur negrąžinto finansavimo sumos + 1 304,21 Eur negautų pajamų + 93,23 Eur delspinigių). Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, prašo teismo priteisti iš atsakovo 5 procentų palūkanas pagal įstatymą už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal CK 6.87 straipsnio 5 dalį laidavimas baigiasi, kai skola pagal laidavimu užtikrintą prievolę perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedavė sutikimo kreditoriui laiduoti ir už naująjį skolininką. Atsakovas kaip laiduotojas, pasikeitus skolininkui prievolėje pagal Sutartį, nedavė atskiro rašytinio sutikimo dėl šio fizinio asmens A. T. laidavimo. Taip pat svarbu tai, kad CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. CK 6.89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui. Nagrinėjamu atveju nei pradinis kreditorius, nei naujasis kreditorius iki 2016 m. lapkričio 4 d. (2014 m. lapkričio 4 d. buvo perimti įsipareigojimai) nepareiškė reikalavimo atsakovui, dėl to laikytina, kad laidavimas ir atsakovo prievolė pagal tai jau yra pasibaigusi. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti patikslintą ieškinį, nes jis turi būti atmestas kaip neįrodytas ir teisiškai nepagrįstas.

5. Trečiojo asmens atstovas pagal įstatymą atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį tenkinti ir sutiko su ieškinyje nurodytais argumentais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu priteisti iš atsakovo ieškovei 1 035,94 Eur skolos 1 304,21 Eur negautų pajamų, 93,23 Eur delspinigių, iš viso 2 433,38 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 433,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 55 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Be to, priteisė iš atsakovo valstybei 43,86 Eur pašto išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad sutinka su ieškinyje nurodytais argumentais, o tai patvirtina ir bylos medžiaga, kad 2016 m. birželio 8 d. atsakovo bendra įsiskolinimo suma sudarė 1 923,45 Eur, iš jų – nesumokėta finansavimo suma pagal Sutartį sudarė 1 728,68 Eur. 2016 m. rugsėjo 23 d. Automobilis buvo parduotas už 1 380 Eur sumą, kuri buvo paskirstyta vadovaujantis CK 6.54 straipsnio ir Sutarties 6.11 punkto reikalavimais. Todėl 2016 m. rugsėjo 23 d. atsakovo įsiskolinimo suma po transporto priemonės pardavimo sudarė 1 140,33 Eur, iš kurių 1 140,33 Eur sudaro negrąžinta finansavimo dalis, o reikalavimo perleidimo sutartimi perleista 1 136,74 Eur negrąžinta finansavimo suma. 2017 m. spalio 12 d. ieškovė gavo 100,80 Eur įmoką, kuri padengė dalį negrąžintos finansavimo sumos, todėl po gautos įmokos paskirstymo liko nepadengta 1 035,94 Eur negrąžintos finansavimo sumos (1 136,74 Eur – 100,80 Eur), kuri sudaro negrąžintą finansavimo sumą. Atsakovas laisva valia prisiėmęs laiduotojo pareigas turėjo teisę domėtis, kaip skolininkui A. T. sekasi vykdyti pagrindinę prievolę, ar neatsirado pagrindas prievolėms pagal Laidavimo sutartį įvykdyti, tačiau to nedarė, buvo pasyvus, o jo pasyvumas negali būti aiškinamas kaip sudarantis pagrindą atleisti jį nuo laiduotojo atsakomybės. Todėl darytina išvada, kad atsakovas yra atsakingas už prievoles pagal Sutartį. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas kaip laiduotojas teiravosi ieškovės dėl sutarties vykdymo eigos. Tuo tarpu atsakovą ir trečiąjį asmenį siejantys laidavimo teisiniai santykiai patvirtina, kad atsakovas ne tik turėjo (objektyvusis kriterijus – kaip normaliai atidus ir protingas asmuo), bet ir suvokė (subjektyvusis kriterijus – žinodamas tikrąją reikalų padėtį) sudaromos laidavimo sutarties esmę. Laidavimo prievolės pobūdis ir esmė – prisiimama rizika, atsakovui neabejotinai turėjo būti suprantama. Tai patvirtina ir Laidavimo sutarties nuostatos.

8. Teismas sutiko su patikslintame ieškinyje ieškovės nurodytais argumentais dėl atsakovo civilinės atsakomybės, dėl iš atsakovo priteistinų negautų pajamų bei delspinigių ir jų neatkartojo (juolab, kad atsakovas šių ieškovės nurodytų argumentų neginčijo). Todėl teismas padarė išvadą, kad patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai kaip pagrįstas ir įrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai) ir ieškovei iš atsakovo priteistina 2 433,38 Eur (1 035,94 Eur negrąžinto finansavimo sumos + 1 304,21 Eur negautų pajamų + 93,23 Eur delspinigių), viso 2 433,38 Eur. Taip pat ieškovei iš atsakovo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu priteistinos ir 5 procentų palūkanos pagal įstatymą už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi patikslintas ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 55 Eur žyminio mokesčio bei pašto išlaidos valstybei – 43,86 Eur (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Atsakovas R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo dalį dėl 1 304,21 Eur negautų pajamų priteisimo ieškovei iš atsakovo.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į faktines bylos aplinkybes, ar ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų yra teisėtas ir pagrįstas. Pradinės kreditorės UAB „Mogo Lt“ reikalavimo teisė į atsakovą buvo 1 140,33 Eur, tai tokią pačią reikalavimo teisę turi ir naujasis kreditorius, t. y. ieškovė. Pradinis kreditorius negali perleisti daugiau reikalavimo teisės į skolininką, negu pats turi. 2016 m. birželio 8 d. pirminis kreditorius UAB „Mogo LT“ nurodė, jog reikalavimo teisę į skolininką turi tik 1 923,45 Eur apimtyje. Jokių papildomų mokėtinų sumų (negautų pajamų) pradinis kreditorius nenurodė jau tuo metu nutraukiant sutartį. Byloje pateikta 2017 m. vasario 28 d. skolų perleidimo sutartis, kuria UAB „Mogo LT“ perleido reikalavimą Risk Management Services, OU, kuri susideda iš 85 8178,96 Eur principinės sumos, 30 276,01 Eur palūkanų, 739,19 Eur kitų mokesčių, 84 544,91 Eur papildomų išlaidų. Taip pat pateikta 2017 m. kovo 1 d. reikalavimų perleidimo sutartis Nr. 2017/03/01-1, kuria Risk Management Service, OU, perleido ieškovei PlusPlus Capital, AS, reikalavimų portfelį, priklausantį perdavėjui, kurį sudarė 275 reikalavimų bylos. Iš to darytina išvada, kad pradinės kreditorės UAB „Mogo LT“ reikalavimo teisė į skolininką iš viso buvo tik 1 923,45 Eur. Sutarties nutraukimo metu pradinis kreditorius papildomų reikalavimų, kuriuos dabar nepagrįstai bando kelti ieškovė, nenurodė nei sutarties nutraukimo metu, nei, tikėtina, vėliau. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į byloje pateiktas reikalavimo teisės perleidimo sutartis, paviršutiniškai įvertino ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, neįvertino reikalavimo perleidimo eiliškumo. 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo skolų perleidimo sutartyje aiškiai nurodyta skolos sumos, palūkanos, kiti mokesčiai, papildomos išlaidos – kurių detalizacija, susijusi su reikalavimo teise į atsakovą, nėra pateikta. Todėl teismas, neįsigilinęs į reikalavimo perleidimo apimtį, nepagrįstai vadovavosi vien tik ieškovės pateiktomis teisės normomis, be tikslių apskaičiavimų. Atsižvelgiant į tai, kad pradinis kreditorius į atsakovą turėjo reikalavimo teisę tik 1 923,45 Eur, labiau tikėtina, kad tokią reikalavimo teisę perleido ir Risk Management Services, OU, o pastarasis perleido PlusPlus Capital, AS. Ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų, kadangi byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių objektyviai įvertinti reikalavimo apimties perleidimą ieškovei. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jo reikalavimo teisė į atsakovą yra pagrįstai didesnė nei pradinės kreditorės UAB „Mogo LT“.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas ne tik kad nesigilino į byloje pateiktus įrodymus, o vadovavosi vien ieškovės pateiktais argumentais, bet ir ieškovės byloje pateikta 2017 m. kovo 1 d. reikalavimų perleidimo sutartis yra nepasirašyta nė vienos iš sutarties šalių. Todėl pirmosios instancijos teismui turėjo kilti abejonių dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Ieškovė neįrodė visų kriterijų visumos dėl negautų pajamų, reikalavimo perleidimo apimties, o pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tokio ieškovės reikalavimo aiškinimo bei taikymo, todėl atsakovui yra sunku atsikirsti į teismo argumentus, kai jų tiesiog nėra. Tokiu būdų atsakovui užkertama teisė į tinkamą teisminę gynybą, į sąžiningą bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neįvertinęs byloje esamų įrodymų viseto, nepagrįstai iš atsakovo priteisė daugiau, nei ieškovė gali reikalauti pagal jai perleistą reikalavimo teisę, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo iš dalies atmesti ieškovės ieškinio dalį dėl negautų pajamų.

Atsiliepimas

12. Ieškovė PlusPlus Capital, AS, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad į bylą yra pateiktos išrašų iš reikalavimo perleidimo sutarčių, sudarytų tarp pradinės kreditorės UAB „Mogo LT“ ir Risk Management Services, OU, bei pastarojo kreditoriaus ir ieškovės kopijos. Visi dokumentai į bylą yra pateikti patvirtinus asmens tapatybę įstatyme nustatytu būdu ir atitinka visus jiems keliamus teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pats pripažįsta įsiskolinimo faktą ieškovei ir neginčija negrąžintos finansavimo sumos dydžio, todėl atsakovo išreikštos abejones dėl reikalavimo perleidimą patvirtinančių dokumentų pagrįstumo skamba nelogiškai ir prieštarauja jo paties pozicijai. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei buvo perleistos visos iš Sutarties (su vėlesniais jos pakeitimais) bei Laidavimo sutarties kylančios teisės, įskaitant ir teises tikėtis atgauti ir Sutartyje sulygtas mokėjimo palūkanas, delspinigius bei kitus reikalavimus. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje pateikti išrašai iš reikalavimo perleidimo sutarčių bei jų priedų. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog atsakovo argumentas, jog ieškovė apskritai neturi teisės reikalauti negautų pajamų atlyginimo iš atsakovo, yra atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Pasirašydamas Laidavimo sutartį atsakovas laidavo už UAB „Praktima“ (vėliau už trečiojo asmens) visų prievolių pagal Sutartį tinkamą įvykdymą, įskaitant ir prievolę mokėti 33,37 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos finansavimo sumos, kurias privaloma vykdyti. Faktas, kad Sutartis buvo nutraukta, nepanaikina atsakovo pareigos atsiskaityti.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog pagal Sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo visą suteiktą finansavimo sumą grąžinti iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Taigi iki pat šios dienos pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėjas yra ieškovė, pagrįstai tikėjosi kas mėnesį atgauti dalį finansavimo sumos bei nuo finansavimo sumos dalies apskaičiuotas mokėjimo palūkanas, nurodytas Sutartyje, už kurios tinkamą įvykdymą laidavo atsakovas. Tačiau, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė – negrąžino finansavimo sumos ir nesumokėjo sutartinių palūkanų, dėl to Sutartis buvo nutraukta. Sudarydamas Sutartį, kreditorius pagrįstai tikėjosi, kad suteikto finansavimo suma bus visiškai grąžinta, gautos Sutartyje numatyto dydžio palūkanos, todėl ši suma priteistina kreditoriui kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma. Visos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos šioje byloje yra įrodytos, tą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kuris 2021 m. liepos 20 d. sprendimu patenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovo 1 304,21 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos, t. y. nuo 2016 m. birželio 8 d., iki 2019 m. rugsėjo 30 d., t. y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos dienos. Atsakovas neneigia, jog nėra grąžinęs finansavimo sumos, taip pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus. Dėl atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų kreditorius negavo to, ko pagristai tikėjosi ir planavo gauti pagal Sutarti – Sutartyje nustatytų palūkanų, todėl pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl 1 304,21 Eur negautų pajamų priteisimo, priėmė teisėtą, pagristą ir atitinkantį kasacinio teismo formuojamą praktiką sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi Nr. 2 K?-80-658/2021, atsižvelgiant į apygardų teismų civilinių bylų skyrių teisėjų darbo krūvį ir civilinių bylų nagrinėjimo tendencijas apygardų teismuose, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-2751-XX/2021 priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, kuriame jai suteiktas bylos Nr. e2A-1240-524/2021. Šios Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutarties 11 punkte atkreiptas dėmesys, kad Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos apygardų teismų teisėjų paskyrimas nagrinėti Kauno ir Vilniaus apygardų teismų kompetencijai priskirtas nagrinėti bylas nekeičia bylų teismingumo, teisėjai, nagrinėdami Kauno ar Vilniaus apygardų teismų priskirtas bylas, veiks atitinkamai Kauno ar Vilniaus apygardų teismų vardu (CPK 62¹ straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, nutartis priimtina Vilniaus apygardos teismo vardu.

Apeliacinis skundas tenkintinas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimas, kuriuo visiškai patenkintas ieškovės PlusPlus Capital, AS, patikslintas ieškinys atsakovui R. R., trečiasis asmuo A. T. dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovei 1 035,94 Eur skolos 1 304,21 Eur negautų pajamų, 93,23 Eur delspinigių, iš viso 2 433,38 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 433,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 55 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Be to, priteisė iš atsakovo valstybei 43,86 Eur pašto išlaidų.

18. Atsakovas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 1 304,21 Eur negautų pajamų. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl teisės reikalauti negautų pajamų pagrįstumo, paviršutiniškai įvertino ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų, nesigilino į faktines bylos aplinkybes, į byloje pateiktas reikalavimo teisės perleidimo sutartis, į reikalavimo perleidimo apimtį, neįvertino reikalavimo perleidimo eiliškumo, nepagrįstai vadovavosi vien tik ieškovo pateiktomis teisės normomis, be tikslių skaičiavimų, be to, ieškovė neturėjo teisės į negautas pajamas. Teigiama, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos reikalavimo teisė į atsakovą yra pagrįstai didesnė nei pradinio kreditoriaus, o pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tokio ieškovės reikalavimo aiškinimo bei taikymo, todėl atsakovui yra sunku atsikirsti į teismo argumentus, kai jų tiesiog nėra. Nurodoma, kad tokiu būdu atsakovui užkertama teisė į tinkamą teisminę gynybą, į sąžiningą bylos nagrinėjimą. Teigiama, kad 2017 m. kovo 1 d. reikalavimų perleidimo sutartis nepasirašyta nė vienos iš sutarties šalių, todėl pirmosios instancijos teismui turėjo kilti abejonių dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neįvertinęs byloje esančiųįrodymų viseto, nepagrįstai iš atsakovo priteisė daugiau, nei ieškovas gali reikalauti pagal jam perleistą reikalavimo teisę, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo iš dalies atmesti ieškovo ieškinio dalį dėl negautų pajamų.

Faktinės bylos aplinkybės

19. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Mogo LT“ ir UAB „Praktima“, kurios vadovas R. R., 2014 m. liepos 30 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. LG30072014/0047, pagal kurią UAB „Mogo LT“ suteikė UAB „Praktima“ teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB ,,Praktima“ priėmė Automobilį iš UAB „Mogo LT“, jį valdė ir naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti ir įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „Mogo LT“.

20. UAB „Mogo LT“ ir R. R. 2014 m. liepos 30 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. LAS30072017/0047. Šios Laidavimo sutarties pagrindu atsakovas laidavo kaip solidarus skolininkas už UAB „Praktima“ prievoles pagal Laidavimo sutartį: ,,2.1. Tuo atveju, jei Skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo prievoles, numatytas <...> sutartyje, Laiduotojas ir Skolininkas atsako Kreditoriui kaip solidarią prievolę turintys skolininkai. <...> 2.2. Laiduotojas atsako Kreditoriui ta pačia apimtimi kaip ir Skolininkas pagal <...> sutartį, t. y. įskaitant, bet neapsiribojant, už kredito grąžinimo įmokų mokėjimą, palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą“. Laidavimo sutarties 5.2 punktas nustatė, kad „laiduotojas sutinka ir neprieštarauja tam, kad Atgalinio lizingo sutartis būtų pakeista ar papildyta be laiduotojo sutikimo ar informavimo ir net tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo ar papildymo pasekmėje Atgalinio lizingo sutartis iš esmės pasikeistų ir dėl to padidėtų laiduotojo atsakomybė ar atsirastų kitokios laiduotojui nepalankios pasekmės, ši sutartis nepasibaigs ir galio toliau; laiduotojas tai supranta ir dėl to nereikš jokių prieštaravimų“. Laidavimo sutarties 5.3 punktas nustatė, jog „tuo atveju, jei skola pagal laidavimu užtikrintą prievolę perkeliama kitam asmeniui, laiduotojas įsipareigoja laiduoti ir už naująjį skolininką“. Laidavimo sutarties 6.1, 6.2 punktuose buvo įtvirtinti laiduotojo pareiškimai ir patvirtinimai, iš jų, kad laiduotojui yra žinomos bei suprantamos visos Atgalinio lizingo sutarties sąlygos, įskaitant skolininko įsipareigojimus ir jų tinkamą vykdymą nustatančias sąlygas.

21. UAB „Praktima“, A. T.ir UAB „Mogo LT“ 2014 m. lapkričio 4 d. pasirašė susitarimą dėl lizingo sutarties teisių ir pareigų perleidimo prie Lizingo sutarties Nr. LG30072014/0047. Visos UAB „Praktima“ teisės ir pareigos pagal Sutartį perleistos A. T., atsakovas su tuo sutiko.

22. Atsakovui nemokant įmokų Sutartyje numatyta tvarka, Sutartis buvo nutraukta 2016 m. birželio 8 d., o Automobilis grąžintas teisėtam Automobilio savininkui – UAB „Mogo LT“.

23. Apie sutarties nutraukimą 2016 m. gegužės 28 d. informuota rašytiniu pranešimu, kuris buvo siunčiamas paskutiniu žinomu UAB „Praktima“ adresu. Sutarties nutraukimo dieną 2016 m. birželio 8 d. atsakovo bendra įsiskolinimo suma sudarė 1 923,45 Eur, iš jų – nesumokėta finansavimo suma pagal Sutartį sudarė 1 728,68 Eur.

24. UAB „Mogo LT“ 2016 m. rugsėjo 23 d. pardavė Automobilį už 1 380 Eur ir šia suma, vadovaujantis CK 6.54 straipsnio ir Sutarties 6.11 punkto reikalavimais, sumažino atsakovo bendrą įsiskolinimą, kuris Automobilio pardavimo dieną (2016 m. rugsėjo 23 d.) sudarė 2 520,33 Eur (įsiskolinimo suma detalizuota pranešime po transporto priemonės pardavimo). Taigi 2016 m. rugsėjo 23 d. (po transporto priemonės pardavimo) atsakovo įsiskolinimo suma sudarė 1 140,33 Eur.

25. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 28 d. apie transporto priemonės pardavimą buvo informuotas.

26. Kreditorė UAB „Mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services, OU. Kreditorius Risk Management Services, OU, 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovei PlusPlus Capita,l AS, kuriai Lietuvoje atstovauja PlusPlus Baltic, OU, Lietuvos filialas. 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo dieną bendra atsakovo skolos suma sudarė 1 178,23 Eur, iš jų – 1 136,74 Eur sudaro negrąžinta finansavimo suma. Konkrečios sumos nurodytos 2017 m. kovo 1 d. perleidžiamų reikalavimų portfelio sąraše, kuriame nurodyta 0 perleidžiamų palūkanų suma. Apie reikalavimo teisės perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas laišku.

27. 2016 m. rugsėjo 23 d. atsakovo įsiskolinimo suma po transporto priemonės pardavimo sudarė 1 140,33 Eur, iš kurių – 1 140,33 Eur sudaro negrąžinta finansavimo dalis, o reikalavimo perleidimo sutartimi perleista 1 136,74 Eur negrąžinta finansavimo suma.

28. Ieškovė 2017 m. spalio 12 d. gavo 100,80 Eur įmoką, kuri padengė dalį negrąžintos finansavimo sumos, todėl po gautos įmokos paskirstymo liko nepadengta 1 035,94 Eur negrąžintos finansavimo sumos (1 136,74 Eur – 100,80 Eur), kuri sudaro negrąžintą finansavimo sumą.

29. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1006-647/2020 A. T. buvo pripažintas neveiksniu turtinių, asmeninių neturtinių santykių srityse bei ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-138-647/2021 A. T. buvo nustatyta institucinė globa ir jo globėju ir turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai.

Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo šalių sutarties nutraukimo dienos 2016 m. birželio 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos

30. Ieškinyje nurodoma, kad 2016 m. birželio 8 d. atsakovo bendra įsiskolinimo suma sudarė 1 923,45 Eur, iš jų – nesumokėta finansavimo suma pagal Sutartį sudarė 1 728,68 Eur (2016 m. rugsėjo 23 d.).

31. Lizinguojamas automobilis buvo parduotas už 1 380 Eur sumą, kuri buvo paskirstyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.54 straipsniu ir Sutarties 6.11 punktu. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. rugsėjo 23 d. atsakovo įsiskolinimo suma po transporto priemonės pardavimo sudarė 1 140,33 Eur, iš jų – 1 140,33 Eur sudaro negrąžinta finansavimo dalis, o reikalavimo perleidimo sutartimi perleista 1 136,74 Eur negrąžinta finansavimo suma. Ieškovė 2017 m. spalio 12 d. gavo 100,80 Eur įmoką, kuri padengė dalį negrąžintos finansavimo sumos. Todėl po gautos įmokos paskirstymo liko nepadengta 1 035,94 Eur negrąžintos finansavimo sumos (1 136,74 Eur – 100,80 Eur).

32. Šalių sutarties bendrųjų sąlygų 1 skirsnyje nurodyta, kad Sutartyje nustatytos palūkanos yra už naudojimąsi bendra finansuojama suma kredito gavėjo kredito davėjui kiekvieną mėnesį mokamas atlyginimas (t. y. mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos). Pagrindinėse Sutarties sąlygose šalys susitarė dėl 33,37 proc. dydžio metinių palūkanų, nurodant, jog jos apskaičiuojamos ir mokamos nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Pagal Sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo visą jam suteiktą kredito sumą grąžinti iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė nurodo, kad iki pat šios dienos pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėjas yra ieškovė, pagrįstai tikėjosi kas mėnesį atgauti dalį negrąžinto kredito (finansavimo sumos) bei nuo negrąžintos kredito dalies (finansavimo sumos) apskaičiuotas mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje Sutartyje.

33. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji negavo iš anksto suplanuotų pajamų, kurias sudarydamas Sutartį pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti, todėl yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovei priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotinos atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį bei paskolos grąžinimo terminą. Už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos 2016 m. birželio 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).

34. Ieškovė nurodo, kad jei sutartis, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovo, nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma tinkamai, atsakovas būtų sumokėjęs pradiniam kreditoriui papildomai dar 1 304,21 Eur (4 503,20 Lt) palūkanų, tačiau teisėjų kolegija su šiuo ieškovės argumentu nesutinka, nes apeliantas pagrįstai nurodo, jog ieškovė yra perėmusi reikalavimą pagal šios nutarties 26 punkte nurodytas sutartis ir, perėmusi atsakovo pagrindinę skolą, neturėjo teisinio pagrindo tikėtis gauti jos nurodomų negautų pajamų.

35. Lizingo sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančioje CK 6.574 straipsnio normoje nustatytas lizingo davėjo nuostolių dydžio kriterijus: nuostolių turi būti atlyginta tiek, kad jie grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Lizingo sutartyje šalys gali susitarti dėl kitokios nuostolių nustatymo tvarkos, bet jos negali susitarti dėl nuostolių dydžio, kuris viršytų komentuojamoje normoje nustatytą nuostolių sumą. Šiuo atveju išimtinai tik lizingo sutarties šalys susitarė dėl palūkanų mokėjimo, kurių pagrindinė paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais, pradinė kreditorė palūkanų pagrindu gauna pajamas, o negaudamas palūkanų ji patiria netiesioginius nuostolius. Negautos pajamos yra nauda, kurią lizingo bendrovė būtų gavusi, jei skolininkas būtų tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus. Tačiau šioje byloje reikalavimą dėl negautų pajamų reiškia ne lizingo bendrovė, o ieškovė, įgijusi šią teisę pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kuri konkretizuota 2017 m. kovo 1 d. perleidžiamų reikalavimų portfelio sąraše, kuriame nurodyta 0 perleidžiamų palūkanų suma. Šiame sąraše nurodyta bendra skolos suma – 1 178,23 Eur, kurią sudaro pagrindinė skola – 1 136,74 Eur – ir kitos išlaidos – 41,49 Eur – bei nurodomos nulinės palūkanos.

36. Įvertinus ieškinyje nurodomą ginčo negautų pajamų skaičiavimą darytina išvada, kad šioje byloje ieškovė ieškinyje prašė priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas pagal šalių sutarties bendrose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška.

37. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė negautas pajamas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su patikslintame ieškinyje ieškovės nurodytais argumentais dėl atsakovo civilinės atsakomybės, dėl iš atsakovo priteistinų negautų pajamų bei delspinigių ir jų neatkartojo nurodydamas, kad atsakovas šių ieškovės nurodytų argumentų neginčijo, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti aptariamo ieškovės reikalavimo ir sutinka su apeliacinio skundo motyvais, nes:

37.1. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos šalių sudaryta (ir nutraukta) sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei Sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma) ribas – ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos 2016 m. birželio 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).

37.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-05-25 civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 priėmė nutartį, kuria pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, kurioje kasacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs nagrinėjamam ginčui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, keisdama teismų praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

37.3. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog ginčo suma susidarė už laikotarpį nuo pradinės kreditorės ir atsakovo sutarties nutraukimo dienos (2016-06-08) iki 2019-09-30 (Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). Atsakovas, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai dar 1 304,21 EUR (4 503,20 Lt) palūkanų. Ieškovė nurodo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorius šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ši suma ieškovei priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma.

37.4. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apelianto argumentus ir pažymi, kad, nutraukus sutartį, nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, o ieškovė, perėmusi reikalavimą iš pradinės kreditorės pagal šios nutarties 26 punkte nurodytas reikalavimo perleidimo sutartis į pradinės kreditorės reikalavimus dėl skolininkų, kurie nemoka pagrindinės skolos įmokų, neturi pagrindo tikėtis negautų pajamų. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovą įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kuri konkretizuota 2017 m. kovo 1 d. perleidžiamų reikalavimų portfelio sąraše, kuriame nurodyta 0 perleidžiamų palūkanų suma. Šiame sąraše nurodyta bendra skolos suma – 1 178,23 Eur, kurią sudaro pagrindinė skola – 1 136,74 Eur – ir kitos išlaidos – 41,49 Eur – bei nurodomos nulinės palūkanos.

37.5. Ieškovė neįrodė, kad ji turėjo realias, o ne tikėtinas ir hipotetines galimybes gauti iš anksto sutartimi suplanuotas pajamas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė, iš pradinės kreditorės įsigijusi reikalavimo teises į atsakovą, turi įrodinėti savo, o ne pradinės kreditorės patirtus nuostolius. Tuo labiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė, negavusi atitinkamų įmokų iš atsakovo, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius sandorius ir dėl to negavo pajamų.

37.6. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžintos finansuojamos sumos dalį, ieškovė būtų iš karto panaudojusi kitos sutarties finansavimui su 33,37 procentų dydžio metinėmis palūkanomis.

37.7. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodomus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

37.8. Taigi šioje byloje turėjo būti įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

37.9. Ieškovė nepateikė jokių finansinių dokumentų dėl negautų pajamų dydžio, patirtų nuostolių dėl negrąžintos atsakovo 1 035,94 Eur negrąžintos finansavimo sumos (1 136,74 Eur – 100,80 Eur), pagrindinės skolos sumos, įmonės pelno ar turto sumažėjimo, lėšų kitiems potencialiems klientams finansuoti trūkumo ir kt. Ieškovė nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad, negavusi iš atsakovo jos negrąžintos finansavimo sumos dalies, ji buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus sandorius ir dėl to negavo pajamų. Vien tik sutarties tekstas ir atsakovo įsipareigojimas mokėti ginčo palūkanas nelaikytinas pakankamu įrodymu dėl negautų pajamų dydžio. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).

37.10. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovei skundžiamu sprendimu yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, ieškovei yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai.

37.11. Teisėjų kolegija, vertindami nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė savo nurodomų negautų pajamų realumo ir pagrindo jas priteisti.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus dėl negautų pajamų bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis keistina atsakovės apeliacinio skundo motyvais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

40. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra nuspręsta dėl materialinių šalių reikalavimų konkrečioje teismo instancijoje.

41. Jeigu patenkinta tik dalis ieškinio, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šioje byloje yra iš dalies patenkintas ieškinys, t. y. priteisti 1 129,17 Eur, t. y. 46 procentai ieškinio reikalavimų.

42. Pirmosios instancijos teisme ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos byloje pareiškė prašymą ir pridėjo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus – mokėjimo nurodymą 55 Eur sumai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 25,30 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

43. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 43,86 Eur pašto išlaidos, kurios paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai, t. y. iš ieškovės priteistini 23,69 Eur, o iš atsakovo priteistini 20,17 Eur pašto išlaidų valstybei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą nuspręstina dėl apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 93 str. nustatytas proporcijas.

45. Atsakovas, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 29,34 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina atsakovui iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį suformuluoti taip:

,,Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui PlusPlus Capital, AS, juridinio asmens kodas 11919806, 1 035,94 Eur skolos, 93,23 Eur delspinigių, iš viso 1 129,17 Eur, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1 129,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 25,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 20,17 Eur , o iš ieškovo PlusPlus Capital, AS, juridinio asmens kodas 11919806, 23,69 Eur pašto išlaidų.

Priteisti atsakovui R. R. iš ieškovo PlusPlus Capital, AS, 29,34 Eur žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.“

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė