Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo valdybos atstovei L. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. S., gimusi 1978 m. gegužės 20 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 198 straipsnio 1, 3 dalis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S., nuo 2009 m. kovo 19 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bendrovė, kuri pagal patikrinimo metu nustatytas aplinkybes yra buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikianti įmonė, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 3 punkte) direktore, kuri, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, 37 straipsnio 12 dalies 11 punktu, privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, t. y.:

1) nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu, pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai; registracijos žurnalų tvarkymu; Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos saugojimu; kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu; mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) 29 straipsnio 1 dalį; 2015 m. vasario 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) direktoriaus įsakymo Nr. V-55 „Dėl Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau – Nurodymai Nr. V-55) 68 ir 69 punkto reikalavimus (galiojo nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) ir 2017 m. gruodžio 15 d. FNTT direktoriaus įsakymu Nr. V-185 „Dėl Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau – ir Nurodymai Nr. V-185) 38 punktą (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.). Tokiais savo veiksmais J. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje;

2) taip pat J. S. laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. nepaskyrė ir raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT. Tuo pažeidė PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 2 dalį ir PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 22 straipsnio 1 dalį; Nurodymų Nr. V-55 (galiojo nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) 70 punktą ir Nurodymų Nr. V-185 (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.) 36 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmais J. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalyje;

3) taip pat J. S. nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. neatliko tinkamo naudos gavėjo tapatybės nustatymo iki kliento tapatybės procedūros nustatymo pabaigos klientui fiziškai dalyvaujant, nes neturėjo klientų – 2016 m. lapkričio 2 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. lapkritį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. 125026819), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) – pateiktų duomenų apie naudos gavėją, kuriuose būtų vardas (vardai); pavardė (pavardės); asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data); pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kurie būtų patvirtinti kliento parašu. Tuo pažeidė PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 9 straipsnio 1, 14 dalis ir PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 12 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis; 2008 m. rugsėjo 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių reikalavimų (galiojo nuo 2008 m. spalio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d.) 13 punktą; Nurodymų Nr. V-185 (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.) 6 punktą. Tokiais savo veiksmais J. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje apklausta J. S. savo kaltę dėl jai inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo pripažino. Parodė, kad ji nuo įsteigimo yra bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, ji žino vadovės pareigas. Jų įmonė užsiima buhalterine apskaita, šiuo metu įmonėje dirba 3 darbuotojai, turi apie 10 klientų. Administracinio nusižengimo protokole nurodytos tvarkos jie tikrai nepasivirtino, bet realiai ji viena dirba ir pati yra atsakinga už tą tvarką. Dėl naudos gavėjo nustatymo parodė, kad buvo pateikti visi dokumentai, jie patys bendravo su žmonėmis, nustatinėjo asmenybes, buvo paimtos dokumentų kopijos, turėjo informaciją apie vadovus, akcininkus, registrų centro įstatus ir manytų, kad buvo nustatyta kliento tapatybė. Pažymėjo, kad atlikus įmonės patikrinimą ir pateikus rekomendacijas, įmonė į jas atsižvelgė – įstojo į auditorių asociaciją, pasitvirtino tvarkas, atnaujino informaciją apie klientus, sudarė anketas. Stengiasi laikytis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų. Šiai dienai jie viską įvykdė pagal gautas rekomendacijas, savo kaltę pripažįsta ir stengiasi pašalinti nustatytus trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

ANK 198 straipsnis nustato atsakomybę už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimą. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų. Pagal šio straipsnio 3 dalį kitų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.

J. S. kaltę, padarius ANK 198 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, be jos pačios prisipažinimo teismo posėdžio metu, įrodo byloje esanti rašytinė medžiaga: FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. A. 2018 m. lapkričio 11 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 5); FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2018 m. gruodžio 3 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. 04/6-2-7-13027 (b. l. 6); FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. A. ir vyriausiojo tyrėjo D. K. 2018 m. gruodžio 3 d. patikrinimo aktas Nr. 04/6-2-7-13027-A (b. l. 7-9); 2018 m. gruodžio 3 d. dokumentų paėmimo aktas Nr. 04/6-2-7-13027-D (b. l. 10-11) su paimtų dokumentų kopijomis (b. l. 12-42); FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. A. 2018 m. gruodžio 4 d. tarnybinis pranešimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo Nr. 04/6-1-7-13287 (b. l. 43-45), 2018 m. gruodžio 6 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. FNTT-3185.110.1249-ANR_P-10-2018 (b. l. 1-2-3). Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. S. padarė jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Teismas pažymi, kad nors teismo posėdžio metu J. S. dėl naudos gavėjo nustatymo nurodė, kad buvo nustatyta kliento tapatybė, teismo vertinimu, naudos gavėjas ir įmonės vadovas nebūtinai yra tas pats asmuo, todėl nustačius kliento vadovą, nereiškia, kad buvo nustatytas ir naudos gavėjas. Šių įrodymų visuma patvirtina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. nevykdė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, nustatytų protokole išvardintuose teisės aktuose, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 198 straipsnio 1 dalį, kurioje, kaip minėta, numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimus, bei pagal ANK 198 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už kitus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimus.

Pažymėtina, kad nors byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog anksčiau aptarti pažeidėjos veiksmai būtų sukėlę realių padarinių, t. y. jog dėl įmonėje netinkamai vykdytų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tretieji asmenys būtų plovę pinigus ar finansavę teroristines organizacijas, tačiau ANK nustatyta pavojinga veika suponuoja, jog tokie pažeidimai gali sukelti didelį pavojų valstybės finansų sistemos saugumui, dėl ko ir numatyta atsakomybė už tokių pažeidimų padarymą. Taip pat akcentuotina, jog ANK 198 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje numatytų nusižengimų sudėtys yra formalios, t. y. pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamo straipsnio dalių dispozicijose nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats įstatyme numatytos tvarkos nesilaikymas.

Skirdamas administracinę nuobaudą J. S., teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, pažeidimų padarymo aplinkybes: ji, būdama įmonės direktorė, privalėdama organizuoti kasdienę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, tikslų įgyvendinimą bei kitų pareigų vykdymą, nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų. Taip pat teismas atsižvelgia į J. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą ji baudžiama pirmą kartą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyti pažeidimai tęstinio pobūdžio ir tęsėsi nuo 2009 m., įmonė veikia jau ilgą laiką, t. y. nėra naujas ūkio subjektas, tačiau įmonė nėra didelė (bendrovėje dirba 3 darbuotojai), šiuo metu įmonė turi apie 10 klientų. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog iškart po patikrinimo atlikimo J. S. dėjo pastangas pašalinti nustatytus pažeidimus.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Pažymėtina, kad teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskiriant J. S. mažesnes negu ANK 198 straipsnio 1 ir 3 dalių sankcijose numatytos minimalios baudos. Taigi J. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 198 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 500 Eur bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 198 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina 500 Eur bauda. Paskirtos nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, J. S. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo identifikacinis kodas ROIK: 18095275998. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.