Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys M. G., A. G., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus m. 31-ojo notarų biuro notaras S. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-07-12 nutartį.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes. Pareiškėjai buvo žinoma apie turtą, paliktą po mamos mirties. Dar esant mamai gyvai pareiškėjai mainų sutartimi buvo perleistas trijų kambarių butas, o suinteresuotas asmuo su sutuoktine persikėlė gyventi į bendrabučio tipo vieno kambario butą. Pareiškėjai buvo žinoma, jog palikimas buvo priimtas pradėjus jį faktiškai valdyti. Suinteresuotas asmuo butu rūpinosi, mokėjo mokesčius. Pareiškėja susirūpino tik praėjus 7 metams, po to, kai suinteresuotas asmuo susirgo, gydymui buvo reikalingi pinigai, dėl ko jis pradėjo galvoti apie buto pardavimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl CK 5.50 str. 3 d. nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo CK 5.57 str. 1 d. pagrindu. Toks pareiškimas nagrinėtinas CPK XXXVIII skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 576 str. – 578 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą, o tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-115/2010). Nors nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas priėmė ne sprendimą, o nutartį, nustatydamas 7 dienų terminą jai apskųsti, tačiau byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka ir CPK 15 str. įtvirtintas žodiškumo principas, reiškiantis, jog šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, nepažeistas. Nebuvo apribota ir apelianto teisė skųsti teismo priimtą nutartį apeliacine tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog aptariamas pažeidimas, susijęs su galutinio procesinio sprendimo forma, nelaikytinas esminiu, jis asmenų teisių į tinkamą procesą neapribojo ir pats savaime nenulėmė bylos neteisingo išsprendimo (CPK 328 str.). Kadangi po minėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo pasikeitė procesinis posėdžio formų apeliacinės instancijos teisme teisinis reglamentavimas, t.y. apeliacinis procesas vyksta rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str.), išaiškinimas dėl privalomo žodinio apeliacinio proceso tapo teisiškai neaktualus. Tačiau apelianto atskirasis skundas vertinamas kaip apeliacinis skundas ir nagrinėjamas pagal tokiems skundams nagrinėti nustatytas CPK normas.

Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos teisės paveldėti realizavimo tvarkos bei terminų. Nustatyta, kad pareiškėjos motina ir apelianto sutuoktinė A. G. mirė 2005-05-17 (b.l. 7). Remiantis CK 5.11 str. ir 5.13 str., jie abu bei suinteresuotas asmuo A. G. įgijo teisę paveldėti pagal įstatymą. Iš notaro pranešimo matyti, kad po A. G. mirties į Vilniaus m. 31-ąjį notaro biuro notarą įpėdiniai dėl paveldėjimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nepradėta (b.l. 53). Tačiau apeliantas yra iniciavęs civilinę bylą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b.l. 58-59).

Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 5.50 str. 2 d. atsiradęs palikimas galėjo būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo (neteko galios nuo 2011-11-01); 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 d. nuostatos įpareigojo įpėdinį ar įpėdinius nurodytus veiksmus atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja nei vieno tokio veiksmo nustatytu įstatyme terminu neatliko. Kita vertus, CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis, nes teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Kadangi įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, kiekvienu individualiu atveju būtent teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Spręsdamas tokį klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas. Be to, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos gali sudaryti prielaidas terminui pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-14/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis c.b.Nr. 3K-3-103/2007).

Kaip matyti iš šioje byloje esančių ieškovės procesinių dokumentų bei teismo posėdžio protokolo (b.l. 63-64), savo nesikreipimą laiku dėl motinos palikimo priėmimo ji motyvavo tokiomis aplinkybėmis: nežinojimu, kad mama turi turto; nežinojimu, kad yra nustatytas terminas tokiems veiksmams atlikti ir reikia kreiptis pas notarą; teisiniu neišprusimu; sunkia psichologine ir materialine padėtimi po laidotuvių. Teismas nurodytas priežastis vertino kaip pareiškėjos suklydimą ir svarbią priežastį, dėl ko terminą jai atnaujino.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo nutartimi, skunde tvirtina, kad pareiškėja neabejotinai žinojusi apie esantį ir galimą pavedėti turtą, kadangi išmainė turėtą vieno kambario butą Grigiškėse į apelianto ir palikėjos turėtą santuokinį turtą - trijų kambarių butą Vilniuje, kuriame ši ir dabar gyvena. Pasak apelianto, tai lėmė ir jos elgesį, nepretenduojant į motinos palikimą, o paveldėjimo reikalų tik po septynerių metų ėmėsi sužinojusi apie jo ketinimus parduoti butą, kad galėtų skirti lėšų gydymuisi. Tokie apelianto teiginiai, kad pareiškėjai buvo žinoma paveldimo turto masė, patvirtinami ir kitais bylos įrodymais. Iš VĮ Registrų centro išrašo (b.l. 12) matyti, kad būtent pareiškėjai nuo 1994-04-07 iki 2000-10-12 priklausė vieno butas su bendro naudojimo patalpomis, kurio dalį dabar ji siekia paveldėti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nežinojimo apie galimybę paveldėti (suklydimo dėl savo teisių) argumentas paneigtas.

Teismo nutartyje nurodyti blogų šalių tarpusavio santykių ar apelianto motyvo išlaikyti turtą savo žinioje argumentai, kolegijos vertinimu, taip pat nesudarė prielaidų palikimo priėmimo terminui pratęsti, nes jie nėra teisiškai aktualūs. Vieno iš įstatyminių paveldėtojų noras paveldėti niekaip neįtakoja kito paveldėtojo galimybių ar aktyvių veiksmų, būtinų palikimui priimti, atlikimo. Minėta, kad teisės į paveldimą turtą įgyvendinimą įstatymas sieja būtent su aktyviais įpėdinio veiksmais (CK 5.50 str. 1 d. ir 2 d.), ir nei blogi tarpusavio santykiai, nei kitos panašios priežastys negali sukliudyti paveldėjimo teisės realizavimo, jeigu tik tokią teisę šis siektų įgyvendinti. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato, kad palikimo priėmimas gali būti atliekamas tylėjimu ar neveikimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-06-07 nutartis c.b. Nr. 2A-388/2010). Todėl vien noro ar ketinimų šioje situacijoje akivaizdžiai nepakanka.

Pareiškėjos prašyme kaip kliūtis palikimui priimti įvardinta teisinių žinių stoka taip pat nesuponuoja kitokio šios konkrečios situacijos vertinimo. Palikimo atsiradimo dieną - 2008-05-17 (CK 5.3 str.) pareiškėja buvo socialiai brandaus amžiaus, sveika ir darbinga, jau dalyvavusi ir sandorių su nekilnojamuoju turtu sudaryme – įgijusi atitinkamo turto ir jį su tėvais išmainiusi. Todėl neabejotina, kad ji galėjo suprasti palikimo priėmimo esmę ir pati rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu. CK 1.6 str. numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Šia įstatymo norma papildo ir CK 1.2 str., kuri nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius - įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. CK 1.6 str., nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Šito nedarydamas, jis veikia savo rizika.

Pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjos įvardijamas aplinkybes kaip svarbias CK 5.57 str. 1 d. taikymo aspektu. Įstatymų nežinojimas nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos nevykdymo ir šios bylos kontekste negali būti vertinamas kaip priežastis, leidžianti praleistą terminą jai atnaujinti. Taip pat būtina pastebėti, kad pareiškėjos neveikimas užsitęsė pakankamai ilgą laiko tarpą – net septynerius metus, kas, lyginant su nustatytu terminu palikimui, priimti, taip pat liudija ne apie kurių nors objektyvių kliūčių palikimui priimti buvimą, o apie pareiškėjos pozicijos pasikeitimą, apie ką savo procesiniuose dokumentuose teigia apeliantas. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į turto, kurį siekiama paveldėti, rūšį - tai yra vieno kambario butas su bendro naudojimo patalpomis, kuriuo pati pareiškėja nė nesinaudoja ir gyvena buvusiame savo tėvų bute. Pareiškėjos su atsiliepimu pateikti nauji įrodymai į bylą apie motinos kapavietės sutvarkymą ar išrašai iš jos sąskaitų apie komunalinių mokesčių įmokas termino pratęsimo klausimo neįtakoja, kadangi šioje byloje nėra nagrinėjami klausimai dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, nevisiškai teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir dėl jų padarė nepagrįstas išvadas (CPK 185 str.). Tokiu atveju teismo priimtas procesinis dokumentas (nutartis) panaikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos E. B. prašymas atmetamas (CPK 329 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir E. B. pareiškimą atmesti.