- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-29
- Bylos Nr.
- e2-143-797/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02107-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Atsakovas
- V. I.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant I. G., teisme dalyvaujant ieškovei A. G., jos atstovei advokatei E. M. – J., trečiajam asmeniui A. G., institucijos atstovui A. B., nuotoliniu būdu dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui O. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. I., trečiajam asmeniui A. G. dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė ieškinį palaiko ir prašo: terminuotai apriboti tėvo valdžią V. I. jo nepilnamečio vaiko A. I. atžvilgiu; netenkinus pirmojo ieškinio reikalavimo, pakeisti nepilnametės A. I. pavardę „I.“ į pavardę „G.“ be jos tėvo V. I. sutikimo; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad šalys turi bendrą vaiką A., gim. (duomenys neskelbtini), susituokę nebuvo, tačiau jiems išsiskyrus, atsakovas tik epizodiškai bendravo su dukra, nuo 2015 m. nebendrauja ir nesirūpina dukra, nors niekada nebuvo taip, kad ji neleistų jam bendrauti, iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas neteikė išlaikymo dukrai ir buvo jo įsiskolinimas. Jis dažnai pažadėdavo dukrą pasiimti, bet neatvažiuodavo. Tėvas niekada nesidomėjo nei dukros mokslais, pomėgiais, būreliais, sveikatos būkle, jų gyvenimo sąlygomis. Jo elgesys amoralus, kada jis viešoje erdvėje žemina ją. Nurodo, jog ginčo su atsakovu dėl bendravimo tvarkos nebuvo, bet atsakovas kreipėsi į teismą ir 2015 m. buvo patvirtinta taikos sutartis dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, tačiau po to atsakovas nė karto A. nebuvo pasiėmęs. Nurodo, jog 2020 m., 2021 m. atsakovas jai rašė žinutes, prašė leisti bendrauti su dukra, tačiau jos leidimo nereikėjo, pati dukra atsisakydavo su juo bendrauti. 2023 m. gruodžio 22 d. atsakovas atvyko pabendrauti su A. mokytoja, palaukė prie mokyklos, o, A. pamatęs, privažiavo, išlipo ir norėjo įteikti jai dovaną, tačiau dukra išsigando ir pabėgo nuo jo verkdama, nes ji tėvo nėra mačiusi nuo 2015 m., tuo metu jai buvo penkeri metai. Atsakovas dovanėlę įdėjo į paštomatą ir kurjeris atvežė į namus, bet dukra ją atsisakė priimti. Nors (duomenys neskelbtini) buvo dukros gimtadienis, bet tėvas net neprisiminė, nors turi visus jos kontaktus. Prašo laikinai apriboti tėvo valdžią, kadangi atsakovas nebendravo ir iki šiol nebendrauja su dukra, o aplinkybė, kad atsakovas nemoka išlaikymo yra išnykusi, nes įsiskolinimą sumokėjo, išlaikymą atsakovas dukrai jau teikia. Be to, nurodė, jog atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriuo atsakovas nesirūpina, tokiu būdu demonstruodamas aplaidų požiūrį į tėvo pareigų vykdymą. Kreipėsi į teismą dėl pavardės keitimo, kadangi tai padaryti jos prašė dukra. Dukra tėčiu vadina jos sutuoktinį A. ir vis klausia, kodėl jos pavardė kitokia nei kitų šeimos narių. Taip pat dėl pavardės nurodė, jog niekada nesutapo jos ir dukros pavardė, kurios visada buvo skirtingos. Jai dukros pavardė netrukdo ir niekada netrukdė, tai nėra esminis dalykas, nors turima pavardė dukrai neigiamos įtakos nedaro, tačiau dukrai labai svarbu turėti dabartinės šeimos pavardę, nes ir brolio pavardė yra G. Nurodo, jog iki santuokos su A. G., dukra norėjo turėti motinos pavardę. Ieškovė nurodo, jog, paklausus dukters dėl bendravimo su biologiniu tėčiu, dukra pati atsisako, nenori su tėčiu bendrauti net ir tarpininkaujant psichologams. Jai jis nėra įdomus, ji turi šeimos pavyzdį. Prašo ieškinį tenkinti.
Ieškovės atstovė advokatė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog atsakovas nuo 2015 m. yra nusišalinęs nuo savo nepilnamečio vaiko priežiūros, nesirūpina vaiko sveikata, tinkamu auklėjimu ir pan. Nuo 2015-02-10 iki 2023-05-04 vaikui neteikė išlaikymo, vengė atlikti savo, kaip tėvo pareigą, išlaikyti vaiką. Vaikas savo tėtį (atsakovą) paskutinį kartą matė būdama 4-5 m. amžiaus, jo nepažįsta, todėl bet kokie santykiai, ryšiai yra nutrūkę. Nors atsakovas nebendravimą su dukra grindžia, jog jam nebuvo leidžiama bendrauti su dukra, įrodymų dėl to byloje nepateikta. Iki teismo posėdžio atsakovas nesistengė bendrauti su dukra. Byloje pateikti duomenys apie dar vieną atsakovo nepilnametį vaiką, kurio egzistavimą atsakovas neigė, o tai įrodo, kad atsakovo požiūris į tėvo pareigas yra aplaidus, kadangi jis nesirūpina ir kitu nepilnamečiu vaiku. Mano, jog atsakovo pastangos bendrauti, atkurti ryšį su dukra nėra pakankamos, tik deklaratyvios, reaguojant į ieškovės ieškinį. Domėtis vaiku neužtenka, tėvas turi tenkinti ir kitus būtiniausius vaiko poreikius. Mano, kad būtina reaguoti į vaiko norą pakeisti pavardę, siekiant apsaugoti vaiko interesus, kad turėdamas tą pačią pavardę vaikas jautųsi pilnaverčiu šeimos nariu. Tai vaikui kelia emocinius išgyvenimus. Prašo iš atsakovo priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovė prašo taikyti CPK 93 straipsnio 4 d. ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. G. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas jam pažįstamas. Atsakovas beveik nebendravo su dukra, kol buvo maža, vis žadėdavo atvykti, bet neatvykdavo, o vaikas laukdavo. Reaguodamas į atsakovo argumentą, jog nebendravo su dukra, nes nežinojo, kur ji gyvena, nurodė, jog į kitą gyvenamąją vietą jie išsikraustė tik prieš dvejus metus, lankoma mokykla nepakeista. A. jį (trečiąjį asmenį) vadina tėčiu nuo 7 metų. Jis ja rūpinasi, jai padeda ruošti namų darbus ir pan. Jis realiai vykdo tėčio pareigas, ugdymo, priežiūros, sveikatos, sutampa netgi jo ir mergaitės pomėgiai. Niekada nei jis, nei ieškovė mergaitės nenuteikinėjo prieš jos tėtį. Nepilnametė išreiškė norą turėti jo pavardę. Nors dukra niekada neminėjo, bet, jo nuomone, buvimas šeimoje su skirtinga pavarde jai kelia bendravimo, pritapimo visuomenėje sunkumų. Mano, jog ji tiesiog jaučiasi nepilnaverte šeimoje, kadangi galimai visi užduoda klausimą, kodėl skiriasi jos ir šeimos narių pavardės. Jeigu teismas tenkintų ieškinį, mano, kad A. būtų labai laiminga. Nurodo, jog ieškovės ir jos dukros santykiai labai geri. Nuodo, jog atsakovas žinutėje dukrai apšmeižęs ir laisvo elgesio moterimi pavadinęs ieškovę pasielgė netinkamai, kadangi tokio turinio žinutė, gauta iš atsakovo, tikrai daro žalą vaikui.
Atsakovas V. I. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jog su juo nesutinka ir prašo ieškovės A. G. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko pavardės keitimo be tėvo sutikimo palikti nenagrinėtu, netenkinus šio prašymo, atmesti ieškovės ieškinį atsakovui dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo ir nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo ir priteisti iš ieškovės atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas V. I., dalyvavęs pirmame teismo posėdyje, paaiškino, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog jis daug metų bando bendrauti su dukra, dėl to į teismą kreipėsi ir 2015 metais. Prasidėjus ieškovės naujiems santykiais jam buvo draudžiama matytis su dukra. Nurodo, jog bendravo su dukra maždaug iki 2016 metų, paskui vėl nutrūko bendravimas. Anksčiau neturėjo iš ko mokėti išlaikymo, prašė ieškovės palaukti, siūlė mokėti dalimis, prašė dukters sąskaitos, jam neleisdavo matytis su dukra. Daug kartų rašė ieškovei dėl dukros, tačiau ji jį tiesiog ignoruodavo, o vėliau jie pasikeitė adresą, todėl nei kur gyvena, nei kur mokosi dukra nežinojo. Nori su dukra bendrauti, jam dukra yra svarbi, ja nori rūpintis. Daug metų praleido, nebendravo, dėl to jam yra skaudu, tačiau nori bendrauti, nes dukrą myli. Nori matyti, kaip dukra auga, ja rūpintis, teikia jai išlaikymą. Kol neturėjo pinigų, nieko negalėjo padaryti, nes ieškovė jam pasakė, jog, neteikiant išlaikymo, jis dukros negalės matyti. 2015 m. jis kreipėsi į teismą dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Vėliau ieškovė prisiteisė iš jo išlaikymą. Mano, jog ieškovė visą laiką nuteikinėdavo dukrą prieš jį. Jis neturi problemų su alkoholiu, niekada nesigydė. Nurodo, jog nuo 2015 m. pabaigos iki 2022 m. važiuodavo uždarbiauti į (duomenys neskelbtini). Turėdavo kompaniją, vežė siuntas, žmones. Uždirbdavo nedaug, pajamos nebuvo pastovios, nebuvo stabilumo. Šiuo metu turi užtikrintas pajamas. Dažnai išvykdavo, tačiau jei jam ieškovė būtų leidusi bendrauti su dukra, darbo grafiką galėjo koreguoti. (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį. Iki tol neturėjo pinigų samdytis advokatus, nežinojo, kad kai nevykdoma taikos sutartis, reikia teismo tik paprašyti išduoti vykdomąjį raštą, į Vaiko teisių skyrių nesikreipė. Neneigia, jog savo, kaip tėvo, pareigas vykdė netinkamai, nes neteikė išlaikymo. Supranta, kad prarado ryšį su dukra, kad yra kaltas, jog laiku nemokėjo išlaikymo, tačiau dėl nutrūkusio ryšio su dukra kalta ir ieškovė, kadangi ji neleisdavo bendrauti su vaiku. Rašydavo ieškovei, klausdamas, kaip dukrai sekasi, ar gali pamatyti ir pan. Dažniausiai ieškovė jį tiesiog ignoruodavo. Po 2016 metų nebesiėmė jokių priemonių, negalėjo bendrauti su dukra, nors ji jam visada rūpėjo, buvo svarbi. Šiuo metu nori atkurti ryšį padedant psichologui ar vaiko teisių skyriaus atstovu. Išlaikymo įsiskolinimą sumokėjo ir tik po to sužinojo apie ieškovės pateiktą ieškinį. Nurodo, jog jis ir pats norėjo kreiptis į teismą dėl bendravimo su dukra. Labai gailisi, kad negalėjo mokėti išlaikymo, gaila praleistų metų, tačiau stengiasi ir ateityje stengsis atkurti ryšį su dukra, su ja bendrauti. Atsakovo nuomone, dukrai yra padaryta įtaka, kad su juo nebendrautų, kadangi nuteikinėdavo prieš jį, todėl vaikas susidarė tokią nuomonę ir jo šalinasi. Nesutinka ir su ieškovės reikalavimu pakeisti vaiko pavardę. Mano, jog būdama pilnametė dukra pati galės nuspręsti dėl pavardės pakeitimo. Jo pavardė dukrai suteikta bendru jo ir ieškovės sutarimu. Atsakovas mano, jog tiesiogiai jam su vaiku būtų sudėtinga atkurti bendravimą, nenori dukros išgąsdinti, todėl supranta, kad bus reikalinga pagalba. Įsipareigoja atsakingai mokėti išlaikymą. Nurodė, jog kitų nepilnamečių vaikų neturi ir K. Ž. nėra jo sūnus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog emocinio ryšio nutrūkimą tarp atsakovo ir jo dukters lėmė tėvų tarpusavio nesutarimai, ką konstatavo ir institucijos, teikdamos išvadą byloje dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodo, jog negalima nuneigti atsakovo kaltės dėl bendravimo su dukra pasyvumo, tačiau vyko nuolatiniai nesutarimai su ieškove dėl bendravimo tvarkos. Ieškovė tarsi teigia, jog netrukdė ir netrukdo atsakovui bendrauti su dukra, bet kartu teigia, kad paiso dukters nenoro bendrauti su biologiniu tėvu. Akivaizdu, kad santykiai tarp šalių vis dar yra konfliktiški. Atstovo nuomone, ieškovė savo, kaip mamos, valdžios nepanaudoja, paskatindama dukrą bendrauti su tėvu. Jei šalys bendradarbiautų, tikrai būtų galima atkurti tėvo ir dukros emocinį ryšį. Šiuo metu atsakovas domisi dukterimi, tačiau jo sąlygos bendrauti su dukra apsunkintos, ribotos, nes ieškovė jų nesudaro. Laikinas tėvo valdžios apribojimas paprastai teismo nustatomas tam, kad tėvo elgesys pasikeistų. Mano, jog vien teisminis procesas jau pakeitė atsakovo elgesį. Atsižvelgiant į atsakovo pastangas, nėra pagrindų apriboti tėvo valdžią. Jo nuomone, teisminis procesas iš esmės pradėtas dėl vaiko pavardės pakeitimo. Pakeitus vaiko pavardę, atsakovui būtų dar labiau apsunkintos sąlygos bendrauti su dukra. Nurodė, jog net nežinodamas apie iškeltą bylą atsakovas sumokėjo išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė sutiko su atsakovo inicijuotu mediacijos procesu, todėl manytina, jog ieškovė mato galimybę dukrai bendrauti su atsakovu. Be to, iš psichologės pateiktos išvados matyti, kad atsakovo ryšį su dukra galima atkurti padedant specialistui. Institucija, teikianti išvadą, taip pat mato tokią galimybę. Prašo palikti ieškinio dalį nenagrinėtu dėl pavardės keitimo arba jį atmesti. Mano, jog byloje nėra duomenų, kad dėl pavardės vaikas patirtų patyčias ar pan. Tėvo pareigos bendrauti su vaiku pažeidimas nėra aplinkybė, kuri pateisintų vaiko pavardės pakeitimą dėl vaiko interesų. Prašo priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas pateikė išvadą ir nurodė, jog pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus nuo lapkričio mėn. nei ieškovės, nei atsakovo šeimos atžvilgiu negauta. Nurodė, jog atsižvelgiant į turimus duomenis, nemano, kad atsakovas savo valdžią vykdo priešingai vaiko interesams. Mano, jog atsakovas stengiasi atnaujinti ryšį su vaiku, sumokėjo išlaikymo įsiskolinimą, moka išlaikymą. Tie argumentai, kurie nurodyti ieškinyje, nepakankami apriboti tėvo valdžią net ir terminuotai. Atsakovas jau yra pakeitęs savo elgesį, kuris buvo neigiamas, nurodytas ieškinyje ir jo pateikimo metu pagrindas egzistavo, tačiau išvados pateikimo metu tėvo valdžios ribojimui pagrindų nėra. Nutrūkusio atsakovo emocinio ryšio su dukra nekvestionuoja, tačiau šiuo metu tėvas stengiasi: sumokėjo išlaikymo įsiskolinimą, kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, inicijavo mediacijos procesą, siekdamas keisti bendravimo su dukra tvarką. Institucijos pareiga yra vykdyti vaiko teisių konvenciją, išsaugoti vaiko identiškumą, todėl institucijos nuomone, vaiko noras pakeisti pavardę šiuo atveju neatitinka vaiko interesų. Nebuvo nustatyta, kad vaikas, turėdamas I. pavardę patirtų patyčias, socialinius nepatogumus. Atkreipė dėmesį, jog pati ieškovė, teikdama paaiškinimus teisme nurodė, jog kol nebuvo sudaryta santuoka su A. G., vaikas norėjo turėti ikisantuokinę motinos pavardę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. G. (šiuo metu – G.) ir atsakovo V. I. dukra. Ieškovė 2021-05-15 sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu A. G., po santuokos sudarymo ieškovei suteikta pavardė „G.“. 2013-09-16 Šiaulių apylinkės teismo įsakymu iš skolininko V. I. nepilnametei dukrai A. I. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį nuo 2013-09-12 iki jos pilnametystės. A. G. (ieškovė) paskirta nepilnametės dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. 2015-03-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo V. I. ieškinį atsakovei A. G., patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje nustatyta bendravimo su dukra A. tvarka.
Pateikti į bylą duomenys patvirtina, jog atsakovas per antstolį A. L. 2023-05-04 sumokėjo išlaikymo įsiskolinimą 4650,54 Eur.
Atsakovas 2023 m. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto dėl bendravimo tvarkos nustatymo pagal 2015 m. taikos sutartį išdavimo, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023-09-06 nutartimi netenkino pareiškėjo V. I. prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Teismas sprendė, jog atsakovas nepagrindė įrodymais, kad vaiko motina nesilaiko taikos sutarties sąlygų ir neleidžia bendrauti su dukra. Nutartis buvo skundžiama, tačiau 2023-11-15 Šiaulių apygardos teismo nutartimi V. I. atskirasis skundas netenkintas, o nutartyje nurodyta, jog atsakovas neįrodė, jog vaiko motina trukdo vaiko tėvui bendrauti su dukra ir kad turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Atsakovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos vykdymo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Institucijos duomenimis, V. I. ir A. G. nėra ir nebuvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Skyrius neturi duomenų apie netinkamą motinos ar tėvo valdžios vykdymą vaiko atžvilgiu.
2023-11-21 Institucijoje gautas ieškovės pranešimas apie galimą A. I. vaiko teisių pažeidimą. Minėtame pranešime nurodoma, kad 2023-11-18 nepilnametė A. I. „Facebook“ pastebėjo, kad jos tėvas į „Facebook“ yra įsikėlęs vaiko nuotraukas. Pranešime informuojama, kad A. I. tėvo paprašius jos nuotraukas pašalinti, tėvas nesutiko, nurodoma, jog vaikas nenori, kad jos nuotraukos būtų viešinamos. Gavus ieškovo pranešimą bei vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Skyriuje buvo atliktas vaiko A. I. situacijos vertinimas. Baigus Vaiko situacijos vertinimą nebuvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį. Vaiko teisių pažeidimai nenustatyti.
Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (LAT 2005-10-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-492/2005). Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalį, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia, 3) žiauriai elgiasi su vaikais, 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, siekiant apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.
Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).
Ieškovė prašo laikinai apriboti atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. I., atžvilgiu, nes atsakovas dėl savo kaltės, nesant jokių objektyvių priežasčių ar kliūčių vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis savo vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, jį auklėti ir prižiūrėti, kurti ir puoselėti ryšį su vaiku, taip pat turtinę pareigą – jį išlaikyti. Ieškovės nuomone, toks atsakovo abejingumas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, daro ypatingą žalą nepilnamečiam vaikui, nes jis nepažįsta savo tėvo, apie jį neklausinėja, vaiko ryšiai su tėvu nėra susiformavę. Ieškovės teigimu, atsakovas pažeidžia vaiko teises ir teisėtus interesus nuo 2015 m., ir nors nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, ieškovė tikisi, jog atsakovas savo elgesį gali pakeisti, todėl prašo terminuotai apriboti tėvo valdžią jų nepilnametės dukros atžvilgiu. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, jog esminis motyvas kreiptis į teismą, buvo dukters noras pakeisti pavardę, o to padaryti neįmanoma be tėvo sutikimo, nebent teismas būtų terminuotai ar neterminuotai apribojęs tėvo valdžią. Taip pat teismo posėdyje nurodė, jog atsakovui sumokėjus išlaikymo įsiskolinimą ir teikiant vaikui išlaikymą, sąlyga dėl neteikiamo išlaikymo dukrai, kurią ji taip pat nurodė ieškinyje kaip vieną iš pagrindų laikinai apriboti atsakovo kaip tėvo valdžią, yra išnykusi. Faktą, jog išlaikymo įsiskolinimą atsakovas dukrai sumokėjo, teisme ir teismui pateiktuose dokumentuose nurodė ir pats atsakovas.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nors tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdyje duodamas paaiškinimus nurodė suprantantis, kad prarado ryšį su dukra, dėl to jaučiasi kaltas, kad laiku nemokėjo išlaikymo, tačiau dėl nutrūkusio ryšio su dukra kaltino ir ieškovę, kadangi ji neleisdavo jam bendrauti su vaiku. Teikdamas paaiškinimus teisme, atsakovas kaip esminę nutrūkusio bendravimo su dukra priežastį ir nurodė konfliktus su ieškove dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Taip pat nurodė, jog neturėjo pinigų advokatui ir nežinojo, kad kai nevykdoma taikos sutartis, reikia teismo tik paprašyti išduoti vykdomąjį raštą, į vaiko teisių apsaugos skyrių taip pat nesikreipė.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovas deklaruoja norą ir rodo, kad stengiasi atkurti emocinį ryšį su dukra: sumokėjo išlaikymo įsiskolinimą ir toliau teikia išlaikymą dukrai, kartą lankėsi dukters mokykloje, domėjosi jos ugdymosi pasiekimais, ir nors nepilnametė dukra nenorėjo, bandė su ja pabendrauti prie mokyklos, įteikti švenčių proga nupirktą dovaną; ėmėsi teisinių priemonių - kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, inicijavo mediacijos procesą, siekdamas keisti nustatytą bendravimo su dukra tvarką. Toks atsakovo elgesys yra nustatytas nuo 2023-05-04, tačiau ankstesnis jo elgesys (iki ieškinio pateikimo) vaiko atžvilgiu buvo pasyvus, jis buvo nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, priežiūros, išlaikymo, o ieškovės atžvilgiu buvo netgi ir įžūlus, rašant įžeidžiančias, užgaulias žinutes ieškovei, nemokant ir atsisakant mokėti išlaikymą vaikui.
Atsakovas neįrodė, jog ieškovė trukdė jam bendrauti su dukra, kad jis neturėjo lėšų mokėti išlaikymą vaikui, kurio dydis buvo apie 100 Eur po 2015 m., todėl ieškovei 2023 m. buvo pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu (CPK 178, 185 str.). Atsakovas tokią situaciją - vaiko nenorą bendrauti su juo, biologiniu tėvu, sukūrė pats, todėl ir atsirado neigiamos tokio jo elgesio pasekmės. Todėl visiškai suprantamas dukters A. nenoras bendrauti su tėvu, nes nuo 2015 m. ji nebuvo jo mačiusi, kadangi atsakovas buvo nusišalinęs nuo jos auklėjimo, priežiūros, išlaikymo. Taip pat suprantamas ir vaiko noras bendrauti su jai mylimais žmonėmis, kurie ja rūpinasi, išlaiko, paguodžia, palaiko, kai reikia, ją myli. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje A. labiau emociniais ryšiais susijusi su motina, kuriai paklūsta, ją myli ir jai nors ir svetimu žmogumi A. G., tačiau jį vadinant tėčiu dėl jo nuolatinio rūpesčio, dėmesio ir meilės, kurių nesulaukė iš savo tėvo V. I. (CPK 185 str.).
Teismas sprendžia, jog dėl bendravimo su dukra pasyvumo nuo 2015 m., jos neišlaikymo, nesidomėjimo vaiku, ilgą laiką nusišalinus nuo dukters priežiūros, auklėjimo kaltas yra atsakovas, o jo kaltę paneigiančių įrodymų į bylą nepateikta (CPK 178 str.). Atsakovo asmenybę neigiamai apibūdina ir ta aplinkybė, jog jis neigė turįs ir daugiau nepilnamečių vaikų, nors tokios aplinkybės nepagrindė, nepateikė duomenų apie tėvystės nuginčijimą, dėl ko teismas jam skyrė baudą už priesaikos sulaužymą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog po ieškinio pateikimo teisme, atsakovas stengiasi (tikėtina, kad nuoširdžiai to nori ir siekia) atkurti emocinį ryšį su dukra, bando su ja susitikti, teikia išlaikymą, siekia naujos bendravimo tvarkos nustatymo, sumokėjo išlaikymo skolą (CPK 178, 185 str.).
Pabendravusi su nepilnamete A. I. teismo psichologė išdėstė nuomonę, jog nepilnametė išgyvena dėl susiklosčiusios situacijos, galvoja, kad biologiniam tėčiui (atsakovui) ji nerūpi, nenori su juo bendrauti, nes jis nieko nežino apie ją. Psichologė rekomendavo kartu negyvenančiam tėčiui, siekiant atkurti emocinį ryšį su dukra, palaikyti reguliarų, pastovų kontaktą (domėtis vaiko aplinka, pomėgiais, laisvalaikiu, mokysi, leisti kartu laiką) arba, esant poreikiui, atkurti tarpasmeninį ryšį tarpininkaujant specialistui. Atsakovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos vykdymo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Ieškovė sutiko su atsakovo inicijuotu mediacijos procesu, todėl manytina, jog ieškovė mato galimybę bendrauti dukrai su atsakovu, todėl tikėtina, kad atsakovui labai stengiantis ir norint, jam pavyktų atkurti ryšį su dukra.
Teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, ne tik teisės į vaiką, todėl atsakovas turėjo ir turi suprasti, kad, nesimatydamas su vaiku apie 8 metus, gali susidurti su ilgalaikiais sunkumais bendraujant, užmezgant ryšį su vaiku, vaiko nenoru bendrauti su tėvu. Vien domėjimosi vaiko ugdymo pasiekimais mokykloje per „Tamo“ dienyną, vizito pas auklėtoją, kelių žinučių išsiuntimas, nėra pakankama priemonė stabiliam ir nuoširdžiam ryšiui su vaiku, būtina nuoširdžiai domėtis vaiko gyvenimu, jo kasdieniais užsiėmimais, sėkme ir nesėkmėmis, siūlyti savo pagalbą, patarti, rodyti vaikui teigiamą pavyzdį, nuolatinį dėmesį ir ne tik švenčių proga. Kartu paminėtina ir tai, jog šalims konfliktuojant, santykių aiškinimasis su ieškove matant ar girdint vaikui, vaiko įtraukimas į teisme vykstančius procesus, nekuria stabilių, nuoširdžių vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo santykių, neskatina vaiko noro atkurti emocinį ryšį su juo.
Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį vaikų atžvilgiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, negalima vertinti, kad atsakovas nepasiruošęs, nenori ar negali atkurti prarasto ryšio su dukra, negeba ir nesistengia pagal galimybes rūpintis dukters poreikiais. Pripažintina, jog šiuo metu po ilgo nebendravimo atsakovo ir jo dukters emocinis ryšys yra nutrūkęs, tačiau byloje nepateikta duomenų, kad padėtis negali pasikeisti, nes ji jau keičiasi į gerąją pusę, įrodymų, patvirtinančių būtinybę riboti tėvo valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu šiuo metu nėra, o tėvo valdžios apribojimas šiuo atveju neįgyvendintų šio instituto paskirties. Tokią išvadą byloje pateikė ir institucijos atstovas. Įvertinus įrodymų visumą, ieškovės ieškinys dėl laikino atsakovo tėvo valdžios apribojimo atmestinas (CPK 178, 185 str., CK 3.180 str.).
Dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, nesant vaiko tėvo sutikimo
Į bylą pateikti įrodymai, jog ieškovė dėl A. I. pavardės pakeitimo pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą, jog vaiko, kuriam nėra suėję 16 m., pavardės pakeitimas galimas, pateikus vaiko tėvo rašytinį sutikimą arba įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo. Todėl pavardė administracine tvarka nebuvo pakeista.
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl šalių vaiko pavardės ,,I.“ pakeitimo į pavardę „G.“ be atsakovo sutikimo. Atsakovas su ieškovės ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti. Tarp šalių kilęs ginčas dėl pavardės pakeitimo, todėl teismo pareiga išsiaiškinti, ar ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę be atsakovo (vaiko tėvo) sutikimo.
Ieškovė prašo pakeisti šalių nepilnametės dukros pavardę į ieškovės dabartinę pavardę (po santuokos su trečiuoju asmeniu sudarymo) motyvuodama tuo, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo savo tėviškų pareigų dukros atžvilgiu, tarp dukros ir atsakovo jokio ryšio nėra, dukra savo biologinio tėvo praktiškai nepažįsta, pati išreiškė norą dėl pavardės pakeitimo, nuo maždaug 2014-2015 m. dukros gyvenime tėvo pareigas atlieka trečiasis asmuo A. G., o dukra dėl iš šeimos išsiskiriančios pavardės patiria neigiamus išgyvenimus. Atsakovas pripažįsta, kad ilgą laiką su dukra nebendrauja, dėl ko tarp jų ryšys yra nutrūkęs, tačiau su ieškovės reikalavimu nesutinka, iš esmės argumentuodamas tuo, kad pavardės pakeitimas, jam siekiant atkurti ryšį su vaiku, neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų.
Vaiko pavardės suteikimo tvarka nustatyta CK 3.167 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. (duomenys neskelbtini) gimus vaikui, šalys nebuvo susituokusios ir jų pavardės buvo skirtingos. Pagal vaiko gimimo momentu galiojusią CK 3.167 straipsnio 2 dalies redakciją, jei tėvų pavardės buvo skirtingos, vaikui buvo suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu, o nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė buvo suteikiama teismo nutartimi. Šalys patvirtino, kad vaikui pavardė ,,I.“ buvo suteikta tėvų susitarimu.
CK 3.167 straipsnio 4 dalis numato, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras, kuris 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Asmens vardo ir pavardės keitimo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad, kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, jo vardu prašymą ir kitus šiose Taisyklėse nurodytus dokumentus dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo civilinės metrikacijos įstaigai pateikia jo atstovas pagal įstatymą. Pagal Taisyklių 4 punktą, pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė– taip pat ir geriausiems vaiko interesams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reglamentuojančių vaiko pavardės pakeitimą, aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad, kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus, o prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo (LAT nutartis Nr. e3K-3-327-378/2020).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimas, nesant vieno iš tėvų sutikimo, atitiktų geriausius to vaiko interesus, galėtų atsižvelgti į šias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis: vaiko nuomonę; vaiko identiškumą; kiek laiko vaikas turi jam suteiktą pavardę, kurią norima pakeisti; kokį poveikį vaiko pavardės pakeitimas turėtų jo santykių su kiekvienu iš tėvų ir artimaisiais giminaičiais išsaugojimui ir vystymuisi; vieno iš tėvų netinkamas elgesys, kuris pateisintų vaiko pavardės pakeitimą; kokius sunkumus visuomenėje vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., patyčias, priekabiavimą, nepatogumus ir pan.); kokius vidinius sunkumus vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., nesaugumą, identiškumo stoką ir pan.); kt.
Ieškovė, grįsdama savo ieškinio reikalavimą, visų pirma, nurodė, kad dėl skirtingų jos ir nepilnametės dukros pavardžių dukra patiria didelį emocinį diskomfortą dėl to, kad ji neturi tokios pačios pavardės kaip kiti jos dabartinės šeimos nariai, o pakeitus dukros pavardę į jos, bus visapusiškai apginti vaiko interesai apsaugojant jį nuo galinčių ateityje kilti neigiamų padarinių (patyčių, užgauliojimų, pilnavertiškumo jausmo stokos ir kt.). Tačiau ieškovė neįrodė šios aplinkybės (CPK 178 str.). Nepilnametė šalių dukra atsakovo pavardę turi nuo pat gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini) metų, o tai reikšmingas laiko tarpas, kadangi dabartine pavarde ją žino mokytojai, draugai, giminaičiai, kiti asmenys, pavardė sudaro jos identitetą, todėl pavardės keitimas visiškai neatitiktų jos interesų, turint omenyje ir tai, jog ieškovė su trečiuoju asmeniu A. G., kurio pavarde ieškovė nori pakeisti dukros pavardę, susituokė ir naują pavardę įgijo neseniai. Teismo vertinimu, vaiko turima pavardė neturi negatyvių asociacijų, dėl kurių iš vaiko galėtų būti šaipomasi, ar jis patirtų sunkumų visuomenėje, o turėdamas pavardę, į kurią norima pakeisti turimą pavardę, vaikas, kuriam šiuo metu jau yra (duomenys neskelbtini) metų ir kuris puikiai žino savo pavardę, nepaisant jos pačios deklaruojamo noro ją keisti, tikėtina susidurtų su vidiniais nepatogumais ir sunkumais ir pan.
Tam, kad būtų išsiaiškinta vaiko nuomonė dėl pavardės pakeitimo, 2023-10-25 Šiaulių apylinkės teismo psichologė individualaus pokalbio su vaiku metu uždavė šalių pateiktus klausimus, susijusius su vaiko pavardės pakeitimu. Apklausos metu A. nurodė, kad, būdama (duomenys neskelbtini) metų, mamos klausė, kodėl jos pavardė kitokia, jai norėjosi, kad šeimoje būtų viena pavardė, o jos turima pavardė nepatogi – ilga ir sunku rašyti, pvz. budėtoja maišo pavardės galūnę -o su -a, be to nurodė, jog norėjo keisti pavardę į mamos pavardę ir anksčiau, o dabar nori į „G.“ pavardę. Teismo psichologė pažymėjo, jog nors mergaitei atrodo, kad sprendimą nesimatyti su tėčiu, keisti pavardę ji priima savarankiškai, tačiau jos nuomonę didžia dalimi sąlygoja artimiausių žmonių pozicija, emocinės reakcijos (tiek verbalinės, tiek neverbalinės). Taigi, nors vaiko nuomonė yra svarbi, tačiau įvertinus jo amžių, vaiko išsakytą nuomonę, psichologės išvadas, spręstina, kad vaiko nuomonė nėra aiški ar pastovi, nes anksčiau norėjo turėti tokią motinos iki santuokos pavardę, o šiuo metu nori kitos pavardės. Jos tokią nuomonę galėjo lemti ir šeimos nariai, todėl šiuo atveju vaiko išsakytos nuomonės dėl pavardės keitimo negalima tapatinti su jos interesų užtikrinimu.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad nėra spręsti, kad vaikui suteiktos tėvo pavardės palikimas sukelia ar galėtų sukelti jai kokių nors nepatogumų socialinėje aplinkoje. Taip pat nurodė, jog suprantamas vaiko noras neišsiskirti iš kitų asmenų, kuriuos jis laiko savo šeimos nariais, tačiau toks vaiko noras nenusveria Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytos valstybės pareigos užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad šalių nepilnametis vaikas patiria sunkumų dėl turimos pavardės, o ieškovės nurodomos aplinkybės nėra ypatingos ar svarbios, dėl kurių būtina keisti vaiko pavardę.
Teismo vertinimu, vaiko pavardė negali būti esminis veiksnys, lemiantis vaiko savijautą ir santykius šeimoje. Be to, skirtingos vaiko ir ieškovės pavardės netrukdo vaiko bendravimui su motina ar kitais šeimos nariais, o byloje nėra duomenų apie vaiko patiriamą emocinį diskomfortą dėl skirtingų pavardžių ir šiuos duomenis pagrindžiančių įrodymų.
Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad yra išimtinis atvejis, kai vaiko pavardės pakeitimas atitiktų geriausius šalių vaiko interesus. Priešingu atveju tai reikštų neteisėtą kišimąsi į vaiko teisę išsaugoti savo individualybę – nuolatinę ir nekaitaliojamą pavardę, todėl ieškinys dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Atkreiptinas dėmesys, jog pasikeitus faktinėms aplinkybėms, atsakovui neatkūrus ryšio su dukra, dukrai sulaukus tam tikro amžiaus ir vis dar norint pakeisti savo pavardę, tokią jos galimybę numato teisės aktai, kuria ji gali pasinaudoti (CK 3.167 str. 4 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys atmestinas, todėl ieškovė turi atlyginti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 00150, Nr. 00175 ir 2023-12-12 ir 2023-10-18 mokėjimo nurodymai (780,00 Eur, 660,00 Eur, iš viso - 1440,00 Eur sumai) patvirtina, kad atsakovas šioje byloje patyrė 1440,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovės atstovė prašė taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, nes atsakovas pakeitė savo elgesį po to, kai sužinojo apie ieškinį, išlaikymą sumokėjo tik per antstolius, o jei ieškovė būtų nesikreipusi į teismą, atsakovo pasyvus elgesys tęstųsi toliau. Tokios ieškovės išdėstytos pozicijos dėl atsakovo galimo pasyvumo teismas neatmeta, bet tokiu atveju ieškovė, matydama, jog keičiasi, ar dėl susiklosčiusių aplinkybių keičiamas atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu, turėjo teisę spręsti dėl pareikštų ieškinio reikalavimų Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir taip mažinti šalių patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymi, jog dėl atsakovo netinkamo elgesio proceso metu už priesaikos sulaužymą atsakovo elgesys jau įvertintas, jam skiriant baudą, todėl bylinėjimosi išlaidos nemažintinos, iš ieškovės atsakovui priteistinos 1440,00 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 39,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93,96, 98 str., valstybei sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662 ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. G. atsakovui V. I. 1440 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės A. G. valstybei 39,84 Eur (trisdešimt devynių eurų 84 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.