- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-22
- Bylos Nr.
- e2A-209-372/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02107-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- V. I.
- Trečiasis asmuo
- A. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-143-797/2024 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. I., trečiajam asmeniui A. G. dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. G. pareiškė ieškinį atsakovui V. I. dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo. Teismo prašė terminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. I. jo nepilnamečio vaiko A. I. atžvilgiu; šio reikalavimo netenkinus, pakeisti nepilnametės A. I. pavardę „I.“ į pavardę „G.“ be jos tėvo V. I. sutikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. A. V. I. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį dalyje dėl nepilnamečio vaiko pavardės keitimo be tėvo sutikimo palikti nenagrinėtu; netenkinus šio prašymo, atmesti visiškai ieškovės ieškinį dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo ir nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Trečiasis asmuo A. G. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimu nuspręsta ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės A. G. atsakovui V. I. 1440,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės A. G. valstybei 39,84 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys atmestinas, todėl ieškovė turi atlyginti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas sprendė, jog nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
7. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovės A. G. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – sumažinti iš ieškovės A. G. atsakovo V. I. naudai priteistas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių atsirado bylinėjimosi išlaidos, jų nevertino. Už vykusį procesą teisme yra atsakingas atsakovas, todėl jis privalo prisiimti atsakomybę ir už proceso metu susidariusias išlaidas. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo principui. Teismas turėjo įvertinti ir atsižvelgti į tai, kokiu pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą, ir dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos. Aplinkybės dėl atsakovo pasyvumo, nusišalinimo nuo dukters priežiūros, auklėjimo, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, nebuvo įvertintos.
7.2. Atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu pradėjo keistis tik nuo 2023-12-18, iki tol jis nesiėmė jokių veiksmų, nebendravo su dukra, nesiekė su ja pasimatyti, atkurti ryšį, nesidomėjo vaiko priežiūra, nesirūpino vaiko sveikata, tinkamu auklėjimu ir pan., todėl ieškovė turėjo teisėtą pagrindą prašyti terminuotai apriboti tėvo valdžią. Be to, atsakovo elgesio pasikeitimo metu visos šalių bylinėjimosi išlaidos jau buvo patirtos, todėl ieškovė, net ir turėdama teisę spręsti dėl pareikštų ieškinio reikalavimų Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, įvertinusi atsakovo elgesio pasikeitimą, šia teise nesinaudojo.
7.3. Vien ta aplinkybė, jog atsakovui buvo skirta bauda už priesaikos sulaužymą, nesudaro pagrindo nevertinti jo procesinio elgesio sprendžiant klausimą dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepagrįstai nevertino atsakovo procesinio elgesio.
7.4. Esama situacija, kada ieškovė kreipėsi į teismą, esant teisėtiems įstatymo numatytiems pagrindams dėl tėvo valdžios apribojimo, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas pradėjo rodyti minimalias pastangas domėtis vaiku, dėl to ieškovės ieškinys buvo atmestas ir iš ieškovės atsakovo naudai priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. I. prašo ieškovės apeliacinį skundą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti; pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė, kad atsakovas būtų nesąžiningai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis ar netinkamai įgyvendinęs procesines pareigas. Priešingai, ieškovė iš esmės nurodė aplinkybes, susijusias su materialiniu bylos vertinimu.
9.2. Atsakovo elgesys jau buvo įvertintas teismo CPK 186 straipsnio 6 dalies prasme.
9.3. Nors teismas tenkino ieškovės prašymą dėl duomenų apie atsakovo turimus kitus nepilnamečius vaikus išreikalavimo, tačiau tokie duomenys buvo pertekliniai. Be to, po 2023-12-12 teismo posėdžio šalys daugiau nepatyrė jokių bylinėjimosi išlaidų, todėl 2023-12-12 teismo posėdžio atidėjimas nelėmė padidėjusių bylinėjimosi išlaidų.
9.4. Atsakovas su ieškove bendravo socialiniuose tinkluose ir SMS žinutėmis dar gerokai iki ieškovei kreipiantis į teismą. Atsakovas dar 2020 ir 2021 metais rašė, kad norėtų pasimatyti su savo nepilnamete dukra, tačiau ieškovė žinutes ignoravo. Atsakovas siūlė spręsti susidariusią situaciją dėl bendravimo su nepilnamete dukra, tačiau ieškovė nesutiko ir nedėjo jokių pastangų, kad padėtų atsakovui atkurti ryšį su nepilnamete dukra. 2023-02-07 mediatorė išsiuntė atsakovui pranešimą dėl dalyvavimo mediacijoje, tačiau atsakovo sutikimas nebuvo gautas. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), todėl pranešimo galėjo negauti, tačiau nei ieškovė, nei mediatorė neinformavo jo apie mediaciją kitais atsakovo kontaktais – elektroniniu paštu, SMS žinute ar per socialinį tinklą Facebook, nors ieškovė šiuos kontaktinius duomenis turėjo. Atsakovui nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai buvo įteikti tik tada, kai 2023-07-31 jo atstovas buvo prijungtas prie civilinės bylos kortelės, tuo tarpu visas išlaikymo įsiskolinimas buvo padengtas 2023-05-04. Pervedęs pinigus, atsakovas ir toliau rašė ieškovei dėl bendravimo su nepilnamete dukra, siūlė rasti kompromisą dėl bendravimo su dukra, tačiau ieškovė nesistengė spręsti šios situacijos. 2023-08-01 atsakovas pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl bendravimo su dukra priverstinio vykdymo. Būtent atsakovas stengėsi susitarti taikiai su ieškove, atkurti ryšį su nepilnamete dukra. Ieškovės elgesys rodo, kad ji neketino susitarti ir siekė bylinėtis, o tokio jos apsisprendimo pakeisti nebuvo įmanoma.
9.5. Ieškovė reiškė du alternatyvius reikalavimus: 1) dėl atsakovo, kaip tėvo, laikino valdžios apribojimo ir 2) dėl nepilnametės dukros pavardės pakeitimo be atsakovo sutikimo. Bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susidarė dėl abiejų šių reikalavimų, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrįsti ieškovė teiginiai, jog ieškinio atmetimą lėmė po 2023-12-18 pasikeitęs atsakovo elgesys, ieškovė ir toliau palaikė savo alternatyvųjį ieškinio reikalavimą dėl nepilnametės dukros pavardės pakeitimo, nors pagrindas pakeisti nepilnametės dukros pavardę be atsakovo sutikimo neegzistavo nei ieškinio pateikimo teismui metu, nei vėliau, ir tam įtakos atsakovo elgesys neturėjo. Būtent ieškovė yra atsakinga dėl pradėto teisminio proceso, nes net jeigu ji nebūtų reiškusi pirmojo reikalavimo (dėl laikino tėvo valdžios apribojimo), ji vis tiek būtų reiškusi alternatyvųjį reikalavimą (dėl pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo).
9.6. Atsakovas teisminio proceso metu sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir įgyvendino savo procesines pareigas. Bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl ieškovės kaltės, t. y. inicijuojant nepagrįstą teisminį procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
3. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).
4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutarta priteisti iš ieškovės A. G. atsakovui V. I. 1440,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių atsirado bylinėjimosi išlaidos, jų nevertino. Ieškovės nuomone, už vykusį procesą teisme yra atsakingas atsakovas, todėl jis privalo prisiimti atsakomybę ir už proceso metu susidariusias išlaidas. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo principui. Atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu pradėjo keistis tik nuo 2023-12-18, iki tol jis nesiėmė jokių veiksmų, nebendravo su dukra, nesiekė su ja pasimatyti, atkurti ryšį, nesidomėjo vaiko priežiūra, nesirūpino vaiko sveikata, tinkamu auklėjimu ir pan., todėl ieškovė turėjo teisėtą pagrindą prašyti terminuotai apriboti tėvo valdžią. Be to, atsakovo elgesio pasikeitimo metu visos šalių bylinėjimosi išlaidos jau buvo patirtos, todėl ieškovė, net ir turėdama teisę spręsti dėl pareikštų ieškinio reikalavimų CPK nustatyta tvarka, įvertinusi atsakovo elgesio pasikeitimą, šia teise nesinaudojo.
6. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
7. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą.
8. Kadangi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimą tiesiogiai lemia šalių procesinis elgesys, galimi atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesąžiningo šalių procesinio elgesio. Todėl proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai reikalautų, kad, net ir visiškai patenkinus arba atmetus materialiuosius teisinius vienos šalies reikalavimus, būtų atsižvelgta į konkrečias bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
9. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog šioje teisės normoje yra įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis, kuri gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
10. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
11. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
13. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą jų paskirstymo procedūroje, turi atsižvelgti į piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, pasikartojamumą, poveikį bylos nagrinėjimo operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo ir protingumo principus bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtino siekį užkirsti kelią šalims gauti atlyginimą tų bylinėjimosi išlaidų, kurios atsirado arba padidėjo dėl šalių nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. G. pareiškė ieškinį atsakovui V. I. dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo. Teismo prašė terminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. I. jo nepilnamečio vaiko A. I. atžvilgiu; šio reikalavimo netenkinus, pakeisti nepilnametės A. I. pavardę „I.“ į pavardę „G.“ be jos tėvo V. I. sutikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. A. I., (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. G. (šiuo metu – G.) ir atsakovo V. I. dukra. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu A. G., po santuokos sudarymo ieškovei suteikta pavardė „G.“.
16. 2013-09-16 Šiaulių apylinkės teismo įsakymu iš skolininko V. I. nepilnametei dukrai A. I. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį nuo 2013-09-12 iki jos pilnametystės. A. G. (ieškovė) paskirta nepilnametės dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
17. 2015-03-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo V. I. ieškinį atsakovei A. G. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje nustatyta ieškovo V. I. bendravimo su dukra tvarka.
18. Ieškovė, pareiškusi ieškinį atsakovui dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, nurodė, jog nuo 2013 m. iki 2015 m. atsakovas vos keletą kartų matėsi su dukra, vėliau bendravimas visiškai nutrūko. Atsakovas priteisto išlaikymo nemoka ir, kaip mergaitės biologinis tėvas, su dukra nepalaiko jokių ryšių, nebendrauja. Atsakovas visiškai nesirūpina savo dukra, neteikia jai materialinio išlaikymo, nesidomi dukros mokslais, ugdymu, sveikata, yra nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo, pareigų atlikimo. 2015-03-06 teismui patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį, kuria buvo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, atsakovas laikėsi vieną kartą, o vėliau visiškai nustojo bendrauti su savo dukra. Nuo 2015-02-10 užvesta vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo, kadangi atsakovas išlaikymo vaikui nemokėjo. Ieškovė akcentavo, kad tarp vaiko ir tėvo nėra jokio emocinio, dvasinio, fizinio, materialinio ar kitokio ryšio.
19. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo dukros auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo, t. y. atsakovo elgesys iki ieškinio pateikimo vaiko atžvilgiu buvo pasyvus. Ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2023-05-03. 2023-05-11 teismo rezoliucija ieškovės ieškinys buvo priimtas. Atsakovo atstovo prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės teisme gautas 2023-07-31. Atsakovo atsiliepimas į ieškovės ieškinį teisme gautas 2023-08-28. Kartu su juo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas išlaikymo įsiskolinimą padengė 2023-05-04. Parengiamasis teismo posėdis byloje įvyko 2023-10-02. 2023-12-12 teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2024-01-15 dėl duomenų išreikalavimo iš registrų apie atsakovo turimus vaikus. Byla išnagrinėta 2024-01-15 vykusiame teismo posėdyje.
20. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė pripažino, jog esminis motyvas kreiptis į teismą, buvo dukters noras pakeisti pavardę, o to padaryti neįmanoma be tėvo sutikimo, nebent teismas būtų terminuotai ar neterminuotai apribojęs tėvo valdžią. Nurodė, jog atsakovui sumokėjus išlaikymo įsiskolinimą ir teikiant vaikui išlaikymą, sąlyga dėl neteikiamo išlaikymo dukrai, kurią ji nurodė ieškinyje kaip vieną iš pagrindų laikinai apriboti atsakovo, kaip tėvo, valdžią, yra išnykusi. Kaip jau minėta, atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sumokėjo išlaikymo įsiskolinimą, toliau išlaikymą teikė. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, inicijavo mediacijos procesą, siekdamas keisti nustatytą bendravimo su dukra tvarką, domėjosi dukros ugdymo pasiekimais, siekė pabendrauti su dukra, toks atsakovo elgesys, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra nustatytas nuo 2023-05-04.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nuo 2015 m. buvo nusišalinęs nuo dukters priežiūros bei jos auklėjimo, neteikė vaikui išlaikymo, todėl ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į teismą, argumentuodama, jog atsakovas, yra nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo, pareigų atlikimo. Kartu apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ieškovė, matydama, kad keičiasi ar dėl susiklosčiusių aplinkybių keičiamas atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu, turėjo teisę spręsti dėl pareikštų ieškinio reikalavimų CPK nustatyta tvarka ir taip mažinti šalių patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nuo 2023-05-04 padengus išlaikymo įsiskolinimą ir teikiant vaikui išlaikymą, stengiantis užmegzti ryšį ir bendrauti su dukra, ieškovė savo ieškinio reikalavimus (terminuotai apriboti tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, pakeisti nepilnametės pavardę be tėvo sutikimo) palaikė.
22. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovas pateikė 2023-12-12. Iš 2023-10-17 sąskaitos už teisines paslaugas nustatyta, kad atsakovui buvo suteiktos teisinės paslaugos: susipažinimas su civilinės bylos medžiaga – 60,00 Eur, atsiliepimo parengimas – 600,00 Eur; iš 2023-12-11 sąskaitos už teisines paslaugas nustatyta, kad atsakovui buvo suteiktos teisinės paslaugos: konsultacijos dėl civilinės bylos – 120,00 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2023-10-02 parengiamajame teismo posėdyje – 180,00 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2023-12-12 teismo posėdyje, prašymo dėl nepilnamečio apklausos parengimas – 240,00 Eur. Kaip nustatyta, šalių bylinėjimosi išlaidos susidarė iki 2023-12-12 teismo posėdžio, po 2023-12-12 teismo posėdžio šalys bylinėjimosi išlaidų daugiau nepatyrė (ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisme gautas 2023-12-11), todėl 2023-12-12 teismo posėdžio atidėjimas nelėmė padidėjusių šalių bylinėjimosi išlaidų.
23. Byloje nenustatyta, kad atsakovas byloje būtų reiškęs nepagrįstus prašymus, vilkinęs procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojęs savo procesines teises, dėl kurių būtų atsiradusios nebūtinos ir nepagrįstos šalių bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo atsakovo procesinį elgesį vertinti kaip netinkamą, kuris turėtų sukelti jam papildomų turtinių pasekmių, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.
24. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimų netenkinus, iš ieškovės atsakovui priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nenustačius atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės išimtį, įtvirtintą CPK 93 straipsnio 4 dalyje.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jos keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, spręstinas klausimas dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta 23024-03-18 PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), kurios suma 508,20 Eur; 2024-03-18 mokėjimo nurodymas, patvirtinantis apie 508,20 Eur sumos sumokėjimą už teisines paslaugas.
28. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
29. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į atsakovo pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad atsakovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovui V. I. iš ieškovės A. G. priteistina 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės (a. k. (duomenys neskelbtini) 508,20 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.