Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Wood house baltic“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3264-199/2013 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Wood house baltic“ ieškinį atsakovui V. R., trečiajam asmeniui E. V. dėl nuomos mokesčio priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovėkreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3–4), kuriuo, o taip pat ir patikslintais ieškiniais (b.l. 28–29; b.l. 62–63; b.l. 74–75) prašė priteisti iš atsakovo 16 041,66 Lt skolą ir 13 363 Lt nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas A. A.. Administratoriui 2012 m. rugsėjo 25 d. buvo perduota 2011 m. kovo 10 d. nuomos sutartis Nr. 0310, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui automobilį BMW 745Li, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal sutartį automobilio nuomos kaina už visą sutarties terminą yra 15 000 Lt, o sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2011 m. kovo 10 d. iki 2013 m. kovo 10 d. 2012 m. spalio 3 d. atsakovui buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo pranešta, jog nuomos sutartis nuo 2012 m. spalio 10 d. laikoma pasibaigusia, pareikalauta apmokėti nuomos kainą bei grąžinti automobilį. Administratoriui automobilis grąžintas tik 2013 m. balandžio 30 d., todėl atsakovas privalo sumokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir nuomos mokestį už terminą, kurį atsakovas pavėlavo grąžinti automobilį, iš viso 16 041,66 Lt. Atsakovui grąžinus automobilį paaiškėjo, kad jis pablogino išnuomotą automobilį ir dėl to privalo atlyginti nuostolius. Atlikus automobilio vertinimą buvo nustatyta, kad automobilio būklė yra bloga, jis neturi galiojančios techninės apžiūros rezultatų kortelės, draudimo, neužsiveda, tuščia arba kiaura viena padanga, automobilis apibrozdintas, sugadintas užvedimo raktas, dalis jo neišsitraukia iš užvedimo spynelės, nusėdęs akumuliatorius, neatsidaro kapotas, automobilio priekyje išluptos grotelės, kyšo laidai. Grąžinto automobilio rinkos vertė buvo nustatyta 48 000 Lt, tačiau, jei automobilis būtų techniškai tvarkingas, važiuojantis, geros būklės, turėtų galiojančią technikinės apžiūros rezultatų kortelę, galiojantį draudimą, tai jo rinkos vertė galėtų būti apie 61 000 Lt, dėl ko ieškovė patyrė 13 000 Lt nuostolių, taip pat automobilio vertinimo išlaidas – 363 Lt, kurios priteistinos iš atsakovo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas nepagrįstai, vien tik remdamasis aplinkybe, kad automobilis jo grąžinimo ieškovei metu buvo Karmėlavoje, netenkino ieškinio reikalavimo dalies dėl 1 041,66 Lt nuomos mokesčio už pavėluotą automobilio grąžinimą priteisimo. Teismas nustatė, kad automobilis ieškovei buvo grąžintas 2013 m. balandžio 30 d., t. y. jau pasibaigus nuomos sutartyje nurodytam nuomos terminui – 2013 m. kovo 10 d., todėl laikytina, kad atsakovas laiku neįvykdė savo kaip nuomininko pareigos pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti išsinuomotą daiktą nuomotojui, dėl ko atsakovas privalo papildomai sumokėti nuomos mokestį už pavėluotą laikotarpį. Teismo išvada, kad automobilis jo perdavimo ieškovei metu nebuvo pas atsakovą argumentuota aplinkybe, kad automobilis ieškovei buvo pristatytas iš Karmėlavos. Tačiau nėra aišku, kaip ši aplinkybė patvirtina automobilio nebuvimą pas atsakovą, kadangi byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad atsakovas negalėjo laikyti automobilio Karmėlavoje.Teismas netinkamai pritaikė nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai atmetė ieškovės pateiktus įrodymus dėl žalos, dėl ko nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl nuostolių priteisimo. Atsakovas pažeidė sutartinę pareigą tvarkingai naudoti išsinuomotą automobilį, juo naudojosi netvarkingai ir esant gedimams jų laiku neremontavo. Iš ieškovės pateiktos kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio defektai atsirado dėl netvarkingo ir nerūpestingo naudojimosi automobiliu, nustatyti defektai yra ne normalaus eksploatavimo padarinys, o atsirado dėl nerūpestingo naudojimosi automobiliu, t. y. būtent dėl atsakovo veiksmų, todėl išlaidų, atsiradusių dėl nuomininko netvarkingo elgesio su automobiliu, ieškovė neprivalo atlyginti. Be to, atsakovas pažeidė pareigą remontuoti automobilį. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės pateiktą turto vertinimo ataskaitą, kadangi ji atitinka visus turto vertinimo ataskaitai keliamus reikalavimus, nebuvo ginčijama, o byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų turto vertinimo ataskaitos išvadas. Kai sprendžiamas klausimas dėl žalos dydžio ir byloje nepateikta kitokių įrodymų, tiksliau įvertinančių žalos dydį, sprendžiama pagal esamus įrodymus. Turto vertinimo ataskaitoje nurodyti konkretūs automobilio defektai, o ta aplinkybė, kad automobilis buvo apžiūrėtas tik vizualiai, neturi įtakos vertinimo ataskaitos, kaip įrodymo, patikimumui.Teismas nepagrįstai nepriteisė 363 Lt išlaidų, patirtų dėl automobiliui padarytos žalos nustatymo. Nors teismas, remdamasis ieškovės pateiktais duomenimis, nustatė, kad ieškovė patyrė šias išlaidas, tačiau nenurodydamas jokių motyvų reikalavimo dėl jų priteisimo netenkino. Esant pagrindui tenkinti ieškinio reikalavimų dalį dėl nuostolių atlyginimo, yra pagrindas priteisti ir šias ieškovės patirtas išlaidas.Patenkinus ieškinio reikalavimus skundžiamoje dalyje turėtų būti priteistos ir visos ieškovės prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą byloje. Nors teismas priteisė dalį išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau nepasisakė dėl ieškovės prašymo priteisti 185 Lt išlaidų už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko patenkinus apeliacinį skundą turėtų būti pakeista sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundąnepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė apeliantės reikalavimus dėl 1 041,66 Lt nuomos mokesčio už pavėluotą automobilio grąžinimą, 13 363 Lt nuostolių, 1 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą bei 185 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai yra atmesti, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. kovo 10 d. ieškovė, atstovaujama komercijos direktoriaus, ir atsakovas sudarė ieškovei nuosavybės teise priklausančio automobilio nuomos sutartį Nr. 0310 (b.l. 5–6), pagal kurią ji išnuomojo atsakovui automobilį BMW 745 Li, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dviejų metų laikotarpiui, t. y. laikotarpiui nuo 2011 m. kovo 10 d. iki 2013 m. kovo 10 d., už 15 000 Lt įskaitant PVM nuomos mokestį. Pagal šalių sudarytos sutarties 3.2. punktą nuomos mokestis turėjo būti sumokėtas pasibaigus nuomos terminui, 2013 m. kovo 10 d. nuomotojui išrašant nuomininkui sąskaitą už visą automobilio nuomos laiką. Ieškovei (apeliantei) 2012 m. vasario 20 d. nutartimi (b.l. 11–12) Kauno apygardos teismui iškėlus bankroto bylą, administratorius 2012 m. spalio 3 d. pranešimu dėl nuomos sutarties nevykdymo (b.l. 7) informavo atsakovą, kad šalių sudarytos sutarties ieškovė toliau nevykdys, kad sutartis nuo 2012 m. spalio 10 d. laikoma pasibaigusia ir kad atsakovas turėtų iki nurodytos dienos grąžinti administratoriui nuomojamą automobilį. Nurodytas pranešimas atsakovui įteiktas jau po 2012 m. spalio 10 d., t. y. 2012 m. spalio 19 d. (b.l. 8–9). 2013 m. kovo 10 d. ieškovė išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą serija N Nr. 01 (b.l. 30) dėl 15 000 Lt nuomos mokesčio sumokėjimo. Automobilis BMW 745 Li, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės administratoriui buvo perduotas 2013 m. balandžio 30 d. (b.l. 64). Atlikus grąžinto automobilio vertinimą (b.l. 76–99) nustatyta, kad automobilio rinkos vertė yra 48 000 Lt, tačiau nurodyta, kad jei automobilis būtų techniškai tvarkingas, važiuojantis, turėtų galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę, galiojantį draudimą, tai vidutinė rinkos vertė galėtų būti apie 61 000 Lt.

Nagrinėjamoje byloje ginčo materialiniai teisiniai santykiai iš esmės atitinka CK 6.522 straipsnyje įtvirtintą transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties sampratą. Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Šių santykių reglamentavimui, kaip specialiosios, skirtos CK 6.522–6.529 straipsnių normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles taikomos bendrosios nuomos sutarčių taisyklės (CK 6.477–6.503 str.). Šalys 2011 m. kovo 10 d. sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 0310, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui lengvąjį automobilį BMW 745 Li, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dvejų metų laikotarpiui už 15 000 Lt sumą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė, kad jis prašo 2011 03 10 nuomos sutartį pripažinti negaliojančia, nurodė, kad tokios nuomos sutarties nėra sudaręs, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme priešieškinio dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovas nepareiškė, įrodymų, kad nuomos sutartis yra negaliojanti su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.Apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl nesant pareikšto reikalavimo dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pirmosios instancijos teisme ir pirmosios instancijos teismui šiuo klausimu nepasisakius, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės spręsti dėl pareikšto atsiliepime reikalavimo pagrįstumo. Atsakovas, manydamas, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai nurodyta sutartimi yra pažeidžiami, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau negali tokio reikalavimo reikšti atsiliepimu į kitos šalies apeliacinį skundą. .

Esant nenuginčytai ir galiojančiai šalių 2011 m. kovo 10 d. sudarytai automobilio nuomos sutarčiai Nr. 0310, ši sutartis turi būti vykdoma, o jos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju taikoma atsakomybė už sutarties pažeidimą. Šalys nuomos sutartyje nustatė konkretų transporto priemonės nuomos laikotarpį, t. y. susitarė, kad atsakovui transporto priemonė yra išnuomojama laikotarpiui nuo 2011 m. kovo 10 d. iki 2013 m. kovo 10 d. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nuomos mokestį už visą faktinį nuomos laikotarpį, t.y. remdamasi CK 6.499 straipsnio 2 dalimi ir už laikotarpį, kai nuomojama transporto priemonė sutartyje nustatytu laiku ieškovei nebuvo grąžinta. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimo priteisti nuomos mokestį už laikotarpį, kurį buvo pavėluota grąžinti transporto priemonę, netenkino nurodydamas, kad grąžinant transporto priemonę ji buvo Karmėlavoje, jos dokumentai buvo pas trečiąjį asmenį, todėl sprendė, kad grąžinant transporto priemonę ieškovei transporto priemonė nebuvo pas atsakovą. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti nuomotojui daiktą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybė, kad nuomotojai transporto priemonė buvo grąžinta ne tik kad jau pasibaigus administratoriaus pranešime nustatytam terminui (2012 m. spalio 10 d.), bet ir nuomos sutartyje nurodytam nuomos pabaigos terminui (2013 m. kovo 10 d.) – 2013 m. balandžio 30 d. Todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė savo pareigą pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti nuomotojui daiktą. Aplinkybės, kad transporto priemonė ją grąžinant apeliantei buvo Karmėlavoje, kad jos dokumentai buvo ne pas atsakovą, o pas trečiąjį asmenį, nepaneigia atsakovo pareigos tinkamai ir laiku grąžinti nuomotojui išnuomotą daiktą pasibaigus nuomos sutarčiai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų grąžinęs ar ėmęsis veiksmų iki tol grąžinti transporto priemonę ieškovei. Kiekvienas civilinių teisinių santykių dalyvis turi elgtis atidžiai ir rūpestingai, savo pareigas vykdyti tinkamai ir laiku, todėl ir atsakovas, būdamas sąžiningas civilinių teisinių santykių dalyvis, turėjo tinkamai vykdyti savo pareigą grąžinti išsinuomotą automobilį ieškovei, o šios pareigos tinkamai neįvykdęs pažeidė sutartines prievoles.

CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį priteisiama ne nuomos mokesčio skola, bet šioje normoje nustatytas nuomotojo patirtų nuotolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas, kuriuo įtvirtinta nuomininko pareiga kompensuoti dėl be teisėto pagrindo naudojamo daikto savininko ir (ar) nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokant pastarojo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, bei atlyginant kitus, nuomotojo įrodytus nuotolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Taigi, CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuomotojo teisė reikalauti, kad išnuomotą daiktą nuomos sutarčiai pasibaigus pavėlavęs grąžinti nuomininkas visiškai atlygintų nuomotojo patirtus bei susijusius su pavėluotu daikto grąžinimu nuostolius (CK 6.251 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje remdamasi CK 6.499 straipsnio 2 dalimi reiškė reikalavimą ne dėl nuostolių atlyginimo, bet dėl nuomos mokesčio priteisimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė, formuluodama savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pavartojo CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nurodytą „nuomos mokesčio“ sąvoką, nekeičia ieškinio reikalavimo esmės – atlyginti apeliantės turėtus nuostolius. Nustačius, kad atsakovas tinkamai ir laiku neįvykdė savo pareigos grąžinti nuomotojai išnuomotą daiktą, transporto priemonę grąžino tik 2013 m. balandžio 30 d., kai pagal nuomos sutartį transporto priemonės nuomos terminas buvo nustatytas iki 2013 m. kovo 10 d., atsakovo atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė remiantis CK 6.499 straipsniu. Atsakovui laiku negrąžinus transporto priemonės apeliantė patyrė nuostolius, todėl atsakovas šiuos nuostolius turi atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, nepagrįstai nepripažino, kad atsakovas pažeidė pareigą pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti nuomojamą daiktą nuomotojui, o kartu ir nepagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės reikalavimą dėl nuostolių, turėtų dėl pavėluoto transporto priemonėsgrąžinimo, atlyginimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad apeliantės reikalavimas dėl 1 041,66 Lt nuostolių priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė tenkinti apeliantės pareikštą reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl transporto priemonės pabloginimo, atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti apeliantei iš atsakovo 13000 Lt nuostolius, atsiradusius dėl transporto priemonės pabloginimo.

Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Tuo atveju, jei skolininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo atlyginti nuomotojui dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktaspablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 str. 1 d.).Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Apeliantė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė transporto priemonės vertės sumažėjimu atsakovui netinkamai vykdant sutartines pareigas. Ieškovės pateiktoje kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. VN-13-074, įvertinus ieškovės administratoriui grąžintą transporto priemonę, nustatyta, kad automobilio BMW 745 Li, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 48 000 Lt. Tuo pačiu joje nurodyta, kad jei automobilis būtų techniškai tvarkingas, važiuojantis, geros būklės, turėtų galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę, galiojantį draudimą, tai jo vidutinė rinkos vertė galėtų būti apie 61 000 Lt. Ieškovės teigimu, transporto priemonės vertė sumažėjo dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, t.y. dėl netinkamo transporto priemonės eksploatavimo, nepriežiūros, remonto neatlikimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimą atmesti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių pabloginus išnuomotą turtą, atlyginimo grindė tuo, jog pati ieškovė prisiėmė apmokėti automobilio remonto išlaidas bei tuo, kad ieškovė neįrodė žalos fakto ir dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apeliantė prisiėmė pareigą atlyginti transporto priemonės remonto išlaidas. Kaip jau buvo nurodyta, iš esmės ginčo teisiniai santykiai atitinka transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų materialinius teisinius santykius. Remiantis CK 6.524 straipsniu esant tokiems nuomos teisiniams santykiams nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jei tik sutartis nenustato ko kita. Be to, nuomininkas privalo apmokėti nuomojamos transporto priemonės naudojimo ir išlaikymo išlaidas, taip pat mokėti draudimo įmokas, jeigu nuomos sutartis nenumato ko kita (CK 6.526 str.). Taigi tiek pareiga prižiūrėti transporto priemonę, tiek ir apmokėti transporto priemonės naudojimo ir kitas išlaidas CK yra reglamentuota dispozityviai, suteikiant šalims teisę savo nuožiūra susitarti dėl jų. Pagal šalių sudarytos automobilio nuomos sutarties Nr. 0310 nuostatas nuomininkas, t. y. atsakovas įsipareigojo ne tik kad tvarkingai naudoti išsinuomotą automobilį, bet ir esant reikalui jį remontuoti. Tačiau pagal šalių sutartį ne nuomininkas, bet nuomotojas prisiėmė pareigą apmokėti su automobilio eksploatacija susijusias išlaidas, jei išlaidos susidaro nepriklausomai nuo nuomininko valios ir veiksmų, taip pat einamųjų remontų bei draudimo išlaidas, pateiktas pagal nuomininko sąskaitas (sutarties 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodytas sutarties nuostatas aiškino kaip besąlyginį apeliantės įsipareigojimą atlyginti visas transporto priemonės eksploatavimo ir remonto išlaidas, tačiau su tuo sutikti nėra jokio pagrindo. Kaip jau buvo nurodyta, nuomotojas įsipareigojo atlyginti tik einamųjų remontų išlaidas bei nuo nuomininko valios ir veiksmų nepriklausančias su automobilio eksploatacija susijusias išlaidas. Sprendžiant klausimą, kam tektų pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su nustatytais automobilio sugadinimais, būtina įvertinti šių sugadinimų pobūdį. Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytų transporto priemonės sugadinimų pobūdis (sugadintas užvedimo raktas, dalis jo neišsitraukia iš užvedimo spynelės, išluptos grotelės, kyšantis laidas ir kt.) neleidžia spręsti, jog šie sugadinimai yra susiję su normalia transporto priemonės eksploatacija ir gali būti priskirti einamajam transporto priemonės remontui. Netgi ir kiti turto vertinimo ataskaitoje nurodyti transporto priemonės sugadinimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas tinkamai savo pareigos tvarkingai naudoti išnuomotą automobilį nevykdė, esant reikalui jo neremontavo, kas sąlygojo dar didesnį transporto priemonės būklės pablogėjimą ir jo vertės sumažėjimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad turto vertinimo ataskaitos duomenys buvo netinkamai įvertinti pirmosios instancijos teisme, taip pat pažymi, kad atsakovas nei nustatytų transporto priemonės sugadinimų kiekio bei pobūdžio, nei nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo, todėl teismas nepagrįstai turto vertinimo ataskaita nesirėmė ir nepagrįstai sprendė, kad apeliantė neįrodė žalos fakto ir dydžio, neteisėtos atsakovo veikos ir priežastinio ryšio dėl transporto priemonės netinkamos būklės. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, jog transporto priemonės vertinimą užsakė suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, t. y. apeliantė, kad vertinamas turtas apžiūrėtas tik vizualiai, o ne diagnostine technika, neginčijant turto vertinimo ataskaitos duomenų teisingumo, nesudaro pagrindo abejoti turto vertinimo ataskaitos patikimumu ir duomenų teisingumu, juo labiau, kada kita šalis nepateikė kitokių įrodymų. Tuo atveju, jei teismui ieškovės pateiktų įrodymų žalos faktui ir dydžiui nustatyti nepakako, teismas turėjo pasiūlyti apeliantei pateikti papildomus jos nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 179 str. 1 d.). Pažymėtina, kad transporto priemonės būklė nustatyta ir įvertinta grąžinus transporto priemonę apeliantei pasibaigus nuomos sutarčiai, kai atsakovas turėjo pareigą tvarkingai naudoti išnuomotą automobilį, reikalui esant atlikti jo remontą, tačiau, kaip matyti iš atliktos turto vertinimo ataskaitos, atsakovas šių pareigų tinkamai nevykdė, kas leidžia spręsti atsakovą pažeidus sutartines pareigas.Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi žala yra laikoma ir asmens turto sužalojimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita leidžia spręsti, kad ieškovei transporto priemonė buvo grąžinta ne natūraliu nusidėvėjimu, o sugadinimais pabloginus jos būklę, dėl ko sumažėjo transporto priemonės vertė, kas sąlygojo ieškovės nuostolių atsiradimą esant sužalotam jos turtui. Turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad esant gerai transporto priemonės būklei jos vertė būtų 13 000 Lt didesnė nei kad apeliantei grąžintos transporto priemonės vertė esant dabartinei jos būklei, todėl laikytina, kad apeliantė yra įrodžiusi ir patirtos žalos dydį, kuris yra lygus transporto priemonės vertės sumažėjimui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių pabloginus išsinuomoto turto vertę, atlyginimo, dėl ko šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, apeliantės reikalavimą tenkinant visiškai, priteisiant apeliantei iš atsakovo 13 000 Lt nuostolių.

Remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji, siekdama nustatyti patirtos žalos dydį, už turto įvertinimą sumokėjo 363 Lt (b.l. 99–100), kurie taip pat pripažintini ieškovės nuostoliais ir priteistini jai iš atsakovo.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvai paneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas ir 2013 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas skundžiamoje dalyje keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Naikintina apskųstojo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nepagrįstai atmesti ieškovės reikalavimai priteisti jai nuostolius ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį šioje dalyje patenkinti. Patenkindama ieškovės reikalavimus teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, papildomai priteisia ieškovei 14404,66 Lt nuostolių.

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė už pareikštą ieškinį turėjo sumokėti 882 Lt žyminio mokesčio ir už apeliacinį skundą 324 Lt žyminio mokesčio, tačiau remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas proporcingai patenkintų reikalavimų sumai iš atsakovo priteisė valstybės naudai 450 Lt žyminio mokesčio, tačiau apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliantės reikalavimus patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 882 Lt žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį ir 324 Lt už pareikštą apeliacinį skundą, iš viso 1 206 Lt bei 35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1d.).

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo iš atsakovo klausimą sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, nustatęs, kad ji dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo 185 Lt išlaidų, tačiau dėl jų nepasisakęs, netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Nustatyta, kad 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi (b.l. 39–40) teismas, patenkinęs ieškovės prašymą, byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo automobilį BMW 745 Li, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant iš atsakovo automobilį saugoti ieškovui iki kol bus išnagrinėta civilinė byla bei įsiteisės joje priimtas sprendimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdymo išlaidos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje yra 185 Lt (b.l. 70a–70b). Remiantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie šių išlaidų priskiriamos ir išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (CPK 88 str. 1 d. 8 p.). Teismui nustačius, kad bylos šalis turėjo išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, dėl šių išlaidų priteisimo turėjo būti pasisakyta. Kadangi apeliacinės instancijos teismui tenkinant apeliacinį skundą apeliantės pareikšti reikalavimai tenkintini visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos ir 185 Lt išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, joje nereikėjo panaudoti specialių žinių, joje nesprendžiami jokie nauji teisiniai klausimai, į tai, kad pateikti dokumentai nėra didelės apimties, patikslintų ieškinių turinys ir teisinis pagrindimas iš esmės yra tapatūs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tik iš dalies tenkino apeliantės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, kadangi priteistos bylinėjimosi išlaidos – 1 500 Lt - atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Apeliantė prašo priteisti iš atsakovo 2 000 Lt už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą. Apeliantės pateikti įrodymai pagrindžia jos turėtas išlaidas už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą ir nurodyta išlaidų suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.9 punkte nurodyto maksimalaus dydžio. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, pateikto apeliacinio skundo apimtį ir motyvų pagrįstumą, apeliaciniam skundui parengti reikalingų teisinių žinių pobūdį, keliamų klausimų naujumą ir specialių žinių reikalingumą, sprendžia, kad tikslinga priteisti apeliantei tik dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 1 000 Lt, kas atitinka protingumo ir sąžiningumo principus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies3punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimąpakeisti ir išdėstyti jį taip:

„Ieškinį patenkinti.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Wood house baltic“ (juridinio asmens kodas 300602383) iš V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) skolą (nuomos mokestį), 14404,66 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus keturis litus ir 66centus) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos 2013 06 06 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1685 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752; biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300 Swedbank, AB; įmokos kodas 5660) iš atsakovo V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 917 Lt (devynis šimtus septyniolika litų)bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų ( 882 Lt žyminį mokestį bei 35 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).“

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Wood house baltic“ (juridinio asmens kodas 300602383) iš V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752; biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300 Swedbank, AB; įmokos kodas 5660) iš atsakovo V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 324 Lt (tris šimtus dvidešimt keturis litus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (žyminį mokestį).