Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2024-06-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-2106-1173/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-13
Bylos Nr.
e2YT-2106-1173/2024
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00297-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Iveta Bartkevičienė
Pareiškėjas
G. V.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonės „Turto bankas“, Biržų rajono savivaldybės administracijos, Deimantei A, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, D. A. D., J. U., N. K., L. V.
Advokatai
Asta Usevičiūtė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-2106-1173/2024Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00297-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;(S)3.4.5.15.2; 3.2.3.1.
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 13 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Iveta Bartkevičienė,dalyvaujant pareiškėjai G. V., jos atstovei advokatei Astai Usevičiūtei,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei L. M.,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų valstybės įmonės „Turto bankas“, Biržų rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams, suinteresuotiems asmenims Deimantei A. D., J. U., N. K., L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Biržų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, D. A. D., J. U., N. K., L. V. dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamuosius daiktus – vandentiekio tinklą su gręžiniu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir vandens bokštą, unikalus numeris(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė:

1.1. 1998 m. gruodžio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ji iš J. U. ir N. K. nusipirko pastatą – fermą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ši ferma pastatyta 1975 m. buvo Biržų rajono „Švyturio“ kolūkio turtas, kuris 1992 m. buvo perduotas Runikių žemės ūkio bendrovei, o šią likvidavus perduota pajininkams. Šioje fermoje buvo laikomi gyvuliai, o jų girdymui 1971 m. buvo iškastas gręžinys, kurio vandenį naudojo fermos savininkai, o nuo fermos nusipirkimo naudojo ir pareiškėja, nes fermoje laikė gyvulius. Taigi, pareiškėja 1998 m. gruodžio 8 d. nusipirko fermą ir nuo to laiko naudoja šalia jos esantį artezinį gręžinį su vandentiekio tinklais ir vandens bokštą. Pagal 2023 m. rugsėjo 15 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos išduotą archyvo pažymą ir prie jos pridėtus perdavimo priėmimo aktus matyti, jog 1992 metais vandens siurblinė, artezinis šulinys, vandens bokštas buvo Biržų rajono „Švyturio“ kolūkio turtas, kuris perduotas Runikių žemės ūkio bendrovei. 1994 m. Biržų rajono Runikių žemės ūkio bendrovė, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo likviduota ir iš VĮ Registrų centras išregistruota. Iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo gauta informacija, jog apie Biržų rajono „Švyturio“ kolūkio artezinio gręžinio statybą, leidimus, priėmimą eksploatacijon, duomenų nėra, šio kolūkio 1972-1973 m. naujai pastatytų pastatų priėmimų aktų bylos saugojimui į archyvą neperduotos.

1.2. 1993 m. rugpjūčio 5 d. turto perdavimo-priėmimo aktais dalis vandens bokšto ir siurblinės perduota išeinančioms ūkininkauti – R. J.-M. ir Ž. N.-I. 1994 m. birželio 21 d. Biržų rajono Runikių žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) vandens bokšto siurblinė perduota L. V. pajininkų grupei. Kitų duomenų apie artezinio gręžinio su vandentiekio tinklu, vandens bokšto perdavimą nėra.

1.3. 1998 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir dabar gręžinys ir vandentiekio tinklai, vandentiekio bokštas nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl nebuvo nurodyti 1998-12-08 Pirkimo-pardavimo sutartyje. Sudarius 1998 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį, artezinis gręžinys, vandentiekio tinklai ir vandens bokštas buvo perduotas pareiškėjai valdyti, naudotis ir eksploatuoti.

1.4. Pareiškėjos prašymas įregistruoti nuosavybės teises į vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas, nurodant, kad registro tvarkytojui nepateikti dokumentai, patvirtinantys G. V. nuosavybės teisių atsiradimą į nekilnojamuosius daiktus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

1.5. Artezinio gręžinio nuosavybės ir/ar valdymo teisės niekada nebuvo ir nėra registruotos nekilnojamojo turto registre, taip pat nėra registruotas Žemės gelmių registre, jam nesuteiktas identifikavimo numeris, nėra išduotas Gręžinio pasas. Pagal požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašą patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (su vėlesniais pakeitimais), 2.8 p. vandens gavybos gręžinys - hidrotechninis įrenginys vandens ištekliams tirti ar išgauti. Žemės gelmių registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 901 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimo Nr.198 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo pakeitimo“ 32 punktas skelbia, kad Registro objektas laikomas įregistruotu, kai Lietuvos geologijos tarnyba, patikrinusi pateiktus dokumentus ir duomenis, įrašo juos į Registro duomenų bazę ir suteikia objektui identifikavimo numerį.

1.6. Nuo 1998 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pareiškėjai buvo perduotas vandentiekio tinklas su gręžiniu, vandens bokštas ir nuo to laiko pareiškėja juo rūpinasi, tvarko, prižiūri, eksploatuoja, moka už sunaudotą elektros energiją. Pareiškėja iki šiol neturi dokumento, patvirtinančio, kad ji yra artezinio gręžinio su vandentiekio tinklu, vandens bokšto, savininkė. Pareiškėja nėra įgijusi nuosavybės teisės į artezinį gręžinį su vandentiekio tinklu. Šis inžinerinis statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir vandens bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruoti viešame registre kitų asmenų vardu. Pareiškėja gręžinį, vandens bokštą įgijo sąžiningai ir teisėtai, jį valdė ir dabar valdo nepertraukiamai ir atvirai nuo 1998 m., t. y. 25 metus. Iki šiol niekas nėra reiškęs pretenzijų dėl valdomo gręžinio su vandentiekio tinklu. Pradėdama artezinį gręžinį su vandentiekio tinklu valdyti pareiškėja buvo ir šiuo metu yra įsitikinusi, kad niekas neturi už ją daugiau teisių į nurodytą daiktą. Taigi, statinio valdymo faktas buvo ir yra atviras, viešas ir žinomas visiems asmenims.

1.7. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą reikia nustatyti, siekiant vandentiekio tinklą su gręžiniu ir vandens bokštą įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka, nes kitokiais būdais jų įregistruoti nėra galimybės.

2. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Asta Usevičiūtė prašė pareiškimą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėja G. V. pareiškimą palaikė. Nurodė, kad pradėjo ūkininkauti 1998 metais, tais metais nusipirko fermą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Fermos pastatą įsigijo iš J. U. ir N. K.. Fermos pastatai buvo šalia artezinio gręžinio, apie 30-50 metrų atstumu. Nuo gręžinio į fermą jau buvo įvestas vanduo ir ji tuo vandeniu naudojosi. Vandentiekio tinklu su gręžiniu ir vandens bokštu naudojasi nuo 1998 metų. Tuo metu jai atrodė savaime suprantama, kad kartu su ferma yra įgyjamas ir vandens artezinis gręžinys, kuris naudojamas gyvuliams girdyti. Iš pradžių vandentiekio tinklų savininkas buvo „Švyturio“ kolūkis, vėliau jis buvo perduotas Runikių žemės ūkio bendrovei. 1993 metais vandentiekio tinklas su gręžiniu buvo perduoti pajininkams J. M. R., N. Ž. ir L. V. pajininkų grupei. Jie tais įrenginiais naudojosi savo ūkininkavimo metu, maždaug iki 2000 metų. Kartu su jais laikotarpiu nuo 1998 metų iki 2000 metų įrenginiais naudojosi ir pareiškėja. Teta J. M. R. ir kaimynė N. Ž. pareiškėjai perleido naudotis vandentiekio įrenginiais, susitarė, kad ji (pareiškėja) bus atsakinga už gręžinį, jo priežiūrą. Dėl naudojimo niekas jokių pretenzijų niekada nereiškė. Ji fermoje ūkininkauja, laiko apie 200 karvių. 2002 metais ji savo lėšomis senus siurblius pakeitė šiuolaikiniais, atnaujino linijas, senas geležines movas pakeitė plastikinėmis, nes tinklas buvo labai senas. Įrenginius prižiūrėjo kaip savo, visą laiką mokėjo už elektrą. Gręžinį visą laiką eksploatuoja pagal taisykles: aptveria teritoriją, ją šienauja, kartais pakeičia siurblius. Niekas iš L. V. grupės pajininkų įrenginiais nesidomėjo, pretenzijų dėl jų nereiškė. Šiais statiniais naudojasi visą laiką nuo fermos įsigijimo 1998 metais. Per naudojimosi laiką niekas nereiškė jai pretenzijų dėl šių statinių.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime ir jos atstovė L. M. teismo posėdyje nurodė, kad įrodžius aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą buvimą, neprieštarauja dėl pareiškėjos nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į nurodytus nekilnojamuosius daiktus.

5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių, kad turtas nebuvo įgytas pareiškėjos nurodomu būdu, todėl neprieštarauja įgyjamosios senaties įgijimo fakto nustatymui. Teismui nustačius, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės atitinka nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygas, neprieštarauja pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.

6. Suinteresuotas asmuo Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodyti nekilnojamojo turto objektai nėra susiję su Biržų rajono savivaldybės administracijos interesais. Administracija neprieštaraus nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, jeigu byloje bus nustatytos visos sąlygos nuosavybės teisės atsiradimui įgyjamosios senaties pagrindu.

7. Suinteresuotas asmuo L. V. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos prašymu sutinka, prašė jį tenkinti. Patvirtina pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, kad pareiškėja valdo ir naudoja vandentiekio tinklą ir gręžinį bei vandens bokštą, esantį prie jai nuosavybės teise priklausančios fermos, daugiau kaip 10 metų. Bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant.

8. Suinteresuotas asmuo D. A. D. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka, pretenzijų neturi. Bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant.

9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė bylą nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą. Nurodė, kad patikrinus duomenis apie pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą vandentiekio tinklą su gręžiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir vandens bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), viešajame Nekilnojamojo turto registre įrašų apie šį objektą nerasta. Byloje esanti UAB „Šiaurinis taškas“ 2023 m. parengta vandentiekio tinklo su gręžiniu kadastrinių matavimų byla registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir vandens bokšto kadastrinių matavimų byla registro Nr. (duomenys neskelbtini). Matininkės R. Z. 2023-01-13 nustatyti vandentiekio tinklų ir jų dalių kadastro duomenys. Pagal byloje pareiškėjos pridėtus kadastro duomenis: (ilgis 102,27 m, skersmuo - 50mm ), pareiškėjos nurodyti vandentiekio tinklai, kurių išorinis vamzdžio skersmuo ≤ 50 mm priskiriami I grupės nesudėtingiesiems inžineriniams statiniams. Šioje byloje pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį yra įgijusi nuosavybės teisę į vandentiekio tinklą su gręžiniu. Iš byloje esančios kadastro duomenų bylos matyti, kad vandentiekio tinklas su gręžiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir vandens bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pradėti statyti 1970 metais, baigti statyti 1970 metais, baigtumo procentas – 100, tad šių statinių statybos teisėtumui įvertinti, turėtų būti taikomos tuo metu galiojusios statybų procesą reglamentavusių teisės aktų nuostatos. Ministrų Tarybos Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto 1962-12-19 įsakyme Nr. 189 „Dėl užbaigtų statyti objektų priėmimo naudoti tvarkos“ nustatyta, kad baigti statyti ar rekonstruoti įrenginiai ar įmonės, statiniai, pastatai ir gyvenamieji namai arba atskira jų eilė, nepriklausomai nuo jų statybos kainos, gali būti atiduoti naudojimui tiktai tada, kai juos priima valstybinės komisijos. Iš Biržų rajono savivaldybės bendrojo skyriaus 2023-09-18 archyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jos pridėto 1992 turto perdavimo priėmimo akto (be numerio ir kurio data nurodyta tik metais – 1992) matyti, kad Runikių žemės ūkio bendrovei buvo perduotas turtas „<...> ĮRENGINIAI <...> 13. Vandens bokštas BR-15 <...>“, iš 1993-08-05 turto perdavimo – priėmimo aktų išeinantiems ūkininkauti matyti, kad R. J. – M. perduota „<...> 5. Dalis įrengimų: vandens bokštas, siurblinė“, Ž. N. – I. perduota „<...> 5. Įrengimų (siurblinės, vandens bokšto) dalis“. Atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus įrodymus, negalima teigti, kad ginčo statinių vandentiekio tinklo su gręžiniu ir vandens bokšto statyba pradėta gavus statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą, o užbaigta – statinius priėmus naudoti valstybinėje komisijoje. Nors pareiškėja tvirtina, jog vandentiekio tinklu su gręžiniu ir vandens bokštu naudojasi nuo 1998 metų, tačiau pridedami įrodymai ir 2023 m. vasario mėnesio sąskaita už elektros energijos sunaudojimą, nepatvirtina 10 metų valdymo sąlygos. Pareiškėja 1998-12-08 pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), iš J. U. ir N. K. nupirko „žemės ūkio pastatą/karvių fermą, plane pažymėtą 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 271,34 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini).“, tačiau ši teismui pateikta sutartis nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjai priklauso būtent nurodyti vandentiekio tinklas su gręžiniu ir vandens bokštas. Suintersuoto asmens nuomone, pareiškėja nepagrindė vandentiekio tinklo su gręžiniu ir vandens bokšto valdymo laikotarpio, taip pat byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja valdė vandentiekio tinklą su gręžiniu ir vandens bokštą. Tik teismui nustačius, jog pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas, būtų pagrindas nustatyti pareiškėjai nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį.

10. Suinteresuoti asmenys J. U., N. K. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

11. Per įstatymo nustatytą terminą po pranešimo specialiame interneto tinklalapyje apie bylos nagrinėjimą paskelbimo dienos niekas nesikreipė ir pareiškėjos nekilnojamojo turto sąžiningo, teisėto, atviro ir nepertraukiamo valdymo neginčijo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 532-533 straipsniai).

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

12. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

14. Pareiškėja G. V. siekia nustatyti faktą, jog įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – vandentiekio tinklą su gręžiniu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir vandens bokštą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į šiuos nekilnojamojo turto objektus neįregistruotos nei pareiškėjos, nei jokių kitų asmenų vardu.

15. Byloje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai – vandentiekio tinklas su gręžiniu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir vandens bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo Biržų rajono „Švyturio“ kolūkio turtas, kuris 1992 metų priėmimo perdavimo aktu buvo perduotas Runikių žemės ūkio bendrovei. Iš 1993 m. rugpjūčio 5 d. turto perdavimo-priėmimo aktų matyti, kad išeinančiai ūkininkauti R. J.-M. už įneštus į bendrovę pajus perduota dalis įrengimų – vandens bokštas, siurblinė, 26, 93 litų vertės; išeinančiai ūkininkauti Ž. N. I. už įneštus į bendrovę pajus perduota įrenginių (siurblinės, vandens bokšto) dalis, 100,37 litų vertės. Iš Biržų rajono Runikių žemės ūkio bendrovės 1994 m. birželio 21 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad likviduojant Runikių žemės ūkio bendrovę, bendrovės likvidacinė komisija perdavė L. V. pajininkų grupei likviduojamos Runikių žemės ūkio bendrovės vandens bokštą, siurblinę, 406 litų vertės. Pajininkai Nekilnojamojo turto registre daiktinių teisių į šiuos nekilnojamuosius daiktus įregistravę nebuvo. Iš pareiškėjos teisme duotų paaiškinimų ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad G. V. 1998 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko iš J. U. 10/100 dalių, o iš N. K. – 90/100 dalių pastato-karvių fermos, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 271,34 kv.m., esančios (duomenys neskelbtini). Kartu su įgytu fermos pastatu pareiškėja perėmė artezinį gręžinį su vandentiekio tinklais ir vandens bokštą, kurie, kaip minėta buvo perduoti už pajus J. -M. R. (mirusi 2009-03-27), N. I. Ž. (mirusi 2021-09-29) ir L. V. pajininkų grupei. Nustatyta, jog inžineriniai statiniai - vandentiekio tinklas su gręžiniu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir vandens bokštas, unikalus numeris(duomenys neskelbtini) nėra registruoti nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į nurodytus inžinerinius statinius pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Taip pat, nagrinėjant bylą nenustatyta, kad nurodyti objektai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad šį objektą būtų užvaldęs kas nors kitas. Be to, viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šį objektą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

16. Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos AukščiausiojoTeismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

17. Pareiškėja tiek pareiškime nurodė, tiek teismo posėdyje paaiškino, kad nekilnojamuosius daiktus – vandentiekio tinklą su gręžiniu ir vandens bokštą, esančius (duomenys neskelbtini), naudojasi nuo karvių fermos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo – 1998 m. gruodžio 8 d., jos valdymas buvo atviras, sąžiningas, nepertraukiamas, kiti asmenys dėl jo pretenzijų nereiškė. Pareiškėja paaiškino, kad vandentiekio tinklą su gręžiniu ir vandens bokštą valdo kaip savo, atvirai nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, juos naudoja fermoje laikomų gyvulių priežiūrai. Per naudojimosi laiką niekas nereiškė pretenzijų dėl šių inžinerinių statinių. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nuo 1998 m. gruodžio 22 d. įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė į pastatą-karvių fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis įtraukti D. A. D., J. U., N. K., L. V., kurie tinkamai informuoti apie bylą ir teismo posėdį, jokių prieštaravimų byloje nepareiškė, dalis jų pateikė atsiliepimus, kuriuose patvirtino pareiškėjos nurodomas aplinkybes.

18. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėja sąžiningai įgijo pareiškime nurodytą turtą –vandentiekio tinklą su gręžiniu ir vandens bokštą, bei teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau negu dešimt metų, valdo kaip savo, rūpinasi ir naudoja, jį prižiūri, tvarko, moka už elektrą ir kt. Į bylą pateiktos 2023 m. sausio 13 d. nekilnojamųjų daiktų – vandentiekio tinklo su gręžiniu ir vandens bokšto kadastrinių matavimų bylos, iš kurių matyti, kad atlikti kadastriniai matavimai, vandentiekio tinklui su gręžiniu suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vandentiekio bokštui – unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Minėti nekilnojamojo turto objektai niekada nebuvo registruota kito fizinio ar juridinio asmens vardu, nėra duomenų, kad jie priklausytų valstybei ar savivaldybei. CPK 532 straipsnyje nustatyta tvarka, specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjos nurodytą turtą. 1992 metų Turto perdavimo-priėmimo aktais Biržų rajono „Švyturio“ kolūkio laikinoji administracija turtą – vandens siurblinę (duomenys neskelbtini), artezinį šulinį, vandens bokštą (duomenys neskelbtini) perdavė Runikių žemės ūkio bendrovei. Iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra siekiami įsiteisinti objektai – vandentiekio bokštas, kurio statybos metai 1970 m., statinio kategorija – I grupės nesudėtingasis, ir vandentiekio tinklas su vandens gręžiniu, kurių statybos metai 1971 m., statinio kategorija - II grupės nesudėtingasis, baigtumo procentas - 100 procentų. Vadovaujantis dokumentų valdymo informacinėse sistemose „Avilys“ ir DBSIS atlikta paieška nei pagal adresą (duomenys neskelbtini), nei pagal pareiškėjos vardą ir pavardę su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bei VĮ „Registrų centras“, nustatyta, kad nėra duomenų, jog dėl statinių vandentiekio tinklo su gręžiniu ir vandens bokšto buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Jokių dokumentų, paneigiančių pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumą, prieštaraujančių jai, į bylą pateikta nebuvo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad labiau tikėtina, jog pareiškėjos siekiami nuosavybės teisėmis pagal įgyjamąją senatį įgyti nekilnojamieji daiktai – vandentiekio tinklas su gręžiniu ir vandens bokštas, esantys (duomenys neskelbtini), buvo sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 185 straipsnis).

19. Įvertinus pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėja įrodė visas būtinas sąlygas nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus – vandentiekio tinklą su gręžiniu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir vandens bokštą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti (CK 4.68-4.71 straipsniai). Iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo. Neteismine tvarka daiktinės teisės į ginčo turtą negali būti registruojamos (CK 4.68 straipsnio 2 dalis), todėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatytinas teismo.

20. Iš pareiškėjos priteistina 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – vandentiekio tinklą su gręžiniu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir vandens bokštą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjos G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 centus ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Priteistos išlaidos turi būti pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėja Iveta Bartkevičienė