Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-11-28 · Civilinė byla Nr. 2A-26/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-28
Bylos Nr.
2A-26/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Vytas Milius, Donatas Šernas
Atsakovas
D. R., D. K., M. G.
Ieškovas
akcinės bendrovės DnB NORD banko
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-26/2013Procesinio sprendimo kategorijos 63.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. R., D. K., M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1619-560/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams D. R., D. K., M. G. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų D. R., D. K. ir M. G. ieškovo AB DnB NORD banko (toliau – Bankas) naudai 840 229,15 USD negrąžinto kredito (ekvivalentas 1 922 612,34 Lt), 14 995,29 USD nesumokėtų palūkanų (ekvivalentas 34 312,22 Lt), 16 244,98 USD delspinigių (ekvivalentas 37 171,75 Lt), iš viso 871 469,42 USD (ekvivalentas 1 994 096,31 Lt) skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, jog Bankas su atsakovais 2006 m. vasario 28 d. sudarė Kreditavimo sutartį, kurios pagrindu kredito gavėjams – atsakovams - buvo suteiktas 840 229,15 USD dydžio kredito limitas su kintama metine palūkanų norma žemės sklypams (duomenys neskelbtini), pirkti, iki 2021 m. vasario 28 d. Už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas Bankui palūkanas, kitas įmokas atsakovai įsipareigojo mokėti Bankui po 0,05 % dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Pagal Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4 p., bendrosios dalies 9-21 p., kredito gavėjai D. R., D. K. ir M. G. įsipareigojo iki galutinio kredito grąžinimo termino sugrąžinti Bankui gautą kreditą, kiekvieną mėnesį mokant Bankui dalines kredito įmokas ir palūkanas, tačiau įsipareigojimų skolininkai Bankui tinkamai neįvykdė – nustatytais terminais nesumokėjo nė vienos kredito įmokos bei palūkanų. Kadangi atsakovai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų Bankui, Bankas 2009 m. rugpjūčio 4 d. raštu įspėjo atsakovus apie jų skolą Bankui, paragino kredito gavėjus padengti Bankui susidariusį įsiskolinimą bei įspėjo apie skolos negrąžinimo pasekmes. Kadangi skola Bankui padengta nebuvo, Bankas 2009 m. spalio 12 d. įspėjo atsakovus, kad iki nustatyto termino negrąžinus skolos, Bankas vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį ir imsis priverstinių skolos išieškojimo veiksmų. Kadangi skola vis tiek padengta nebuvo, Bankas, esant esminiam Kreditavimo sutarties pažeidimui, nutraukė su atsakovais sudarytą Kreditavimo sutartį. Tarp Banko ir kredito gavėjų – solidariųjų skolininkų - D. R., D. K. ir M. G. - susiklostė sutartiniai paskolos (kreditavimo) teisiniai santykiai, ir už kredito grąžinimą Bankui atsakovai atsako solidariai. Kadangi atsakovai savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, Bankas ir prašė priteisti bendrą 871 469,42 USD skolą pagal Kreditavimo sutartį iš visų trijų kredito gavėjų solidariai.

Atsiliepimas

Atsakovai pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį prašydami ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovai negavo jokio oficialaus įspėjimo apie gręsiantį sutarties nutraukimą, todėl negalėjo pagrįstai tikėtis ir prognozuoti, kad bankas nutrauks sutartį, dėl kurios pakeitimo buvo deramasi su ieškovu nuo 2009 metų kovo mėnesio. Ieškovas pagal Kreditavimo sutarties sąlygas bei susiklosčiusią išieškojimo praktiką nepasinaudojo ypatingąja teisena ir nesikreipė į hipotekos teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovui įkeisto turto, o tai kelia abejonių, ar vienintelis ieškovo tikslas yra susigrąžinti suteiktą paskolą. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovai vengia grąžinti skolą, kadangi priimdamas sprendimą suteikti kreditą, ieškovas kredito grąžinimo šaltiniu pripažino jam įkeisto turto pardavimą. Teigė, jog ieškovas ieškinyje nenurodė teismui nei palūkanų, nei delspinigių skaičiavimo tvarkos, nuo kokios sumos skaičiuojami delspinigiai ir palūkanos, kas daro jo reikalavimą nepagrįstu. Ieškovas teismui nenurodė, jog įkeisto turto vertė gerokai viršija reikalaujamą priteisti sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį tenkino visiškai.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad tarp šalių 2006 m. vasario 28 d. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis ir tokiu būdu tarp Banko ir kredito gavėjų – solidariųjų skolininkų atsakovų - susiklostė sutartiniai paskolos (kreditavimo) teisiniai santykiai. Nurodė, kad CK 6.881 str. 1 d. nurodyta, jog kreditavimo sutartimi bankas įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis kreditą, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir sumokėti palūkanas. Pažymėjo, kad ginčo, kad Bankas įvykdė savo įsipareigojimus, tarp šalių nėra, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog savo sutartinius įsipareigojimus netinkamai vykdė atsakovai. Nurodė, jog CK 6.200 str., 6.870 str., 6.873 str. normos nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu, o Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4 p. bei bendrosios dalies 9-21 p. atsakovai įsipareigojo iki galutinio kredito grąžinimo termino sugrąžinti Bankui gautą kreditą, kiekvieną mėnesį mokant Bankui dalines kredito įmokas ir palūkanas, tačiau šiuos savo įsipareigojimus jie vykdė netinkamai. Atkreipė dėmesį, kad CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas darė išvadą, jog atsakovams netinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį, Bankas pagrįstai vienašališkai, remdamasis Kreditavimo sutarties 43 p., nutraukė Kreditavimo sutartį ir įgijo teisę į ieškiniu reikalaujamas sumas.

Konstatavo, kad atsakovų nurodytos aplinkybės, jog atsakovai negavo įspėjimo apie gręsiantį sutarties nutraukimą, todėl negalėjo pagrįstai tikėtis ir prognozuoti, kad Bankas nutrauks sutartį, yra teisiškai nereikšmingos, kadangi šiuo atveju pats Kreditavimo sutarties nutraukimas nėra ginčijamas. Teismas, kaip nepagrįstą, atmetė atsakovų argumentą, kad ieškovas nesinaudoja ypatingąja teisena ir nesikreipia į hipotekos teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovui įkeisto turto, nes šios aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Atsakovų nurodytas aplinkybes, jog ieškovas ieškinyje nenurodė teismui nei palūkanų, nei delspinigių skaičiavimo tvarkos, nuo kokios sumos skaičiuojami delspinigiai ir palūkanos, kas daro jo reikalavimą nepagrįstu, teismas vertino kaip nepagrįstas, nes byloje yra pateiktas skolos susidarymo detalizavimas, kuriame yra pateikti visi paskaičiavimai, reikalingi delspinigių ir palūkanų apskaičiavimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškinys yra pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškia tuo, kad, nors atsakovas turėjo pasirinkti būdą, kuriuo išsiieškoti skolą iš atsakovų, t. y. ar ginčo teisena, ar ypatingąja teisena (per priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą), tačiau ieškovas skolą ėmėsi išieškoti abiem būdais. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 7 str. 2 d. įpareigoja teismo netenkinti ieškinio, jei jis pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Dėl šios priežasties vertintina, kad skundžiamu sprendimu civilinė byla buvo išspręsta neteisingai.

2. Civilinė byla buvo išnagrinėta ir ginčijamas sprendimas priimtas apeliantams nedalyvavus Vilniaus apygardos teismo posėdyje dėl pateisinamos priežasties ir nesant jų kaltės. Tuo buvo pažeistas šalių rungimosi principas, šalių procesinio lygiateisiškumo principas ir nukrypus nuo bylos šaliai visuotinai pripažintos garantijos būti išklausytai bylos nagrinėjimo metu.

3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovo atliktas vienašalis Kreditavimo sutarties nutraukimas civilinėje byloje apeliantų nėra ginčijamas, todėl apeliantų argumentai dėl tinkamo neįspėjimo apie Kreditavimo sutarties nutraukimą yra teisiškai nereikšmingi. Pagal CK 1.78 str. 1 d. ir 5 d. teismas privalėjo savo iniciatyva nustatyti ieškovo atlikto Kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo neteisėtumo faktą, tačiau to nebuvo padaryta. Tokiu būdu buvo pažeistos minėtos teisės normos, o tai yra pagrindas ginčijamo sprendimo panaikinimui ir bylos perdavimui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Ieškovas AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Nepagrįsti apeliantų argumentai, jog aplinkybė, kad Bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių ir hipotekos skyrius priėmė nutartį dėl įkeisto turto arešto ir skolininkų įspėjimo apie skolos grąžinimą, yra pagrindas atmesti neva tai Banko tapatų reikalavimą ginčo teisenos tvarka. Kreditoriaus pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka nėra tapatus ginčo teisenos tvarka nagrinėjamam ieškiniam reikalavimui dėl skolos priteisimo, nes hipotekos teisėjui įstatymų nustatyta tvarka nėra pavesta spręsti ginčų tarp kreditoriaus ir skolininkų/įkeisto turto savininkų dėl skolos iš esmės, kilus ginčui tarp Banko ir apeliantų dėl skolos, ginčas dėl skolos priteisimo buvo pagrįstai išnagrinėtas Vilniaus apygardos teisme. Priešingai negu teigia apeliantai, hipotekos teisėjo nutartimi nėra priteista skola bankui. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantų interesai yra apsaugoti, nes Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdė hipotekos procedūras iki kol bus išnagrinėta byla pagal apeliantų ieškinį Bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Dėl šių priežasčių nepagrįsti apeliantų argumentai, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir tai yra pagrindas atmesti Banko ieškinį.

2. Šalies neatvykimas į teismo posėdį , kai jam apie teismo posėdį yra pranešta tinkamai, ir jis iki teismo posėdžio neinformavo apie neatvykimo priežastis, nepateikė prašymo dėl posėdžio atidėjimo, nėra procesinė kliūtis nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju apeliantai apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuoti pasirašytinai, iki teismo posėdžio neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis ir nepateikė prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo (tai nebuvo padaryta dėl pačių apeliantų nerūpestingumo), todėl nėra pagrindo vertinti, kad teismas padarė procesinį pažeidimą. Juo labiau, kad teismo sprendimas gali būti naikinamas dėl procesinio pažeidimo tik tuo atveju, jei byla buvo išspręsta neteisingai. Šiuo atveju apeliantai neįrodė, jog byla buvo išspręsta neteisingai, o formaliais pagrindais naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą yra draudžiama.

Šalies argumentai

3. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, jog Bankas Kreditavimo sutartį su atsakovais nutraukė neteisėtai. Pažymėtina, kad Kreditavimo sutarties nutraukimo apeliantai bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Be to, teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog Bankas Kreditavimo sutartį su atsakovais nutraukė pagrįstai. Minėtas apeliantų teiginys yra atmestinas ir dėl to, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovai kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

2012 m. balandžio 2 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apeliantų prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus užbaigta Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla. Nurodo, kad nagrinėjamas bylas sieja prejudicinis ryšys, nes Bankas ieškinį grindžia tuo, kad Kreditavimo sutartis ieškovo vienašališkai buvo nutraukta ir apeliantams atsirado prievolė sumokėti visą paskolos pagal Kreditavimo sutartį sumą, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme būtent yra ginčijamas vienašališkas Kreditavimo sutarties nutraukimas, kas reiškia, jog teismui pripažinus, jog Kreditavimo sutartis buvo neteisėtai nutraukta, apeliantams neatsiras prievolė mokėti Bankui, t. y. nebeliks pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti skolą iš apeliantų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškinys yra pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškia tuo, kad, nors atsakovas turėjo pasirinkti būdą, kuriuo išsiieškoti skolą iš atsakovų, t. y. ar ginčo teisena, ar ypatingąja teisena (per priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą), tačiau ieškovas skolą ėmėsi išieškoti abiem būdais. Atkreipė dėmesį, kad CPK 7 str. 2 d. įpareigoja teismo netenkinti ieškinio, jei jis pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Dėl šios priežasties vertina, kad skundžiamu sprendimu civilinė byla buvo išspręsta neteisingai. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo AB DnB NORD banko pozicija, išdėstyta atsiliepime į apeliacinį skundą. Iš tiesų, kreditoriaus pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka nėra tapatus ginčo teisenos tvarka nagrinėjamam ieškininiam reikalavimui dėl skolos priteisimo, nes hipotekos teisėjui įstatymų nustatyta tvarka nėra pavesta spręsti ginčų tarp kreditoriaus ir skolininkų/įkeisto turto savininkų dėl skolos iš esmės, kilus ginčui tarp Banko ir apeliantų dėl skolos, ginčas dėl skolos priteisimo yra nagrinėtinas ir buvo pagrįstai išnagrinėtas Vilniaus apygardos teisme. Be to, apeliantų interesai yra apsaugoti, nes Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdė hipotekos procedūras iki kol bus išnagrinėta byla pagal apeliantų ieškinį Bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Dėl šių priežasčių nepagrįsti apeliantų argumentai, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir tai yra pagrindas atmesti Banko ieškinį.

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovo atliktas vienašalis Kreditavimo sutarties nutraukimas civilinėje byloje apeliantų nėra ginčijamas, todėl apeliantų argumentai dėl tinkamo neįspėjimo apie Kreditavimo sutarties nutraukimą yra teisiškai nereikšmingi. Apeliantų nuomone, pagal CK 1.78 str. 1 d. ir 5 d. teismas privalėjo savo iniciatyva nustatyti ieškovo atlikto Kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo neteisėtumo faktą, tačiau to nebuvo padaryta. Tokiu būdu buvo pažeistos minėtos teisės normos, o tai yra pagrindas ginčijamo sprendimo panaikinimui ir bylos perdavimui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kreditavimo sutarties nutraukimo apeliantai bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovai kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų pakeitimo. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1113-871/2012 D. R., D. K., M. G. ieškinį dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų pakeitimo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1572-619/2013 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ši nutartis įsiteisėjo atitinkamai 2013 m. spalio 9 d. (CPK 331 str. 6 d.), kas lemia, jog įsiteisėjusiu ir prejudicinę galią šiai bylai turinčiu teismo sprendimu yra pripažinta, kad Bankas Kredito sutartį su atsakovais nutraukė pagrįstai. Be to, teismas ir skundžiamame sprendime konstatavo, jog Bankas Kreditavimo sutartį su atsakovais nutraukė pagrįstai. Dėl šių priežasčių vertintina, kad apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, jog Bankas Kreditavimo sutartį su atsakovais nutraukė neteisėtai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, t. y. civilinė byla buvo išnagrinėta ir ginčijamas sprendimas priimtas apeliantams nedalyvavus Vilniaus apygardos teismo posėdyje dėl pateisinamos priežasties ir nesant jų kaltės. Taip pat apeliantai mano, kad tuo buvo pažeistas šalių rungimosi principas, šalių procesinio lygiateisiškumo principas ir nukrypus nuo bylos šaliai visuotinai pripažintos garantijos būti išklausytai bylos nagrinėjimo metu. Šioje nutartyje yra konstatuota, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl, net ir darant prielaidą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, tai nesudarytų pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328 str.).

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

CPK 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškę atsakovai D. K. ir M. G., todėl atsakovų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra palankus ieškovui AB DnB NORD bankui, kuris prašo atlyginti 1815 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 99-100 t. 2). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R -85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktu, ieškovui yra priteistina 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovų D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)), D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)), M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko (j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) naudai priteisti 1500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Konstantinas GurinasVytas MiliusDonatas Šernas