Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. B. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams R. B. ir A. B. dėl valdymo gynimo, iškeldinimo iš savavališkai užimtų negyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo S. P., bei pagal ieškovų R. B. ir A. B. ieškinį atsakovams V. P., S. P. dėl sandorio nuginčijimo, tretieji asmenys M. S., G. V. S., UAB „Gintaro galerija“, E. J. U., VĮ Registrų centras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1982-998/2022 buvo nagrinėjamas ieškovo V. P. patikslintas ieškinys atsakovams R. B. ir A. B. dėl valdymo gynimo, iškeldinimo iš savavališkai užimtų negyvenamųjų patalpų.

Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6811-1032/2022 buvo nagrinėjamas ieškovų R. B. ir A. B. ieškinys atsakovams V. P., S. P. dėl 2008 m. birželio 13 d. sutarties 6.3 punkto pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir 2008 m. birželio 13 d. sutarties 6.2 ir 6.3 punktų išdėstymo nauja redakcija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus, pagrįstumo ir teisėtumo.

CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys (pareiškimas) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). CPK 115 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Tačiau ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patikslintas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų reikalavimų, nes ieškinyje turi būti nurodyti aiškiai ir suprantamai suformuluoti ieškovo reikalavimai bei aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovams reiškiant naują reikalavimą – panaikinti VĮ Registrų centro 2008 m. sausio 3 d. parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis tampa nebeaišku, kuo remdamiesi ieškovai prašo nustatyti patalpų, esančių šiame pastate, nuosavybę nurodydami konkrečias patalpas (indeksais bei kvadratūra). Teismas nurodė, kad ieškovai turėtų pateikti naujus kadastro duomenis, kurių pagrindu prašo nustatyti nuosavybes teises savininkams į patalpas. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pažymi, jog trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą. Procesiniai dokumentai perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, o nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinyje turi būti nurodyti aiškiai ir suprantamai suformuluoti ieškovo reikalavimai bei aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmasis ieškovų reikalavimas – pripažinti 2008 m. birželio 13 d. sutarties 6.3 punktą iš dalies negaliojančiu ir išdėstyti 2008 m. birželio 13 d. sutarties 6.2 ir 6.3 punktus nauja redakcija – yra priimtas ir civilinė byla yra nagrinėjama, o šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų priimti antrąjį (naujai pareikštą) ieškovų reikalavimą dėl kadastro duomenų panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų suformuluotą reikalavimą, pažymi, kad jis yra aiškus ir konkretus, t. y. prašoma panaikinti VĮ Registrų centro 2008 m. sausio 3 d. parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus pastato kadastro duomenis, ieškinyje išdėstytas ir faktinis tokio reikalavimo pagrindimas, t. y. ieškovų nuomone, kadastro duomenys neatitinka tikrovės ir faktinės situacijos, kaip teigia ieškovai, galbūt atliekant kadastrinius matavimus, šie duomenys buvo suklastoti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti naujus kadastro duomenis iš esmės yra reikalavimas pateikti įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinės pareigos suformuluoti ieškinio reikalavimus vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo. Patys ieškovai savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galbūt pažeistas teises. Teismas įprastais bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles atvejais yra saistomas ieškovų pasirinkimo – teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, t. y. neturi teisės savo iniciatyva pakeisti faktinį ieškinio pagrindą, taikyti kitą, negu reikalauja ieškovai, teisių gynimo būdą ir pan., nebent proceso įstatymas suteikia teismui tokias teises (CPK 376 straipsnio 3–4 dalys, 417–418 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 23 punktas; 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019, 59 punktas). Tačiau įstatyme ieškovams keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovų jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovai turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; kt.). Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą. Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimai, minėta, yra visiškai aiškūs, tuo tarpu, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad atsakovais turėtų traukiamos visos 2008 m. birželio 13 d. sandorio šalys, kadangi teismo sprendimas dėl 2008 m. sausio 3 d. kadastro duomenų panaikinimo / nepanaikinimo turėtų tiesioginę įtaką šių asmenų teisėms ir pareigoms. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tuo atveju, jeigu ieškovas teismui teikiamame procesiniame dokumente nenurodo atsakovo, kuris turėtų atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, ieškinys negali būti priimamas nagrinėti teisme, nes nenurodžius atsakovo civilinis procesas neįmanomas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, privalo nurodyti atsakovą, t. y. subjektą, pažeidžiantį ieškovo teises arba interesus, ir tam subjektui suformuluoti materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Pagal bendrąją taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kuriems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodė atsakovus, kuriems reiškia reikalavimą ir kurie, jų nuomone, pažeidžia jų teises ir interesus. Ieškovai pagrįstai nurodo, kad kitiems ginčijamo sandorio dalyviams jokių savarankiškų reikalavimų jie nereiškia, todėl jie neturi atsakyti pagal ieškovų ieškinį. Pažymėtina, kad patikslintame ieškinyje trečiaisiais asmenimis yra nurodyti pastato, kurio kadastro duomenų panaikinimo siekia ieškovai, bendraturčiai, taip pat VĮ Registrų centras, taigi, visi asmenys, kurių teisėms ir pareigoms įtakos gali turėti procesinis teismo sprendimas, bus informuoti apie vykstantį ir procesą ir turės teisę pareikšti savo poziciją. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iškilus tinkamo atsakovo klausimui spręstinas atsakovo pakeitimo klausimas CPK nustatyta tvarka, taip pat gali būti sprendžiamas proceso dalyvių (trečiųjų asmenų) procesinės padėties pakeitimo ir ieškinio tikslinimo klausimai, tačiau šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovais turėtų būti įtraukti visos 2008 m. birželio 13 d. sandorio šalys, kai ieškovai ginčija tik dalį šio sandorio.

Dėl procesinės bylos baigties

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir nepagrįstai nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir R. B. ir A. B. pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.