Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje bei išsiunčiant teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

10. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalimi).

11. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, t. y. pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs gatvės pavadinimas: (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Pareiškėja nurodo, kad pareiškėjos senelis J. M. V. 1961 metais pasistatė gyvenamąjį namą esanti (duomenys neskelbtini) (buvęs gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini)). Teigia, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje gyvenamasis namas yra registruotas, tačiau daiktinės teisės į jį įregistruotos nebuvo. 1961 m. spalio 15 d. Namų valdos techninės apskaitos byloje aprašyti gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini).

15. Iš 2000 m. spalio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas adresu (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 proc., verčių nustatymo ir kadastro duomenų fiksavimo data 1996 m. kovo 28 d., statusas – neįregistruotas: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinieriniai statiniai-įrenginiai-kiemo statiniai (tvora, lauko tualetas, atliekų dėžė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); naudotojas I. V., daiktinės teisės neįregistruotos, neįregistravimo pagrindas – nepateikti dokumentai.

16. Remiantis 1995 m. rugsėjo 14 d. testamentu, dalis gyvenamojo namo su ūkio pastatais ir dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), senelis J. M. V. paliko pareiškėjai.

17. Pareiškėja taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius namo eksploataciją, bei valdymą: 1961 m. gegužės 17 d., 1963 m. balandžio 17 d., 1967 m. gegužės 15 d., 1968 m. kovo 12 d. ir 1969 m. liepos 9 d. kvitai patvirtinantys vietinių mokesčių sumokėjimą (adresas (duomenys neskelbtini)), 1963 m. birželio 11 d. ir 1965 m. kovo 24 d. kvitai patvirtinantys žemės mokesčio sumokėjimą, 1986 m. vasario 2 d. ir 1988 m. vasario 15 d. Mokestinis pranešimas adresas (duomenys neskelbtini) (pastatų savininkų ir žemės mokestis), 1986 m. rugsėjo 16 d. pajamų mokesčių sumokėjimo kvitas adresas (duomenys neskelbtini). Taip pat pateiktos atsiskaitymo knygelės už laikotarpius nuo 2005 iki 2007 metų, nuo 2004 iki 2010 metų, nuo 2008 iki 2014 metų ir nuo 2013 iki 2018 metų. Be to, 2022 m. spalio 25 d. gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, patvirtina, jog minėtu adresu gyvenamąją vietą deklaravo J. M. V. ((duomenys neskelbtini) nuo 1963 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini)), bei pareiškėja ((duomenys neskelbtini) nuo 1992 m. rugpjūčio 17 d.).

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

20. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų (pareiškėja yra minėto turto valdytoja vėliausiai nuo (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog gyvenamasis namas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad šį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į šį objektą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

21. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad aptariamą nekilnojamąjį turtą pareiškėja pradėjo valdyti teisėtai ir valdo jį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų. Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti nuosavybės teisės į pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto – pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra pagrindas įteisinti nuosavybės teisę į minėtą gyvenamąjį namą.

22. Tenkindamas pareiškimą teismas įvertino ir tai, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek VĮ Turto bankas nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos reikalavimų, taip pat nebuvo gauta prieštaravimų iš kitų asmenų (apie posėdžio vietą ir laiką buvo paskelbta viešai specialiame teismo tinklapyje).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėja O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai įteisinti nuosavybės teises.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.