Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.7.; 1.1.7.; 1.1.7.2.7.; 1.2.5.4.

2016 m. gruodžio 29 d.

nukentėjusiajam V. D.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1970-06-15 Biržų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 146 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 1971-08-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 250 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

3) 1975-01-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 250 straipsnį, 246 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi 2003-05-01) – 4 metų laisvės atėmimo bausme;

4) 1981-12-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 90 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – 4 metų laisvės atėmimo bausme;

5) 1987-11-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 90 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – 5 metų laisvės atėmimo bausme (pripažintas itin pavojingu recidyvistu);

6) 1994-06-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnį, 146 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – 5 metų laisvės atėmimo bausme (pripažintas itin pavojingu recidyvistu). Pritaikius Lietuvos Respublikos 1995-12-21 įstatymą „Dėl amnestijos“ 4 straipsnį – neatliktos bausmės dalis sumažinta 1/3. Galutinė bausmė – 3 metų 11 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimas;

7) 2000-02-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį, 241 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – 4 metu laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu už 1 000 Lt. 2000-05-04 Panevėžio apygardos teismo nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) 2002-09-18 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – 13 metų laisvės atėmimo bausme su viso turto konfiskavimu. 2002-12-11 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi šis nuosprendis pakeistas – pagal BK 272 straipsnio 3 dalį bausmė sumažinta iki 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi subendrinus su bausme pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su viso turto konfiskavimu;

9) 2002-10-28 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – 4 metų laisvės atėmimo bausme su 500 Lt vertės turto konfiskavimu;

10) 2002-10-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 272 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – 6 metų laisvės atėmimo bausme su 1/2 turto konfiskavimu. 2003-01-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi nutarta subendrinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. spalio 30 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes ir paskirti galutinę 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su viso turto konfiskavimu. 2003-04-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2003-01-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi ir 2002-10-28 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2003-07-02 Panevėžio apygardos teismo nutartimi pagal subendrintus 2002-10-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo ir 2002-09-18 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžius paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė, panaikintas turto konfiskavimas; 2003-08-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 ir 8 dalimis paskirta bausmė pagal 2003-07-02 Panevėžio apygardos teismo nutartį subendrinta su 2002-10-28 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

11) 2011-11-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2012-01-11 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu šis apylinkės nuosprendis pakeistas ir pagal BK 187 straipsnio 2 dalį P. R. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliko 2016-07-29.

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. R. 2016 m. gruodžio 12 d., apie 11.00 val., būdamas neblaivus, adresu (duomenys neskelbtini), grasino V. D. padegti jo namą, sulyginti jį su žeme, sakydamas, kad pats neturi, ką prarasti, serga nepagydoma liga, kad jam liko gyventi tik pusė metų ir nukentėjusysis V. D. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog šie grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis P. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad neprisimena tikslios datos, bet tai buvo gruodžio 11-12 dienomis, kuomet V. D. pardavė šluotas ir pas jį vartojo alkoholį. Viskas nutiko dėl to, kad jis buvo neblaivus. Išeidamas kaltinamasis pasakė, kad “Jeigu jam neleidžia gyventi, tai ir jis (nukentėjusysis) negyvens”. Nežino, kodėl nukentėjusysis taip galvoja. Nukentėjusysis iškvietė policijos pareigūnus, kuriems taip pat pasakė. Gailisi, kad taip pasakė. Pažymėjo, kad jis nori, kad jam teismas paskirtų laisvės atėmimo bausmę, kadangi jam reikalingos medicininės paslaugos, kadangi laisvėje jis jų gauti negali, neturint reikiamų dokumentų ir pinigų. Dėl ligos jam liko gyventi 4-5 mėnesiai. Gailisi dėl įvykusio ir nukentėjusiojo atsiprašo.

Po kaltinamojo prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką, pats P. R. sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamojo gynėja bei nukentėjusysis, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Be kaltinamojo P. R. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, ištirtais bei išvardintais posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka:

Įvykio vietos apžiūros 2016 m. gruodžio 12 d. protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Tai vieno aukšto, medinis namas (b. l. 10-15).

Nukentėjusiojo V. D. apklausos protokoluose parodymais, iš kurių matyti, kad prieš keturias dienas jis priėmė į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), laikinai gyventi savo draugą P. R., kurį pažįsta nuo vaikystės. P. R. jam yra sakęs, kad jis 30 metų ,,sėdėjo" kalėjime. Jį priėmė pas save gyventi iš geros širdies, nes P. skundėsi, kad neturi kur gyventi, neturi kuo šildyti savo namų, todėl jo pagailėjo. 2016 m. gruodžio 12 d., apie 11.00 val., tarp jų namuose kilo žodinis konfliktas dėl to, kad P. R. nieko nedirba, viskuo namuose naudojasi ir už nieką nemoka. Konflikto metu jis paprašė P. R. išsikraustyti iš jo namų. P. R. supyko, buvo labai nepatenkintas, kad jam taip pasakė. Pradėjo sakyti, kad padegs jo namus, sulygins juos su žeme. Sakė, kad jam kalėjimas nebaisus, jis tenai jaučiasi kaip namuose, o jo namą padegs, išlydys jį. Tai sakydamas jis buvo piktas, agresyvus, kalbėjo garsiai, pakeltu balso tonu. P. R. sakė, kad jis neturi ką prarasti, kad jam niekas nerūpi. Kalbėjo, kad jam liko gyventi tik pusę metų, kadangi jis serga vėžiu dėl to jam viskas vienodai. Tada P. R. pasiėmė savo daiktus ir išėjo iš jo namų. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė jį. Jis mano, kad P. R. grasinimas padegti jo namus yra realus. P. R. prieš kelis metus buvo uždegęs kaimynės tvartą su visais gyvuliais, tai jo grasinimų išsigando, bijojo, kad savo išsakytų grasinimų jis neįvykdytų, todėl iškarto paskambino policijai. P. R. dažnai vartoja alkoholį, išgėręs būna piktas, jei jam prieštarauji jis labai supyksta, jei ką pasako tai tą ir padaro. Kiek žino P. R. niekur nedirba, jokių pajamų negauna. Kartais kokius pavienius darbus padirba, gautus pinigus prageria. P. R. nenuspėjamo būdo, neprognozuojamas. Jokio civilinio ieškinio byloje nereiškia, nori, kad jis jam negrasintų ir jo nebaugintų savo kalbomis (b. l. 23-26, 27-28).

Asmens blaivumo testu Nr. 2439, iš kurio matyti, kad 2016 m. gruodžio 12 d., 13.34 val., P. R. nustatytas 1.07 promilių girtumas (b. l. 42).

Liudytojo R. G. apklausos protokole parodymais, iš kurių matyti, kad 2016 m. gruodžio 12 d. jis dirbo Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriuje, kai apie 12.00 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), kaimynas grasina padegti kaimyno namą. Važiuojant į įvykio vietą, miške sutiko pažįstamą P. R.. Jį pažįsta, kadangi P. R. yra ne vieną kartą nusižengęs, yra jį patalpinęs į areštinę administracinio arešto atlikti. Žino, kad P. R. buvo teistas už kaimyno ūkinio pastato padegimą, taip pat jis buvo padegęs ir savo namą, tačiau gaisrininkai jo namą užgesino. P. R. paklausė, kur gyvena V. D., taip pat jam pasakė, kad V. D. grasina kaimynas padegti namus. P. R. pasakė, kad jį V. D. išvarė iš namų ir jis sakė, kad uždegs jo namus. Jis pats pagalvojo, kad P. R. nėra V. D. kaimynas ir jis negalėjo jam grasinti, todėl nuvažiavo iki V. D., o P. R. nuėjo toliau. Atvažiavus pas V. D., jis pasakė, kad P. R. pas jį gyveno apie 4 dienas ir jie susipyko. V. D. išvarė P. R., tada tas jam pasakė, kad tikrai padegs jo namus. Kadangi P. R. yra padegęs savo namus, kaimyno ūkinį pastatą tai jo grasinimai dėl V. D. namo padegimo tikrai realūs. Kartu su V. D. tarnybiniu automobiliu nuvažiavo iki P. R. namų (duomenys neskelbtini), V. D. liko automobilyje, o jis su kolege A. R. nuėjo pas P. R. į namus. P. R. jam pasakė, kad jam liko gyventi pusė metų dėl ligų, jis neturi ką prarasti, jam viskas vienodai ir jei nebus sulaikytas, tai vakare tikrai pasiims kuro ir padegs V. D. namą, o paskui dar padegs ir D. P. namus, dėl kurios jis sėdėjo 5 metus ir negali savo namuose gyventi. P. R. garantavo, kad namai degs. P. R. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Kadangi P. R. pažįsta kaip pažeidėją, tai supranta, kad jo grasinimai realūs ir jis juos įgyvendins (b. l. 32-33)

Liudytojos D. P. apklausos protokole parodymais, iš kurių matyti, kad P. R. pažįsta, jis yra jos kaimynas. 2011 metais jis buvo padegęs jos ūkinį pastatą, buvo teismas ir jis už tai buvo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme. Jis grįžo po bausmės atlikimo 2016 metų vasarą, tiksliai laiko negali. Tas namas kur priklauso P. R., dabar yra apleistas, išdaužytais langais. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos jis savo name ir negyveno, glaudėsi kažkur kitur. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos jis blaivas buvo pas ją užėjęs, prašė padėti kuo nors, sakė, kad grįžo iš kalėjimo ir nieko neturi – nei pinigų, nei valgyti. Ji jam davė pinigų, pavalgyti. Jis kai blaivas tai negrasina, bet ji jo bijo. Dar iki įvykio, kada padegė jos ūkinį pastatą jis pastoviai jai išgėręs grasindavo, kad padegs, ją vadindavo negražiais žodžiais, plūsdavo. Kai padegė ūkinį pastatą, ji pradėjo jo realiai bijoti. Kai sužinojo, kad jis išėjo iš kalėjimo, tai visą laiką jo bijo, nes kai jis būna neblaivus jis yra neprognozuojamas, piktas, gali padaryti bet ką. Ji dabar netgi miega su drabužiais, bijo, nes jis po kalėjimo užeidavo pas ją, prašydavo valgyti, pinigų, o ji jam ir duodavo, nes bijojo, kad ko jai nepadarytų. Gyvena viena ir jos namas yra prie miško, aplinkui nėra kaimynų, vyras numiręs, todėl kai P. R. užeina pas ją kažko prašyti, ji jam ir duoda, vien dėl jaučiamos baimės, kad jai ko nepadarytų. Yra girdėjusi, kad jis grasino V. D. jį padegti, tai girdėjo iš aplinkinių žmonių, ar jis daugiau kam grasino to nežino. Jai pačiai P. R. po kalėjimo nėra grasinęs. Bet P. tikrai yra agresyvus, piktas, neturintis kur gyventi, vartojantis alkoholį ir kai būna neblaivus jis būna nenuspėjamas, neprognozuojamas, viskas turi būti taip kaip jis pasako. Kai jis buvo išleistas lygtinai 2015 metais rudenį, tiksliai dienos nepamena, buvo kilęs gaisras jo namuose, esančiuose jos kaimynystėje. Tada tenai gyveno jo sesuo D. K.. Gaisras tada kilo namo viduje, buvo iškviesta gaisrinė ir gaisrą greitai užgesino. Name buvo ir P. R.. Dėl ko gaisras kilo, negali pasakyti, bet ji tik įtaria, kad P. R. galėjo tyčia padegti. Ji bijo kažką sakyti dėl P. R., nes bijo jo keršto, kai jis bus laisvėje, jis vėl vaikščios pas ją, o jo ji bijo. Prašo nekviesti į teismą, nes bijo jo keršto, nes jis yra kerštingas, bijo dėl savo gyvybės, savo turto (b. l. 35-36).

Liudytojos D. K. apklausos protokole parodymais, iš kurių matyti, kad P. R. yra jos brolis ir ji parodymus duoti sutinka. P. R. beveik visą savo gyvenimą praleido įkalinimo įstaigose. Daugiausia kiek jis buvo laisvėje - tai 3 metai. 2015 metų rudenį, tiksliai laiko nepamena jis buvo grįžęs iš kalėjimo ir buvo apsistojęs tėvų paliktame name. Vieną dieną tame name, būnant juose broliui, viduje, kambaryje, kilo gaisras. Degė sofa, kaip kilo gaisras ji negali pasakyti, nes jos tuo metu namuose nebuvo. Nežino, ar P. R. pats padegė tą sofą ar netyčia ji užsidegė jam rūkant. Kai gaisrininkai užgesino sofą ir gaisrą, P. jai sakė, kad sofą uždegė kaimynė D. P., dėl kurios ūkinio pastato sudeginimo jos brolis atliko bausmę. Brolis jai liepė rašyti ant D. P. pareiškimą, kad čia ji bandė sudeginti jų tėvų namus. Ji niekur nieko nerašė. D. P. yra tvarkinga moteris ir nieko panašaus nedarė. Iš P. R. tokių kalbų suprato, kad tą sofą jis pats galėjo padegti ir taip kaltino D. P.. Brolis daug vartoja alkoholio, kai būna neblaivus, jis būna labai piktas, agresyvus, todėl neaišku ką gali padaryti, o jis gali daug ką. Yra ne kartą sakęs, kad jam yra geriau įkalinimo įstaigoje nei laisvėje, laisvėje jis nemoka gyventi ir nelabai turi kur gyventi, nes tėvų namai yra apleisti, tušti, jis netgi išgriovė plytą ir metalą, buvusį plytoje, pridavė. Kada brolis būna blaivus, jis yra ramus, bet girtas būna agresyvus, neprognozuojamas. Ji pati brolio bijo, kadangi jis gali padaryti bet ką. Jai jis nėra grasinęs, bet iš aplinkinių yra girdėjusi, kad jis grasina juos padegti. Apie jo ligas nieko nežino, tik 2016 metų rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena jis jai skundėsi, kad negirdi viena ausimi ji jam pasiūlė nueiti praplauti ausį. Ji apie brolį gali pasakyti tik tiek, kad jis girtas būdamas yra piktas, agresyvus, viskas turi būti tada taip kaip jis nori, jam reikia pataikauti, yra neprognozuojamas ir dėl to, kad atsidurtų kalėjime, jis tikrai gali padaryti bet ką. Dar senais laikais, tiksliai metų nepamena, kai buvo gyva mama, jis yra jai grasinęs, šokęs ant jos su kirviu, bet ji išsisuko nuo kirvio. Tada tikrai būtų kirviu pataikęs ir ją sužalojęs, o gal ir užmušęs. Ji pageidauja kad į teismą jos nekviestų ir būtų remiamasi jos parodymais (b. l. 38-39).

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti, laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis P. R. terorizavo nukentėjusįjį V. D., grasindamas sunaikinti jo turtą – padegti jo namą, sulyginti jį su žeme.

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje nurodoma būtinybė įvertinti be kita ko grasinimų realumą, kurį nustatant būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, nustatyta, kad nukentėjusysis V. D. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog kaltinamojo P. R. grasinimai padegti jo namą gali būti realiai įvykdyti. Visų pirma, kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, neneigė, kad taip pasielgė, sutiko su jam pareikštu kaltinimu, nors ir detaliau nepamena, kokius tiksliai žodžius išsakė. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais, nes juos patvirtina ir nukentėjusiojo V. D. nuoseklūs parodymai, patvirtinantys, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas ir nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl kaltinamojo P. R. ketinimų, jam suvokiant tokias aplinkybes, kaip jo ankstesnis teistumas už D. K. turto sunaikinimą, tuo metu buvusi neprognozuotina jo būsena – jis buvo neblaivus, serga sunkia nepagydoma liga. Iš karto po nusikalstamos veikos padarymo sekę nukentėjusiojo veiksmai – jis iš karto pranešė policijai apie kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, rodo, kad nukentėjusysis bijojo dėl kaltinamojo ketinimų. Taip pat ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina šias aplinkybes, t. y. liudytojų R. G., D. P. ir D. K. parodymai, asmens blaivumo testas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo P. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis prisipažįsta, padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo P. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. R., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 4 dalis). Ši veika baigta ir padaryta tyčine kaltės forma. Kaltinamasis teisiamas iš viso 12 kartą (b. l. 55-67), nusikaltimą jis padarė, turėdamas neišnykusį teistumą po realios bausmės pagal ankstesnį nuosprendį atlikimo, išėjęs į laisvę 2016-07-29, bedarbis, šiuo metu yra suimtas, Paįstrio seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (b. l. 100), į Priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitą neįrašytas (b. l. 102), baustas administracine tvarka ir dviejų metų laikotarpiu turi 12 galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 80-89). P. R. ankstesnį teistumą teismas vertina, kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pripažinus kaltinamąjį recidyvistu. Įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nes naujas nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė. Nors kaltinamasis posėdžio metu ir pats nurodė pageidaujantis, jog jam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, kadangi jam būtinas gydymas, o laisvėje jis neturi galimybės gydytis, tačiau įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (BK 41 straipsnis, 56 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnis) teismas daro išvadą, kad visuma duomenų leidžia manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą. Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės įtakos neturėjo ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, jo atsakomybę lengvinančias bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – paskirtos bausmės dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytos šios bausmės vidurkiui (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. R. pripažino savo kaltę, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi P. R. paskirtas suėmimas (b.l. 47-50) iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios jam paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytinas P. R. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažymos patvirtina, kad kaltinamajam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos išlaidos 34,74 Eur sumai ir jį bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme gynė advokatė V. S. (b. l. 116). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis P. R. yra nedirbantis, pensinio amžiaus, šiuo metu suimtas, šiuo teismo nuosprendžiu jam yra skiriama reali laisvės atėmimo bausmė bei įvertinus tai, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas, minėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. R. paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2016 m. gruodžio 29 d.

Į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo P. R. laikinajame sulaikyme ir taikant kardomąją priemonę - suėmimą išbūtą laiką nuo 2016 m. gruodžio 12 d. 14:55 val. iki 2016 m. gruodžio 28 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios P. R. palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš P. R. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.