Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, mokosi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., 2021 m. gruodžio 27 d., apie 01.44 val., Vilniuje, Oslo ir Erfurto gatvių sankirtoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji A. K., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad įvykis buvo 2021 m. gruodžio 27 d., vakare. Ji vairavo automobilį „BMW 525“, kuris priklauso vyrui. Vyras nuėjo miegoti, o ji su drauge išvažiavo automobiliu. Tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, svečiuose pas draugus. Jos gėrė degtinę ir sidrą. Įvykis įvyko šalia (duomenys neskelbtini), dėl girtumo ji neatsimena tikslios vietos ir laiko, kiek žino, ji atsitrenkė į atitvarą Erfurto g., patruliavo pareigūnai ir atvažiavo policija. Ji išsigando, sustabdė taksi ir paskambino vyrui, nes jos telefonas buvo išsikrovęs, vyras atėjo, tačiau tuo metu jau buvo atvažiavusi policija. Ji policijai prisipažino, kad yra išgėrusi, kai jie to paklausė. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Žino, kad negalima vairuoti išgėrus. Toks įvykis jai pirmas. Įvykio metu kiti asmenys nenukentėjo, bet ji supranta ir baisu, kas galėjo nutikti. Vairuotojo pažymėjimo ji neturi, bet vairuoti moka. Vairuotojų rengimo kursų nelankė, vairuoti išmoko pati. Ji nėra priklausoma nuo alkoholio, įvykio dieną buvo proga, draugai išsinuomojo butą ir pakvietė į svečius. Jos su drauge važiavo pasivažinėti ir tiek, Saulėtekyje yra aikštelė, jos važiavo ten pabūti. Automobilis buvo priduotas utilizacijai, jį pasiėmė iš areštuotų automobilių aikštelės, jis buvo neremontuotinas. Jei neklysta, automobilis 2003 m. gamybos, iki sudaužymo jo vertė buvo apie 750 eurų, už tiek jį pirko. Pridavę utilizuoti, už automobilį gavo 200 eurų. Jų šeimos materialinė padėtis bloga. Ji gauna tik vaiko pinigus, o vyras šiuo metu ieško darbo ir padeda pažįstamam. Vienas jos vaikas yra močiutės globoje, pas laikinus globėjus. Ji domisi vaikais, reguliariai lanko. Ji labai gailisi dėl to, kas įvyko, jos materialinė padėtis tikrai sunki, prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamoji A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 26 d. ji buvo su vyru pas draugus, pas juos atvyko su automobiliu. Pas draugus vartojo alkoholinius gėrimus. Jie su vyru sukonfliktavo, jos draugė pasiūlė išeiti parūkyti. Kadangi lauke buvo šalta, ji nusprendė paimti mašinos raktelius kurie buvo spintoje, kad nešalti lauke, o parūkyti mašinoje. Vos tik įlipus į automobilį nusprendė važiuoti pasivažinėti. Ji atsisėdo už vairo, draugė atsisėdo šalia. Kaip toli nuvažiavo negali pasakyti, nes neprisimena. Vyras sakė, kad nuvažiavo apie 100 km, tačiau nėra tikra, nes jai atrodė, kad nuo namų ne taip ir toli nuvažiavo. Jai važiuojant dėl slidžios kelio dangos nespėjo sustabdyti automobilio, posūkyje jo nesuvaldė ir atsitrenkė į atitvarus. Pirmiausia paskambino vyrui, pasakė, kad padarė eismo įvykį. Kadangi eismo įvykį padarė netoli draugų namų, tai vyras atėjo pėsčiomis ir neužilgo atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams ji sėdėjo automobilio gale, o, kiek pamena, draugės tada jau nebuvo. Pareigūnai patikrino jos blaivumą ir nustatė, kad yra neblaivi. Taip pat nori pažymėti, kad teismo nutartimi yra emancipuota ir pilnai atsako už savo veiksmus. Šią nutartį pateiks el. paštu. Dėl šio įvykio savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi (b. l. 116-119, 138-140).

Kadangi kaltinamoji A. K. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti ir davė parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje jis yra pirkėjas. Taip pat jo vardu išimtas SDK kodas, tačiau automobiliu nesinaudojo, kadangi jis buvo techniškai netvarkingas ir buvo ruošiamas techninei apžiūrai. 2021 m. gruodžio 25 d. jis su draugu vartojo alkoholinius gėrimus ir nuėjo miegoti, A. tuo metu dar nemiegojo. Vėliau 2021 m. gruodžio 27 d., apie 01.30 val. paskambino A. ir pasakė, kad sudaužė automobilį. A. žinojo, kur gulėjo automobilio rakteliai, kadangi jie visada guli toje pačioje vietoje. Dėl ko ji nusprendė pasivažinėti, jis nežino, nes net negirdėjo, kada ji išėjo iš namų. Jam atvykus prie automobilio, buvo A. ir jos draugė S., kuri, jam atvažiavus, pasišalino. A. neneigė, kad vairavo. Dėl paimto automobilio pretenzijų jai neturi (b. l. 21-23).

Liudytoja S. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jie (ji, jos draugas, A. ir jos vyras) sėdėjo namuose, kuriuose ji gyveno su draugu. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, vieni mažiau, kiti daugiau. Ji su A. alkoholio išgėrė mažiau. Ji pasakė, kad reikia išvesti šunį. Pasiūlė A., ši sutiko, kadangi buvo apsipykusi su vyru. Jos pasiėmė šunį. A. paėmė stiklinę, kurioje buvo brendis ir kola. Išėjusios į lauką, apie 5 minutes pasivaikščiojo ir vėliau atsisėdo į automobilį „BMW“. A. pasakė „važiuojam“. Jos išvažiavo iš kiemo, jai atrodo, jos neturėjo tikslo, kur važiuoti. Važiavo link Gariūnų prieš eismą. Ji pasakė, kad važiuoja prieš eismą ir reikia apsisukti. Dar atrodo, kad fotoaparatas užfiksavo, kad ji viršijo greitį. Kažkur apsisuko. Pasuko važiuoti link Vievio regis, važiavo link Vievio, kažkokioj degalinėj apsisuko. Važiavo link Saulėtekio, jai atrodo, ir atsitrenkė į atitvarą. Jos bandė tą mašiną pataisyti, tiksliau A. bandė sutaisyti. Ji pasitiko A., A. vyrą, ir nuėjo namo, o A. nuėjo prie to automobilio ir atvyko policija. Jai grįžus namo, po 20 minučių grįžo A. (A. vyras), o gal po 1-2 valandų A. irgi grįžo. Ji dar visiems grasino, kad rašys pareiškimą, jeigu jie jos neįleis. Kad A. neturi teisių, žinojo, taip pat žinojo, kad ta mašina neregistruota (b. l. 28-31).

Liudytojas J. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. gruodžio 27 d., patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule G. A., apie 01.49 val. gavo pranešimą, kad, važiuojant nuo Gariūnų verslo centro, sankryža ties nusukimu link Erfurto gatvės ir link ligoninės, automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užšokęs ant bordiūro, stovi užtvėręs kelią. Bevažiuojant, ties Šiltnamių g. ir Erfurto g. pamatė stovintį minėtą automobilį, kurio priekis buvo sudaužytas bei įlenktas apsaugos atitvaras, šalia automobilio mėtėsi automobilio dalys. Priėjus prie automobilio, jo gale sėdėjo panelė, kaip vėliau paaiškėjo, nepilnametė A. K., kuri paaiškino, kad ji vairavo minėtą automobilį ir, neįvertinusi savo greičio, nespėjo suvaldyti automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į atitvarus bei juos apgadino. Bendraujant su panele, jos kalba buvo nerišli, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Paklausus, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, nurodė, kad jį vartojo maždaug prieš valandą. Jiems atvykus, prie automobilio buvo ir vyras, kaip paaiškėjo A. K. (panelės vyras). Jis paaiškino, kad susipyko su žmona, o ji pasiėmė automobilį be jo leidimo, tiksliau jis net nežinojo, kad jinai paėmė automobilį, ir, būdama neblaivi, išvažiavo. Alkoholio kiekio matuokliu pirmu putimu A. K. nustatytas 1,61 promilių girtumas, antru putimu 1,64 promilių girtumas. A. K. buvo įteiktas šaukimas, o pati buvo atiduoda vyro priežiūrai (b. l. 34-37).

2021 m. gruodžio 27 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 27 d. A. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmeniui nurodžius, kad vartojo alkoholį prieš 1 val., atlikus tikrinimą, pirmuoju tikrinimu 2.03 val. nustatytas 1,61 prom. girtumas, antruoju tikrinimu 2.22 val. nustatytas 1,64 prom. girtumas (b. l. 104). Kartu pateiktuose alkotesterio „Drager Alcotest 7510 ARKB 0270“ rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai (b. l. 105-106).

Alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0270 patikros sertifikate Nr. 1527494 nurodyta, kad matavimo priemonė yra tinkama naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. balandžio 12 d. (galiojo įvykio metu) (b. l. 107).

VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju-savininku nurodytas G. D., tačiau 2021 m. rugsėjo 30 d. išregistruotas, o 2021 m. spalio 24 d. A. K. buvo suteiktas automobilio savininko deklaravimo kodas, nurodyta, kad 2021 m. spalio 11 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, 450 Eur vertės (b. l. 50).???

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „BMW 525 D Touring“, 2001 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. sausio mėnesį buvo 1 830 eurų su PVM (b. l. 51).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad A. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jos iškvėptame ore buvo nustatyta 1,61 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. K. pareikštą kaltinimą. Apklausta tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, A. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, kad 2021 m. gruodžio 27 d., vakare, ji vairavo automobilį „BMW 525“, nors prieš tai buvo vartojusi alkoholio, vairuodama atsitrenkė į atitvarą, po ko atvažiavo policija, pareigūnams ji prisipažino, kad yra išgėrusi. Tai, kad A. K. vairavo automobilį būdama apsvaigus nuo alkoholio, be kaltinamosios prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų A. K., S. Š. bei J. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, A. K. neblaivumo nustatymo aktas, jos neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K., 2021 m. gruodžio 27 d., apie 01.44 val., Vilniuje, Oslo ir Erfurto gatvių sankirtoje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016).

Be to, BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015).

Sprendžiant BK 93 straipsnio taikymo kaltinamosios atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad ji įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, taip pat į tai, kad nustatyta viena kaltinamosios A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji A. K. nusikalstamos veikos padarymo buvo ir šiuo metu yra nepilnametė. Kaltinamoji anksčiau teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) nebuvo, iki pastarojo įvykio bausta administracine tvarka vieną kartą, šiuo metu nedirbanti, pačios teigimu šiuo metu besimokanti (duomenys neskelbtini). Įvertintina ir tai, kad kaltinamoji, nors pati yra nepilnametė, yra ištekėjusi (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo sumažintas jos santuokinis amžius), auginanti (duomenys neskelbtini) vaikus. Teismas, įvertinęs kaltinamosios elgesį šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad kaltinamoji gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos bei yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios sąlygos, tiek viena iš alternatyviųjų sąlygų, tokiu būdu yra pagrindas taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas A. K. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepilnametė A. K., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). BK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Teismo vertinimu, atleidžiant A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga jai skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant A. K. šiuo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevairuoti motorinių transporto priemonių.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 4 dalį nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju A. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad minėtas automobilis priklausė ne pačiai kaltinamajai, o jos vyrui A. K.. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).

Be to, teismų praktikoje pažymima, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji A. K. yra nepilnametė, anksčiau neteista. Pažymėtina, kad kaltinamosios padaryta veika priskiriama prie itin šiurkščių KET pažeidimų – kaltinamoji vairavo automobilį neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti, tai darydama sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sudaužytas jos vairuotas automobilis ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo rimtesnių jos poelgio padarinių. Tačiau taip pat įvertintina tai, kad ji iki šio įvykio kaltinamoji nebuvo bausta administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, todėl, nors pastarasis jos pažeidimas yra itin šiurkštus ir keliantis pavojų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, visgi yra pagrindo teigti, kad tai yra vienetinė, atsitiktinio pobūdžio kaltinamosios padaryta veika, kuri ateityje nepasikartos. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad kaltinamoji A. K. turi (duomenys neskelbtini) vaikus, šiuo metu yra nedirbanti, pačios teigimu jos pajamas šiuo metu sudaro tik pinigai, gaunami už vaikus, tokiu būdu yra pagrindo manyti, kad kaltinamosios materialinė padėtis šiuo metu yra sunki ir automobilio vertės konfiskavimas šią padėtį neproporcingai apsunkintų dar labiau. Teismo vertinimu, paminėtų aplinkybių kontekste automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas taikant BK 72 straipsnio 5 dalį būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajai netaikytina.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 120-121) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. išlaidos, kurias sudaro 164,80 Eur (b. l. 53). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš A. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Paskirti A. K. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant A. K. šiuo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevairuoti motorinių transporto priemonių.

Kaltinamajai A. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš A. K. 164,80 Eur proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB bankas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.