- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-08
- Bylos Nr.
- ATP-712-593/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00162-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimo, kuriuo Institucijos 2014-02-19 nutarimas V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikintas ir byla V. M. atžvilgiu nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2014-01-27, 11 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, automobiliu ,,Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ reikalavimus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 333 punkto reikalavimus.
Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2014-02-19 nutarimu V. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d., skirta 300 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimu Institucijos 2014-02-19 nutarimas panaikintas ir byla V. M. atžvilgiu nutraukta.
Šalies argumentai
Institucija, nesutikdama su tokiu apylinkės teismo nutarimu, skundžia jį Kauno apygardos teismui ir savo apeliaciniame skunde prašo 2014-05-02 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir palikti galioti 2014-02-19 Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą pasisakė tik dėl kelio ženklo galiojimo įrengto Janušavos gatvės pusės, tuo tarpu dėl kelio ženklo įrengto nuo Liaudies gatvės pusės galiojimo nepasisakė. Jei kelio ženklas įrengtas nuo Janušavos g. galiojo tik iki išvažiavimo iš Respublikos gatvės 48 namo kiemo logiška, kad ženklas pastatytas nuo Liaudies gatvės pusės taip pat galiojo iki minėto išvažiavimo ir šioje atkarpoje automobilių stovėjimas buvo draudžiamas. Kaip jau minėta, kelio ženklų išdėstymas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomas, V. M. raštu buvo informuotas nestatyti automobilių Respublikos gatvės atkarpoje nuo Janušavos g. iki Liaudies g., tačiau ir toliau automobilius statė draudžiamų ženklų galiojimo zonoje. Draudžiamųjų ženklų galiojimo pradžią ir pabaigą apibrėžia sąvoka „Sankryža", kurioje nurodyta, kad sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 7 punkte nurodyta, kad draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimu iš šalia esančios teritorijos, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra pirmumo ženklų. Atkarpoje nuo Janušavos gatvės iki Liaudies gatvės išvažiavimuose pirmumo ženklų nėra įrengta, dėl to draudžiamieji ženklai galioja visoje atkarpoje.
Institucijos skundas netenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde Institucija ginčija teismo sprendimą nutraukti pažeidėjui bylą dėl kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ reikalavimų pažeidimo.
Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog V. M. veikoje nėra ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties, yra pagrįstos, išsamiai argumentuotos ir joms nepritarti aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog negalima situacija, kad faktai, nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų būtų nepaisomi kitoje byloje tarp tų pačių šalių anksčiau nagrinėtose bylose. Aukštesnės instancijos teismai jau nagrinėjo tokio pobūdžio bylas (Kauno apygardos teismas Nr. ATP-462-634/2014, ATP-652-348/2014), kuriose nustatyta, kad įvykio metu buvo toks kelio ženklų išdėstymas, kuris sudarė prielaidas vairuotojams klaidingai įvertinti eismo reguliavimą, todėl šios aplinkybės šalina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Šioje byloje dėl 2014-01-27 pažeidimo nebuvo remtasi jokiomis naujomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko galima būtų daryti priešingą išvadą nei buvo padaryta aukščiau minėtose Kauno apygardos teismo nutartyse.
Įvertinus kelio ženklų išdėstymą vietovėje, matyti, kad Respublikos gatvėje tiek dešinėje pusėje, t.y. važiuojant nuo Janušavos g., tiek kairėje pusėje, t.y. važiuojant nuo Liaudies g. yra kelio ženklai Nr. 333 „Stovėti draudžiama“. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad atkarpoje nuo Janušavos gatvės iki Liaudies gatvės išvažiavimuose pirmumo ženklų nėra įrengta, dėl to draudžiamieji ženklai galioja visoje atkarpoje. Pažymėtina, kad vairuotojas, išvažiuojantis pro Respublikos g. 48 namą į Respublikos gatvę, pagrįstai gali situaciją vertinti kaip išvažiavimą sankryžoje iš šalutinio kelio ir laikyti, kad draudžiamųjų kelio ženklų toje kelio atkarpoje nėra, o jei jie ir yra pastatyti toliau prieš sankryžą, jų galiojimo zona baigiasi iki sankryžos. Dėl šių aplinkybių ir V. M. informavimas apie draudimą statyti kelio ruože automobilius negali būti jo kaltės patvirtinimu.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis sutinka, todėl jų nekartoja ir detaliau neanalizuoja.
Aptartų aplinkybių pagrindu apygardos teismas daro išvadą, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, V. M. atžvilgiu administracinę teiseną nutraukė. Esant tokioms aplinkybėms keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
Palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.