Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kėdainių vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2014 m. vasario 6 d. nutarimu V. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 300 Lt bauda, t. y. už tai, kad jis 2014 m. sausio 18 d. 21 val. 30 min. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ reikalavimus, tuo pažeisdamas KET 333 punkto reikalavimus.

V. M., nesutikdamas su Institucijos nutarimu pateikė skundą Kėdainių rajono apylinkės teismui, kuris 2014-04-16 nutartimi Institucijos 2014-02-06 nutarimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad, V. M. veikoje nėra ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties, yra pagrįstos, išsamiai argumentuotos ir joms nepritarti aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Pažymima, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ATPK 248 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-244/2012.).

Įvertinus kelio ženklų išdėstymą vietovėje, matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje tiek dešinėje pusėje t.y. važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) g., tiek kairėje pusėje t.y. važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) g. yra kelio ženklai Nr. 333 „Stovėti draudžiama“.

Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriaus 7 punktas nustato, kad galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų ženklų (319, 325, 327, 329, 331–335) draudimai galioja nuo draudžiamojo ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, – iki gyvenvietės pabaigos. Draudžiamųjų ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimu iš šalia esančios teritorijos, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra pirmumo ženklų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 45 p. nurodo, kad „Sankryža“ – kelių susikirtimo, susijungimo arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų.

Aukštesnysis teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad išvažiavimas pro (duomenys neskelbtini) g. 48-ą namą į (duomenys neskelbtini) gatvę t.y. šis kelio susikirtimas su (duomenys neskelbtini) gatve pagrįstai gali būti laikomas sankryža, kadangi jis žymimas kaip atskira gatvė ir visiškai skiriasi nuo įprastų šalia kelio esančių teritorijų (degalinė, stovėjimo aikštelė, įvažiavimas į individualaus gyvenamojo namo kiemą ir pan.). Todėl toks kelių susikirtimas pagrįstai vertintas kaip išvažiavimas sankryžoje iš šalutinio kelio ir laikoma, kad draudžiamųjų kelio ženklų toje kelio atkarpoje nėra, o jei jie ir yra pastatyti toliau prieš sankryžą, jų galiojimo zona baigiasi iki sankryžos.

V. M. informavimas apie draudimą statyti nurodytame kelio ruože automobilius (b.l. 12) negali būti vertinamas kaip jo kaltės patvirtinimas, nes vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, o nagrinėjamu atveju vairuotojas išvažiuojantis pro (duomenys neskelbtini) g. 48 namą į (duomenys neskelbtini) gatvę, pagrįstai gali situaciją vertinti kaip išvažiavimą sankryžoje iš šalutinio kelio ir laikyti, kad draudžiamųjų kelio ženklų toje kelio atkarpoje nėra, o jei jie ir yra pastatyti toliau prieš sankryžą, jų galiojimo zona baigiasi iki sankryžos.

Pažymėtina, kad iš byloje esančios foto nuotraukos (b.l. 32) matyti, kad šiuo metu priešais išvažiavimą pro (duomenys neskelbtini) g. 48 namą yra įrengtas kelio ženklas Nr. 333 su papildoma lentele Nr. 814, kas leidžia manyti, jog institucija iš dalies pripažino, jog V. M. automobilio stovėjimo vietoje, stovėjimą draudžiančio ženklo nebuvo.

Aptartų aplinkybių pagrindu apygardos teismas daro išvadą, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, V. M. atžvilgiu administracinę teiseną nutraukė. Esant tokioms aplinkybėms keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.