Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Ž. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti bei teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, suinteresuoti asmenys A. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja B. Ž. pareiškimu prašo: 1) atnaujinti A. D., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam rūpintojos B. Ž., terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos D. D. mirties (mirties data (duomenys neskelbtini).); 2) išduoti teismo leidimą B. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini).) nepilnamečio vaiko A. D. (gim. (duomenys neskelbtini).) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos D. D. mirties.

Pareiškėja nurodo, kad 2018 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, mirus dukteriai D. D. (mirties data (duomenys neskelbtini).), pareiškėja buvo paskirta nepilnamečio vaiko A. D. (gim. (duomenys neskelbtini).) rūpintoja. Mirus D. D., nesugebėjo laiku tinkamai nepilnamečio vaiko A. D. vardu priimti palikimo, kadangi patyrė didelį emocinį skausmą, o dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad yra įstatymo nustatytas toks trumpas terminas, per kurį privalo įvykdyti palikimo priėmimo veiksmus, be to, reikėjo kreiptis į teismą dėl rūpybos nepilnamečiam vaikui nustatymo. Palikėjai mirties dieną Lietuvos Respublikoje priklausė nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad teismui nustačius, jog vaiko globėjas, priimdamas nepilnamečio vaiko vardu palikimą, nepažeistų jo teisėtų interesų, inspekcija neprieštaraus dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio asmens vardu išdavimo. Bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog teismo leidimas pareiškėjai B. Ž. nepilnamečio vaiko A. D. vardu priimti paveldėtą turtą turėtų būti išduodamas tik pagal turto apyrašą.

Pareiškimas tenkinamas.

Dėl termino atnaujinimo

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. D., gimęs (duomenys neskelbtini)., yra D. D., mirusios (duomenys neskelbtini)., sūnus. 2018 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2220-214/2018 neterminuotai apribota tėvo valdžia V. P., nepilnamečio sūnaus A. D. atžvilgiu. Nepilnamečiui A. D. nustatyta nuolatinė rūpyba, jo rūpintoja paskirta B. Ž..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011).

Byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad B. Ž. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes ji po savo dukters mirties akivaizdu, jog jautė didelį emocinį skausmą, o dėl teisinių žinių stokos nežinojo, jog reikia ne tik atlikti palikimo priėmimo veiksmus, tačiau ir kreiptis į teismą dėl rūpybos nustatymo nepilnamečiam anūkui. Teismo sprendimu B. Ž. paskirta A. D. rūpintoja atliko aktyvius veiksmus, kreipdamasis su pareiškimu į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėja elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atliko visus būtinus veiksmus savo rūpintinio teisės į palikimą įgyvendinimui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad D. D. būtų sudariusi testamentą. Palikėjos kitas sūnus – M. D. - palikimo atsisakė.

Teismo nustatyti duomenys yra pakankami išvadai, kad atnaujinus A. D. terminą palikimui priimti, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Prieštaravimų, kad pareiškėjos rūpintiniui būtų atnaujintas terminas priimti palikimą, negauta. Byloje nėra jokių duomenų apie kitus į palikimą pretenduojančius asmenis. Nustačius šias aplinkybes, įstatyme numatytas terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Atnaujinus terminą bus apgintos nepilnamečio vaiko teisės priimti palikimą.

Dėl teismo leidimo išdavimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, todėl teismo leidimas pareiškėjų nurodytiems veiksmams atlikti būtinas.

Kaip minėta, A. D. rūpintoja po jo motinos D. D. mirties paskirta pareiškėja B. Ž.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštaravo, kad teismo leidimas pareiškėjai B. Ž. nepilnamečio vaiko A. D. vardu priimti paveldėtą turtą būtų išduodamas tik pagal turto apyrašą.

Kadangi asmuo, priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (CK 5.52 straipsnis), teismas, spręsdamas klausimus, liečiančius nepilnamečių vaikų teises, turi vadovautis išimtinai vaikų interesais (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos apžvalgoje AC-35-1 „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ nurodė, jog tinkama teismų praktika pripažintina, sprendžiant klausimą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu išdavimo, nustatyti, kad palikimas priimtinas pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko interesus, į tai, jog ateityje gali paaiškėti ir palikėjo kreditorių, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir pareiškėjai išduotinas teismo leidimas nepilnamečio A. D. vardu priimti palikimą, atsiradusį po D. D. mirties pagal turto apyrašą (CK 5.53 straipsnis), kadangi palikimo pagal apyrašą priėmimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, nes įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti A. D., gim(duomenys neskelbtini)., atstovaujamam rūpintojos B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos D. D. mirties (mirties data (duomenys neskelbtini).).

Išduoti teismo leidimą B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., nepilnamečio vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini)., vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos D. D. mirties pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.