Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-2873-1163/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20416-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.10; 2.6.10.5; 3.2.6.1.

2022 m. rugsėjo 13 d.

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei I. V., atsakovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei J. J., trečiajam asmeniui, nepareiškančiam savarankiškų reikalavimų, D. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), dėl turtinės žalos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškinys atmetamas.

I. Ieškovės reikalavimai, argumentai

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) ieškinys, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė) 1 490,46 Eur turtinę žalą, 237,17 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje bei dublike ieškovė nurodė, kad 2018 m. gruodžio 23 d., nutrūkus elektros energijos tiekimui, adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui – elektronikos įrenginiams. Įvykio metu minėtas turtas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal draudimo išmokos apskaičiavimo aktą apskaičiavo, kad jos apdraustam turtui padaryta žala sudaro 5 452,91 Eur, prietaisų patikros išlaidos sudaro 21 Eur ir išmokėjo draudėjui 5 473,91 Eur dydžio draudimo išmoką. Elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), tiekia atsakovė, kuri turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į įrenginių nusidėvėjimą, sudaro 1 490,46 Eur. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad prietaisų gedimo priežastis – įtampos šuoliai.

3. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 23 d., nutrūkus elektros energijos tiekimui, vėliau ją atnaujinus, tačiau atsiradus viršįtampiams ir įtampos pertrūkiams, adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui – elektronikos įrenginiams. Įvykio metu minėtas turtas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Atsakovė turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Vartotojo atsakomybė nenustatyta, nes prietaisai sugedo ne juos eksploatuojant, o po elektros tiekimo gedimo. Apdraustam turtui padaryta žala įvertinta 5 473,91 Eur suma. Ieškovė žalą patyrusiam asmeniui išmokėjo minėtą sumą. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi neužtikrino kokybiškos elektros energijos tiekimo paslaugos, dėl netinkamos kokybės elektros energijos tiekimo paslaugos atsirado turtinė žala; atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo rezultatas. Ieškovė reikalauja taikyti subrogaciją ir priteisti iš atsakovės kaip iš asmens, atsakingo už žalos atsiradimą 1 490,46 Eur turtinę žalą ir 237,17 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo reikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Atsiliepimo, nesutikimo su ieškiniu argumentai

4. Atsakovė pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį bei tripliką. Tiek ieškinyje, tiek triplike nurodė, kad su su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2013 m. gegužės 16 d. K. M. ir akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis), pagal kurią tiekėjas teikia elektros energiją, o klientas ją perka. 2018 m. gruodžio 23 d. klientui, gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas nuo 22 val. 10 min. iki 22 val. 55 min., dėl 10 kV kabelio (duomenys neskelbtini) linijoje gedimo. Šio gedimo iš anksto numatyti ir įspėti vartotojus nebuvo galima. Trečiajam asmeniui priklausančių įrenginių gedimai negali būti elektros tiekimo gedimo pasekmė, nes nėra nustatyta, kad atnaujinant elektros tiekimą, būtų pažeistos elektros tiekimo sąlygos.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad elektros tiekimo pertrūkio neneigia, tačiau nesutinka, kad tai galėjo būti priežastis, dėl kurios sugedo trečiajam asmeniui priklausantys elektronikos įrenginiai. Gedimo priežasties iš anksto numatyti ir įspėti vartotojus nebuvo galima. Gedimas likviduotas ir elektros energijos tiekimas vartotojams atnaujintas. Elektros energijos tiekimas buvo nutrūkęs 1 600 vartotojų, daugiau pretenzijų dėl patirtų nuostolių negauta. Ieškovė į bylą nepateikė defektinių aktų, kuriuose įrangos gedimo priežastis būtų nustatyta kvalifikuotų specialistų bei nepateikia įrodymų, jog turto gedimo priežastis buvo gedimas skirstomajame elektros tinkle. Elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Gedimai gali įvykti ne tik operatoriaus valdomame elektros skirstomajame tinkle, tačiau ir vartotojo vidaus tinkle, už kurio įrengimą atsakovė nėra atsakinga. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog vartotojas tinkamai vykdė sutarties, teisės aktų nuostatas ir atitinkamos apsaugos vartotojo vidaus tinkle įvykio metu buvo sumontuotos, taip pat nepateikė įrodymų apie pastarųjų suveikimą. Į bylą ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kuriems esant būtų galima spręsti, kad nuostoliai kilo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų, kiti argumentai netenka teisinės reikšmės. Įtampos šuolį patvirtina tik trečiojo asmens ir liudytojo, kurie neturi specialiųjų žinių tokiai išvadai pateikti, liudijimai.

III. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, argumentai

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. M., pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2018 m. gruodžio 23 d. elektra jos namuose (duomenys neskelbtini), buvo dingusi kelis kartus. Atsinaujinus elektros tiekimui pastebėjo, kad neveikia kai kurie elektronikos įrenginiai: nepertraukiamo maitinimo šaltinis (upsas), per jį prijungtos vaizdo kameros, duomenų saugyklos, monitorius. Kreipusis dėl prietaisų taisymo buvo nustatyta gedimo priežastis – įtampos šuolio pasekmė. Atsakovė apie elektros tiekimo gedimą buvo informuota, tačiau priežasčių nenurodė. Būstas buvo draustas ieškovės, todėl kreipėsi dėl sugadinto turto. Draudimo išmoką gavo.

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad sugedo jautriausi prietaisai, kurie turėjo palaikyti nuolatinį elektros tiekimą.

8. Teismo posėdyje 2022 m. gegužės 26 d. buvo apklaustas liudytojas K. M.. Liudytojas paaiškino, kad jis taip pat gyvena name (duomenys neskelbtini), ir jis sudarė sutartį su atsakove, kaip elektros energijos tiekėja. Elektros tiekimas name 2018 m. gruodžio 23 d. buvo nutrūkęs keletą kartų. Po elektros tiekimo atstatymo nebeveikė eilė elektronikos prietaisų: nepertraukiamo maitinimo šaltinis (upsas), per jį prijungtos vaizdo kameros, duomenų saugyklos, monitorius. Kai tai pastebėjo, kreipėsi dėl prietaisų remonto, tačiau buvo nustatyta, kad gedimai įrenginius sugadino nepataisomai dėl įtampos šuolių. Jo nuomone, įrenginiai sugedo dėl viršįtampių atnaujinant elektros tiekimą, bet jis nėra specialistas, galintis tai patvirtinti. Elektros tiekimas trūkinėja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2013 m. gegužės 16 d. atsakovė (ankstesnis pavadinimas akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)) ir K. M. sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė įsipareigojo tiekti klientui galiojančius standartus ir norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančią, kokybišką elektros energiją į namą, esantį (duomenys neskelbtini), o klientas įsipareigojo atsiskaityti už patiektą elektros energiją, užtikrinti tinkamą jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų būklę, įrenginių įrengimą pagal teisės aktų reikalavimus ir saugų jų eksploatavimą (sutarties 4, 7 punktai, 11.8 punktas). 2018 m. rugsėjo 16 d. ieškovė ir trečiasis asmuo D. M. (draudėjas) sudarė Būsto draudimo sutartį (toliau – Būsto draudimo sutartis), pagal kurią laikotarpiui nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d. apdraudė turtą, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Elektros energijos tiekimas adresu (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas 2018 m. gruodžio 23 d. nuo 22 val. 10 min. iki 22 val. 55 min., kai sugedo 10 kV kabelis (duomenys neskelbtini). Draudikui informacija apie draudiminį įvykį pateikta 2019 m. sausio 7 d. 2019 m. vasario 18 d. pagal draudėjo draudikui pateiktus duomenis, sudarytas nuostolio ir draudimo sumos apskaičiavimas, kuriame nurodoma, kad yra sugadinti: nepertraukiamo maitinimo šaltinis (upsas) Orvaldi 3000rt, 2 kameros D link, kroviklis, monitorius, serveris Sonylogi rs815, serveris HP DL160, ir kita elektroninė įranga: SSD 240gb, HDD Seagate 8tb, HDD WD 3TB ir HDD Seagate Skyhawk 4TB.

10. Prekės remonto talonuose, išduotuose uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovė pateikė į bylą kaip defektinius aktus (Nr.K1937730, K1945596, K1985772, K1957750, K1989616, K1954683) nurodytas gedimo aprašymas – neveikia, po įtampos šuolio, taip pat nurodyta, jog nepertraukiamo maitinimo šaltinis (upsas) Orvaldi 3000rt, pateiktas remontui 2019 m. sausio 21 d., sudegęs – išsprogę galios puslaidininkai bei detalės aplink juos, neveikia valdymas, įrenginys nereaguoja į valdymo mygtukus, remontas netikslingas; serveris Sonylogi rs815 ir kita elektroninė įranga: SSD 240gb, HDD Seagate 8tb, HDD WD 3TB ir HDD Seagate Skyhawk 4TB, pateikti remontui 2019 m. sausio 21 d., nurodoma, kad remontas netikslingas; serveris HP – remontas netikslingas; kamera D-link DCS-4701E – remontas netikslingas; kamera D-link DSC-6511 – remontas netikslingas. Taip pat į bylą pateiktas 2019 m. sausio 17 d. AGservice raštas dėl buitinių prietaisų patikros Nr. UZ190107916, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus prietaisą VIDO UR236F39BG, nustatyta, kad dėl viršįtampio reikia keisti pagrindinę plokštę, tačiau detalės netiekiamos.

11. Ieškovė pripažino aukščiau nurodytų elektronikos prietaisų gedimus draudžiamuoju įvykiu ir 2019 m. vasario 19 d. išmokėjo draudėjui trečiajam asmeniui 5 452,91 Eur draudimo išmoką patirtai žalai atlyginti.

12. 2019 m. kovo 22 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl draudimo išmokos, atskaičius įrenginių nusidėvėjimą, atlyginimo. Atsakovė atsisakė atlyginti draudimo išmoką.

13. Energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartimi energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.386 straipsnio 2-3 dalys). Byloje nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 23 d. nuo 22.10 val. iki 22.55 val. dėl 10 kV kabelio gedimo linijoje (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas namui adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė iš anksto numatyti ir įspėti vartotojų apie gedimą negalėjo, tačiau atsiuntė pranešimus apie nustatytą gedimą (22.17 val.) ir pašalintą gedimą (23.04 val.). Gedimas likviduotas ir elektros energijos tiekimas vartotojams atnaujintas. Atsakovės atstovė pateikė į bylą elektros tiekimo (duomenys neskelbtini) mikrorajone schemą, kurioje nurodoma, kurioje tiksliai vietoje buvo nustatytas elektros gedimas.

14. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje ir atitinkamai Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau–Taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1-231) 135 punkte nustatyta teisė atsakovei nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą vartotojams be išankstinio įspėjimo, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus.

15. Taisyklių 85.1 punktas nustato, jog nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Pagal Taisyklių 50.4 punktą, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Standartas nustato, jog elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Esant normaliam režimui maitinimo įtampos kritimai neturi viršyti minimalios įtampos UN ±10; visuotinai priimtina, kad kryčio pradžios slenkstis yra lygus 90 proc. nominalios įtampos; viršįtampio pradžios slenkstis lygus 110 proc. nominalios įtampos.Pagal Standarto ir kitų elektros energijos tiekimo kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus numatyta, kad normaliomis veikimo sąlygomis tikėtinų įtampos kryčių skaičius per metus gali būti nuo kelių dešimčių iki vieno tūkstančio ir jų paskirstymas per metus gali būti labai netolygus. Standarto nuostatos numato, kad staigiuosius įtampos pokyčius ar kryčius, kurie trunka tik dalis ar net šimtąsias dalis sekundės, gali sukelti tiek gedimai vartotojo ar bendrajame skirstomajame ar perdavimo elektros tinkle, tiek vartotojo vidaus ar lokaliajame tinkle įjungiamos apkrovos. Taigi, galima spręsti, kad viršįtampių buvimas elektros energijos skirstomajame tinkle pats savaime nėra neteisėtas, o leistinos įtampos svyravimo ribos yra nustatytos Standarte.

16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. gegužės 16 d. tarp atsakovės (tuo metu – akcinės bedrovės (duomenys neskelbtini)) ir K. M. sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo: atlyginti klientui patirtus tiesioginius nuostolius, kai del tiekėjo kaltes klientui nutraukiamas ar ribojamas elektros tiekimas arba iki nuosavybes ribos tiekiama nekokybiška elektros energija. Tačiau tiekėjas neatsako už elektros tiekimo patikimumą bei jos kokybę, kai tai ivyksta del stichiniu gamtos reiškiniu (potvynio, perkunijos, apšalo, audros ir pan.), gaisro, trumpuju jungimu gretutiniame tinkle (kai tiekimas atstatomas automatikos pagalba), trečiųjų asmenų veiksmų (elektros įrenginiu vagystės ar gadinimo ir pan.), tiekimo sutrikimų, įvykusių del blogos eksploatacijos ar gedimu klientui arba trečiajai šaliai priklausančiame elektros tinkle, kai elektros energijos nutraukimo trukme neviršija klientui suteiktos aprūpinimo elektros energija patikimumo kategorijos ir teises aktuose nustatytais atvejais (Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 10.5 punktas).

17. Sutartyje klientas K. M. įsipareigojo atsižvelgiant į suteiktą aprūpinimo elektros energija patikimumo kategoriją, tureti tinkamai įrengtas technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo, apribojimo ar kitokio sutrikdymo, o pastarajam ivykus – imtis priemoniu nuostoliams išvengti ar juos sumažinti, taip pat atitinkamai apsaugoti savo elektros tinklus, kitokius irenginius ir prietaisus atitinkama apsauga. Elektros energijos tiekimo nutraukimu laikomi tie atvejai, kai elektros energijos tiekimas kliento objektui nutraukiamas iš visų įrengtų elektros energijos kliento objektui tiekiančių elektros linijų (Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 11.8 punktas).

18. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d. namas (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas ieškovės Būsto draudimu pagal būsto draudimo liudijimą. Atsakovė 2018 m. gruodžio 23 d. 22.10 val. nustatė elektros energijos tiekimo gedimą, gedimas buvo pašalintas mažiau nei po dviejų valandų 22.55 val.

19. Iš į bylą pateiktų prekės remonto talonų bei patikros aktų matyti, kad 2019 m. sausio 21 d. remontui buvo pateikti elektroniniai prietaisai: televizorius, nepertraukiamo maitinimo šaltinis (upsas) Orvaldi 3000rt, 2 kameros D link, kroviklis, monitorius, serveris Sonylogi rs815, serveris HP DL160, ir kita elektroninė įranga: SSD 240gb, HDD Seagate 8tb, HDD WD 3TB ir HDD Seagate Skyhawk 4TB. 2019 m. sausio 22 d. prekės remonto talonuose (defektiniuose aktuose) Nr. K1937730, K1945596, K1985772, K1957750, K1989616, K1954683 ir 2019 m. sausio 17 d. AGservice rašte dėl buitinių prietaisų patikros Nr. UZ190107916 nurodoma, kad įrenginių remontas negalimas/neekonomiškas.

20. Byloje liudytoju apklaustas K. M. paaiškino, kad visi minėti elektronikos įrenginiai sugedo būtent po elektros energijos tiekimo atnaujinimo 2018 m. gruodžio 23 d. vakare dėl linijoje atsiradusio viršįtampio. Liudytojas patvirtino, kad jis nėra specialistas ir viršįtampio išmatuoti neturi galimybės. Dėl įrenginių remonto kreipėsi į specializuotus servisus, bet įrenginiai buvo sugadinti nepataisomai.

21. Teismo vertinimu, liudytojo pateikti paaiškinimai patvirtina aplinkybes, kad elektronikos įrenginiai buvo sugadinti nepataisomai, tačiau sugadinimo priežastis ir laikas nėra tiksliai užfiksuoti bei patvirtinlti. Teismas pažymi, kad dėl įrenginių remonto buvo kreiptasi praėjus beveik mėnesiui laiko (2019 m. sausio 21 d.) po minėto elektros energijos tiekimo gedimo, be to, kaip nurodo trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį, elektros energijos tiekimas yra buvęs nutrūkęs ir vėliau.

22. Ieškovė pripažino elektros prietaisų gedimą draudiminiu įvykiu ir išmokėjo draudėjams 5 452,91 Eur draudimo išmoką 2019 m. vasario 19 d. 2019 m. kovo 22 d. pretenzija ieškovė kreipėsi į atsakovę, reikalaudama iš atsakovės 1 490,46 Eur žalos atlyginimo, atsižvelgiant į įrenginių nusidėvėjimą, bei nurodydama, kad atsakovė yra atsakinga dėl draudėjams priklausančių įrenginių gedimo, įvykusio 2018 m. gruodžio 23 d., tačiau atsakovė žalos neatlygino.

23. Atsakovei atsisakius atlyginti ieškovės nurodytą žalą, ši kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas prašomos priteisti žalos atlyginimo dydis. Atsakovė motyvuoja nesutikimą su ieškiniu tuo, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų, susijusių priežastiniu ryšiu su draudėjams kilusia žala, todėl iš jos negali būti priteistas ieškovės nurodytas žalos atlyginimas.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 1 490,46 Eur turtinės žalos atlyginimą

24. Pagal CK 6.1015 straipsnį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius bei yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

26. Pagal CK 6.383 straipsnį, 6.386 straipsnį, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 50.4 punktą elektros energijos tiekėja įsipareigoja elektros energijos vartotojams teikti kokybišką elektros energiją.

27. Teismų praktikoje, susiformavusioje analogiškose bylose, išaiškinta, kad siekiant įrodyti atsakovės (elektros energijos tiekėjos) civilinės atsakomybės sąlygas, privaloma nustatyti priežastinį ryšį tarp elektros tiekėjos neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Priežastinio ryšio sąlyga šios kategorijos bylose yra reikšminga, nes netinkamos elektros kokybės tiekimas savaime neįrodo elektros įrenginio gedimo priežasties, o pagal CK 6.247 straipsnį gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, lėmusiais asmens civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nukentėjusiam asmeniui nuostoliai būtų atsiradę dėl kaltininko neteisėtų veiksmų (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2100-567/2021, 24 punktas).

28. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad šios kategorijos bylose dėl žalos atlyginimo už netinkamos elektros kokybės tiekimu padarytą žalą energijos naudotojo elektros prietaisams priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, nekonkrečiais defektiniais aktais ir kitais įrodymais, kurie tiesiogiai negali patvirtinti elektros įrenginių sugedimo konkrečios priežasties ir laiko (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2100-567/2021, 24 punktas, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutaris civilinėje byloje Nr. e2A-1397-921/2021).

29. Ieškovė nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog, veikdama kaip rūpestingas ir atsakingas subjektas, atnaujinusi elektros energijos tiekimą vartotojui, privalėjo įsitikinti elektros energijos kokybe.

30. Teismas pažymi, kad nei iš Elektros elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, nei iš Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo neišplaukia atsakovės pareiga nepertraukiamai tiekti elektros energiją. Atsakovė sutartimi nebuvo įsipareigojusi atlyginti bet kokius nuostolius, atsiradusius dėl elektros energijos nutrūkimo. Elektros elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 24 punkte buvo nustatyta, kad atsakovė turi teisę sustabdyti savo prievolių vykdymą, taip pat nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą ar persiuntimą Taisyklėse bei kituose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka. Įstatymo 71¹ straipsnio 2 dalyje, taip pat Taisyklių 135 punkte numatyta, kad atsakovė turi teisę nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą vartotojams be išankstinio įspėjimo tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus, taip pat esant kitoms įstatyme išvardytoms aplinkybėms. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad elektros linijos gedimas įvyko dėl neteisėtų ar nerūpestingų atsakovės veiksmų. Taigi, elektros energijos tiekimo nutrūkimas pats savaime nepatvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

31. Ieškovė, prašydama priteisti žalos atlyginimą, nurodė, kad ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl elektros įtampos svyravimų. Teismas pažymi, kad viršįtampių buvimas elektros energijos skirstomajame tinkle pats savaime taip pat nėra neteisėtas. Taisyklių 50.4 punkte nurodyta, jog elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Lietuvos standartas LST EN 50160:2010) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Minėtas standartas nustato, jog elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai ir viršįtampiai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta ar užfiksuota duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad atsakovės tinkle buvo neleistini elektros įtampos svyravimai.

32. Ieškinio motyvai grindžiami ieškovės į bylą pateiktais prekės remonto talonais (defektavimo aktais), kuriose nenurodyta konkreti įvyko data, dėl kurio atsirado gedimai, bei tuo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nebuvo fiksuota viršįtampių svyravimo ieškinyje nurodytą dieną.

33. Ieškovė turi įrodyti aplinkybes, patvirtinančias jos nurodytas aplinkybes, t. y., kad 2018 m. gruodžio 23 d., po elektros tiekimo atnaujinimo, buvo fiksuoti elektros įtampos svyravimai, sąlygoję elektronikos įrenginių gedimus. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kada tiksliai sugedo elektros prietaisai, dėl kurių buvo išmokėta draudimo išmoka (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Ieškovės į bylą pateikti defektiniai aktai nepatvirtina tikslių elektros įrenginių gedimo priežasčių ir laiko, bei priežastinio ryšio tarp elektros energijos tiekimo sutrikimo ir atsiradusios žalos, todėl atsakovei nekilo pareiga įrodinėti, jog žala atsirado ne dėl jos kaltės.

34. Tokiais atvejais, kai atsisakoma atlyginti draudėjo žalą, draudikė, siekdama paneigti tokį atsisakymą (kompensuoti draudėjams išmokėtas draudimo išmokas) už sugadintus elektros įrenginius ar jų dalis, turi teisę prašyti teismo skirti ekspertizę elektros įrenginių gedimo priežastims ir laikui nustatyti, kadangi elektros prietaisų gedimų priežasčių ir laiko nustatymas reikalauja specialių žinių. Panašiais atvejais tik kvalifikuotų konkrečių elektros įrenginių srities ekspertų išvados galėtų patvirtinti ieškinio pagrindą ir priežastinį ryšį su nuostoliais (CPK 178 straipsnis, 212 straipsnis; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2100-567/2021, 33 punktas). Ieškovė, kuri yra profesionalus draudimo teisinių santykių subjektas, neprašė teismo skirti ekspertizę elektros įrenginių gedimo priežastims nustatyti. Ieškovės pateiktuose įrodymuose nenurodyta konkreti elektronikos įrenginių gedimo priežastis, kurią lėmė atsakovės netinkamos kokybės patiekta elektros energija, ir laikas.

35. Elektros prietaisų gedimo priežasties nustatymas reikalauja specialiųjų žinių. Ieškovės pateiktuose įrodymuose (patikros akte, prekės remonto talonuose) nenurodyta tiksli elektros įrenginių gedimo priežastis, įrenginiai remontui pateikti praėjus beveik mėnesiui nuo užfiksuoto elektros tiekimo gedimo (2019 m. sausio 21 d.), todėl teismas sprendžia, jog nėra įrodyta, kad visi sugedę elektros įrenginiai buvo apžiūrėti kvalifikuotų ir specialių žinių turinčių ekspertų iš karto po pranešimo apie įvykį.

36. Ieškovės argumentai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų grindžiami prielaidomis – ji nepateikė įro-dymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog draudėjo elektronikos įrenginiai sugedo dėl atsakovės netinkamo elektros energijos tiekimo, sutartinių santykių su elektros energijos vartotojais ar teisės aktų pažeidimų. Ieškovei neįrodžius neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsakovės veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio su draudėjui kilusia žala, ieškinys atmetamas, nenustačius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246-6.249 straipniai).

37. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą, netenkinami ir išvestiniai reikalavimai dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo ieškovės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Atmetus byloje pareikštą ieškinį teismas nepriteisia ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė nepateikė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

39. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl turtinės žalos priteisimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.