Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-21-547/2011 pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pagal atsakovės J. B. priešieškinį ieškovui T. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo „Swedbank“, AB.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodydamas, jog J. B. su dukra uzufrukto teisėmis gyvena T. B. priklausančiame bute. Mergaite yra tinkamai rūpinamasi, jai sudarytos tinkamos buitinės ir moralinės gyvenimo sąlygos. Ieškovas nesikreipė į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl bendravimo problemų ir trukdžių bendrauti su dukra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, netikslinga nustatyti detalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Varėnos rajono apylinkės teismas 2011-04-12 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

1) T. B. ir J. B. (Č.), santuoką, įregistruotą 2001-04-20 Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.20, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę - ,,B.“, atsakovei - ,,Č.“;

3) nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka;

4) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo U. K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra jos motinos J. B. gyvenamoji vieta;

5) padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą:

- ieškovui T. B., asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti: 0,0591 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr.3883/0003:338 (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurio vertė 1129 Lt; svetainės sekciją 3000 Lt vertės; televizorių ,,Samsung“ su namų kino sistema 4000 Lt vertės, elektrinį virdulį ,,Philips“ 200 Lt vertės; T. B. individualios įmonės 1/2 dalį vertės padidėjimo už laikotarpį nuo santuokos sudarymo 2001-04-20 iki santuokos nutraukimo – 137925,63 Lt, iš viso turto už 146254,63 Lt;

- atsakovei J. B. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti: prieškambario spintą su stumdomų durų sistema – 1800 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą su įranga (garų surinktuvu, mikrobangų krosnele ,,LG“) – 4000 Lt vertės, šaldytuvą ,,Samsung“ – 1200 Lt vertės, dujinę viryklę ,,Mastercook“ – 1000 Lt vertės, plaunantį siurblį ,,Thomas“ – 1600 Lt vertės, skalbimo mašiną ,,Gorenje“ – 1600 Lt vertės, T. B. individualios įmonės 1/2 dalį vertės padidėjimo už laikotarpį nuo santuokos sudarymo 2001-04-20 iki santuokos nutraukimo – 135054,63 Lt, iš viso už 146 254,63 Lt;

- nepilnamečio vaiko U. K. B. kambario baldus: rašomąjį stalą su spintele – 690 Lt vertės, spintelę, komodą 2 vnt.- 900 Lt vertės ir spintą (stumdomų durų sistema) – 3700 Lt priteisti J. B., neišmokant kompensacijos ieškovui;

- nustatyti, kad ieškovas T. B. ir atsakovė J. B. (Č.) yra solidarūs skolininkai „Swedbank“, AB iki kol bus įvykdyti skoliniai įsipareigojimai pagal 2007-03-22 Vartojamąją paskolą Nr.07-027868-VA; 2007-06-20 Vartojamąją paskolą Nr.07-063100-; ir 2007-10-15 paskolą su nekilnojamojo turto įkeitimu Nr.07-115118-FA;

- priteisti iš T. B. 3772 Lt žyminio mokesčio ir 52,61 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei;

- priteisti iš J. B. 3988 Lt žyminio mokesčio ir 52,61 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į šalių paaiškinimus bei tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo santuokinę neištikimybę, atsakovė posėdyje nurodė, kad ji šiuo klausimu neteiks jokių įrodymų, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovo neištikimybės, nes byloje nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo neištikimybę. Atsakovė neįrodė ieškovo neištikimybės, nes šią aplinkybę įrodinėjo tik savo paaiškinimais ir teismui nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad ieškovas buvo neištikimas. Byloje nebuvo pateikta įrodymų ir apie ieškovo girtavimą, aplinkybių, sudarančių pagrindą nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl to, kad jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Byloje neginčytinai yra nustatyta ir šias aplinkybes pripažįsta abi šalys, kad ieškovas išėjo iš namų, kurie jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė visą laiką iki šiol gyveno ieškovo bute kartu su nepilnamete dukra. Ieškovas mokėjo ir moka išlaikymą dukrai, bendravo su ja, mokėjo bankui paimtus kreditus, buto komunalinius ir kitus mokesčius (2 t., b.l.16-18,). Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas daugiau kaip vienerius metus visiškai nesirūpina šeima. Teismas objektyviai vertindamas visus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl šiuo atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atveju, vadovaujantis LR CK 3.61 str. 3 d. Atsakovė priešieškinyje yra pareiškusi reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ji nurodė, kad gyvendama santuokoje su ieškovu aštuonerius metus dėl jo elgesio patyrė didelį pažeminimą, pažeistas jos orumas. Blogėjant santykiams, patyrė didelę įtampą, pradėjo blogai miegoti ir prarado daug svorio, pablogėjo jos sveikata. Atsakovė prašė priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. LR CK 3.70 str. 2 d. nurodoma, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau teismui padarius išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo negali būti tenkinamas. Tarp šalių nekilo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas neprieštarauja, kad mergaitė liktų gyventi su motina, su kuria ją sieja artimas ir glaudus ryšys, todėl teismas padarė išvadą, jog, atsižvelgiant į šalių poziciją, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, nepilnametės dukters U. K. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. B., nes byloje nenustatyta duomenų, trukdančių nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina. Pagal LR CK 3.71 str. 1 d., jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2008-12-12 duomenimis butas ,esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. B. 1995-09-11 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (1 t., b.l.121-122). Minėtas butas yra T. B. asmeninė nuosavybė. Uzufrukto nustatymas yra susijęs su sutuoktinio, kuris yra gyvenamosios patalpos savininkas, nuosavybės teisių ribojimu. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nei ieškovas, nei atsakovė neturi kito gyvenamojo būsto, kuris asmenine ar bendrąja jungtine nuosavybe priklausytų šalims. Teismas nurodė, jog uzufrukto nustatymas atsakovei ir jos dukrai ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Mergaitė nuo gimimo gyvena šiame bute, jai tai yra įprasta namų aplinka. Atsakovė nurodė, kad mergaitė išgyvena dėl tėvų skyrybų, tad prireikus keisti ir gyvenamąją vietą vaikui būtų padaroma dar didesnė moralinė žala. Byloje nustatytais įrodymais patvirtinama, kad atsakovės turtinė padėtis yra tokia, jog ji įsigyti nekilnojamąjį turtą šiuo metu neturi galimybių. Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašymas nustatyti uzufrukto turinį nepagrįstas, kadangi CK 4.144 str. nustatyta, jog uzufruktorius (šiuo atveju atsakovė J. B.) privalo išlaikyti ir remontuoti uzufrukto objektą, kiek tai būtina jo normaliai būklei užtikrinti (1dalis), privalo mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas (2 dalis), todėl atsakovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo tenkintinas ir tai labiausiai atitiks nepilnametės dukters interesus. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo: 0,0591 ha žemės sklypą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini); baldus ir buitinę techniką: prieškambario spintą su stumdomų durų sistema – 1800 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą su įranga – garų surinktuvu, mikrobangų krosnele ,,LG“ – 4000 Lt vertės, šaldytuvą ,,Samsung“ – 1200 Lt vertės, dujinę viryklę ,,Mastercook“ 1000 Lt vertės, plaunantį dulkių siurblį ,,Thomas“ 1600 Lt vertės, skalbimo mašiną ,,Gorenje“ 1600 Lt vertės, svetainės sekciją 3000 Lt vertės, televizorių ,,Samsung“ su namų kino sistema 4000 Lt vertės elektrinį virdulį ,,Philips“ 200 Lt vertės. Iki santuokos sudarymo ieškovas jau turėjo sukūręs T. B. individualią įmonę, kuri yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Teismas nustatė, jog atsakovė siekia pasidalinti įmonės vertės padidėjimą, vadovaudamasi CK 3.88 str. 1 d. 4 p. Ši įstatymo norma nurodo, kad jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Atsakovė, pateikdama priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, nebuvo pateikusi įmonės įvertinimo, todėl savo reikalavime suformulavo, kad prašo priteisti preliminariai 0,60 ct įmonės vertės padidėjimo. Teismas pažymėjo, jog atsakovė pateikė teismui nepriklausomo auditoriaus išvadą, kurioje yra nurodytas įmonės vertės pasikeitimo skaičiavimas. Auditorė, atlikusi ieškovo pateiktų buhalterinių dokumentų vertinimą, padarė išvadą, jog T. B. individualios įmonės vertės pasikeitimas (padidėjimas) 2009-12-31 sudaro 352860,14 Lt. Atsakovė prašė vertinti jos pateiktą išvadą ir atitinkamai priteisti pagal jos pateiktą reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad, dalijant sutuoktinių turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo gali būti taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas. LR CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ir įpareigojimas, taikant šeimos įstatymus, užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių įtakos; būtina nepilnamečiams vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra užtikrintos nepilnamečio ginčo šalių vaiko tinkamos gyvenimo sąlygos, nes jai ir jos motinai yra nustatytinas uzufruktas naudotis ieškovo butu iki vaiko pilnametystės, jai paliktini ir neįtrauktini į dalintinus, visi vaikui skirti baldai. Be to atsakovei priteistina įmonės vertės padidėjimo 1/2 dalies dydžio piniginė kompensacija, kuri taip pat užtikrins nepilnamečio vaiko interesus. Vaikui yra priteistas išlaikymas, kuris taip pat užtikrins vaiko išlaikymą iki jo pilnametystės. Kadangi individuali įmonė yra asmeninė T. B. nuosavybė, tad ji negali būti dalinama, o padalinama tik jos vertės padidėjimas kiekvienam po 1/2 dalį. Įmonę dar iki santuokos įsteigė ieškovas. Jis visą laiką skyrė įmonės veiklai ir jos plėtojimui. Tai, kad ši įmonė plėtėsi, patvirtina ir atsakovės pateikta auditorės išvada. Teismas nurodė, jog šios aplinkybės rodo, kad ieškovo indėlis į įmonės veiklą yra žymiai didesnis nei atsakovės. Atsakovė pati paaiškino teismo posėdžio metu, kad įmonės veikla ji itin nesidomėjo, patardavo tik įmonės remonto, baldų pirkimo atvejais, tačiau įmonės valdymu, jos plėtra nesidomėjo ir nedalyvavo. LR Individualių įmonių įstatymo 8 str. 2 d. nurodo, kad individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Tai rodo, kad individualios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonės savininko turto, todėl teismas nurodė, kad kreditai, kuriuos paėmė T. B. ir J. B., gyvendami santuokoje, buvo paimti šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas nurodė, kad už paimtą kreditą buvo remontuojamas butas, buvo įsigyti baldai, buitinė technika, dalis pinigų buvo skirta šeimos pragyvenimui, kelionėms – poilsiui, nupirktas automobilis, kuris registruotas įmonės vardu, tačiau iš esmės visą laiką tarnavo šeimos poreikiams. Dalis kreditų buvo panaudota ir plečiant individualią įmonę. Tačiau įmonės gautas pelnas taip pat buvo naudojamas šeimos interesams: jos pragyvenimui. Teismas pažymėjo, jog atsakovė teigė, kad kreditai buvo paimti, tačiau ji nežino, kur buvo panaudoti ir laiko, kad jie nebuvo panaudoti šeimos interesais, tačiau teismas nurodė, kad atsakovė tokių teiginių neįrodė. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 1 d.). Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė buvimo santuokoje metu tapo solidariaisiais bendraskoliais kreditoriui „Swedbank“ AB. Solidarioji prievolė tarnauja kreditorių interesų apsaugai. CK 3.109 str. numato, kad bendra sutuoktinių civilinė atsakomybė atsiranda ir prievolė vykdoma iš bendro turto, kai sandoris sudarytas vieno sutuoktinio ir šis sandoris sudarytas šeimos interesams tenkinti. Nutraukiant santuoką turi būti padalintas sutuoktinių turtas (CK 3.59 str.), tačiau sutuoktinių solidariosios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai – solidariosios prievolės subjektai. Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raštišku visų sutarties šalių susitarimu (CK 6.192 str. 4 d.). Kreditorius „Swedbank“ AB atsiliepime yra nurodęs, kad nesutinka, jog prievolės, kylančios iš tarp banko ir ieškovo ir/ar atsakovo sudarytų sutarčių būtų dalijamos ar modifikuojamos, todėl teismas konstatavo, kad kreditoriui ieškovas ir atsakovė atsako solidariai iki kol bus įvykdyti skoliniai įsipareigojimai pagal kredito sutartis: 2007-03-22 Vartojamąją paskolą Nr.07-027868-VA; 2007-06-20 Vartojamąją paskolą Nr.07-063100-; ir 2007-10-15 paskolą su nekilnojamojo turto įkeitimu Nr.07-115118-FA (LR CK 3.26 str., 3.27 str., 3.35 str., 3.36 str., 3.60 str. 2 d., 3.70 str., 3.88 str., 3.92 str., 3.100 str., 3.170 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas T. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-04-12 sprendimą dalyje dėl T. B. individualios įmonės vertės nustatymo ir padalinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo nustatyti, kad T. B. individualios įmonės vertės padidėjimas už laikotarpį nuo santuokos sudarymo 2001-04-20 iki sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios 2009-02-16 yra vienas litas, šalims priteisiant po 1/2 vertės pokyčio t.y. 0,50 Lt; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir turto padalinimu, bei mano, kad teismas šioje byloje priėmė sprendimą, neįvertinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, netinkamai kvalifikuodamas ir vertindamas byloje buvusius įrodymus bei aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, bei įrodymų vertinimą, materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių dalintino turto balanso sudarymą. Apeliantas teigia, jog teismas, nustatydamas šalių turto balansą ir sprendime viršydamas pareikštus turtinius reikalavimus, netinkamai vertino byloje esančius duomenis bei pareikštus šalių turtinius reikalavimus (2 t., b.l. 197). T. B. pažymėjo, jog nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl T. B. individualios įmonės vertės pokyčio nustatymo. Atsakovės pateikta auditoriaus išvada dėl T. B. individualios įmonės vertės nustatymo 2011-03-29 posėdžio metu, kurio metu ji aiškiai nurodė, jog nors ir teikia auditoriaus išvadą, suvokia savo galimybę ir teisę tikslinti priešieškinį, tačiau atsisako jį tikslinti, palaikydama savo 2010-03-02 patikslintame priešieškinyje pareikštus turtinius reikalavimus, kurie įskaitant įmonės vertės pokytį, sudaro 19530 Lt. Šia savo valia, t.y. atsisakydama tikslinti reikalavimus, pareikštus patikslintame priešieškinyje, atsakovė papildomai patvirtino ir raštu (2 t., b.l. 197). Atsakovei atsisakius tikslinti savo turtinį reikalavimą, ginčas tarp šalių dėl įmonės vertės nustatymo pasibaigė, nes šalys sutiko dėl įmonė vertės pokyčio, kuris atsakovės buvo įvertintas 1 Lt. Teismui liko tik šalių neginčijama įmonės vertės pokytį padalinti šalims. Dėl teismo pareigos byloje nagrinėjant turtinius šalių reikalavimus apibrėžtumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010) nurodė, jog tais atvejais, kai nagrinėjama byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau tokioje byloje nesprendžiami su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susiję klausimai ir nėra nei vieno iš sutuoktinio teisių ir pareigų interesų gynimo tikslu teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Remiantis minėta išvada, teismui nebuvo pagrindo ir pareigos veikti savo iniciatyva, kadangi su vaiko teisėmis ir interesais susiję klausimai byloje buvo užtikrinti, t.y. užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė naudotis gyvenamuoju būstu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė pareikštus šalių turtinius reikalavimus dėl įmonės vertės nustatymo, kuris buvo įvertintas 1 Lt, be pagrindo nustatydamas didesnį įmonės vertės pokytį. Teismas, priimdamas sprendimą, negali remtis įrodymais, kurie nebuvo tiriami. Pirmosios instancijos teismas sprendime dalyje dėl įmonės vertės pokyčio nustatymo remiasi auditoriaus išvada, t.y. įrodymu, kuris byloje nebuvo tiriamas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog teikiant įrodymus dėl įmonės vertės nustatymo ieškovas buvo pasyvus. Ieškovas, ginantis byloje nuo konkrečiai apibrėžto turtinio reikalavimo, naudojo proporcingas priemones, t.y. neginčijo ir sutiko su 1 Lt dydžio įmonės vertės pokyčiu. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vertino auditoriaus išvadą, kurios pagrindu priėmė sprendimą dalyje dėl T. B. individualios įmonės vertės pokyčio, kurį auditoriaus išvados pagrindu įvertino 352860,14 Lt. LR Audito įstatymas nesuteikia auditoriams teisės atlikti įmonių vertės vertinimo. Asmenis, kurie teisės aktų pagrindu turi teisę vertinti verslą ir turtą nustato LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Verslo vertinimas nėra autoriaus kompetencija, todėl auditoriai negali pateikti teisingo, pagrįsto įmonės vertės vertinimo. Į bylą pateikta auditoriaus išvada laikytina nepagrįsta, neatitinkančia turto vertinimo įstatymo reikalavimų, todėl neturi jokios įrodomosios galios. Teismui padarius išvadas, jog dėl įrodymų pagrįstumo kyla abejonių, teismas turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir iš naujo atlikti įrodymų tyrimą. Šalių santuoka de facto pasibaigė 2009-02-16, t.y. nuo šios dienos šalys negyveno kartu, nevedė bendro ūko, todėl kiekvienos iš šalies po šio termino įgytas turas ir/ar priimti įsipareigojimai laikytini asmeniniu turtu, kuris į bendrą dalintiną turtą netrauktinas. Pirmosios instancijos teismas į minėtą aplinkybę neatsižvelgė, nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose aiškiai nurodė, jog nuo 2009-02-16 šalys gyvena skyriumi ir neveda bendro ūkio. Auditoriaus išvada dėl įmonės vertės skaičiuota 2009-12-31 dienai, nors šalys jau beveik metus nevedė bendro ūkio, gyveno skyrium. Apeliantas taip pat nesitinka su pirmosios instancijos sprendimu dalyje dėl įmonės vertės nustatymo, ir paneigiant teismo 2011-04-12 sprendimu nustatytą įmonės vertę, teikia naujus įrodymus, t.y. verslo vertintojo ataskaitą apie T. B. individualios įmonės vertę, paneigiančia auditoriaus išvados pagrindu teismo nepagrįstai nustatytą įmonės vertės pokytį (LR CK 3.88 str., 3.118 str. 1 d., LR CPK 382 str. 4 p.).

Atsakovė J. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama pripažinti T. B. reikalavimus nepagrįstais ir atmesti, paliekant galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-04-12 sprendimą. Nurodė, kad LR CPK 376 str. 1 d. nustato, kad teismas nagrinėjantis bylą, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Atsižvelgdamas į šeimos teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, būtinybę priimti teisingą sprendimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas (2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006) pažymėjo, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo. T. B. individuali įmonė yra ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl neturėdama galimybių pateikti teismui duomenų apie nutraukiant santuoką privalomą padalinti įmonės vertės padidėjimą nuo santuokos sudarymo iki jos nutraukimo, atsakovė teigia, jog buvo priversta nurodyti tik preliminarią 1 Lt vertės pasikeitimo sumą. 2011-02-12 gavus iš apelianto dokumentus, tinkamus įvertinti jo įmonės vertės pasikeitimą buvo atliktas įmonės vertės pasikeitimo skaičiavimas. Įvertinus tai, jog nei priešieškiniu, nei patikslintu priešieškiniu atsakovė neprašė bendrąja jungtine nuosavybe pripažinti ieškovo iki santuokos įgyto, o santuokos metu, kaip teigia ieškovas T. B., iš esmės pagerinto turto, buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad ieškovui lieka pelningai veikianti įmonė, nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažo boksas, esantis (duomenys neskelbtini), 0.0591 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), lengvasis automobilis RENAULT Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė mano, jog priimtas sprendimas yra tinkamas ir teisingas. T. B. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį neteikė duomenų, kurie jo manymu turėjo ar galėjo tinkamai parodyti įmonės vertės pokytį, todėl apeliaciniame skunde išdėstytas teiginys, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, t.y. tik susipažinusi su teismo 2011-04-12 sprendimu, yra nepagrįstas ir atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė sutuoktinių bendro turto balansą, konstatuodamas viso dalinamo turto vertę ir padalindamas turtą lygiomis dalimis tarp sutuoktinių.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių turto balansą ir sprendimu tenkindamas ieškinį ir priešieškinį iš dalies, neviršijo byloje pareikštų turtinių reikalavimų, nes dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas turto balansas, pagal turto rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.118 str., 3.119 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės pateikta auditoriaus išvada dėl T. B. individualios įmonės vertės pasikeitimo nustatymo (2 t., b.l. 157-158), nes ši išvada atiko Audito įstatymo reikalavimus ir numatytus audito tikslus - teisingai parodyti audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, nes buvo įvertinti duomenys 2001-04-20 (santuokos sudarymo) ir 2009-12-31 dėl piniginių lėšų likučio, ilgalaikio turto likučio ir trumpalaikio turto likučio, atimant skolas, ir gaunant įmonės vertės pokyčius – padidėjimą 393850,71 Lt. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ieškovo naujai pateiktą retrospektyvinį turto rinkos vertės nustatymą (3 t., b.l. 2-66), atliktą dėl T. B. individualios įmonės nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto (automobilio, įrengimų, baldų), kaip atskirų objektų, rinkos verčių nustatymą, nes nagrinėjamu atveju T. B. individualios įmonės vertės pokyčiams teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl piniginių lėšų likučio, kuris 2009-12-31 buvo 154814,63 Lt, trumpalaikio turto (tame tarpe prekių atsargos) 313124,08 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad auditoriaus išvada dėl T. B. individualios įmonės vertės pasikeitimo nustatymo (2 t., b.l. 157-158) buvo atlikta įvertinus įmonės sąskaitų planą (2 t., b.l. 160 - 165), skolų, pinigų išėmimo ir pinigų likučių, ilgalaikio ir trumpalaikio turto likučių duomenis (2 t., b.l. 166-171), pajamų ir pelno mokesčio deklaracijas (2 t., b.l.172-179), bendrojo žurnalo ir kasos duomenis (2 t., b.l. 180-194). Ta aplinkybė, kad atsakovė pateikė auditoriaus išvadą dėl T. B. individualios įmonės vertės nustatymo 2011-03-29 posėdžio metu, savaime nesudarė teisinio pagrindo atsakovei tikslinti priešieškinį dėl turtinių reikalavimų dalies, nes sutuoktinių bendro turto teisingo balanso sudarymas yra teismo pareiga, o šalys, įgyvendindamos dispozityvumo principą procese, teikia rašytinius įrodymus dėl turto verčių pokyčių. Ta aplinkybė, kad atsakovė pareiškė, kad neketina tikslinti priešieškinio ir keisti jo sumų (2 t., b.l. 197), nepanaikino teismo pareigos teisingai nustatyti viso dalinamo turto vertę, nes nagrinėjamu atveju teismas, tenkindamas šalių reikalavimus iš dalies, teisingai padalino turtą lygiomis dalimis tarp sutuoktinių.

Situacija, kai atsakovė pirmosios instancijos teisme pagal auditoriaus išvadą dėl T. B. individualios įmonės vertės pasikeitimo nustatymo (2 t., b.l. 157-158) netikslino savo turtinio reikalavimo, savaime nereiškė, kad ginčas tarp šalių dėl įmonės vertės nustatymo pasibaigė, nes auditoriaus išvada dėl T. B. individualios įmonės vertės pasikeitimo nustatymo parodė, kad įmonė vertės pokytis nebuvo 1 Lt, o sudarė padidėjimą 393850,71 Lt sumai, kuri teisingai buvo įtraukta į dalintino turto balansą, atsižvelgiant į tai, kad šios vertės pokyčio pirmosios instancijos teisme ieškovas nepaneigė kitais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas užtikrino abiejų šalių lygiateisiškumą ir rungimosi principą procese, nes neperžengė byloje pareikštų turtinių reikalavimų. Tai, kad teismas sudarė dalintino turto balansą pagal byloje surinktų įrodymų visumą, nereiškia, kad teismo nustatyti verčių pokyčiai peržengia bylos šalių turtinius reikalavimus, teismui tenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, teikiant įrodymus dėl įmonės vertės pokyčių nustatymo, ieškovas buvo pasyvus, nes tą patvirtina jo elgesys pirmosios instancijos teismo procese, neteikiant savarankiškų įrodymų dėl įmonės vertės pokyčių, atsižvelgiantį į šalių procesinę pareigą sąžiningai ir rūpestingai teikti įrodymus byloje, tuo užsitikrinant savo interesų ir teisių gynybą (LR CPK 7 str.). Situacija, kai ieškovas, turėdamas įmonėje 2009-12-31 - 154814,63 Lt piniginių lėšų likutį, 57731,20 Lt ilgalaikio turto, 313124,08 Lt trumpalaikio turto (tame tarpe prekių atsargų) ir 121819,20 Lt skolų, neteikė savarankiškų įrodymų dėl įmonės vertės, manydamas, kad teismas, sudarydamas dalintino turto balansą, patvirtins įmonei 1 Lt vertės pokytį, parodo, kad ieškovas nėra suinteresuotas teisingu įmonės vertės pokyčio nustatymu, nes ir apeliacinės instancijos teismui pateiktame retrospektyviniame turto rinkos vertės nustatyme pagal apelianto užsakymą (3 t., b.l. 2-66) buvo atliktas T. B. individualios įmonės nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto (automobilio, įrengimų, baldų), kaip atskirų objektų, rinkos verčių nustatymas, neatsižvelgiant į įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad jo naujai pateiktas retrospektyvinis turto rinkos vertės nustatymas (3 t., b.l. 2-66) yra verslo vertinimas, nes atskirų objektų įvertinimas neatspindi įmonės, kaip verslo vertinimo, ir nepaneigia T. B. individualios įmonės vertės pasikeitimo nustatymo (2 t., b.l. 157-158).

Nagrinėjamu atveju auditoriaus išvada dėl T. B. individualios įmonės vertės pasikeitimo nustatymo (2 t., b.l. 157-158) nepažeidė LR Audito įstatymo reikalavimų, nes buvo vertinami įmonės finansinės būklės dėl turto ir lėšų pokyčių ir šia auditoriaus išvada nebuvo atliktas įmonės, kaip verslo, vertinimas, atsižvelgiant į tai, kad turtas, skirtas funkcionuoti įmonei, įsteigtai vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, taip pat ir pajamos, išskyrus lėšas įmonei funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas ir pajamos yra santuokos nutraukimo metu (LR CK 3.91 str.). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad buvo pažeistos LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatos. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių auditoriaus išvadą dėl T. B. individualios įmonės vertės pasikeitimo nustatymo (2 t., b.l. 157-158), todėl teisėjų kolegija remiasi šia išvada, kaip atitinkančia Audito įstatymo reikalavimus, nes neturi teisinio pagrindo ja abejoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ar iš naujo atlikti įrodymų tyrimą, nes pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas patvirtina (2 t., b.l. 198-204), kad byloje dalyvaujantys asmenys nepageidavo, kad būtų skelbiami bylos dokumentai, atsižvelgiantį CPK 200 straipsnyje numatytą procesinę galimybę neskaityti balsu rašytinių įrodymų teismo posėdyje, kai byloje dalyvaujantys asmenys su jais yra susipažinę. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turiniu, nes dėl jo nebuvo teiktos pastabos CPK nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad nagrinėjamu atveju kiekvienos šalies po 2009-02-16 termino įgytas turas ir/ar priimti įsipareigojimai laikytini asmeniniu turtu, kuris į bendrą dalintiną turtą netrauktinas, nes pagal LR CK 3.127 straipsnio 2 dalį byloje nebuvo pareikšti savarankiški reikalavimai pagal vieno sutuoktinio reikalavimą nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pardėjo gyventi skyrium. Tai reiškia, kad ieškovui nesuformulavus ir nepareiškus reikalavimo nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pažeisti šalių dispozityvumo ir rungimosi principų, nes dėl sutuoktinių tarpusavio turtinių reikalavimų, kurie neliečia nepilnamečio vaiko interesų, teismas neturėjo procesinės pareigos veikti savo iniciatyva, šaliai nepareiškus savarankiško reikalavimo. Tai, kad auditoriaus išvada dėl įmonės vertės buvo skaičiuota 2009-12-31 dienai, atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes ši civilinė byla buvo iškelta (LR CPK 137 str. 1 d.) 2009-12-14 (1 t., b. 2), o 2009-12-31 baigėsi įmonės ūkinės veiklos metai, kurie paprastai atspindi įmonės finansinės veiklos rodiklius. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nepareiškė reikalavimo nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, nebuvo teisinio pagrindo skaičiuoti įmonės vertės pokyčių pagal finansinius rodiklius, nepasibaigus ūkiniams metams ir nepaisant civilinės bylos iškėlimo datos, nes bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės vertės padidėjimas (LR CK 3.88 str. 1 d. 4 p.).

Tai, kad apeliantui nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 270 str. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, nes teismo sprendimas nėra šalių paaiškinimų ir visų pateiktų dokumentų turinio konspektas. Įstatymas numato, kad sprendimo aprašomojoje dalyje turi būti šalių reikalavimų ir paaiškinimų santrauka, o motyvuojamoje dalyje turi būti glausta forma nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teisiniai argumentai.

Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo procesui vadovauja teismas, bet ne ginčo šalys, todėl negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į teisminį ginčą nagrinėjantį teismą, atsižvelgiant į tai, kad šalys gali sudaryti taikos sutartį vykdymo procese.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., CPK 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 270 str., 276 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 376 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovas neįgijo pareigos jas atlyginti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proporcingumo principą, paskirstydamas tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovas įgijo pareigą atlyginti 22,30 Lt (2 t., b.l. 250) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo T. B. 22,30 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.