- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- Iv-2255-95/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01415-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Domantas Skebas
- Kategorijos
- 1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui V. Š., jo atstovui advokatui Domantui Skebui, atsakovo atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. Š. su prašymu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK, atsakovas) viršininko 2010-04-19 sprendimą Nr. 10-S-6730 „Dėl V. Š. prašymo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo buvo atmestas jo prašymas grąžinti pareiškėją į tarnybą.
Prašyme nurodė, kad Vilniaus AVPK 2009-09-18 viršininko įsakymu Nr. 10-TE-461, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 str. 1 d. 8 p., 56 str. 1 d., pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Šis įsakymas buvo priimtas, remiantis 2009-09-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-373/2009, kuriuo pareiškėjas buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-02-04 priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kuriuo pripažino pareiškėją kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 226 str. 1 d., 253 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę 6 500 Lt baudą. Vilniaus apygardos teismas 2009-09-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-373/2009 pakeitė jo atžvilgiu pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bausmės ir paskyrė jam bausmę – 80 parų arešto. Pareiškėjas padavė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2010-03-16 priėmė nutartį, kuria panaikino 2009-09-09 Vilniaus apygardos teismas nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-373/2009 ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pareiškėjo nuomone, priėmus šią nutartį išnyko pagrindas taikyti jo atžvilgiu Statuto 53 str. 1 d. 8 p. nuostatas, nes teismo nuosprendžiai, kuriais jis nuteistas, neįsiteisėjo. Taigi, atsakovė neturi teisės remtis teismo nuosprendžiu, kuris yra panaikintas ir neturi jokios teisinės galios. Pareiškėjas nėra nuteistas, nėra priimta jokio nuosprendžio, kuriuo jis būtų pripažintas padaręs nusikaltimą. Panaikinus nuosprendį, nekyla ir pasekmės, susijusios su nuosprendžiu. Tik priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje bus galima spręsti dėl Statuto 53 str. 1 d. 8 p. nurodytos aplinkybės buvimo (pareiškėjo nuteisimo). Pažymėjo, kad Konstitucijos 31 str. įtvirtinta asmens nekaltumo prezumpcija, pagal kurią asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ginčo atveju, pareiškėjas yra atleistas iš tarnybos anksčiau, nei buvo priimta nutartis dėl nuosprendžio panaikinimo, todėl pareiškėjo teisės turi būti ginamos Statuto 59 str. 1 d. nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjas turi būti grąžintas į ankstesnes pareigas, atlygina už visą priverstinės pravaikštos laiką. Šis pareiškėjo pažeistų teisių gynybos būdas turi būti taikomas neatsižvelgiant į tai, ar dėl pareiškėjo neteisėto atleidimo iš tarnybos yra atsakovo kaltė, ar nėra. Be kita ko, nurodė, kad 2010-03-18 pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą grąžinti į tarnybą. Vilniaus AVPK priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodė kad grąžinti į tarnybą gali tik teismas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-03-16 nutartyje nepripažino pareiškėjo atleidimo neteisėtu. Taip pat nurodė, kad dėl Įsakymo Nr. 10-TE-461, kuriuo pareiškėjas yra atleistas iš tarnybos, yra nagrinėjamas apeliacinis skundas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarties dėl šio skundo dar nepriėmė. Laiko, kad šis Sprendimas neteisėtas, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-03-16 nutartyje nagrinėjo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Pareiškėjo atleidimo iš darbo pagrįstumas nėra baudžiamosios bylos dalykas, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neturėjo nutartyje dėl jo pasisakyti. Šiuo metu vyksta administracinis procesas pagal skundą dėl minėto įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos, panaikinimo. Tačiau įsakymą jis skundė kitu pagrindu, tuomet egzistavusiomis aplinkybėmis – nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 2009-10-05 nutartimi buvo sustabdytas 2009-09-09 Vilniaus apygardos teismas nuosprendžio vykdymas. Tuo tarpu, 2010-03-16 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino šį nuosprendį. Todėl atsiradus naujai aplinkybei, t. y. panaikinus nuosprendį, kuriuo buvo jis nuteistas, pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą grąžinti į tarnybą.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas patvirtino prašyme išdėstytus motyvus, prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pateiktu prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjo V. Š. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į prašymą (b. l. 24-25) nurodė, kad 2009-09-09 Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-373/2009, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 226 str. 1 d., 253 str. 1 d. Teismas, vadovaudamasis nusprendė nuteistam pagal BK 226 str. 1 d. skirti 50 parų arešto. Pagal BK 253 str. 1 d. skirti 45 parų areštą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus, sudedant jas iš dalies ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 80 parų arešto. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2009-09-09. Pagal BPK 336 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos. Nuosprendžio įsiteisėjimas yra visuotinai privalomo vykdyti akto savybės įgijimas. Nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2009-09-09. Tokia teisinė situacija įpareigojo atsakovą atleisti pareiškėją iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje. Vilniaus AVPK, gavęs iš Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusį nuosprendį, 2009-09-18 įsakymu Nr. 10-TE-461, vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 8 p. (jei įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų) ir 56 str. 1 d., (nuteistas pareigūnas turi būti atleidžiamas iš tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas nuteisimo faktas, dėl kurio pareigūnas negali tęsti tarnybos) ir remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2009-09-09 nuosprendžiu, atleido iš vidaus tarnybos, vyresnįjį inspektorių V. Š. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėja bylas dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių, priimtų pirmosios instancijos teismuose ir apeliacinės instancijos teismuose apeliacine tvarka. Be kita ko, nurodė ir tai, kad 2010-03-18 atsakovas gavo pareiškėjo prašymą dėl įsakymo Nr. 10-TE-461 panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą. Vilniaus AVPK, susipažinęs su 2010-03-16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86/2010, įvertino Statuto 59 str. nuostatas. Statuto 59 str. nustato, kad atleistą pareigūną į pareigas turi grąžinti teismas, o pagal 2010-03-16 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86/2010 pareiškėjo atleidimas nebuvo pripažintas neteisėtu. Todėl nutartis negali būti laikoma Statuto 59 str. įvardintu pagrindu grąžinti pareiškėjo į vidaus tarnybą. Pastebėjo, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas V. Š. apeliacinis skundas dėl Vilniaus AVPK 2009-09-18 įsakymo Nr. 10-TE-461. Nutartis administracinėje byloje dar nepriimta.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Remiantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK, atsakovas) 2010-04-19 sprendimo Nr. 10-S-6730 „Dėl V. Š. prašymo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl jo grąžinimo į tarnybą. (b. l. 5, 28).
Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – grąžinimo į vidaus tarnybą pagrindai bei tvarka.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-03-16 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86/2010 panaikino 2009-09-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (b. l. 6-13).
V. Š. 2009-02-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 226 str. 1 d., 253 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė 6 500 Lt bauda. Vilniaus apygardos teismas 2009-09-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pakeitė pareiškėjo atžvilgiu pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bausmės ir paskyrė jam bausmę – 80 parų arešto.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2009-09-18 Vilniaus AVPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-461, vadovaujantis Statuto 53 str. 1 d. 8 p. ir 56 str. 1 d. bei remiantis Vilniaus apygardos teismo 2009-09-09 nuosprendžiu, tai yra įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, buvo atleistas iš Vilniaus AVPK KPV NVESTS tyrėjo pareigų (b. l. 27).
Pareiškėjas 2010-03-17 su prašymu „Dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą“ kreipėsi į Vilniaus AVPK ir prašė grąžinti jį į vidaus tarnybą, nes Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2010-03-16 nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo nuosprendį išnyko pagrindas jo atžvilgiu taikyti Statuto 53 str. 1 d. 8 p. (b. l. 4).
Atsakovas, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo prašymą, priėmė skundžiamą Sprendimą (b. l. 5, 28).
Vilniaus AVPK Sprendime nurodė, kad susipažinęs su gauta 2010-03-16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86/2010 ir įvertinęs Statuto 59 str. nuostatas, negali pareiškėjo grąžinti į vidaus tarnybą, nes Statuto 59 str. nustato, kad atleistą pareigūną į pareigas turi grąžinti teismas, o pagal 2010-03-16 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86/2010 pareiškėjo atleidimas nebuvo pripažintas neteisėtu. Todėl nutartis negali būti laikoma Statuto 59 str. įvardintu pagrindu grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą. Taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-09-18 įsakymo Nr. 10-TE-461. Nutartis administracinėje byloje dar nepriimta, todėl atsakovas neturi pagrindo nagrinėti pareiškėjo prašymo kol administracinėje byloje nebus priimta nutartis.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) (2008-07-15 įstatymo redakcija Nr. X-1705).
Statuto 5 str. 2 d. reglamentuojama, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.
Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, tvarką, taip pat grąžinimą į vidaus tarnybą nustato Statuto 11 skirsnis.
Statuto 53 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jei įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų. Pagal Statuto 56 str. 1 d., esant šio Statuto 53 str. 1 d. 2–10, 13, 14 ir 17 p. išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jei tokios pareigos panaikintos, pareigūnas grąžinamas į lygiavertes pareigas. Jeigu tokių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 str. 1 d. 11 p. (Statuto 59 str. 1-2 d.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis anksčiau nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatęs, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas išteisinamasis nuosprendis, o Statuto 59 str. suteikia pagrindą grąžinti pareigūną į vidaus tarnybą tik esant išteisinamajam nuosprendžiui, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad atsakovo Sprendimas priimtas nepažeidžiant Statuto nuostatų. Taip pat nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendimas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teismas pažymi, kad Statuto 59 str. yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma, joje nėra nustatyta, kad pareigūnas grąžinamas į vidaus tarnybą esant neįsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui. Be kita ko, laiko, kad įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinus įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, grąžinimas į tarnybą negalimas. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių prejudicinę reikmę turinčių įrodymų, patvirtinančių, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo nurodytais motyvais ir kitais motyvais, naikinti, vadovaujantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo V. Š. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.