Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, teista:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta trijų mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 valandų, ši bausmė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-15 nutartimi pakeista į dešimties parų areštą, 2013-12-12 arešto bausmę atlikusi;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-17 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bausmę atlikusi;

3) 2018-04-04 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, paskirta 51 MGL (2 550 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 34 MGL (1 700 Eur) bauda, baudos nesumokėjusi, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

1. M. V. panaudodama peilį pasikėsino pagrobti svetimą turtą bei sunkiai sužalojo žmogų dėl savanaudiškų paskatų, būtent: 2020-01-17, laikotarpiu nuo 00.30 val. iki 04.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su nukentėjusiuoju L. E. metu ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė jam į kaktą, rankomis spaudė jo kaklą ir taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Po to, žinodama, kad L. E. AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 470,73 eurų, turėdama tikslą pagrobti šiuos pinigus, išvariusi L. E. iš buto į bendro naudojimo koridorių, pareikalavo nukentėjusiojo pasakyti jam priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės – mokėjimo kortelės – PIN kodą. Šiam atsisakius tai daryti, atsinešė iš virtuvės peilį ir grasindama peiliu dar kartą pareikalavo nukentėjusiojo pasakyti mokėjimo kortelės PIN kodą, o L. E. atsisakius nurodyti reikalaujamus duomenis, tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam į kairės kojos blauzdą ir padarė durtinę-pjautinę kairės blauzdos viršutinio trečdalio žaizdą su priekinės ir užpakalinės blauzdos arterijų, šeivinės arterijos bei pakinklinės venos sužalojimą ir šeivinio nervo pažeidimą, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.12). Tokiu būdu M. V. dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sužalojo nukentėjusįjį L. E. ir panaudodama peilį pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam priklausančius 470,73 eurų, tačiau svetimo turto nepagrobė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis atsisakė pasakyti savo elektroninės mokėjimo priemonės – mokėjimo kortelės – PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai – pinigų išėmimui iš sąskaitos – atlikti.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas

2. Kaltinamoji M. V. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad per (duomenys neskelbtini) programėlę internete susipažino su L. E.. Kurį laiką jie susirašinėjo, bet tikrai trumpiau negu savaitę, o 2020-01-16 L. jai pasiūlė kartu nueiti į kino filmą. Po vakarykščių išgertuvių ji jautėsi blogai, todėl į kiną eiti nenorėjo ir pakvietė L. ateiti pas ją į namus. Apie mėnesį laiko ji gyveno išsinuomotame bute (duomenys neskelbtini). L. sutiko ateiti. Ji L. paprašė, kad jis nupirktų butelį brendžio ir cigarečių. L. visko nupirko ir atėjo į jos namus. Ji buvo pažadėjusi L. grąžinti pinigus už brendį ir už cigaretes. Pati pinigų neturėjo, pinigus į L. sąskaitą žadėjo pervesti pažįstamas G., su kuriuo ji bendraudavo telefonu. Kai L. siuntė G. savo sąskaitos numerį, ji pamatė, kad L. sąskaitoje yra pinigų, buvo apie 479 eurai ar mažiau, tiksliai nepamena. Sąskaitoje esančią pinigų sumą pamatė per telefoną, nes L. prie jos buvo atsidaręs programėlę. Su L. kalbėjosi, gėrė brendį. Ji brendžio išgėrė daugiau negu L.. Nukentėjusiajam pasidarė bloga, jis atsigulė ant sofos ir pradėjo vemti ant grindų. Tada ji atnešė kibirą, kad vemtų į kibirą, bet jis vis tiek vėmė ant grindų. Ji supyko, liepė jam išeiti. Apie 00.30 val. L. nuėjo į tualetą, neužsidarė durų ir ji pamatė, kaip jis tualete „smaukosi“. Ji savo akim matė, kaip jis pasiėmęs savo lytinį organą tampo. Buvo stipriai išgėrusi, todėl labai sukilo nervai, todėl išvijo nukentėjusįjį į bendrą koridorių ir užrakino duris. Paskambino G., papasakojo, kas vyksta. Taip išėjo, kad nutarė paprašyti L. banko kortelės PIN kodo ir pasiimti pinigus. Atidarė duris ir trenkė nukentėjusiajam. Po to paėmė L. už kaklo. Tuo metu jis buvo ne pargriuvęs, kai paėmė už kaklo, o sėdėjo ant laiptų. Nukentėjusiajam liepė pasakyti PIN kodą. Jis kodo nepasakė. Nežino, ar dėl to, kad buvo pergėrusi alkoholio, nuėjo į virtuvę, paėmė peilį, grįžo atgal ir peiliu grasino, kad, jei nepasakys kodo, tai durs į koją. PIN kodo ir kortelės reikėjo tam, kad galėtų pasiimti pinigų. Pinigus būtų pasiėmusi pati, tačiau jis kodo nepasakė. Siūlė kartu su juo nueiti iki (duomenys neskelbtini) ir tuos pinigus paimti, bet ji nesutiko ir įdūrė L. į koją. Kur pataikė, nežino, bet buvo labai daug kraujo, o L. nugriuvo. Labai išsigando, bandė jį gaivinti, partempė iki kambario, paguldė į lovą, bandė kraujavimą sustabdyti. Labai bijojo greitąją kviesti, nes žinojo, kas bus. Kažkaip sustabdė kraują, tada jis atsipeikėjo. G. pasakė, kad nukentėjusysis turėtų važiuoti namo, kad nekiltų problemų. L. sutiko važiuoti namo, tačiau, kai ji nuėjo atsigulti, jis išsikvietė greitąją. Greitoji atvažiavusi jam pasakė, kad jis nevaidintų, nes čia nieko rimto nėra, ir jį išsivežė. Daugiau su juo nebendravo. Kitą dieną į nuomojamą butą atėjo buto šeimininkas, liepė sutvarkyti butą ir, palikęs ją bute, užrakino buto duris. Ryte jis atvežė sienų dažų ir liepė dažyti sienas. Jai besitvarkant buvo atvykusi policija, bet pareigūnų į butą ji neįsileido, nes šeimininkas buvo sakęs nieko neleisti. Matė, kad šeimininkas turėjo piniginę. Taip pat bute liko L. garso kolonėlė. Po kažkiek laiko policija ją pasikvietė. Iš pradžių policijoje sakė, kad sužalojimas buvo pripažintas nesunkiu, bet po kažkurio laiko pripažino sunkiu sužalojimu. Toks įvykis jos gyvenime įvyko pirmą kartą. Gailisi. Sutinka atlyginti gydymo išlaidas ir padarytą neturtinę žalą, tačiau mano, kad 10 000 eurų yra per didelė suma. Turtinė padėtis nelabai gera, šiuo metu dirba neoficialiai, ieško darbo ir rengiasi įsidarbinti dviejose vietose, kad galėtų bent kažkiek atlyginti padarytą žalą.

3. Be pačios prisipažinimo, kaltinamosios kaltė grindžiama šiais į bylą surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

3.1. Nukentėjusysis L. E. 2020-02-24 parodė, kad M. V. gerai nepažįsta. Su kaltinamąja jis susipažino pažinčių portale. Apie savaitę iki įvykio susirašinėjo, o 2020-01-16 jis pasiūlė M. susitikti ir kartu nueiti į kiną (duomenys neskelbtini). M. į kiną eiti nenorėjo, pasiūlė susitikti pas ją, pasakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš eidamas pas M., jis užsuko į (duomenys neskelbtini), nupirko butelį brendžio 0,7 l ar 1 l talpos, kolos, čipsų ir cigarečių M.. Apie 18.30 nuėjo pas M., sėdėjo, kalbėjosi, gėrė brendį. Bendrauti nelabai sekėsi, abu naršė telefonuose. Vakaro pradžioje M. jam davė pakalbėti su kažkokiu vaikinu, kuris klausė sąskaitos numerio ir žadėjo į tą sąskaitą pervesti pinigus, kuriuos jis išleido brendžiui ir cigaretėms. Jis sąskaitos numerį pažiūrėjo ir tam vaikinui davė. Nuo išgerto brendžio jam pasidarė bloga, todėl vis vaikščiojo į tualetą. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad norėjo užsidaryti duris tualete, vonios kambaryje, o ji pagalvojo, kad „su ranka daro sau“. Ji nepažįstama panelė, jis to tikrai nedarė, tačiau ji pagalvojo, kad „tą dalyką daro“ ir išgrūdo prie laukinių durų. M. jį išstūmė iš tualeto į koridorių, kumščiu kelis kartus sudavė jam į kaktą, pradėjo smaugti rankomis. Tuo metu jis buvo nugriuvęs prie durų. M. jo pareikalavo pasakyti banko kortelės PIN kodą. Jis suprato, kad PIN kodas reikalingas paimti pinigus, ir kodo nesakė. Tada M. nuėjo į virtuvę, atsinešė virtuvinį peilį ir pagrasino, kad, jei jis nepasakys PIN kodo, ji jam durs peiliu. Jis PIN kodo nesakė. Tada kaltinamoji vieną kartą peiliu dūrė jam į kairės kojos blauzdą. Jam pasidarė silpna, labai bėgo kraujas. Jis kažkaip grįžo į butą, savo mobiliojo ryšio telefonu paskambino 112 ir išsikvietė pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba jį nuvežė į ligoninę. Apie savaitę gulėjo ligoninėje. Po to apie mėnesį gydėsi reabilitacijoje, apie tris mėnesius koja buvo su įtvaru. Koją skauda ir šiuo metu, tirpsta pirštai, negali ilgai pastovėti, toli eiti. Prašo priteisti iš kaltinamosios 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Po įvykio dingo jo piniginė su dokumentais ir banko kortele, tačiau civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo jis nereiškia.

3.2. L. V. V. parodė, kad dirba skubios pagalbos specialiste (duomenys neskelbtini). 2020-01-17 paryčiais važiavo į iškvietimą dėl sužaloto į koją vaikino. Bute rado merginą ir vaikiną sužalota koja. Vaikinas apie sužalojimą nieko nekalbėjo, tik dejavo, sakydamas, kad jam skauda. Klausė, kas atsitiko, mergina pasakė, kad ji tai padarė. Iš merginos žodžių suprato, kad mergina dūrė todėl, kad vaikinas į ją žiūrėdamas norėjo seksualiai pasitenkinti. Vaikinas tik skundėsi, kad jam stipriai skauda, negalėjo paeiti. Buvo neaišku, koks sužeidimas padarytas, kas pažeista. Iš bendro vaizdo galima buvo suprasti, kad koja buvo sužalota anksčiau nei gautas iškvietimas, nes matėsi, jog kraujavimas sustabdytas. Lova, ant kurios sėdėjo vaikinas, buvo ištepta krauju. Ar ir kitose vietose buvo kraujo, ji neatkreipė dėmesio. Vaikiną jie nuvežė į ligoninę.

3.3. Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojo G. G. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas jis parodė, jog 2019 m. gruodžio mėnesio pradžioje M. V. jam priklausančiuose apartamentuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išsinuomojo dviejų kambarių butą. Už buto nuomą mokėjo kiekvieną arba kas antrą dieną. Jei gerai pamena, 2020-01-18 vakare, apie 19 val., jis atvyko į jam priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pasiimti pinigų už nuomą. Atvykęs atrakino buto, kurį nuomojosi M., duris ir pamatė didelę netvarką: aptaškytas ir iki galo nenuvalytas buto sienas, šiukšlių maiše buvo purvina patalynė, rankšluostis. Kuo jie buvo ištepti, iš karto nesuprato, dabar supranta, kad jie buvo kruvini. Taip pat buvo sudaužyti keli indai. Buvo vaizdas toks, kad bute vyko muštynės. Jis M. parašė trumpąją žinutę, kad jei ji tuoj pat neatvažiuos, jis skambins policijai. Už kokių 40 min. atvažiavo M.. Kol ji atvažiavo, jis su žmona M. daiktus sudėjo į šiukšlių maišą ir išnešė į šalia namo stovėjusį konteinerį. Dėdamas daiktus į maišą, nežiūrėjo, kas ten per daiktai. Kai atvažiavo M., jis pasakė, kad jos daiktai maiše konteineryje. M. nuėjo į konteinerį ir iš ten pasiėmė maišą su savo daiktais. Jis M. užrakino bute, kad ji tvarkytųsi, ir išvažiavo namo. Ryte jis M. atvežė sienų dažus koridoriui išdažyti. Mokant M. dažyti sienas, jis jos paklausė, kas bute vyko. M. jam pasakė, kad ji peiliu papjovė vaikiną ir kad policija apie tai žino. Mergina apie įvykį smulkiai nepasakojo, o ir jis jos neklausinėjo. Jis tik paklausė, ar policija apie tai žino. Pats asmeniškai bute kraujo nematė, nes jau buvo viskas išvalyta, buvo likusios ant sienos tik dėmės, todėl ir liepė M. dažyti sienas. Kai M. sutvarkė butą, jai liepė pasiimti daiktus ir eiti lauk. M. tą ir padarė. Kitą dieną, atvažiavęs į butą su žmona, virtuvėje ant palangės rado garso kolonėlę, jokios piniginės su dokumentais nerado ir nematė, svetimos piniginės savo rankose nelaikė. Taip pat kraudamas daiktus į maišą nematė, kad tarp daiktų būtų buvusi piniginė (t. 1, b. l. 154–156).

3.4. Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (forma Nr. 110/a) matyti, kad 2020-01-17 04.49 val. gautas pranešimas iš BPC, kad (duomenys neskelbtini), sužalotas L. E.. 05.45 val. vietoje apžiūrėjus sužalotąjį, nurodomos aplinkybės: prieš 1 val. durtas peiliu į koją, apie 1 cm durtinė žaizda (t. 1, b. l. 46–47).

3.5. 2020-06-03 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – Centras) pateiktas skambučių iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skaitmeninis garso įrašas, darytas 2020-01-17 nuo 04.48 val. iki 04.57 val. Apžiūros metu fiksuota, kad Centrui skambinantis vyriškis (tyrimo metu nustatyta – L. E.) praneša, kad yra sužalotas, jam perpjauta koja. Sužalojimo aplinkybes nurodo, jog susitiko su pana, susipyko ir tiesiog perpjovė koją. Taip pat nurodo, kad skausmą kenčia vos ne valandą. L. E. tikslindamas savo buvimo vietą nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 57–59).

3.6. Iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės rašto Nr. (1.23)-M-24 matyti, kad L. E. nustatyta diagnozė – šeivinės arterijos sužalojimas, šeivinio nervo sužalojimas blauzdos lygyje, pakinklinės venos sužalojimas, blauzdos kitų sričių žaizda (t. 1, b. l. 63).

3.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 677/2020 (03) nustatyta, kad L. E. padaryta durtinė-pjautinė kairės blauzdos viršutinio trečdalio žaizda sužalojant priekinę ir užpakalinę blauzdos arteriją, šeivinę arteriją bei pakinklinę veną ir pažeidžiant šeivinį nervą. Dėl sužalojimo išsivystė ūminis nukraujavimas, lydimas hipovoleminio šoko ir pohemoraginės mažakraujystės. L. E. sužalotas 2020-01-17 paryčiais aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, tikriausiai peilio geležte – vienu dūriu į kairės blauzdos viršutinį trečdalį. Sužalotajam padarytas kairės kojos stambiųjų kraujagyslių (iš jų pakinklinės venos) pažeidimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 6.6.12., priskiriamas sužalojimui, sukėlusiam sunkų sveikatos sutrikdymą. Ligoninėje L. E. neblaivumas vertintas kaip vidutinio laipsnio (t. 1, b. l. 128–129).

3.8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 549/2020(01) nurodyta, kad iš L. E. 2020-01-17 6.40 val. paimtame kraujyje nustatyta 0,26 promilės etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 133).

3.9. 2020-02-24 apžiūrėti iš Klaipėdos Respublikinės ligoninės paimti nukentėjusiojo L. E. sužalojimo metu vilkėti drabužiai: juodos spalvos džinsai, pilkas džemperis, juoda striukė su gobtuvu, pilkos spalvos marškinėliai, komufliažinės pilkos spalvos apatiniai, sportiniai bateliai, kojinės. Apžiūros protokole fiksuota, kad ant paimtų nukentėjusiojo drabužių matyti dėmės, panašios į kraują. Džinsų viena klešnė nukirpta (t. 1, b. l. 105–111). Apžiūrėti daiktai grąžinti nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 112).

3.10. Iš kratos protokolo matyti, kad 2020-05-22 kratos metu patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš G. G. paimti du peiliai ir garso kolonėlė (t. 2, b. l. 34–81). Kolonėlė apžiūrėta, apie tai 2020-06-05 surašytas daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 114 118).

3.11. Iš 2020-06-30 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad M. V. iš jai pateiktų 4 peilių atpažino peilį, pažymėtą Nr. 4, kuriuo 2020-01-17 naktį sužalojo L. E. durdama jam į koją (t. 3, b. l. 16–21).

3.12. Iš banko išrašo, kurį pateikė nukentėjusysis L. E., matyti, kad nusikaltimo padarymo dieną jo „Swedbank“ sąskaitoje buvo 470,73 Eur pinigų likutis (t. 1, b. l. 86).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai įrodyta, kad kaltinamoji panaudodama peilį pasikėsino pagrobti svetimą turtą bei sunkiai sužalojo žmogų dėl savanaudiškų paskatų. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį.

4.1. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad plėšimo metu panaudotas fizinis ar psichinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Įvertinus pačios kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus ir kitus į bylą surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus nekyla abejonių, kad norėdama neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, tai yra nukentėjusiojo sąskaitoje esančius pinigus, suvokdama, kad L. E. priklausantys pinigai jai yra svetimas turtas, veikdama savanaudiškais tikslais, M. V. pavartojo fizinį smurtą: sudavė smūgius rankomis nukentėjusiajam į galvą, smaugė rankomis, o kai šis kortelės kodo nepasakė, atsinešė peilį ir dūrė L. E. į koją. Kadangi kaltinamoji nukentėjusiojo banko kortelės kodo nesužinojo ir po pavartoto smurto, ji neturėjo galimybės paimti ir užvaldyti banko sąskaitoje buvusius svetimus pinigus, todėl jos padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, plėšimo kvalifikuojantis požymis – peilio panaudojimas.

4.2. Nukentėjusiajam dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų, t. y. nuo smūgio peiliu į koją, buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Sužalojimo sunkumas patvirtintas specialisto išvada (t. 1, b. l. 128–129), kuri teismui nekelia jokių abejonių. Įvertinus visus į bylą surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus taip pat nekyla abejonių, kad durdama peiliu į koją šį sunkų kūno sužalojimą nukentėjusiajam padarė kaltinamoji. Kad kaltinamoji tyčia peiliu dūrė į koją, visų apklausų metu nurodo nukentėjusysis, tą faktą pripažįsta ir pati kaltinamoji M. V.. Teisme duoti nukentėjusiojo parodymai sutampa su kaltinamosios parodymais, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl abejoti M. V. kalte nėra jokio pagrindo. Kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai, ji veikė netiesioginės tyčios forma. Suduodama smūgius ranka į galvą ir peiliu į koją, kaltinamoji veikė sąmoningai ir suvokė, kad jos veika, o būtent smūgis peiliu, gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir nors galbūt nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Kadangi pasikėsinimo apiplėšti metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalies, sutaptis, nes 180 straipsnio 2 dalis nenumato sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktas apibrėžia tik sveikatos sutrikdymo pasekmes dėl savanaudiškų paskatų, tačiau nenumato nuosavybės pagrobimo.

III. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

5. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Taigi, skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes.

5.1. Kaltinamoji padarė dvi sudarančias idealiąją sutaptį tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (135 straipsnio 2 dalies 9 punktas) priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o kita (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 2 dalis) –sunkių nusikaltimų kategorijai. Ši veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes ir po dūrio peiliu nukentėjusysis kortelės PIN kodo nepasakė ir Nusikaltimu buvo pasikėsinta į labai svarbią vertybę – nukentėjusiojo sveikatą.

5.2. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. V. yra du kartus teista, šioje byloje jai inkriminuotas veikas padarė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (t. 2, b. l. 126–128). Bausta administracine tvarka (b. l. 117–119). Nedirba, yra dirbusi tik kelis mėnesius (t. 2, b. l. 120). Turi du mažamečius vaikus, kurių pati neaugina, nes 2019 m. gegužės 28 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu į K. V. ir M. V. neterminuotai apribota motinos valdžia (t. 2, b. l. 130). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog byloje inkriminuotas veikas kaltinamoji padarė neatsitiktinai: jas sąlygoja pasirinktas gyvenimo būdas, požiūris į gyvenimą ir vertybių pasirinkimas. Už sunkų kūno sužalojimą, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, įstatymo leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę – nuo dvejų iki dvylikos metų. Įvertinus visas nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, vieną atsakomybę sunkinančią ir vieną lengvinančią aplinkybę, jauną kaltinamosios amžių, tai, kad ankstesni teistumai yra už nesunkius nusikaltimus, bei tai, kad kaltinamoji galbūt dėl objektyvių priežasčių neįgijo tinkamų socialinių gyvenimo įgūdžių, nes pati užaugo vaikų globos namuose, tačiau teigia, kad nori dirbti ir atlyginti padarytą žalą, nori palaikyti ryšius su vaikais, yra pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas paskyrus mažesnes negu inkriminuotų nusikaltimų sankcijų vidurkis bausmes, kurios bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

6. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys (1 tomas, b. l. 134–146) dėl padarytos žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų išrašu (1 tomas b. l. 141) ir tenkintinas visiškai. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Vadovaujantis CK 6. 283 straipsnio 2 dalimi kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamajai nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį jis dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas ligoninėje. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai sumokėjo, todėl 2097,89 Eur išlaidos Valstybinei ligonių kasai, atsiradusios dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų, priteistinos iš M. V. (CK 6. 263 straipsnis, CK 6.283 straipsnis, CK 6. 280 straipsnis).

7. Nukentėjusysis L. E. taip pat pareiškė 10 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

7.1. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis) Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į pasekmes, asmens kaltę, turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

7.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus, jis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos atlyginimo dydį. Vis dėlto, išanalizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2015–2018 metais nagrinėtas baudžiamąsias bylas dėl sunkaus, taip pat ir kvalifikuoto, sveikatos sutrikdymo matyti, kad didesnes negu 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo sumas šios kategorijos bylose teismai paprastai priteisia tuomet, kai, be kitų aplinkybių, nustatomi jau minėti reikšmingi, ilgalaikiai ar net visam laikui išliekantys neigiami sveikatos padariniai (pvz., nukentėjusysis neteko didelės dalies darbingumo, baudžiamosios bylos Nr. 2K-193-507/2015, 2K-7-489/2016, 2K-300-222/2017, taip pat jau minėta baudžiamoji byla Nr. 2K-334-699/2017), nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas (baudžiamosios bylos Nr. 2K-351-222/2015, 2K-111-696/2015), nukentėjusysis neteko regėjimo viena akimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K-244-942/2015, 2K-17-648/2017, 2K-24-689/2019), tapo neįgalus, negalintis pasirūpinti savimi (baudžiamoji byla Nr. 2K-160-507/2016; 1A-212-1076/2019).

7.3. Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, kurias sukėlė neteisėti kaltinamosios veiksmai: nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis gydėsi ligoninėje ir reabilitacinėje ligoninėje, jautė fizinį skausmą, apie tris mėnesius koja buvo su įtvaru ir nukentėjusysis negalėjo judėti, laisvai bendrauti. Tai sukėlė nepatogumų, netikrumą dėl ateities, nes, kaip teigia L. E., koja ir šiuo metu tirpsta, o ilgiau paėjus ar pastovėjus skauda. Duomenų, kad sužalojimas sukėlė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes, kad patirta trauma gali trukdyti įsidarbinti, byloje nėra. Nukentėjusysis buvo sužalotas tyčiniais aktyviais nukentėjusiosios veiksmais dėl savanaudiškų pasekmių. Atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Byloje yra duomenų apie tai, kad neįvykdytas ankstesnis nuosprendis, kuriuo M. V. buvo paskirta piniginė bauda, iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad iš kaltinamosios yra priteistos piniginės sumos už vaikų išlaikymą, įvairius įsiskolinimus, tačiau išduoti vykdomieji dokumentai nėra įvykdyti, kadangi kaltinamoji nedirba, turto, į kurį galima nukreipti išieškojimus, neturi. Įvertinus visus įstatyme numatytus kriterijus, teisminę praktiką, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiojo L. E. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies ir priteisiama 8 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

8. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2020 m. lapkričio 20 d. pažymą Nr. (12.34) PT-5646 (t. 3, b. l. 78–79) ir 2021 m. vasario 15 d. pažymą Nr. (12.34) PT-1079 (t. 3, b. l. 127–129), kuriose prašoma priteisti valstybei iš M. V. 537,12 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos Jovitos Usonytės suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Nagrinėjant šią bylą vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, BPK 51 straipsnio 2 dalimi, buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė Jovita Usonytė. Ši advokatė dalyvavo teismo posėdžiuose. Iš pažymų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų matyti, kad kaltinamajai M. V. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 537,12 Eur ir jos priteistinos valstybei. Įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajai suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga M. V. turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų turi būti išieškotos.

9. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. peilis „Vulcano“ juoda rankena ir peilis „Tramantina“ ruda medine rankena, supakuoti į policijos paketą Nr. 500679 ir saugomi Klaipėdos apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje (t. 2, b. l. 65–68), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

10. M. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 3, b. l. 28–36) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nustatyti, kad bausmės atlikimo pradžia yra M. V. sulaikymo diena. M. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Iš M. V. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 2097,89 Eur, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Iš M. V. priteisti 8 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo L. E..

Išieškoti iš M. V. 537,12 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, t. y. du peilius, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.