Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1445-889/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-04
Bylos Nr.: e2A-1445-889/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17414-2024-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
Atsakovas: V. O., H. K., R. P., P. Z.
Ieškovas: S. L.
Trečiasis asmuo: J. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1445-889/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17414-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.11; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės ir Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. O. (V. O.), H. K., R. P. ir P. Z. (P. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1528-905/2025 pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovams H. K., V. O., R. P. ir P. Z., taip pat pagal atsakovų priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys J. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. L. ieškiniu teismo prašė:

1.1. nustatyti, kad 0,2553 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geokada“ parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas) (duomenys neskelbtini);

1.2. atidalyti ieškovei nuosavybės teise priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,2553 ha žemės sklypo pagal UAB „Geokada“ parengto žemės sklypo pertvarkymo projekto sprendinius suformuojant: 0,0547 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 2), kuris asmeninės nuosavybės teise priklausys ieškovei; 0,2006 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 1), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausys trečiajam asmeniui J. R. (0,0620 ha); atsakovams R. P. (0,0550 ha), P. Z. (0,0070 ha), H. K. (0,0073 ha), V. O. (0,0620 ha) ir ieškovei (0,0073 ha);

1.3. pripažinti ieškovės teisę be atsakovų sutikimo patvirtinti nurodytą UAB „Geokada“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suderinti ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre.

2. Ieškovė nurodė, kad jai, atsakovams ir trečiajam asmeniui J. R. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, kuriame yra 58,95 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantis ieškovei, trečiajam asmeniui J. R. ir visiems atsakovams, išskyrus R. P. Teigė, kad jos Projektas parengtas laikantis visų reikalavimų, tačiau negavus atsakovų, kaip bendraturčių, sutikimų. Projektas atitinka nuo 2016 m. nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nuo jos nukrypstant tik 3 kv. m. Nurodo, kad, pagal jos siūlomą Projektą, jai tenkanti asmeninės nuosavybės dalis jau atitraukta nuo namo, taip neapsunkinant, bet palengvinant patekimą į namą.

Atsiliepimas

3. Pateiktame dublike ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė, papildomai pažymėjo, kad atsiliepime į ieškinį nenurodoma, kuriuo aspektu tariamas 3 metrų atstumo nesilaikymas pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus. Jeigu atsakovai ketintų pertvarkyti gyvenamąjį namą ir sumažinti atstumą iki ieškovei atidalytino žemės sklypo ribos, ieškovės siekiamas atidalijimas nekeistų atsakovams nustatytų apribojimų. Teigė, kad atsiliepime į ieškinį nurodomas Statybos reglamentas (toliau – STR) visais atvejais, kai ketinama statyti naują arba pertvarkyti esamą namą keičiant jo matmenis ir tokius veiksmus ketinama atlikti arčiau nei 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, reikalauja gauti gretimo sklypo savininko sutikimą. Vadinasi, atsakovai, siekdami sumažinti atstumą iki gretimo sklypo iki mažesnio nei 3 metrai, visais atvejais privalėtų gauti ieškovės sutikimą, nepriklausomai nuo to, koks atstumas nuo gyvenamojo namo iki ieškovei atidalytino žemės sklypo būtų iki tokių pertvarkymų. Jeigu žemės sklypai būtų atidalijami užtikrinant 3 metrų atstumą nuo gyvenamojo namo iki sklypo ribos, atsakovai, siekdami pertvarkyti gyvenamąjį namą jį priartindami arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos, vis tiek turėtų gauti ieškovės, kaip gretimo sklypo savininkės, sutikimą.

4. Atsakovas R. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad palieka ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismui. Teigė, kad jam nuosavybės teise namas nepriklauso.

5. Atsakovai P. Z., H. K., V. O. pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsiliepime ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad ieškovės iniciatyva parengtas Projektas ir jo sprendiniai gali turėti įtakos atsakovų, kaip ant žemės sklypo stovinčio gyvenamojo namo bendraturčių, teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovai buvo į pagalbą pasitelkę matininką, kuris turėjo atsakyti į esminius klausimus dėl Projekto ir jo sprendinių įtakos atsakovų teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl matininko užimtumo atsakymų atsakovai nesulaukė, todėl, gavus atsakymus į esminius klausimus, atsakovų pozicija gali ir pasikeisti.

Šalies argumentai

6. Atsakovai pateikė priešieškinį ir teismo prašė:

6.1. nustatyti, kad 0,2553 ha žemės sklypo padalijimas turi būti vykdomas pagal UAB „Geokomanda“ parengto žemės sklypo plano sprendinius, sklypą padalijant taip: ieškovei, atsakovui V. O. ir trečiajam asmeniui J. R. atidalijant po 500 kv. m sklypo dalis; atsakovui R. P. atidalijant 550 kv. m sklypo dalį; 503 kv. m sklypo dalį atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis atsakovui V. O. (120 kv. m), trečiajam asmeniui J. R. (120 kv. m), ieškovei (120 kv. m), atsakovui P. Z. (70 kv. m) ir atsakovei H. K. (73 kv. m).

Atsiliepimas

7. Atsakovai nurodė, kad ieškovės siūlomas atidalijimo Projektas turi neigiamos įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams, nes gyvenamasis namas atsidurtų arčiau negu 3 metrai iki naujai formuojamo ieškovės sklypo ribos, todėl būtų iš dalies apsunkintas patekimas į namą. Be to, įvažiavimui į žemės sklypą, kuriame stovi namas, būtų paliekama tik 2,58 m pločio, nors pagal susitarimą numatyta 3,72 m pločio. Anot atsakovų, ieškovės Projektu paliekama mažiau bendrai naudojamo ploto prie namo, ir tai neleistų bendraturčiams statyti naujo didesnio namo. Atsakovai pažymėjo, kad jie irgi galėtų sau reikalauti didesnių sklypo dalių asmeniniam naudojimui, tačiau tokiu atveju liktų per mažai žemės bendram naudojimui prie namo.

8. Trečiasis asmuo J. R. su ieškiniu sutiko.

9. Tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) dėl ieškinio ir priešieškinio prašė spręsti teismo nuožiūra. Tarnyba pažymėjo, kad atsakovų parengtas žemės sklypo planas yra parengtas nesilaikant žemės formavimo ir pertvarkymo projektui nustatytos procedūros ir kitų teisės aktų reikalavimų. Administracija pažymėjo, kad atsakovų teikiamame projekte nepaliekama galimybės patekti į atsakovui R. P. skiriamą 550 kv. m sklypo dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Nustatė, kad 0,2553 ha ploto žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal UAB „Geokada“ parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini). Atidalijo ieškovei nuosavybės teise priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,2553 ha ploto žemės sklypo pagal UAB „Geokada“ parengto žemės sklypo pertvarkymo projekto sprendinius suformuojant:

10.1. 0,0547 ha ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 2), kuris asmeninės nuosavybės teise priklausys ieškovei S. L.;

10.2. 0,2006 ha ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 1), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausys trečiajam asmeniui J. R. (0,0620 ha), atsakovams R. P., P. Z., H. K. (0,0073 ha), V. O. (0,0620 ha) ir ieškovei S. L. (0,0073 ha).

11. Pripažino ieškovės teisę be atsakovų sutikimo patvirtinti UAB „Geokada“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini), suderinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pagal šį projektą formuojamų žemės sklypų kadastrinius matavimus – duomenis bei žemės sklypų bendraturčių nuosavybės teises į pagal projektą formuojamus žemės sklypus.

12. Nusprendė priešieškinį atmesti. Priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 2 610 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 652,50 Eur iš kiekvieno atsakovo. Priteisė valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis 53,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 13,37 Eur iš kiekvieno atsakovo.

13. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančios specialiosios CK 4.80 straipsnio nuostatos neįtvirtina jokių išlygų ar sąlygų, prielaidų ar pagrindų, būtinų šios teisės įgyvendinimui. Taigi nagrinėjami ieškinio ir priešieškinio reikalavimai nėra ribojami ar varžomi CK 4.80 straipsnyje įtvirtintų specialiųjų teisės normų. Be to, nei dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir atsikirtimai, nei kitų bylos duomenų visuma neteikia pagrindo konstatuoti, kad, įgyvendindami CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintą atidalijimo teisę, ieškovė ir atsakovai piktnaudžiautų teise, t. y. siektų ne tiek įgyvendinti savo teises, kiek pakenkti kitiems bendraturčiams.

14. Teismas pažymėjo, kad bet kurio bendraturčio teisė į atidalijimą kaip tokį negali būti saistoma – ribojama, pavyzdžiui, bendraturčių konfliktų – nesutarimų buvimu ar nebuvimu, kitų bendraturčių noru – siekiu išlaikyti būtent bendrąją dalinę nuosavybę, kitų bendraturčių subjektyviu požiūriu į bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą turtą – šios ir kitos aplinkybės gali turėti teisinės reikšmės tik taikytinam atidalijimo būdui, jo įgyvendinimui. Teismas padarė išvadą, kad ne atitinkamus ieškinio ar priešieškinio reikalavimus reiškiantys bendraturčiai turi procesinę pareigą įrodyti, jog jų siekiamu atsidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų pasiekta kokių nors teigiamų rezultatų, o būtent su atsidalijimu (su konkrečiu atidalijimo būdu) nesutinkantiems bendraturčiams tenka procesinė pareiga įrodyti, kad atidalijimas pažeistų jų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).

15. Teismas padarė išvadą, kad atsakovų teikiamas žemės sklypo atidalijimo – padalijimo projektas neatitinka žemės sklypų formavimo projektams keliamų reikalavimų, įtvirtintų Žemės įstatymo 40 straipsnyje, t. y. atsakovų teikiamas projektas parengtas nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos, nesuderintas su atitinkamomis institucijomis, todėl atsakovų priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad atsakovai neprašė pratęsti procesinio termino priešieškiniui pareikšti, kiek tai gali būti susiję su atitinkamo projekto parengimu – suderinimu.

16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai neteigė ir neįrodinėjo, jog ieškovės siekiamu atidalijimu būtų kaip nors pažeistos atsakovų teisės ar teisėti interesai, susiję būtent su atsakovų šiuo metu turimomis žemės sklypo nuosavybės teisėmis ar jų naudojama konkrečia sklypo dalimi (išskyrus atsakovų atsikirtimus dėl, atsakovų teigimu, paliekamo siauresnio įvažiavimo į sklypą ir galimybėmis patekti į namą). Priešingai, ieškovės teikiamo atidalijimo projekto brėžinyje nurodomų taškų 23 ir 24 koordinates (6065939.89 588089.52 ir 6065933.83 588105.44) sugretinus su 2016 m. rugsėjo 12 d. susitarimo plane nurodytų taškų 48 ir 49 koordinatėmis (6065940.23 588090.16 ir 6065934.35 588105.80), patvirtina, kad po atidalijimo ieškovės sklypo riba bus iš tikrųjų toliau nuo gyvenamojo namo palyginus su šiuo metu ieškovės asmeniniam naudojimui priskirta sklypo dalimi. Teismas padarė išvadą, kad bendram naudojimui priskirta žemės sklypo dalis tarp gyvenamojo namo ir ieškovės sklypo dalies po ieškovės atidalijimo bus ne mažesnė, bet netgi didesnė.

17. Atsakovų atsikirtimus dėl ateityje neįgaliems asmenims apsunkinto patekimo į namą, teismas vertino kaip nepagrįstus, nes atsakovai nepatikslino, kokią būtent negalią turintiems asmenims, su kokio pobūdžio neįgaliems asmenims skirta įranga yra (ar bus) poreikis patekti į namą, todėl šiuo metu nėra ir galimybės teismine tvarka spręsti dėl tokių atsakovų atsikirtimų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad po tokio atidalijimo visų bendraturčių interesai, kiek tai susiję su patekimu į namą, nebus suvaržyti daugiau negu šiuo metu, todėl nusprendė atmesti kaip nepagrįstus atsakovų atsikirtimus, kuriais apeliuojama į neva apsunkinamą patekimą į namą.

18. Teismas iš ieškovės teikiamo Projekto sprendinių brėžinio nustatė, kad po ieškovės atidalijimo kitiems bendraturčiams paliekamas 4,79 m pločio įvažiavimas į sklypą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų atsikirtimus, kuriais apeliuojama į paliekamą neva tik 2,58 m pločio įvažiavimą. Pažymėjo, kad šiuo aspektu atsakovai niekaip ir neįrodinėjo savo teiginių apie po ieškovės atidalijimo paliekamą siauresnį (juolab būtent 2,58 m pločio) įvažiavimą (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat kaip neįrodytus teismas vertino ir tuos atsakovų atsikirtimus, kuriais apeliuojama į paliekamą mažesnį negu 3 m atstumą tarp gyvenamojo namo ir ieškovei atidalijamo sklypo ribos.

19. Teismas nusprendė, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovės siekiamas atidalijimo Projektas neatitiktų teisės aktų reikalavimų ir pažeistų atsakovų teises ar teisėtus interesus, todėl ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertino kaip mažareikšmius ir neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėjo (CPK 265 straipsnis). Paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Apeliaciniu skundu atsakovai V. O., H. K., R. P. ir P. Z. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo atmesti, o atsakovų priešieškinį patenkinti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. sprendimą ir grąžinti šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Atsakovų nuomone, ieškovės Projektas (jo sprendiniai) pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Remiantis 2016 m. rugsėjo 12 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – susitarimas), buvo susitarta dėl žemės sklypo naudojimo ir valdymo tvarkos. Palyginus prie susitarimo pridedamo plano ir ieškovės Projekto sprendinius, ieškovės prašoma atidalyti žemės sklypo dalies vakarinė riba pasislenka per 1,14 m (7,67 m – 6,53 m). Tai patvirtina, jog įvažiavimui į bendrai naudojamą ir valdomą prie susitarimo pridėtame plane indeksu „1,2,3,4,5“ pažymėtą žemės sklypo dalį, ant kurios stovi gyvenamasis namas, paliekama tik 2,58 m (3,72 m pagal susitarimą – 1,14 m pagal ieškovės Projektą). Teigia, kad ieškovė įrodinėja, jog, remiantis jos Projektu, įvažiavimui į žemės sklypą paliekama 4,79 m. Ieškovė nutyli, jog 4,79 m atsiranda atsakovų sąskaita. Ieškovės Projekto sprendinius sugretinus su susitarimo sprendiniais, akivaizdu, jog 4,79 m susideda iš jau minėtų 2,58 m, skirtų (paliekamų) įvažiavimui į bendrai naudojamą ir valdomą prie susitarimo pridėtame plane indeksu „1,2,3,4,5“ pažymėtą žemės sklypo dalį, ant kurios stovi gyvenamasis namas, ir 2,21 m, skirtų prie susitarimo pridėtame plane indeksu „1“ pažymėtai žemės sklypo daliai, kuria naudojasi atsakovas V. O. (2,58 m + 2,21 m = 4,79 m).

20.2. Atsakovai, norėdami užtikrinti tinkamą privažiavimą prie gyvenamojo namo, bus priversti sumažinti savo pagal susitarimą naudojamas ir valdomas žemės sklypo dalis ir tam tikrą jų dalį proporcingai atiduoti bendrai naudojamai ir valdomai žemės sklypo daliai, ant kurios stovi gyvenamasis namas. Tuo tarpu ieškovė, kuriai taip pat priklauso 1/5 gyvenamojo namo, atsiduria privilegijuotesnėje padėtyje nei atsakovai. Apeliantų manymu, remiantis ieškovės Projektu, ieškovė sau atsidalija 547 kv. m dydžio vientisą žemės sklypo dalį, kartu išsaugodama patekimą į bendrai naudojamą ir valdomą žemės sklypo dalį, ant kurios stovi gyvenamasis namas, kurį užtikrins atsakovai, padidindami įvažiavimo į bendrai naudojamą žemės sklypo dalį, ant kurios stovi gyvenamasis namas, savo naudojamų ir valdomų žemės sklypo dalių sąskaita.

20.3. Apeliantų vertinimu, ieškovės prašomos atidalyti žemės sklypo dalies atidalijimas pagal jos Projekto sprendinius sudarys tokią situaciją, jog kitas didžiąsias žemės sklypo dalis nuosavybes teise turintys atsakovai V. O., R. P. ir trečiasis asmuo, tokio dydžio, kuris numatytas susitarime (po 550 kv. m), arba tokio dydžio, kokiu siekia atsidalyti ieškovė (547 kv. m), žemės sklypo dalių atsidalyti negalės. Teigia, kad norint visiškai atsidalyti kitas didžiąsias žemės sklypo dalis nuosavybes teise turintiems atsakovams V. O. (550 kv. m), R. P. (550 kv. m) ir trečiajam asmeniui (550 kv. m), tai reikš, jog bendrąja daline nuosavybe tenkančiai žemės sklypo daliai liks tik 356 kv. m (2 553 kv. m (viso žemės sklypo plotas) 547 kv. m (ieškovės siekiama atsidalyti dalis) 550 kv. m (atsakovo V. O. naudojama ir valdoma dalis) 550 kv. m (atsakovo R. P. naudojama ir valdoma dalis) 550 kv. m (trečiojo asmens naudojama ir valdoma dalis)) dydžio žemės sklypo dalis, ant kurios stovi gyvenamasis namas. Atsakovų teigimu, tokio dydžio žemės sklypas, ant kurio stovi gyvenamasis namas, negali būti suformuotas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, turint omenyje ir tai, jog gyvenamajam namui bus reikalinga rekonstrukcija ir savavališkos statybos padarinių įteisinimas ar pašalinimas. Tam, remiantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatomis, reikalingas mažiausiai 4 arų (400 kv. m) ploto žemės sklypas.

20.4. Mano, kad ieškovė, siekdama atsidalijimo pagal jos Projektą, atsiduria žymiai privilegijuotesnėje padėtyje nei atsakovai, nes ji sau atsidalija vientisą 547 kv. m ploto žemės sklypą, o to paties siekdami kiti didžiąsias žemės sklypo dalis nuosavybes teise turintys atsakovai V. O. (550 kv. m), R. P. (550 kv. m) ir trečiasis asmuo (550 kv. m) bus priversti savo naudojamų ir valdomų žemės sklypo dalių sąskaita padidinti po atsidalinimo bendrąja daline nuosavybe liksiančio žemės sklypo dalį, kad ji sudarytų mažiausiai 4 arus (400 kv. m).

20.5. Atsakovai siūlo optimalesnį, racionalesnį ir geriau daugelio bendraturčių interesus apginantį žemės sklypo padalijimo variantą pagal UAB „Geokomanda“ parengtą planą. Anot atsakovų, ieškovė neatsižvelgia į kitų bendraturčių teisėtus interesus ir neįrodo, kad jos Projektas būtų priimtinesnis nei atsakovų planas (jo sprendiniai) ir tinkamiau užtikrintų visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Nurodo, kad priešieškinio atmetimą nulėmė aplinkybė, jog atsakovų teikiamas žemės sklypo atidalijimo–padalijimo projektas parengtas nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos, nesuderintas su atitinkamomis institucijomis. Atsakovai pažymi, kad, pirma, akivaizdu, jog ieškovė ir atsakovai šiuo aspektu yra atsidūrę skirtingoje padėtyje ieškovė atsidalijimo procesą pradėjo dar 2023 m. balandžio mėn., t. y. beveik prieš 1,5 metų iki ieškinio teismui pateikimo. Tuo tarpu atsakovai, teikdami priešieškinį, fiziškai negali būti pažengę tiek pat, kiek ieškovė. Teigia, kad susiklosto situacija, jog atsakovai tokio pobūdžio byloje neturi galimybių teikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir jiems telieka tik teisė atsikirtimų forma įrodinėti, kad ieškovės siūlomas atidalijimas, tikėtina, pažeis atsakovų teises ir teisėtus interesus. Atsakovų manymu, tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

20.6. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas atsakovų planą netinkamu, prieš baigiant nagrinėti bylą iš esmės ar atnaujinus jos nagrinėjimą iš esmės po baigiamųjų kalbų, galėjo pasiūlyti atsakovams pateikti atidalijimo projektą, atitinkantį įstatymų reikalavimus. Esant tokiam pasiūlymui, atsakovai, tikėtina, būtų inicijavę žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą bei, atsižvelgiant į tokio proceso trukmę, pareiškę atitinkamą procesinį prašymą dėl tolimesnės bylos eigos (pavyzdžiui, jos sustabdymo ar pan). Šiuo konkrečiu atveju, esant tokiai situacijai, priešieškinio, grindžiamo atsakovų planu, nagrinėjimas iš esmės tapo formalus ir byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar ieškovės Projektas nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų.

21. Atsiliepimu į apeliantų apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo dėl apeliantų apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į Tarnybos procesiniuose dokumentuose išdėstytus faktus, argumentus ir teismų praktiką. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Nurodo, kad atsakovų projektu yra siūlomas ne žemės sklypo padalinimas, o naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymas. Jei atsakovai siekė teismui pateikti savo alternatyvųjį atidalijimo iš bendro žemės sklypo ar viso žemės sklypo padalijimo variantą, jie, laikydamiesi specialaus žemės teisinių santykių reguliavimo, turėjo nustatyta tvarka inicijuoti ir parengti savo žemės formavimo ir pertvarkymo projektą, suderinti jį su savivaldybe ir gauti teigiamą projekto įvertinimo išvadą iš Tarnybos. Pažymi, kad atsakovų pateiktas žemės sklypo planas yra parengtas visiškai nesilaikant žemės formavimo ir pertvarkymo projektui nustatytos procedūros bei kitų teisės aktų reikalavimų.

22. Atsiliepimu į apeliantų apeliacinį skundą ieškovė S. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Teigia, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu neturėjo parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Ieškovės nuomone, atsakovų pateiktas priešieškinis taip pat negalėjo būti tenkinamas, nes atsakovai nesilaikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių. Atsakovai pateiktu apeliaciniu skundu iš esmės neginčija, kad jų parengtas planas neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų. Nurodo, kad žemės sklypų formavimo procedūra užtikrinamos ne tik savininkų teisės, tačiau ir viešasis interesas, teritorijų planavimo dokumentuose, teisės aktuose nurodytų reikalavimų laikymasis ir įgyvendinimas. Mano, jog visiškai nepagrįstas atsakovų argumentas, kad ieškovė ir atsakovai yra nelygiavertėje padėtyje. Akcentuoja, kad visą laiką nuo pat Projekto rengimo pradžios visi atsakovai buvo informuojami apie rengiamą Projektą, jie visą laiką turėjo teisę ir galimybę teikti savo pasiūlymus, prisijungti prie Projekto parengimo, teikti prieštaravimus ir pan. Tačiau atsakovai pasirinko nesiimti jokių veiksmų, o pirmuosius savo nesutikimo su parengtu Projektu argumentus nurodė tik gavę iš teismo pareikštą ieškinį. Savo pasiūlymus dėl žemės sklypo padalijimo atsakovai pateikė dar vėliau – jau bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, kad ieškovė vykdė visus teisės aktų reikalavimus, kuriems būtinas ilgas laiko tarpas, tai yra, rengė Projektą, viešino sprendinius, derino su kompetentingais subjektais ir atliko daugybę kitų privalomų veiksmų. Atsakovai visą tą laiką buvo raštu informuojami apie kiekvieną vykdomų procedūrų etapą.

22.2. Pažymi, kad klausimą, kuris iš siūlomų atidalijimo būdų yra tinkamesnis ir geriau atitinka visų bendraturčių interesus, teismas sprendžia tik tuo atveju, kai abi proceso šalys būna pateikusios savo parengtus atidalijimo variantus, kurie atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo spręsti, ar būtent ieškovės parengtas Planas nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų. Teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti atsakovų pateikto brėžinio sprendinių, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad pagal tokį brėžinį yra įmanomas žemės sklypo padalijimas. Teigia, kad apeliaciniame skunde atsakovai nepagrįstai nurodo, jog ieškovės parengtu Projektu yra susiaurinamas įvažiavimas į žemės sklypą iki 2,58 m. Šiam argumentui pagrįsti atsakovai be jokio teisinio pagrindo naudoja jų pačių parengtą palyginamąjį brėžinį, kuriame sugretina tiek Projektą, tiek susitarime nustatytus tam tikrus posūkio taškus. Pažymi, kad apeliaciniame skunde naudojamas brėžinys nėra patikimas įrodymas. Atsakovai nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nenurodo, kas ir kokiu būdu parengė šį brėžinį, todėl šiuo brėžiniu vadovautis nėra pagrindo.

22.3. Teigia, kad įvažiavimo į žemės sklypą plotis po atidalijimo yra lygus atstumui tarp Projekto plane pažymėtų posūkio taškų 10 ir 11 ir sudaro 4,79 m. Jo plotis galėtų mažėti tik tuo atveju, jeigu ateityje po atidalijimo naujai suformuoto žemės sklypo bendraturčiai susitartų dėl naudojimosi tvarkos ir pagal ją įvažiavimui paliktų mažesnio pločio žemės sklypo dalį. Ieškovės nuomone, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad įvažiavimas į žemės sklypą susiaurinamas atsakovų sąskaita. Pažymi, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka yra sudaroma bendraturčių sutikimu. Atsakovai į bylą nėra pateikę jokių įrodymų, kad, nustatant naudojimosi tvarką, naujai suformuotu žemės sklypu nebūtų įmanoma išsaugoti tokio paties ploto asmeniškai bendraturčių naudojamų dalių. Atkreipia dėmesį, kad ieškovei yra atidalijamas mažesnio ploto žemės sklypas nei ieškovės asmeniškai naudojama žemės sklypo dalis pagal susitarimą.

22.4. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad neva po ieškovės siekiamo atidalijimo jie neturės galimybės atidalyti tokio ploto žemės sklypų, kokio ploto dalis jie naudoja asmeniškai pagal susitarimą. Tačiau su šias argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirma, šios aplinkybės atsakovų nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, jomis negali būti grindžiamas apeliacinis skundas. Kita vertus, atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad reikalavimas dėl minimalaus 400 kv. m žemės sklypo ploto nurodytas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Pažymi, kad šiame STR nėra nurodomas toks reikalavimas. Atsakovų minimas STR nustato maksimalų žemės sklypo užstatymo tankį priklausomai nuo sklypo ploto, taip pat nurodo tam tikrų statinio elementų ploto reikalavimus, tačiau visiškai nereguliuoja žemės sklypų ploto, kuriuose gali būti vykdomi statybos darbai. Atsakovai apeliaciniame skunde nenurodo konkretaus minimo STR punkto ar nuostatos, todėl neįrodo šio argumento. Ieškovė parengtu Projektu siekia ne padalyti visą žemės sklypą, o tik atidalyti jos asmeniškai valdomą žemės sklypo dalį. Ji nepažeidžia jokių atsakovų teisių ar teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas, o atsakovų priešieškinis atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

25. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. lapkričio 5 d. gautas apeliantų prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo. Apeliantai prašo priimti papildomus įrodymus – 2025 m. lapkričio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, 2025 m. lapkričio 5 d. paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ištrauką iš Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos.

26. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas pasunkėtų arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus.

27. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

28. Apeliantai prašyme dėl papildomų įrodymų priėmimo nurodo, kad šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui, nes juos gavo vėliau. Apeliantų teigimu, pateikti papildomi įrodymai yra susiję su ginčo dalyku ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų pateiktus įrodymus, mano, kad yra pagrindas priimti 2025 m. lapkričio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, nes ginčas byloje kilo tarp nekilnojamojo turto bendraturčių, o išraše užfiksuoti byloje dalyvaujančių asmenų nuosavybės duomenų pasikeitimai. Įvertinusi aptartą, teisėjų kolegija nusprendžia, apeliantų pateiktą 2025 m. lapkričio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

29. Apeliantų pateikti papildomi įrodymai 2025 m. lapkričio 5 d. paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ištrauka iš Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos, teisėjų kolegijos nuomone, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Vertintina, kad šiuos duomenis apeliantai objektyviai galėjo gauti anksčiau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantai aktyvių veiksmų siekiant pagrįsti savo poziciją turėjo imtis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Akcentuotina, kad apeliacinis procesas nėra skirtas bylos nagrinėjimui iš naujo – šis procesas skirtas patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliantų pateiktus papildomus įrodymus 2025 m. lapkričio 5 d. paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ištrauką iš Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos, atsisakytina priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių

30. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 0,2553 ha bendrojo ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei (620/2553 dalių), atsakovams H. K. (73/2553 dalys), V. O. (620/2553 dalių), R. P. (550/2553 dalių), P. Z. (70/2553 dalių) ir trečiajam asmeniui J. R. (620/2553 dalių). Žemės sklype yra gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei ir atsakovams.

31. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad notaro patvirtintu 2016 m. rugsėjo 12 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo bendraturčiai nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką:

31.1. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „1“, naudojasi atsakovas V. O.;

31.2. indeksu „2“ – ieškovė;

31.3. indeksu „3“ – atsakovas P. Z.;

31.4. indeksu „4“ – Lietuvos Respublika;

31.5. indeksu „1,2,3,4,5“ – atsakovas V. O., ieškovė, atsakovas P. Z., Lietuvos Respublika, atsakovė H. K. bendrai.

Dėl atsakovų pateikto žemės sklypo plano

32. Ieškovė teismui pateikė UAB „Geokada“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini) ir ieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį pagal parengtą Projektą suformuojant 0,0547 ha ploto žemės sklypą, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausys ieškovei, ir 0,2006 ha ploto žemės sklypą, kuris bendrosios nuosavybės teise priklausys atsakovams ir trečiajam asmeniui.

33. Atsakovai pateikė UAB „Geokomanda“ parengtą žemės sklypo planą ir priešieškiniu prašė, kad žemės sklypas būtų padalijamas tokiu būdu:

33.1. Nr. 1 dalis asmeninės nuosavybės teise atidalijama atsakovui V. O. (500 kv. m);

33.2. Nr. 2 dalis asmeninės nuosavybės teise atidalijama trečiajam asmeniui J. R. (500 kv. m);

33.3. Nr. 3 dalis asmeninės nuosavybės teise atidalijama atsakovui R. P. (550 kv. m);

33.4. Nr. 4 dalis asmeninės nuosavybės teise atidalijama ieškovei (500 kv. m);

33.5. Nr. 1,2,4,5,6 (503 kv. m) dalis bendrąja daline nuosavybe atidalijama: atsakovui V. O. (120 kv. m), trečiajam asmeniui J. R. (120 kv. m); ieškovei (120 kv. m); atsakovui P. Z. (70 kv. m); atsakovei H. K. (73 kv. m).

34. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad jų pateiktas žemės sklypo planas buvo atmestas todėl, jog jis neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau apeliantai negalėjo parengti tinkamo projekto, nes ieškovė procesą dėl žemės sklypo atidalijimo projekto parengimo pradėjo anksčiau. Apeliantų vertinimu, dėl šios priežasties jie neturėjo realių galimybių pasiūlyti alternatyvaus žemės sklypo atidalijimo varianto ir šiuo atveju gali tik atsikirtimais ginčyti ieškovės pateiktą Projektą. Mano, kad tokia situacija pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

35. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-390/2012).

36. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pasisakoma, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kurio pasekmė, minėta, nuosavybės teisės rūšies pasikeitimas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojasi į asmeninės nuosavybės teisę. Taigi pasikeičia tik nuosavybės teisės rūšis, bet ne jos apimtis, t. y. bendraturčiai negali įgyti daugiau nuosavybės teisių nei turėjo ar, priešingai, dalį jų prarasti. Dėl to esminis kriterijus sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių dalių dydis. Kiekvienas bendraturtis po atidalijimo lieka tokios pat nuosavybės teisės dalies savininkas, tik ji iš bendrosios dalinės tampa asmeninės nuosavybės teise. Šis imperatyvas galioja visais atidalijimo atvejais: tiek tada, kai atidalijama natūra, tiek tada, kai turtas natūra atitenka vienam bendraturčiui, o kitam sumokama kompensacija. Tam, kad nebūtų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, t. y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų pateiktą UAB „Geokomanda“ 2025 m. balandžio 3 d. žemės sklypo planą, pažymi, kad iš paties dokumento turinio akivaizdžiai matyti, jog planas parengtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui tarp bendraturčių, kaip tai tiesiogiai nurodyta pačiame plane, todėl akivaizdu, kad atsakovų pateiktu planu siūlomas ne žemės sklypo padalijimas, o naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas.

38. Akcentuotina, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurios nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto.

39. Taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Pažymėtina, kad Taisyklių 58 punkte numatyta, kad parengtas projektas teikiamas organizatoriui, šis ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo projekto gavimo priima sprendimą dėl projekto suderinimo ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria projekto sprendiniams, arba motyvuotai atsisako jį derinti ir grąžina projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo projekto sprendiniams priežastis. Pagal Taisyklių 64 punktą projektas laikomas suderintu, kai yra atsakymas, kad projektas suderintas, taip pat, jei per Taisyklių 63 punkte nustatytą terminą nebuvo gautas motyvuotas atsisakymas derinti projektą. Taisyklių 65 straipsnyje numatyta, kad suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti.

40. Taisyklių 66 punkte nustatyta, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

41. Darytina išvada, kad atsakovų pateiktas žemės sklypo planas neatitinka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams keliamų reikalavimų, nėra suderintas su atitinkamomis institucijomis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal savo turinį nėra žemės sklypo atidalijimo projektas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovai turėjo galimybę įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti ir parengti tinkamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dar iki ieškovei kreipiantis į teismą, ar bylos nagrinėjimo metu, jeigu manė, kad ieškovės parengtas Projektas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Vertintina, kad tuo aspektu atsakovai iš esmės turėjo visas realias galimybes ir pakankamai laiko pasiūlyti savo alternatyvų žemės sklypo atidalijimo variantą, kuris atitiktų įstatymų reikalavimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai buvo informuojami ieškovės apie tai, kad ji ketina atsidalyti jai priklausančią žemės sklypo dalį, kad yra rengiamas Projektas. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovų galimybės laiko atžvilgiu rengiant tokio pobūdžio projektą iš esmės buvo ribotos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai pirmosios instancijos teismo būtų prašę pratęsti procesinį terminą priešieškiniui pareikšti, siekdami teismui pateikti savo siūlomą alternatyvų žemės sklypo atidalijimo projektą, kuris būtų tinkamai parengtas, suderintas su atitinkamomis institucijomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipai šiuo atveju nėra pažeidžiami.

42. Pažymėtina, kad atsakovų pateiktas žemės sklypo planas yra parengtas visiškai nesilaikant žemės formavimo ir pertvarkymo projektui nustatytos procedūros ir kitų teisės aktų reikalavimų. Žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodoma, kad žemės sklypo atidalijimas – tai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. To paties įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje 4 punkte nustatyta, kad žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Visumos duomenų kontekste darytina išvada, kad apeliantai, siekdami atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, turėjo teismui pateikti įstatymų nustatyta tvarka parengtą ne žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, o žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

43. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės iniciatyva buvo parengtas Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas M (duomenys neskelbtini), kurio tikslas padalyti bendraturčių žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų. Pagal parengtą Projektą žemės sklypas yra padalijamas į du sklypus: Nr. 1 (0,2006 ha) ir Nr. 2 (0,0547 ha). Iš parengto projekto turinio matyti, kad visi sprendiniai yra detaliai išdėstyti ir paaiškinti prie Projekto pridėtame prie Projekto Aiškinamajame rašte. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Tarnyba atliko Projekto patikrinimą ir 2023 m. gruodžio 14 d. Žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti nurodydama, kad tvirtinti žemės valdos projektą galima, kai bus gauti visų pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių raštiški pritarimai Projektui, arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.

44. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės parengtas Projektas ir jo sprendiniai turi neigiamos įtakos atsakovų, kurie yra gyvenamojo namo bendraturčiai, teisėms ir teisėtiems interesams. Pagal ieškovės parengtą Projektą, atsižvelgiant ir į susitarimo sąlygas, įvažiavimui į žemės sklypo dalį, ant kurios stovi gyvenamasis namas, paliekama tik 2,58 m pločio. Nurodo, kad įgyvendinus atsakovų pateiktą planą, visiems žemės sklypo bendraturčiams priklausys tiek pat žemės, kiek priklauso ir šiuo metu. Atsakovų vertinimu, būtų užtikrinta visų žemės sklypo bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateikto Projekto sprendinius ir atsakovų pateiktą žemės sklypo padalijimo planą, neturi pagrindo sutikti su apeliantų apeliacinio skundo argumentais. Ieškovės pateiktame Projekte ir atsakovų žemės sklypo padalijimo plane įvažiavimas į žemės sklypą nurodytas iš pietinės žemės sklypo pusės. Ieškovės pateiktame Projekte ties įvažiavimu nurodytas 4,79 m žemės sklypo plotis, o atsakovų projekte – 4,98 m. Tuo pagrindu darytina išvada, kad apeliantų teiginiai dėl tariamai paliekamo tik 2,58 m pločio įvažiavimo yra nepagrįsti ir neatitinka jų pačių pateikto plano duomenų (CPK 185 straipsnis).

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad kilus ginčui ir sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, kai vienas bendraturtis ar keli iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), ir tik negalint daikto padalyti natūra nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Prioritetas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, įgyvendinant nuosavybės teises, teikiamas todėl, kad taip sudaroma galimybė atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, siekiant palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

47. Tam, kad būtų galima spręsti apeliantų reikalavimus dėl žemės sklypo atidalijimo, šiuo atveju byloje turėjo būti pateiktas įstatymo reikalavimus atitinkantis projektas. Šioje nutartyje jau pasisakyta, kad apeliantų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas neatitinka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams keliamų reikalavimų, todėl negali būti vertinamas kaip alternatyvus žemės sklypo atidalijimo pasiūlymas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pateiktas Projektas ir jo sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio projektams, ir yra suderintas su atitinkamomis institucijomis. Teisėjų kolegija priešingų aplinkybių nenustatė, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismui pritaria. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai šioje byloje nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo vertinti ar nuspręsti dėl apeliantų siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, nes nėra nustatyta, kad pagal ieškovės pateiktą Projektą nėra galimybės žemės sklypo atidalyti natūra. Aplinkybių, kad pagal ieškovės pasiūlytą žemės sklypo atidalijimo Projektą būtų neįmanoma atidalyti žemės sklypo natūra, apeliantai neginčija. Atsižvelgusi į kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantų siūlomas žemės sklypo naudojimosi būdas negali būti vertinamas ir svarstomas, nes tam nėra teisinio pagrindo – atsakovai nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančio žemės sklypo atidalijimo projekto.

48. Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat dėsto aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas, prieš baigiant nagrinėti bylą ar atnaujinus jos nagrinėjimą iš esmės po baigiamųjų kalbų, galėjo pasiūlyti atsakovams pateikti atidalijimo projektą, atitinkantį minėtus reikalavimus. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

49. Vadovaujantis CPK 12 straipsniu būtent šalis, besiremianti atitinkamomis aplinkybėmis, privalo pateikti pakankamus, aiškius ir patikimus įrodymus. Akcentuotina, kad šiuo konkrečiu atveju tarp šalių kilęs ginčas yra dispozityvaus pobūdžio, t. y. teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus. Esant tokio pobūdžio ginčui teismas neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva (ex officio) imtis tirti aplinkybes, dėl kurių šalys, turinčios įrodinėjimo pareigą, o šiuo konkrečiu atveju apeliantai įrodymų nepateikė arba pateikė jų nepakankamai. Taigi, jeigu atsakovai siekė pirmosios instancijos teismui pateikti savo alternatyvųjį atidalijimo iš bendro žemės sklypo variantą, jie, laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, turėjo inicijuoti ir parengti savo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jį suderinti su atitinkamomis institucijomis ir pateikti, o ne teigti, kad tai jiems turėjo pasiūlyti padaryti pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, šiuo aspektu apeliantų apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

50. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad tokio dydžio žemės sklypas, ant kurio stovi gyvenamasis namas, negali būti suformuotas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas. Tam, remiantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatomis, reikalingas mažiausiai 4 arų (400 kv. m) ploto žemės sklypas. Atsakovai teigia, kad ieškovė, atsidalydama vientisą 547 kv. m žemės sklypą, atsiduria privilegijuotoje padėtyje, nes kiti bendraturčiai, turintys po 550 kv. m., būtų priversti savo naudojamų sklypo dalių sąskaita padidinti po atsidalijimo bendrąja daline nuosavybe liksiančią sklypo dalį iki mažiausiai 4 arų, turint omenyje tai, kad gyvenamasis namas, tikėtina, bus rekonstruojamas.

51. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

52. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

53. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

54. Nagrinėjamu atveju apeliantai apeliaciniame skunde pateikia naujus argumentus dėl reikalingo 4 arų (400 kv. m) ploto žemės sklypo suformavimo. Šie apeliantų nurodomi argumentai nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis CPK nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šių apeliantų argumentų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

55. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra teisinio pagrindo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. sprendimą pakeisti ar panaikinti, todėl jis paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Nagrinėjamu atveju po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pasikeitė atsakovo R. P. ir trečiojo asmens J. R. žemės sklypo nuosavybės dalys dėl jos atsakovui R. P. perleistos žemės sklypo dalies. Apeliacinės instancijos teismo priimtais atsakovų pateiktais 2025 m. lapkričio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 18 d. atsakovas R. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš trečiojo asmens J. R. įgijo 550/2553 dalis ginčo žemės sklypo. Atsakovas R. P. nuosavybės teise turi 1100/2553 dalis žemės sklypo (550/2553 dalis – asmeninės nuosavybės teise, o 550/2553 dalis – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (pagal 2025 m. liepos 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini))). Tuo tarpu trečiajam asmeniui J. R. asmeninės nuosavybės teise liko 70/2553 dalis žemės sklypo.

57. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti ir pagal ieškovės pateiktą Projektą atidalinti žemės sklypus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,2553 ha ploto žemės sklypo pagal UAB „Geokada“ parengto žemės sklypo pertvarkymo projekto sprendinius suformuojant: 0,0547 ha ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 2), kuris asmeninės nuosavybės teise priklausys ieškovei S. L.; 0,2006 ha ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 1), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausys trečiajam asmeniui J. R. (0,0620 ha), atsakovams R. P. (0,0550 ha), P. Z. (0,0070 ha), H. K. (0,0073 ha), V. O. (0,0620 ha) ir ieškovei S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (0,0073 ha). Pagal ieškovės pateiktą projektą teismo rezoliucinėje dalyje įvardintos atsakovams priklausančios nuosavybės teisės dalys.

58. Teisėjų kolegija, pažymi, kad įvykęs nuosavybės teisės dalių pasikeitimas nekeičia ieškovės pateikto atidalijimo plano esmės – ieškovės atidalijama nuosavybės dalis išlieka ta pati, nesikeičia ir atsakovams su trečiuoju asmeniu bendrai atidalijamo 0,2006 ha žemės sklypo plotas, todėl pateikti duomenys neturi esminės teisinės reikšmės ginčo išsprendimui ar priimto sprendimo teisėtumui. Atsakovai ar trečiasis asmuo, siekdami atsidalinti savo dalis iš bendros nuosavybės turėtų rengti naują atidalijimo projektą, kuriame nurodys aktualius duomenis.

59. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir siekdama išvengti neaiškumo sprendimo vykdymo metu dėl ieškovės pateiktame atidalijimo plane nurodytų atsakovų nuosavybės teisės dalių neatitikimo aktualiems viešo registro duomenims, teisėjų kolegija nusprendžia patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį nurodant tik bendrą atsakovams atidalijamo ploto dalį, t. y.: ieškovei S. L. atidalinama nuosavybės teise priklausančią dalį iš nurodyto bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,2553 ha ploto žemės sklypo pagal UAB „Geokada“ parengto žemės sklypo pertvarkymo projekto sprendinius suformuojant: 0,0547 ha ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 2), kuris asmeninės nuosavybės teise priklausys ieškovei S. L.; 0,2006 ha ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 1), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausys trečiajam asmeniui J. R., atsakovams R. P., P. Z., H. K., V. O. ir ieškovei S. L..

60. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus apeliantų apeliacinį skundą jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

62. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad ji patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė tai patvirtinančius įrodymus – 2025 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija MG Nr. 1311, ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, jog už atstovavimo paslaugas buvo atsiskaityta.

63. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis, ieškovės prašomas priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl iš kiekvieno atsakovo ieškovei priteistina po 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl žemės sklypo atidalinimo ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Atidalinti ieškovei S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią dalį iš nurodyto bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,2553 ha ploto žemės sklypo pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geokada“ parengto žemės sklypo pertvarkymo projekto sprendinius suformuojant:

0,0547 ha ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 2), kuris asmeninės nuosavybės teise priklausys ieškovei S. L., a. k. (duomenys neskelbtini);

0,2006 ha ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 1), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausys trečiajam asmeniui J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) P. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovei S. L., a. k. (duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovų V. O. (V. O.), H. K., R. P. ir P. Z. (P. Z.) ieškovei S. L. po 453,75 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėMilda Skersienė