Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-544-544/2014

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. B. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-269-233/2014 pagal ieškovės J. K. ieškinius atsakovui N. B., institucija, teikianti išvadą byloje - Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė, kad šalių mažametis sūnus E. B. gyvena kartu su ieškove (motina), ir tai atitinka mažamečio vaiko teisėtus interesus, nes jis gyvena įprastoje gyvenamoje vietoje, bute, kur yra sudarytos tinkamos vaiko gyvenimui, vystymuisi, sąlygos, problemos dėl vaiko sveikatos išsprendžiamos tinkamai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados duomenys bei atstovės paaiškinimai teismo posėdyje patvirtino, kad su atsakovu šiuo klausimu buvo bendrauta telefonu, jis atsisakė susitikti su skyriaus specialistėmis, paaiškindamas, kad gyvena pas tėvus, kur aplinka vaikui lankytis yra tinkama ir nėra pagrindo ją apžiūrėti ar vertinti, sutiko su siūloma bendravimo tvarka ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove, nurodė, kad išvyksta į užsienį nežinomam laikui. Atsižvelgęs į šioje išvadoje nurodytas pastabas dėl ieškovės siūlomos vaiko tėvo bendravimo tvarkos nustatymo atostogų metu, pradėjus lankyti mokyklą, teismas ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką papildė minėtu 7 punktu. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas nurodė, kad ieškovės pajamos nuo 2012 m. gruodžio mėn. yra minimalios, ji nekilnojamo turto neturi. Atsakovas turi du žemės sklypus, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 2007-03-14 buvo 80 545 Lt. Jis iki 2014-03-14 dirbo UAB “Sirena“ Security“, kur gaunamas darbo užmokestis nesiekė valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio. Tačiau iš kitų įrodymų teismas sprendė, jog atsakovo išvykimai į užsienį galimai yra susiję su papildomomis pajamomis. Ieškovė pripažino, kad atsakovas po bylos iškėlimo vaiko išlaikymui skyrė 1200 Lt. Atsakovas nepateikė duomenų, kad sūnaus poreikių tenkinimui reikalingo išlaikymo negali teikti dėl objektyvių priežasčių. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės. Įvertinęs vaiko amžių, didėjančius poreikius, atsižvelgęs į sveikatos būklę ir siekdamas užtikrinti ne vien minimalių poreikių patenkinimą ir sąlygas jam visapusiškai vystytis, teismas laikė, kad vaiko poreikių tenkinimui reikia 950 Lt, todėl iš atsakovo priteisė 475 Lt išlaikymą kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Spręsdamas dėl 1425 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, teismas atsižvelgė į tai, kad 2014-02-04 teismo nutartimi vaikui buvo priteistas laikinas 300 Lt išlaikymas kas mėnesį nuo 2014-02-04, kad atsakovas yra sumokėjęs 1200 Lt, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos nustatomas 475 Lt išlaikymas kas mėnesį. Todėl padarė išvadą, kad priteistinas įsiskolinimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos yra 650,83 Lt.

Apeliacinis skundas atmestinas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesines teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamo sprendimo dalį, kurią naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja, o atsakovo apeliacinio skundo argumentus vertina nepagrįstais dėl šių motyvų.

Dėl bylos išnagrinėjimo atsakovui nedalyvaujant.

Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Ji įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka siekiant tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims informaciją. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010 ir kt.). CPK 123 str. 1 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Pagal CPK 123 str. 3 d., jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kurį priėmęs asmuo privalo esant pirmai galimybei jį perduoti adresatui (CPK 123 str. 5 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu Onuškio k., Rokiškio raj. (b. l. 79). Minėtu adresu ieškovės ieškinių su priedais, teismo 2014-02-04 nutarties, teismo pranešimo patvirtintos kopijos 2014-02-06 buvo įteiktos atsakovo tėvui V. B. (b. l. 39, 40). Atsakovas neneigia, kad tėvas yra jo šeimos narys, ir neteigia, kad jis turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 123 str. 3 d.). Todėl procesiniai dokumentai, adresuoti atsakovui, buvo įteikti tinkamai. Tuo pačiu adresu siųstų teismo šaukimų į 2014-03-13, 2014-04-04 ir 2014-04-16 paskirtus teismo posėdžius atsakovas neatsiėmė, kito adreso korespondencijai teismui nenurodė, todėl pats prisiėmė riziką dėl neigiamų tokio savo elgesio pasekmių (b. l. 53, 55, 65). Byloje pateiktas atsakovo darbovietės UAB „SIRENA“ SECURITY 2014-03-13 pranešimas, kuriame nurodyta, kad N. B. nebuvo įteikti teismo šaukimo dokumentai, kadangi nuo š.m. vasario 17 d. iki kovo 9 d. jis atostogavo užsienyje, tačiau apie dokumentus jis informuotas telefonu (b. l. 31, 49). Iš pateiktos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvados taip pat matyti, kad atsakovas iš skyriaus darbuotojų žinojo apie vykstantį teisminį procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (b. l. 42), ko jis ir pats neneigia. Teismo 2014-03-26 nutartimi atsakovas apie 2014-04-16 vyksiantį teismo posėdį informuotas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto puslapyje (b. l. 59-60). Todėl teismas pareigą tinkamai įteikti šaliai procesinius dokumentus ir tinkamai pranešti apie teismo posėdžio laiką ir vietą įvykdė (CPK 123 str. 3 d., 130 str. 1 d.). Nuo bylos iškėlimo, pirmųjų pranešimų apie iškeltą bylą įteikimą atsakovui (per šeimos narį) iki teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip du mėnesiai. Todėl atsakovas, jei būtų laikęsis rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese principų, būtų tinkamai vykdęs pareigą aktyviai dalyvauti byloje, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui prašymus ir argumentus, motyvuotai pranešti teismui apie pagrįstas aplinkybes, dėl kurių negali dalyvauti teismo posėdyje, sąžiningai naudojęsis proceso įstatymo suteiktomis teisėmis, turėjo galimybę pasinaudoti teise ginčyti ieškovės nurodytas aplinkybes, pateikti įrodymus ir priešieškinį.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujamasi prioritetiniu vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Dėl to įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeniniai bruožai ir kiekvieno iš jų reali galimybė sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykiai ir kt. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009 ir kt.). Apeliantas skunde nurodo, kad vaiko gyvenamoji vieta galėjo būti nustatyta su juo, kad šiam klausimui išnagrinėti nebuvo tiriami svarbūs įrodymai ir aplinkybės. Byloje nėra ginčo, kad nuo gimimo iki bylos iškėlimo teisme vaikas visada gyveno su ieškove nuomojamame vieno kambario ir virtuvės bute su patogumais, vaikui gyvenama vieta nesikeitė. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esamoji aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti ir įrodyti, taip pat neįrodė sąlygų, kurias galėtų užtikrinti vaikui. Vaiko teisių apsaugos išvadoje nurodyta, kad atsakovas 2014-02-15 telefonu nurodė, jog išvyksta į užsienį nežinomam laikui, kad šiuo metu gyvena pas tėvus, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2013 m. spalio mėn. gyvena atskirai (b. l. 42-43). Fakto, kad vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistės nurodytu klausimu su atsakovu telefonu bendravo, kad jis neprieštaravo ieškovės reikalavimui vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir nustatyti siūlomą bendravimo tvarką, neginčija ir pats atsakovas, tik nurodo, kad toks sutikimas buvo laikinas, nors iš kitos pusės, atsakovas nurodo, kad nežinojo, kiek laiko užtruks užsienyje. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvada šiuo aspektu yra neteisinga ir nepagrįsta.

Pagal CK 3.174 str., teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaujamasis vaiko interesais ir atsižvelgiamas į vaiko norą, jeigu šis dėl savo amžiaus objektyviai gali savo norus suformuluoti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 str.). Vaiko pažiūros ir norai gali būti teismo išsiaiškinami pavedant tai padaryti valstybinei vaikų teisių apsaugos institucijai, vaiko pedagogams, auklėtojams ir kt. Visais atvejais teismas, aiškindamasis vaiko pažiūras ir norus, turi išsiaiškinti, ar vaikas pakankamai brandus, kad juos suformuluotų ir išreikštų. Šiuo atveju Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje nurodyta, kad vaikas dėl mažo savo amžiaus nuomonės, su kuo iš tėvų norėtų gyventi, išreikšti nėra motyvuotas, tiek su motina, tiek su tėvu vaiko santykiai geri (b. l. 42-43). Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad, nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir atsakovui esant užsienyje, skyriaus specialistės, atsižvelgdamos į tai, kad vaikas dėl mažo amžiaus nėra pakankamai brandus motyvuotai nuomonei pareikšti bei siekdamos išvengti nereikalingo vaiko traumavimo, vaiko nuomonės dėl gyvenamosios vietos neklausė (b. l. 88-89). Kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad vaikas tėra 6 metų amžiaus, šį skyriaus sprendimą laiko pagrįstu, logišku ir atitinkančiu vaiko interesus, nes nebuvo jokio objektyvaus pagrindo vaiką trikdyti ir klausinėti, su kuo jis labiau norėtų gyventi. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar svarių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad mažamečio vaiko interesus šiuo metu labiau atitinka gyvenimas su juo ir dėl to reikia keisti jam įprastą nuo gimimo gyvenamąją vietą. Todėl apelianto argumentai šiuo aspektu vertinami nepagrįstais.

Vadovaujantis LR CK 3.169 str. 3 d., teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms jis gali būti peržiūrimas išsprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1, 4 d.). Kai tėvai nesutaria, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.). Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bendravimo su vaiku tvarkos turinį, ir, atsižvelgęs į byloje išvadą teikiančios institucijos nuomonę ir siūlymą papildyti ieškovės prašomą nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, bei atsižvelgęs į paties vaiko interesus nustatė teisingą vaiko ir abiejų tėvų interesus atitinkančią bendravimo tvarką bei sudarė galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, o apeliantas skunde be pagrindo tvirtina priešingai.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė be pagrindo neribojo atsakovo teisės bendrauti su vaiku, kad tiek vaiko motina, tiek tėvas siekia sūnumi rūpintis, jį auklėti, lavinti, bendrauti su juo. Įrodymų, jog nustatyta maksimali tėvo bendravimo su vaiku tvarka darytų neigiamą poveikį vaikui, nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto (atsakovo) prašymas papildyti nustatytą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką virš išdėstyto turinio 8 punktu prieštarautų vaiko interesams. Vaikas turi turėti kasdienę nuolatinę aplinką, kurioje yra jam reikalingi daiktai, į kurią jis grįžta po darželio (mokyklos), joje gali atsipalaiduoti, pailsėti, pasiruošti kitos dienos darbams (pamokoms), pabendrauti su draugais, pats šią vietą mokytis prižiūrėti. Nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarkos papildymą, vaikas netektų šių teisių ir pareigų, būtų pernelyg išvarginamas, netektų pastovumo ir stabilumo jausmo, nes kas antrą savaitę darbo dienomis vakarais, o po to - ir savaitgaliais, faktiškai nebūtų savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir ją grįžtų tik pernakvoti. Turi būti atsižvelgta ir į tai, kad vaikas mažametis, turi sveikatos problemų, todėl tinkamas dienos rėžimas, poilsis, tinkama aplinka yra ypatingai svarbu, o to nebuvimas gali pakenkti ne tik emociniam stabilumui, bet ir jo sveikatai. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo su nepilnamečiu sūnum bendravimo tvarka optimaliai atitinka sūnaus interesus.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str., 3.192 str.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o, sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis gali būti siejamas su MMA dydžiu, kuris šiuo metu yra 1000 Lt. Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, į jo amžių, sveikatos būklę, dėl kurios vaikui reikalingos papildomos išlaidos, bei siekdamas, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, padarė išvadą, kad vaikui reikalinga mažesnė nei MMA suma, t. y. 950 Lt, ir nustatė abiems tėvams lygią pareigą išlaikymui skirti po 475 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo nustatyta išlaikymo suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių, ypač atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove ir jai tenka didesnio vaiko aprūpinimo dalis (CK 3.192 str. 2 d.). Atsakovas nurodo ir SoDros duomenys patvirtina, kad atsakovas dirba UAB „Donėjus“ ir jo pajamos šiuo metu sudaro 500 Lt per mėnesį, tačiau atsakovas sutinka išlaikymui mokėti po 300 Lt per mėnesį (b. l. 106-107). Iš byloje atsakovo ir UAB „Donėjus“ 2014-04-30 sudarytos darbo sutarties matyti, kad sutartis yra terminuota 3 mėnesiams, kad atsakovui taikoma suminė darbo laiko apskaita ½ etato 20 val. į savaitę (b. l. 83-84, 106-107). Kitokių duomenų byloje apie atsakovo šiuo metu gaunamas kitokias pajamas ar turtą nėra, tačiau atsakovas pripažįsta turintis žemės sklypą. Iš viešai skelbiamų VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad atsakovo turėti kreditoriniai reikalavimai yra sumažinti iš varžytinių priverstine tvarka realizavus du įkeistus žemės sklypus (b. l. 99-104, 108-109). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš ieškovės paaiškinimų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytų aplinkybių, atsakovo buvusio darbdavio pranešimo (b. l. 49) ir paties atsakovo pripažinimo galima daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, kad atsakovo išvykimai į užsienį galimai yra susiję su papildomai gaunamos pajamomis, apie kurias įrodymų nepateikta. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ar atsakovas turėtų kitus išlaikytinius. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo atveju yra pagrindo nukrypti nuo tėvų pareigos lygiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Jis yra jauno amžiaus, darbingas, byloje nėra jokių duomenų, kad turi sveikatos problemų ar kad jis dėl specifinio išsilavinimo ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali gauti labiau apmokamo darbo ar kitų legalių pajamų, ir taip pasirūpinti pilnaverčiu savo nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimu. Todėl apeliacinio skundo reikalavimas dėl išlaikymo sumažinimo iki 300 Lt kas mėnesį laikytinas nepagrįstu (CPK 178 str.). Apelianto argumentas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo yra susijęs su ieškovo prašymu sumažinti išlaikymo per mėnesį sumą iki 300 Lt. Atmetus pastarąjį prašymą, taip pat atmestinas ir prašymas dėl įsiskolinimo nepriteisimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.