- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-08
- Bylos Nr.
- e2VP-14639-527/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00855-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (toliau ir – kreditorė) Uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Jonavos paslaugos“ prašymą dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo (suinteresuoti asmenys: antstolis A. Š. (toliau ir – Antstolis), G. K. toliau ir – skolininkas) ir N. K. (toliau ir – jo arba skolininko sutuoktinė)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja (kreditorė) su 2020 . gegužės 22 d. prašymu 2020 m. gegužės 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 93 ir 667 straipsniais bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.117 straipsniu, nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/2 (pusė) jo sutuoktinės N. K. gaunamų pagal darbo sutartį pajamų, ir iš skolininko priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, jog Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimu 3-čios eilės išieškotojai UAB „Jonavos paslaugos“ iš skolininko yra priteista 918,01 Eur skola, 21 Eur žyminis mokestis ir 121,98 Eur palūkanos. Vykdydamas gautą vykdomąjį raštą Nr. e2-1459-336, Antstolis skolininko ar jo sutuoktinės vardu registruoto ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu priklausančio turto nerado. Nustatyta, kad skolininko sutuoktinė dirba ir gauna darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini), į kur Antstolis 2020 m. sausio 20 d. išsiuntė patvarkymą Nr. S-20-110-2632 dėl išskaitų iš skolininko sutuoktinio darbo pajamų. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios“ (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių gaunamos pajamos yra bendras šeimos turtas, jų bendroji jungtinė nuosavybė, kurioje kiekvieno iš sutuoktinių dalys nėra nustatytos. Antstolis pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei išreikšti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru susitarimu, tačiau jokio atsakymo iš jų negavo, todėl 2020 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-20-110-9059 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. S-20-110-17432 Antstolis terminą kreiptis į teismą pratęsė iki 2020 m. gegužės 29 d. Skolininkui ir jo sutuoktinei ignoruojant Antstolio patvarkymą ir gera valia nenustačius jų turto dalies bendrojoje nuosavybėje, išieškotoja turėjo kreiptis dėl to į teismą, todėl turėjo ruošiant pareiškimą pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš skolininko (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
2020 m. birželio 12 d. teisme registruotas Antstolio atsiliepimas į pareiškėjos prašymą, kuriame Antstolis su pareiškėjos prašymu sutinka. Atsiliepime nurodyta, jog vykdant išieškojimą nustatyta, kad skolininko ir jo sutuoktinės vardu registruoto ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu priklausančio turto nėra, skolininko sutuoktinė dirba ir gauna pajamas – darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini), todėl tikslinga išieškojimą nukreipti į jos gaunamas pajamas. Vadovaujantis CPK 667 straipsniu, skolininkui ir jo sutuoktinei buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolininko sutuoktiniui priklausančio darbo užmokesčio arešto bei sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, forma. Užpildytus dokumentus skolininkas turėjo pateikti Antstoliui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos, tačiau iki šiol dokumentų Antstolis negavo. Išieškotojui UAB „Jonavos paslaugos“ buvo pasiūlytu per vieną mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis i teismą su prašymu dėl turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Terminas vėliau pratęstas iki 2020 m. gegužės 29 d. Susipažinus su pareiškime pateiktais duomenimis ir remiantis CPK bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, darytina išvada, kad vykdymo procesas vykdomosiose bylose pasikeis, t. y. bus galima įvykdyti vykdomuosius dokumentus, todėl su pateiktu pareiškimu Antstolis sutinka.
2020 m. birželio 15 d. teisme registruotas suinteresuoto asmens N. K. 2020 m. birželio 9 d. atsiliepimas, kuriame prašoma atmesti pareiškėjos prašymą ir priteisti iš pareiškėjos visas N. K. turėtas bylos vedimo išlaidas. Atsiliepime nurodyta, jog santuokoje su skolininku ji yra nuo (duomenys neskelbtini), šiuo metu juos sieja tik formali santuoka, kurios nutraukimo procedūra yra sąlygota tik subjektyvių priežasčių, jie negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2015 metų. Jau keletą metų po to, kai skolininkas išsikraustė iš (duomenys neskelbtini), jai nėra žinoma net jo gyvenamoji vieta. Apie tai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), ji sužinojo tik gavusi Antstolio dokumentus. Su skolininku ji neturi turto, kuris priklausytų jiems bendrąja jungtine nuosavybe. Turtas, kurį ji turi, jos buvo įgytas iki santuokos. Kadangi su sutuoktiniu jie turėjo atskiras gyvenamąsias vietas (duomenys neskelbtini), net ir po santuokos sudarymo bendro ūkio nevedė, gyveno atskirai, bendro turto neturi. Prieš 6-erius metus, po incidento, kai rado sutuoktinį su draugais girtaujantį jos bute, jų santykiai iširo galutinai. Esant tik formaliai santuokai, nevedant bendro ūkio, jos darbo užmokestis neturėtų būti traktuojamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nors šiai dienai nėra teisiškai atlikta turto padalinimo procedūra. Apie skolininko įsiskolinimą UAB „Jonavos paslaugos“ ji nieko nežinojo. Skolininkas, prieš 6-erius metus nutrūkus santykiams, žadėjo pats inicijuoti santuokos nutraukimą. Ji dėl santuokos nutraukimo iki šiol nesikreipė. Tačiau, matydama, kad jis savo pažado netesėjo, šiuo metu ji pradėjo procesą dėl santuokos nutraukimo. Pagal Antstolio pateiktus patvarkymus matyti, kad Kauno apylinkės Kėdainių rūmuose 2018 m. gruodžio 11 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-1459-336 dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Toje civilinėje byloje ji nedalyvavo ir apie tai nežinojo. Taip pat akivaizdu, kad skolininku yra pripažintas tik G. K., tačiau, pastarajam neturint turto ir su darbu susijusių santykių, iš kurių gaunamos pajamos, į jos darbovietę ((duomenys neskelbtini)) buvo išsiųstas patvarkymas areštuoti 25 proc. jos darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą, ir 10 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto gali nustatyti tik teismas. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; LAT 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje I Nr. 3K-3-567/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K- 3-81/2010). Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. LAT yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (LAT 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio. 1 dalis) (LAT 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186).
Šiuo atveju G. K. priteista skola yra asmeninė jo prievolė, kuri atsirado sutuoktinei ne tik apie ją nežinant, bet ir gyvenant atskirai. LAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Taigi, kreditorinės prievolės pobūdžio nustatymas yra svarbus išieškojimo procese tuo aspektu, kai reikalinga nuspręsti, kur nukreipti išieškojimą: į skolininko asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą. Kadangi pagal išdėstytas aplinkybes ir motyvus akivaizdžiai matoma, kad ji ir skolininkas yra tik formalioje santuokoje, neveda bendro ūkio, neturi bendro turto ir daugiau kaip 6-erius metus ne tik, kad negyvena kartu, bet ir neturi jokių santykių, todėl kreditorės prašymas nustatyti, kad skolininkui priklauso dalis (pusė) jos gaunamų pajamų, yra neteisingas jos atžvilgiu.
Suinteresuotas asmuo G. K. (skolininkas) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš šioje civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/07749 surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Antstolio kontoroje yra vykdomi išieškojimo veiksmai pareiškėjos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1459-673/2017. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas yra sudaręs santuoką, o skolininko sutuoktinė gauna nuolatines pajamas (vykdomosios bylos Nr. 0110/19/07749 lapas Nr. 12). Nustatęs, kad skolininko sutuoktinė gauna nuolatines pajams, Antstolis 2019 m. gruodžio 3 d. Siūlymu dėl skolos ir vykdymo išlaidų sumokėjimo Nr. S-19-110-40960 kreipėsi į N. K., siūlydamas per 10 dienų nuo siūlymo gavimo dienos sumokėti 1 060,99 Eur įsiskolinimą ir 128,64 Eur bylinėjimosi išlaidas (vykdomosios bylos Nr. 0110/19/07749 lapas Nr. 14). 2020 m. sausio 20 d. Antstolis 2020 m. sausio 20 d. Patvarkymu dėl skolininko sutuoktiniui priklausančio darbo užmokesčio arešto Nr. S-20-110-2632 kreipėsi į dalyvaujančius byloje asmenis, siūlydamas pasidalinti sutuoktinių bendrą turtą ir Antstolio kontorai pateikti notarinės formos sutikimą, kuriame būtų padalintas sutuoktinių turtas (vykdomosios bylos Nr. 0110/19/07749 lapas Nr. 21). Skolininkas sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka, nepateikė.
Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui aukščiau nurodyto sutikimo, nepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Antstolis vykdo išieškojimą išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai iš skolininko, kuris yra N. K. sutuoktinis. Duomenų apie jų santuokos nutraukimą, apie vedybinė ar povedybinė sutarties sudarymą teismui nepateikta, todėl skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.82, 3.87 straipsniai). Pagal CK įtvirtintas prezumpcijas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu įgytas turtas; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, o taip pat ir iš vieno sutuoktinio veiklos; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).
Vykdymo procese nesant galimybės išieškoti priteistą sumą iš skolininko asmeninio turto bei lėšų, buvo areštuotas skolininko sutuoktinės darbo užmokestis, kuris pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalis pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o išieškotojai, kaip numato CPK 667 straipsnio 2 dalis, pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
N. K. su skolininko turto dalies nustatymu nesutinka nurodydama šiuos motyvus: 1) jų santuoka yra tik formali, sutuoktiniai neveda bendro ūkio, 2) savo turtą ji įgijo prieš sudarydama santuoką su skolininku ir 3) skola kreditorei yra skolininko asmeninė prievolė, nesant teismo sprendimo dėl antro sutuoktinio Antstolis negali išieškoti skolos iš bendro turto.
Teismo nuomone, tai, kad skolininko ir jo sutuoktinės santuoka yra tik formali, šiuo metu neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi byloje nėra pateiktas teismo sprendimas dėl skolininko ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo su patenkintu prašymu dalinti tik turtą, sutuoktinių bendrai įgytą iki jiems pradėjus gyventi skyrium. Pažymėtina, kad ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog teisme net nebuvo ir iki šiol nėra užvesta byla dėl skolininko ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo. Šios nutarties priėmimo dienai nenustačius, kad suinteresuotų asmenų (skolininko ir jo sutuoktinės) santuoka būtų nutraukta ir padalintas būtų tik turtas, sutuoktinių bendrai įgytas iki jiems pradėjus gyventi skyrium, teismas atmeta N. K. argumentus dėl santuokos formalumo kaip nepagrįstus. Teismas be kita ko pažymi ir tai, kad be N. K. rašytinių paaiškinimų byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad skolininko ir jo sutuoktinės santuoka yra tik formali ir kad jie gyvena skyrium, nevesdami bendro ūkio.
Antruoju nesutikimo motyvu N. K. nurodo faktą, kad visas jai priklausantis turtas buvo įgytas prieš sudarant santuoką su skolininku. Teismas išaiškina suinteresuotam asmeniui, kad ši civilinė byla buvo inicijuota siekiant nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/2 (pusė) N. K. gaunamo darbo užmokesčio, kas reiškia, jog kreditorė UAB „Jonavos vandenys“ nereiškia jokių reikalavimų į skolininko sutuoktinės asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą. Teismas pažymi, kad reikalavimas yra pareikštas tik į N. K. gaunamo darbo užmokesčio 1/2 dalį, kuri CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas išaiškina, kad nepriklausomai nuo to, kada N. K. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ir gauti darbo užmokestį, nuo santuokos sudarymo momento iki santuokos išregistravimo jos atlyginimas įstatymu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu) yra pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, išskyrus atvejį, jeigu teismas, vadovaudamasis CK 3.127 straipsnio 2 dalimi, nutraukdamas santuoką padalintų tik turtą, sutuoktinių bendrai įgytą iki jiems pradėjus gyventi skyrium, o kitas turtas (šiuo atveju – N. K. darbo užmokestis), įgytas po pradėjimo gyventi skyrium, būtų pripažintas asmenine jos nuosavybe.
Trečiuoju nesutikimo motyvu N. K. nurodo, kad skola kreditorei yra skolininko asmeninė prievolė, nesant teismo sprendimo dėl antro sutuoktinio, antstolis negali išieškoti skolos iš bendro turto. Lietuvos A. T., formuodamas vieningą teisės taikymo praktiką situacijose, kai prašoma nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esant skolininko asmeninei prievolei, yra nurodęs, kad įstatymas nustato ir kitus kreditoriaus bei kito bendraturčio teisių gynimo būdus dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pagal CK 3.116 straipsnio nuostatas, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo, tai vieno sutuoktinio, ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Taigi įstatyme nustatyta, kad bendras turtas gali būti dalijamas bet kurio sutuoktinio ar kreditorių iniciatyva ir gyvenant santuokoje. Padalyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, vadovaujantis CK 3.116 straipsnio nuostatomis, gali reikalauti ir kreditoriai, siekdami išieškoti iš sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, jeigu asmeninėms tokio sutuoktinio prievolėms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto (LAT 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Taigi LAT yra išaiškinęs, jog tokiu atveju, kai skolininko, kuris yra sudaręs santuoką, skola yra asmeninė, tačiau skolininko asmeninio turto nepakanka įsiskolinimui padengti, kreditorius turi teisę inicijuoti civilinę bylą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir išsiieškoti įsiskolinimą iš teismo nustatytos kito sutuoktinio bendro dalies.
N. K. be kita ko buvo nurodžiusi, kad be teismo sprendimo antstolis negali išieškoti skolos iš bendro turto. Teismas, sutikdamas su tokiais suinteresuoto asmens argumentais, pažymi, kad būtent tokioms situacijoms įstatymų leidėjas ir numatė skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymą. Teismas taip pat nurodo, kad suinteresuoto asmens nurodyta teismų praktika yra aktuali tokioms situacijoms, kai antstolis, neturėdamas teismo procesinio sprendimo, kuriuo būtų nustatyta skolininko turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, savavališkai vykdytų piniginių lėšų nurašymą nuo skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio. Teismas taip pat nurodo, kad susidarius tokiai situacijai, kai antstolis, neturėdamas aukščiau nurodyto teismo procesinio sprendimo, vykdytų piniginių lėšų nurašymą, skolininko sutuoktinė turėtų teisę skųsti tokius antstolio veiksmus CPK nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies areštavimas nėra piniginių lėšų išieškojimas iš sutuoktinės darbo užmokesčio, o vienas iš būtinų turto dalies nustatymo veiksmų, numatytų CPK 667 straipsnio 1 dalyje. Šiuo konkrečiu atveju iš civilinės bylos ir teismui pateiktos vykdomosios bylos teismas nenustatė, kad Antstolis būtų vykdęs išieškojimą iš skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, o tik areštavo darbo užmokesčio dalį, kaip yra numatyta CPK 667 straipsnyje. Tokių įrodymų nepateikė ir pati N. K..
Įstatyme numatytų prezumpcijų dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės ir lygių dalių principo suinteresuoti asmenys nepaneigė, duomenų apie priežastis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo byloje nėra, todėl daroma išvada, kad suinteresuotų asmenų po santuokos sudarymo įgyto turto dalys yra lygios ir yra pagrindas pripažinti, jog skolininkui priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178 straipsniai, 185 straipsnis).
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais, pareiškėjos prašymas nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/2 (pusė) jo sutuoktinės N. K. gaunamų pagal darbo sutartį, laikomas pagrįstu ir įrodytu, todėl yra tenkinamas (CPK 177, 178, 185, 667 straipsniai).
Prašymo antruoju reikalavimu pareiškėja (kreditorė) prašo iš skolininko priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, vertindamas civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus ir vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, mano, kad bylinėjimosi išlaidos priežastiniu ryšiu yra susiję tik su skolininku, iš kurio vykdomas išieškojimas vykdymo procese, kuriame jis nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis, dėl ko pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas ir pareiškėjos turėtas 100 Eur bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia vien tik iš skolininko (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 593, 667 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 (viena antroji) dalis sutuoktinės N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų pagal darbo sutartį.
Priteisti pareiškėjai Uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ (juridinio asmens kodas 156916523, buveinės adresas Jonava, Klaipėdos g. 17, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos filialas) iš suinteresuoto asmens G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)) 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartį siųsti byloje dalyvaujantiems asmenis.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.