- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-10
- Bylos Nr.
- eI-4518-189/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05146-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Ina Kirkutienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- UAB „Mažasis retrobaras“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Violetos Petkevičienės ir Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei M. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Mažasis retrobaras“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašė ex oficio panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003-12-02 įsakymą Nr. 6208-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Įsakymas). Netenkinus šio reikalavimo prašė Įsakymą panaikinti.
Pareiškėjos teigimu, Įsakymas, kuriuo suformuotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidžia imperatyvias teisės normas bei pareiškėjo subjektines teises tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu pastatu – sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nes pastato eksploatavimui reikalingas žemės sklypas kirs patį pastatą dėl jau suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Tuo trapu pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodė, kad pareiškėja neturėdama pastato eksploatavimui reikalingo žemės sklypo, negali gauti leidimo statybos ar rekonstrukcijos darbams atlikti. Pažymėjo, kad priėmus skundžiamą Įsakymą, kuriuo suformuoto sklypo riba kerta pareiškėjai priklausantį pastatą, tapo neaišku, ar pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas yra valstybinės žemės sklypo teritorijoje, ar pastatui yra suformuotas atskiras žemės sklypas. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-10878-912/2015 pateiktame ginčo žemės sklypo plane (M1:1000), parengtame 2015-04-10, pareiškėjai priklausantis pastatas iš viso nėra atvaizduotas, nors jis natūroje yra. Pareiškėjos teigimu, painiava dėl jai priklausančio pastato atsirado po to, kai nenustatytų asmenų buvo sunaikinta (tikėtina suklastojus) teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių Detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 2000-03-23 sprendimu Nr. 678V (toliau – ir Detalusis planas) Pagrindinio brėžinio 5 dalis – Sklypų ribų planas (M1:1000). Nagrinėjant civilinę bylą paaiškėjo, kad egzistuoja trys skirtingo turinio Detaliojo plano Sklypų ribų plano kopijos. Apylinkės teismui išreikalavus Detaliojo plano bylą išaiškėjo, kad originalus Sklypų ribų planas išplėštas mechaniškai. Dėl šios aplinkybės yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir tai reiškia, kad ginčo žemės sklypas Įsakymu suformuotas nesant jo suprojektavimo dokumentų, o tai taip pat sudaro pagrindą Įsakymui panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais nurodė, kad skundžiamas Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) detalųjį planą, kuris nėra nuginčytas ir galiojantis. Priimant Įsakymą buvo tikrinta informacija esanti Nekilnojamojo turto registre. Patikrinus informaciją nebuvo nustatyta duomenų, jog pastatas kirstų kito žemės sklypo ribas. Taip pat nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad iš prie Įsakymo pateikto žemės sklypo plano M1:1000 būtų galima teigti, kad minėto sklypo riba kerta UAB „Mažasis retrobaras“ priklausantį pastatą. Atkreipė dėmesį dėl pastato registracijos, nurodant, kad 2015-12-11 Nekilnojamojo turto registro išraše, sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra registruotas adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu 2003-09-04 išraše tas pats sandėlis registruotas adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad galimai galėtų būti netikslumų su pastatų registracija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Įsakymą, nes neįrodė, kaip Įsakymo priėmimas pažeidžia pareiškėjos teises. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-10878-912/2015 buvo pateikti priedai, t. y. Įsakymas ir 2001-03-08 žemės sklypo plano kopijos, iš kurių matyti, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nekerta jokio pastato. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai priklausantis turtas – sandėlis yra ne žemės sklype (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Įsakymas negali būti laikomas sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjai.
Nurodė, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų negalima teigti, ar pareiškėjui priklausanti pastatą kerta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba, ar ne. Be to, net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad kerta pareiškėjai priklausantį pastatą, pabrėžė, kad ginčijamo Įsakymo priėmimo metu negaliojo pareiškėjos nurodomas reikalavimas, įtvirtintas Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 20 punkte, kuriame nustatyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Pareiškėjos nurodyta 20 punkto nuostata pradėjo galioti tik 2008 m., o Įsakymas buvo priimtas 2003-12-02. Todėl rengiant detalųjį planą tokio reikalavimo nebuvo.
Pabrėžė, kad pareiškėja įrodinėdama aplinkybes dėl sklypo ribų kertančių pastatą į bylą nepateikė jokių įrodymų pvz. atliktų matavimų, ar teritorijų planavimo dokumentų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba galimai kerta pareiškėjai priklausantį pastą. Pareiškėjos argumentus dėl baudžiamojoje byloje minimų aplinkybių vertino kaip nepatvirtinančių Detalaus plano nepilnos apimties fakto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003-12-02 įsakymo Nr. 6208-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).
Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t.y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai). Asmens kreipimosi į tesimą pagrįstumo prasme taip pat pažymėtina, kad, kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl pažeistos objektyviai egzistuojančios subjektinės teisės, įgytos teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).
Pareiškėjos pagrindiniai argumentai, kuriais ji ginčija Įsakymo teisėtumą yra tai, kad priimtu Įsakymu yra suformuotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio ribos kerta pareiškėjai nuosavybės teise priklausančią sandėlio dalį. Tuo pažeidžiamos imperatyvios teisės normos (Nuostatų 20 p.) bei pareiškėjos subjektinė teisė tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančia pastato – sandėlio dalimi, nes galiojantis Įsakymas pareiškėjai riboja galimybę įgyvendinti teisę suformuoti juridiniam asmeniui atskirą žemės sklypo dalį, reikalingą pastato eksploatavimui bei gauti leidimą statybos, ar rekonstrukcijos darbams atlikti. Tačiau, kaip nustatyta bylos medžiaga (pareiškėjos skundo, prašymo dėl bylų sujungimo argumentai), pareiškėja iš esmės negalinti vienareikšmiškai teigti (nėra įsitikinusi), ar Įsakymu patvirtintas žemės sklypas vis tik kerta pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio pastato dalį. Pareiškėjos teigimu, Įsakymu patvirtintas žemės sklypas kerta jai priklausančio pastato dalį, tuo tarpu Savivaldybės administracijos teigimu, su atsiliepimu pateiktos ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planų kopijos tvirtina, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos nekerta jokio pastato. Atsakovė šiuo aspektu nurodė, jog skundžiamą Įsakymą priėmė vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 2000-03-01 sprendimu Nr. 678V „Dėl teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano patvirtinimo“, Vilniaus miesto valdybos 2001-03-01 sprendimu Nr. 369V, kurie yra nenuginčyti ir galiojantys. Priimant Įsakymą taip pat buvo remtasis viešuosiuose registruose esančia informacija, kurioje taip pat nebuvo duomenų, kad tvirtinamo žemės sklypo riba kirstų kokį nors pastatą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad taip pat yra neatitikimų ir dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio pastato registracijos. Pareiškėjos pateiktais įrodymais, jai priklausančio pastato – sandėlio adresas (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pagal Savivaldybės administracijos pateiktus įrodymus, pareiškėjos pastatui yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Kai tuo tarpu skundžiamas Įsakymas yra priimtas sklypo adresu (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Kaip nustatyta bylos medžiaga, nagrinėjamo ginčo ištakos šiuo atveju yra kilusios dėl tų pačių rašytinių įrodymų kopijų (ginčo sklypo planų) skirtingo turinio. Ginčo proceso šalys byloje pateikė rašytinius įrodymus (ginčo teritorijos planus), kurių turinį kiekviena proceso šalis interpretuoja savo pateiktų argumentų kontekste. Ginčo proceso šalių pozicijos skiriasi skirtingai interpretuojant pareiškėjui priklausančio pastato kirtimą ginčo sklypo riba. Todėl esminė aplinkybė, kuri turėtų būti pagrindu siekiant paneigti skundžiamo Įsakymo teisėtumą yra fakto, kad ginčo sklypo riba neabejotinai kerta pareiškėjai priklausantį pastatą, nustatymas. Bylos medžiaga taip pat nustatyta (dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra), kad Detalaus plano Pagrindinio brėžinio 5 dalies – Sklypų ribų plano (M:1000) originalo nėra Detaliojo plano byloje. Dėl šio fakto yra iškelta baudžiamoji byla pagal nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 dalyje, požymius.
Pareiškėja nurodė, kad skundžiamo Įsakymo neteisėtumą patvirtina jau vien tas faktas, kad nustačius, jog ginčo sklypo riba kerta pastatą, tuo pažeidžiamas Nuostatų 20 punktas, o tai savaime daro Įsakymą negaliojančiu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjos minima teisės nuostata, kurioje imperatyviai nurodyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, Įsakymo priėmimo metu Nuostatuose nebuvo įtvirtinta. Ši teisės nuostata Nuostatuose įtvirtinta tik nuo 2005-07-01, todėl Įsakymo priėmimo metu tokio pobūdžio reikalavimas įstatymu nebuvo nustatytas. Atsižvelgiant į tai, šiuo teisiniu pagrindu ginčijamas Įsakymo neteisėtumas yra nepagrįstas. Nustačius, kad tvirtinant Detalųjį planą ir priimant Įsakymą įstatyminės pareigos vadovautis paminėta teisės nuostata institucijos neturėjo, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir Įsakymą pripažinti negaliojančiu ex officio.
Pareiškėjos teigimu, aplinkybė dėl pastato kirtimo ginčo sklypo riba, privalo būti išnagrinėta ginčo metu, ir jei sklypo riba iš tikrųjų kerta jai priklausantį pastatą, skundžiamas Įsakymas toje dalyje turėtų būti panaikintas. Iš pareiškėjos pateiktų argumentų turinio matyti, kad Įsakymo neteisėtumas iš esmės pareiškėjos grindžiamas tik skirtingo turinio planų kopijomis ir prielaidomis, kad ginčo sklypo riba galimai kerta pareiškėjai priklausantį pastatą (nurodant, kad jei sklypo riba iš tikrųjų kerta, tai turėtų nustatyti teismas). Pastebėtina, kad pareiškėja 2016-04-01 prašyme sutinka, kad vien tik pagal planuose (jų kopijose) nubrėžtų nekilnojamojo turto objektų išdėstymą negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ginčo sklypo riba kertą pareiškėjai priklausantį pastatą. Tokiu atveju pagrindu šiai abejonei paneigti turėtų būti Detalaus plano Pagrindinio brėžinio 5 dalies – Sklypų ribų plano (M:1000) originalas, tačiau apie kurio egzistavimą konkrečių duomenų nėra. Pažymėtina, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjos pažeistų teisių gynimas, kurias, jos teigimu, pažeidžia skundžiamas Įsakymas. Tačiau iš bylos medžiagos ir pareiškėjos paaiškinimų apie galimą pastato kirtimą, darytina išvada, kad esamoje faktinėje situacijoje (bylos nagrinėjimo metu), pareiškėja jokiais realiais įrodymais negalinti pagrįsti Įsakymo ydingumo (neginčijamais įrodymais pagrįsti faktą, kad pastato dalį kerta ginčo sklypo riba). Įsakymas galėtų būti pripažintas netesėtų tik aiškiai nustačius, kad juo pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir pareigos. Minėta, kad pareiškėjos teisių pažeidimas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad Įsakymas pareiškėjai riboja galimybę įgyvendinti teisę suformuoti juridiniam asmeniui atskirą žemės sklypo dalį, reikalingą pastato eksploatavimui bei gauti leidimą statybos, ar rekonstrukcijos darbams atlikti, nes Įsakymu patvirtinto žemės sklypo ribos kerta pareiškėjai priklausančio pastato ribas. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pastato kirtimo faktas byloje vienareikšmiškai nėra įrodytas, o ginčo šalių šį faktą (pastato kirtimą) skirtingai interpretuojamų argumentų apimtyje, nėra pagrindo išvadai, kad Įsakymu patvirtinto ginčo sklypo riba aiškiai kerta pareiškėjai priklausantį pastatą, kas atitinkamai reiškia, kad pareiškėja skundo argumentais negalinti įrodyti jos pažeistų teisių pagrindo.
Pareiškėja pažeistas teises grindžia susirašinėjimu su atsakove bei Savivaldybės administracija. Pareiškėja skundo argumentais prieštarauja institucijų atsakymų teisėtumui, taip pat akcentuoja, jog neišsprendus ginčo ABTĮ ir pagal analogiją, CK 4.45 str. 1 dalyje nustatyta tvarka, pareiškėjai priklausančio pastato eksploatavimas nėra įmanomas. Minėta, kad skundžiamo Įsakymo neteisėtumui patvirtinti nepakanka tik prielaidų apie galimą pastato kirtimą, tuo tarpų vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių šį faktą, byloje nėra pateikta.
Nustatyta, kad Įsakymas parengtas remiantis Detalaus plano Pagrindinio brėžinio 5 dalies – Sklypų ribų planu (M:1000), kurio originalo būvimo vieta nėra žinoma. Dėl galimo Detalaus plano Pagrindinio brėžinio 5 dalies suklastojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjos teigimu, būtent įsiteisėjęs Vilniaus apylinkės prokuratūros 2016-01-26 nutarimas baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-1187-2013, kuriuo ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas, laikomas galutiniu sprendimu ir šioje byloje turi prejudicinę galią dėl nutarimo motyvuojamoje dalyje išdėstytų argumentų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo baigtumą. Nesant priimto galutinio sprendimo (dėl Detalaus plano klastojimo), vien nutarimo motyvais daryti išvadą dėl Detalaus plano brėžinių suklastojimo ir atitinkamai šiuo pagrindu motyvuoti Įsakymo neteisėtumą nėra jokio pagrindo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja Įsakymo neteisėtumą grindė Nuostatų 20 punkto pažeidimu, o tai, pareiškėjos teigimu, būtent ir sąlygoja negalimumą tinkamai naudotis jai priklausančiu pastatu, prie jo privažiuoti, rekonstruoti ir pan. Aukščiau aptartais argumentais pareiškėja šios nuostatos pažeidimo neįrodė. Tuo tarpu iš esmės vertinant pareiškėjos argumentus dėl ginčo žemės sklypo ribos, kuri, pareiškėjos teigimu, galimai kerta pareiškėjos sklypą, pažymėtina, kad pareiškėja byloje nepateikė jokių įtikinančių įrodymų, kad ginčo sklypas kerta pareiškėjai priklausančio pastato dalį. Atitinkamai darytina išvada, kad pareiškėja nei skundo argumentais ir pateikta rašytine medžiaga, nei argumentais teismo posėdžio metu neįrodė, kad skundžiamas Įsakymas kaip nors realiai pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Vien tik abejojančio pobūdžio argumentais (galimai kerta, tuo atveju jei teismas nustatys, kad kerta ir pan.) pareiškėja skundžiamo Įsakymo ydingumo neįrodė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003-12-02 įsakymą Nr. 6208-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „Mažasis retrobaras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.