- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-674-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06576-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- UAB „Baltijos realizacijos centras“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijus Mockevičius (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Baltijos realizacijos centras“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Industrial group“ 20 400,00 Eur nuostolių dėl paslėptų defektų (kainos sumažinimą), 1452,00 Eur nuostolių dėl tyrimo ataskaitos užsakymo; 8,00 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018-08-13 ieškovė su atsakove sudarė ekskavatoriaus pirkimo-pardavimo sutartį. Ekskavatorių naudojant pagal paskirtį lūžo kasimo strėlė. Nustatyta, kad ji jau buvo remontuota – virinta, ir strėlė nėra originali, naujos strėlės kaina siektų 20 400,00 Eur.
2. Atsakovė UAB „Industrial group“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė įsigijo ekskavatorių, kuris buvo eksploatuojamas nuo 2007 metų. Ieškovė, be kita ko, verčiasi ekskavatorių perpardavimu, nuoma ir, priimdama ekskavatorių, vizualiai matė naudotos neoriginalios strėlės atliktus remonto (virinimo) darbus, bet jokių pastabų dėl įsigytos prekės būklės nereiškė. Ieškovė pretenzijas dėl ekskavatoriaus pradėjo reikšti tik beveik po mėnesio nuo įsigijimo momento. Ieškovei kartu su ekskavatoriumi buvo perduotos dvi strėlės (ilgoji ir trumpoji). Ieškovės pasamdyti specialistai ekskavatorių apžiūrėjo praėjus tik 4 mėnesiams nuo strėlės lūžio ir neinformavo atsakovės apie specialistų atliekamą tyrimą. Ieškovė nepagrindė naujos strėlės įsigijimo būtinybės ir poreikio įsigyti visus strėlės priedus dėl kurių atitikties kokybės reikalavimams ginčo nekilo. Ilga neoriginali strėlė buvo nupirkta internetu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad sandorio sudarymo metu ieškovei buvo žinoma, kad ekskavatoriaus strėlė yra neoriginali, atitinkamai mažiau kokybiška nei originali gamintojo strėlė ir ieškovės nurodyti strėlės trūkumai buvo vizualiai akivaizdūs, kad ieškovė, naudotos statybinės technikos perpardavinėjime specializuojanti įmonė (jos atstovai) pastebėtų be jokio specialaus tyrimo.
5. Teismo vertinimu, ginčo daiktą buvo galima naudoti pagal paskirtį, ekskavatorius veikė ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką perdavus jį UAB „Alauša“, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ekskavatoriaus su ilgą strėlę pardavimo skelbimas pačios ieškovės buvo patalpintas į įmonės internetinę svetainę, nurodant, kad šiai statybinei įrangai suteikiama garantija (skelbimo nuotraukos įkeltos 2018-08-27). Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, jog ieškovė pakankamai atidžiai įvertino ekskavatoriaus ir jo sudedamųjų dalių išvaizdą ir būklę, nes pati potencialiems pirkėjams garantavo technikos kokybę, šiuo metu ekskavatorius sėkmingai eksploatuojamas su kita ieškovės pritaikyta strėle. Kadangi ieškovė pagal žodinę nuomos sutartį perdavė UAB „Alauša“ valdyti ginčo statybinę techniką ir nefiksavo jos būklės nei perdavimo, nei grąžinimo metu, teismas padarė išvadą, kad ieškovė prisiėmė su tuo susijusią ekskavatoriaus ar jo komplektuojančių dalių sugadinimo riziką.
6. Dėl ieškovės pateiktos tyrimo ataskaitos, teismas sprendė, jog ataskaitos turinys prieštaringas, tyrimas atliktas neišsamiai, tyrime paminėta tik dalis aplinkybių ir kyla pagrįstų abejonių dėl tyrimo eigos ir rezultatų patikimumo, todėl vien tik ja nesirėmė, o vertino byloje esančių įrodymų visumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Baltijos realizacijos centras“ panaikinti Šiaulių apylinkės Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
7.1. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes nebuvo užtikrintas dispozityvumo principas (CPK 13 str.). Teismas netenkino ieškovės prašymų apklausti liudytojus, kurie galėjo teismui nurodyti ginčo esmines aplinkybes ir taip iš esmės apribojo ieškovės įrodinėjimo galimybes (CPK 178 str.) bei pažeidė proceso šalių lygybės ir rungimosi principus. Teismui neleidus apklausti liudininko R. P., nebuvo išklausyti paaiškinimai, kuriuose jis būtų patvirtinęs ieškovės poziciją dėl ekskavatoriaus naudojimo trukmės, atliktų darbų pobūdžio bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
7.2. Teismas klaidingai nustatė, kad ekskavatorių buvo galima naudoti pagal paskirtį, nes naudojant dėvėtą daiktą tik vieną darbo dieną, toks laikotarpis akivaizdžiai per mažas net ir naudoto daikto atžvilgiu. Teismas neteisingai vertino, kad ieškovė matė privirintas plokšteles, todėl neva turėjo suprasti, kad kasimo strėlė buvo remontuota, taip pat, kad matė neoriginalų užrašą. Tai, kad ant kasimo strėlės pritvirtintos papildomos plokštelės, nepatvirtina, kad ieškovė turėjo žinoti, kad po jomis atlikti virinimo darbai buvo atlikti nekokybiškai ir, kad po jomis yra slepiami defektai.
7.3. Atsakovė jokių tinkamų įrodymų byloje, kad bylos šalys aptarė ekskavatoriaus trūkumus nepateikė. Pirkimo-pardavimo sutartyje ekskavatoriaus kasimo strėlės trūkumai nurodyti nebuvo. Tai, kad ekskavatoriaus paslėpti trūkumai nebuvo aptarti įrodo ir tai, kad ekskavatorius buvo nuomojamas ir pardavinėjamas, taip pat ieškovė ekskavatorių pardavinėjo, siūlė jam suteikti garantiją. Teismas šių argumentų nevertino ir neteisingai perkėlė atsakomybė dėl daikto kokybės ieškovei (pirkėjui). Ieškovė nesutinka su teismo argumentu, kad jei ieškovė yra pirkusi panašius ekskavatorius, turėtų pastebėti jo užslėptus trūkumus.
7.4. Teismo išvada, kad tyrimo ataskaita kelia objektyvumo abejonių, nepagrįsta. Taip pat atsakovei dalis jos prašomų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstos. Iš pateiktų 2020-01-26, 2020-02-25 ir 2020-05-18 sąskaitų po 300 Eur sumoms (viso 900 Eur), nėra aišku, kokiu pagrindu sąskaitos yra išrašytos. Nors sąskaitose ir nurodyta, kad pagal teisinių paslaugų sutartį, tačiau nėra nurodyta, kokios teisinės paslaugos konkrečiai buvo suteiktos. Tikėtinai jos buvo išrašytos už dalyvavimą teismo posėdžiuose, tačiau teismo posėdžių trukmė buvo neilga, todėl vadovaujantis Rekomendacijomis šios sumos turi būti sumažintos.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovė UAB „Industrial group“ prašo ieškovės pateiktą apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą ir iš ieškovės priteisti atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
8.1. Sprendimas, priimtas tinkamai identifikuojant ginčo šalis siejusius materialinius teisinius santykius, yra pagrįstas, argumentuotas, išsamus ir vientisas. Todėl pagrindo jo naikinti nėra. Ieškovė nenurodo kada ir kaip pareiškė teismui prašymą apklausti liudytojus. Pasiruošimas bylos nagrinėjimui buvo vykdomas paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė prašymo apklausti konkrečius liudytojus, nebuvo suformavusi. Be to, dėl ieškovės veiksmų 2020-01-27 ir 2020-02-27 vykę teismo posėdžiai buvo atidėti. Iki 2020-05-20 paskirto teismo posėdžio ieškovė turėjo visas galimybes, bet kokius aktualius prašymus (nors jau buvo pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės) reikšti teismui raštu, pateikiant juos per EPP sistemą. Tačiau net ir turėdama daugiau nei 5 mėnesius nuo atsakovės tripliko pateikimo momento iki 2020-05-20 teismo posėdžio, kurio metu išnagrinėta byla, ieškovė tokių prašymų raštu teismui nepareiškė ir tokie prašymai iki 2020-05-20 niekada nebuvo sprendžiami.
8.2. Ieškovės apibendrinimai, kad strėlė lūžo per vieną jos naudojimo dieną, nėra patvirtinti bylos duomenimis. Teismas pagrįstai nustatė, kad pretenziją ieškovė atsakovei pateikė praėjus mėnesiui nuo ekskavatoriaus perėmimo. Taip pat per minėtą mėnesį ginčo ekskavatorių žodinės nuomos sutarties pagrindu ieškovė išnuomojo. Visos šios byloje nustatytos ir paties ieškovės patvirtintos aplinkybės, vienareikšmiškai įrodo faktą, kad ginčo ekskavatorių, įskaitant ir jo ilgąją strėlę, ieškovė mėnesį laiko nuo perėmimo momento naudojo pagal paskirtį. Ginčo ekskavatoriaus strėlė lūžo, kai ekskavatorius buvo išnuomotas (nuomos sutartis sudaryta žodžiu) ir perduotas naudotis UAB „Alauša“, kuris su ekskavatoriumi atliko kasimo darbus. Atsiimant ekskavatorių iš atsakovės, nustatyta, daikto būklė yra gera: pirkimo - pardavimo sutartis ieškovės (ginčo sutartį ruošusios šalies) iniciatyva laikytina ir priėmimo - perdavimo aktu, o jame jokių pastabų nenurodyta.
8.3. Ekskavatoriaus perėmimo metu ieškovė visus ieškinyje nurodytus strėlės trūkumus galėjo ir turėjo pamatyti be atskirto ir (ar) specialaus tyrimo, t.y. trūkumai buvo matomi „plika“ akimi. Ieškovė, matydama minėtus trūkumus, vis tiek nusprendė ekskavatorių pirkti. Nupirktas ekskavatorius 1 mėnesį buvo eksploatuojamas. Būtent dėl to atsakovei negali būti taikoma atsakomybė už parduotą tariamai netinkamos kokybės daiktą. Ieškovė yra profesionalė, kuri pati parduoda, superka ir nuomoja ekskavatorius ir rinkoje veikia daugiau nei 20 metų, akivaizdu, kad ekskavatoriaus perėmimo metu, ji turėjo matyti akivaizdžius ginčo ekskavatoriaus strėlės trūkumus. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog minėti trūkumai negali būti laikomi paslėptais.
8.4. Teismas taip pat teisingai vertino, kad ieškovės pateikta tyrimo ataskaita yra prieštaringa, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio ir tik dėl ieškovės veiksmų užsitęsusio bylinėjimosi, yra pagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl parduoto naudoto daikto trūkumų, dėl kurių nebuvo galima jo naudoti pagal paskirtį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirma, teismas neiškvietė ir neapklausė ieškovės nurodytų liudytojų, kurie galėjo patvirtinti, kad ekskavatorius buvo naudojamas tik vieną darbo dieną. Antra, teismas klaidingai nustatė, kad ekskavatorių buvo galima naudoti pagal paskirtį, nes naudojant dėvėtą daiktą tik vieną darbo dieną, toks laikotarpis akivaizdžiai per mažas net ir naudoto daikto atžvilgiu. Taip pat neteisingai vertino, kad ieškovė matė privirintas plokšteles, todėl neva turėjo suprasti, kad kasimo strėlė buvo remontuota. Trečia, ieškovė galėjo išbandyti ekskavatorių ir tai, kad jis veikė perdavimo momentu nepaneigia atsakovės prievolės nurodyti ekskavatoriaus trūkumus pirkimo-pardavimo sutartyje ar juos aptarti. Atsakovė jokių tinkamų įrodymų byloje, kad bylos šalys aptarė ekskavatoriaus trūkumus nepateikė. Ketvirta, teismo išvada, kad tyrimo ataskaita kelia objektyvumo abejonių, nepagrįsta, taip pat atsakovei dalis jos prašomų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstos. Su šiais apeliacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
12. Byloje nustatyta, kad ieškovė – įmonė, be kita ko, užsiimanti naudotos statybinės technikos pirkimu, pardavimu ir nuoma, pagal 2018-08-13 pirkimo-pardavimo sutartį iš atsakovės už 60 500,00 Eur įsigijo naudotą 2007 m. gamybos ekskavatorių „JCB JS 260 LC“ ir pardavė atsakovei kitą naują statybinę techniką – ekskavatorių „Hynday HX220 LR“, o ieškovės mokėtina suma buvo įskaityta kaip pradinis įnašus už naują ekskavatorių (sutarties 1.1, 2.1, 3.1 punktai). Pagal sutarties 3.3 punktą sutartis yra kartu ir turto priėmimo-perdavimo aktas. Ieškovės atstovas patvirtino aplinkybes, kad 2018-08-13 pirkimo-pardavimo sutartį ruošė ieškovės atstovai (2020-05-20 teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 50 sek. – 13 min. 5 sek.). 2018-09-19 ieškovė išsiuntė pretenziją atsakovei dėl ekskavatoriaus. Ieškovės atstovo teigimu, ekskavatoriaus strėlė 2018-09-11 lūžo ir lūžio momentu ekskavatorius pagal žodinę nuomos sutartį buvo eksploatuojamas UAB „Alauša“; o 2019-09-19 ekskavatorius grąžintas ieškovei.
13. Ieškovė nurodo, kad teismas pažeidė dizpozityvumo principą, nes netenkino ieškovės prašymų apklausti liudytojus, kurie galėjo teismui nurodyti ginčo esmines aplinkybes ir taip iš esmės apribojo ieškovės įrodinėjimo galimybes (CPK 178 str.). Teismui neleidus apklausti liudininko R. P., nebuvo išklausyti paaiškinimai, kuriuose jis būtų patvirtinęs ieškovės poziciją dėl ekskavatoriaus naudojimo trukmės, atliktų darbų pobūdžio bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Tai reiškia, kad šalys, be kitų teisių numatytų CPK 42 straipsnio 1 dalyje turi teisę teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus ir kt.
15. Kaip matyti iš elektroninėje byloje esančių duomenų, ieškovė, teikdama teismui ieškinį 2019-10-06, prašymo apklausti jos nurodytų liudytojų nereiškė. Teismų informacinėje sistemoje Liteko esantys duomenys patvirtina, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui buvo vykdomas paruošiamųjų dokumentų būdu. Teikdama teismui 2019-11-22 dubliką, ieškovė prašymo apklausti konkrečius liudytojus, taip pat nebuvo suformavusi. Liteko sistemoje užfiksuota, kad 2020-01-27 ir 2020-02-27 vykę teismo posėdžiai buvo atidėti dėl ieškovės. Teisėjų kolegija šiuo aspektu sutinka su atsakovės argumentais, kad iki 2020-05-20 paskirto teismo posėdžio ieškovė turėjo visas galimybes, bet kokius aktualius prašymus (nors jau buvo pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės) reikšti teismui raštu, pateikiant juos per EPP sistemą. Tačiau turėdama daugiau nei 5 mėnesius nuo atsakovės tripliko pateikimo momento iki 2020-05-20 teismo posėdžio, kurio metu išnagrinėta byla, ieškovė tokių prašymų raštu teismui dėl liudytojų kvietimo į teismo posėdį nereiškė ir tokie prašymai iki 2020-05-20 nebuvo sprendžiami. Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės argumentai dėl dispozityvumo principo pažeidimo, nes teismas neva neleido apklausti liudininko R. P., nebuvo išklausyti paaiškinimai, kuriuose jis būtų patvirtinęs ieškovės poziciją dėl ekskavatoriaus naudojimo trukmės, atliktų darbų pobūdžio bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti.
16. Ieškovė teigia, kad teismas klaidingai nustatė, jog ekskavatorių buvo galima naudoti pagal paskirtį, nes naudojant dėvėtą daiktą tik vieną darbo dieną, toks laikotarpis akivaizdžiai per mažas net ir naudoto daikto atžvilgiu. Teismas neteisingai vertino, kad ieškovė matė privirintas plokšteles, todėl neva turėjo suprasti, kad kasimo strėlė buvo remontuota, taip pat, kad matė neoriginalų užrašą. Tai, kad ant kasimo strėlės pritvirtintos papildomos plokštelės, nepatvirtina, kad ieškovė turėjo žinoti, kad po jomis atlikti virinimo darbai buvo atlikti nekokybiškai ir, kad po jomis yra slepiami defektai.
17. Atsakant į šį ieškovės argumentą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad tarp šalių susiklostė daikto pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
18. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, naudotiems daiktams CK nėra nustatyta specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas, visų pirmą, ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.
19. Be to, nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28 punktą).
CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi daikto pirkimą – pardavimą reglamentuojančias teisės normas, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, pateiktus argumentus, atsižvelgdama, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl naudoto daikto kokybės, daro išvadą, kad ir šie ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti dėl toliau nurodomų priežasčių. Pirma, ieškovės teiginys, kad strėlė lūžo per vieną jos naudojimo dieną, nėra patvirtinti bylos duomenimis. Pretenziją ieškovė atsakovei pateikė praėjus mėnesiui nuo ekskavatoriaus perėmimo (ekskavatorius paimtas iš atsakovės 2018-08-24, pretenzija pateikta - 2018-09-19). Per minėtą mėnesį ieškovės žinioje buvo ne tik ekskavatoriaus valdymas, perimant veikiantį ekskavatorių iš jo darbo vietos (karjero), bet ir disponavimas juo publikuojant skelbimą, kad minėtas ekskavatorius yra parduodamas, o jam (padėvėtai technikai) taikomos garantijos. Antra, ieškovė per minėtą mėnesį ginčo ekskavatorių žodinės nuomos sutarties pagrindu išnuomojo, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie ginčo ekskavatoriaus naudojimo trukmę perdavus jį UAB „Alauša“, kaip ir nėra jokių duomenų, parodančių ekskavatoriaus būklę perdavimo UAB „Alauša“ metu ir atsiėmimo iš UAB „Alauša“ metu. Trečia, ieškovė nesiaiškino ir nenustatė, koks UAB „Alauša“ pasitelktas asmuo eksploatavo ekskavatorių strėlės lūžio metu, ar ekskavatorius buvo naudotas tinkamomis sąlygomis ar jį valdė tokią teisę ir atitinkamai sugebėjimus turintis asmuo. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, kaip šios srities profesionalė, veikianti rinkoje daugiau nei 20 metų, kurios pagrindinė veikla be kitų - statybinės technikos, žemės ūkio technikos pardavimas ir nuoma, pakankamai atidžiai įvertino ekskavatoriaus ir jo sudedamųjų dalių išvaizdą ir būklę, jį įsigijo iš atsakovės bei siūlydama potencialiems pirkėjams, garantavo technikos kokybę. Tokią teismo išvadą patvirtina ir faktas, kad šiuo metu ekskavatorius sėkmingai eksploatuojamas su kita ieškovės pritaikyta strėle (2020-05-20 teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 30 sek. – 38 min. 10 sek.). Kadangi ieškovė pagal žodinę nuomos sutartį perdavė UAB „Alauša“ valdyti ginčo statybinę techniką ir nefiksavo jos būklės nei perdavimo, nei grąžinimo metu, teisėjų kolegija ir šiuo aspektu pritaria su pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pati ieškovė prisiėmė su tuo susijusią ekskavatoriaus ar jo komplektuojančių dalių sugadinimo riziką.
21. Ieškovė apeliuoja į tai, jog atsakovė jokių tinkamų įrodymų byloje, kad bylos šalys aptarė ekskavatoriaus trūkumus nepateikė. Pirkimo-pardavimo sutartyje ekskavatoriaus kasimo strėlės trūkumai nurodyti nebuvo. Tai, kad ekskavatoriaus paslėpti trūkumai nebuvo aptarti įrodo ir tai, kad ekskavatorius buvo nuomojamas ir pardavinėjamas, taip pat ieškovė ekskavatorių pardavinėjo, siūlė jam suteikti garantiją. Teismas šių argumentų nevertino ir neteisingai perkėlė atsakomybė dėl daikto kokybės ieškovei (pirkėjui). Ieškovė nesutinka su teismo argumentu, kad jei ieškovė yra pirkusi panašius ekskavatorius, turėtų pastebėti jo užslėptus trūkumus.
22. Minėta, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28 punktą). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
23. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad prieš sudarant sandorį įmonės atstovas buvo nuvykęs apžiūrėti naudotą ekskavatorių ir pasiūlyti atsakovei naują ekskavatorių (2020-05-20 teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 55 sek. – 26 min. 20 sek.), kas reiškia, jog ieškovė (jos atstovai) turėjo galimybę apžiūrėti ir išbandyti norimą įsigyti statybinę techniką. Taip pat nustatyta, kad ekskavatoriaus pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu metalinių plokštelių privirinimas buvo aiškiai matomas ir ieškovei buvo žinoma, kad tokio pobūdžio plokštelės būna pritvirtinamos virinant strėles, t. y. jas remontuojant. Tokias aplinkybes įrodo ieškovės atstovo teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai (2020-05-20 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 41 min. 10 sek. – 1 val. 45 min. 5 sek.). Sutartį dėl naudoto ekskavatoriaus pirkimo – pardavimo ruošė pati ieškovė. Atsiimant ekskavatorių iš atsakovės, daikto būklė yra gera: pirkimo - paravimo sutartis ieškovės (ginčo sutartį ruošusios šalies) iniciatyva laikytina ir priėmimo - perdavimo aktu, o jame jokių pastabų nenurodyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pagrįsta ir motyvuota pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė ekskavatoriaus perėmimo metu, visus ieškinyje nurodytus strėlės trūkumus galėjo ir turėjo pamatyti be atskiro ir (ar) specialaus tyrimo, t. y. trūkumai buvo akivaizdūs. Kadangi ieškovė, matydama minėtus trūkumus, vis tiek nusprendė ekskavatorių pirkti, o nupirktas ekskavatorius 1 mėnesį buvo eksploatuojamas, atsakovei negali būti taikoma atsakomybė už parduotą tariamai netinkamos kokybės daiktą, nes minėti trūkumai negali būti laikomi paslėptais. Nurodytų argumentų kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju ieškovė pirkėja, teigdama, kad pardavėja atsakovė pažeidė sutartį, parduoto daikto trūkumo fakto neįrodė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Ir vertinti padarytos išvados nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
24. Ieškovė nurodo, kad teismo išvada, kad tyrimo ataskaita kelia objektyvumo abejonių ir yra nepagrįsta. Taip pat ieškovė kvestionuoja atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ir laiko, kad dalis jų nepagrįstos, nes išrašytose sąskaitose nenurodyta, kokiu pagrindu jos išrašytos.
25. Pabrėžtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016) ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadas atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, nesuabsoliutindamas ieškovės pateiktos į bylą tyrimo ataskaitos dėl joje padarytų išvadų prieštaringumo, paties atlikto tyrimo neišsamumo, tyrimo eigos pažeidimų, t. y. bendrai dėl ataskaitos nepatikimumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių.
26. Ieškovė kvestionuoja ir atsakovei priteistų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų dydį.
27. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
28. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
29. ?tsakovė teigia, kad 2020-01-26, 2020-02-25 ir 2020-05-18 išrašytose sąskaitose po 300 Eur (viso 900 Eur) sumai (t. 1, b. l. 99, 139, 141) nėra nurodyta kokiu pagrindu sąskaitos yra išrašytos, tačiau šie ieškovės argumentai vertintini kritiškai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, pasiruošimas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme metu vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, kuriuose šalys turėjo galimybę išsakyti savo pozicijas, kad byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Nežiūrint į tai, teismas tik dėl ieškovės netinkamų procesinių veiksmų surengė tris teismo posėdžius į kuriuos atsakovės atstovas vyko iš kito miesto, atstovavo atsakovę, posėdžiams rengėsi, kas taip pat atitinkamai yra įtraukiama į teisines išlaidas pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius. Esant nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į šios nutarties 27-28 punktuose esančius išaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų - 1650,00 Eur, neturėjo pagrindo mažinti ir jas priteisė iš ieškovės atsakovei pagrįstai.
30. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, įvertino visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodyto, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
31. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos (1300 Eur) apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ atsakovei UAB „Industrial group“ 1300,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų turėtų patirtų apeliacinės instancijos teisme.