Alytaus apylinkės teismo sprendimas

1.Pripažinti, kad atsakovas A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), man E. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusios dukros, L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, apie tai padarant atitinkamą įrašą jos gimimo liudijime.

2.Nustatyti jos, E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo, A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, E. J., gyv. (duomenys neskelbtini).

3.Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), mano ir atsakovo nepilnametei dukrai L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis, po 200 (du šimtai) EUR kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant valstybės nustatyta tvarka.

Priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ją- E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) arba jos rūpintoją A. R..

4.Tėvystės nustatymui paskirti mokslinę ekspertizę.

5.Iš atsakovo A. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei- pagal pridedamą sprendimą už antrinę teisinę pagalbą.

(duomenys neskelbtini) susilaukusi dukros L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašas Nr. 128). Atsakovui pranešusi apie jam gimusią dukrą, tačiau jis ją aplankė tik kelis kartus. Ir registruojant vaiko gimimą, atsakovas neišreiškė sutikimo įregistruoti tėvystę, todėl vaiko liudijime tėvu nebuvo įrašytas joks asmuo.

Po dukros gimimo visais poreikiais ir interesais rūpinosi viena, padedama jos rūpintojos A. R. . Iki šios dienos iš atsakovo nėra sulaukusi jokios pagalbos. Atsakovas vos pora kartų dukrai nupirko pora paketų sauskelnių. Atsakovas dukrą lankė mažai, vos keletą kartų. O pradėjus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, jo nemato visiškai. Atsakovas visiškai nedalyvauja jos auklėjime, nesirūpina nei jos poreikiais, nei pomėgiais ar interesais, neskiria lėšų jai išlaikyti.

Kad atsakovas yra jai gimusios dukros tėvas, neabejoja, nes laikotarpiu, kai sužinojusi, kad laukiasi lytiškai santykiavusi tik su atsakovu. Minėta, kad ir atsakovas žino, kad yra mums gimusios L. J. tėvas, tačiau iki šiol savo tėvystės dukrai neįregistravo.

Kadangi atsakovas iki šiol, bendru pareiškimu neįregistravo tėvystės L. J., dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo kreipiasi į teismą.

Yra įsitikinusi, kad atsakovas A. Š. yra biologinis jos dukros L. J. tėvas, nes nurodytu laikotarpiu, kai sužinojusi, kad laukiasi, artimai bendravusi tik su atsakovu, su kitais asmenimis lytinių santykių neturėjusi.

Minėta, kad ir pats atsakovas apie tai žino, nes yra nupirkęs pora paketų sauskelnių gimusiai dukrai. Atsakovas žino, kad yra biologinis L. tėvas, tačiau iki šiol jokių veiksmų tinkamai įregistruoti tėvystę gimus dukrai nesiėmė. LR CK 3.161 str. 2 dalis sako, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita, 5 d. vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Mano ir atsakovo, A. Š. nepilnametė dukra turi teisę ir privalo žinoti, kas yra jos tikrasis tėvas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo yra viena iš esminių vaiko teisių.

LR CK 3.148 str. nuostatose įtvirtinta, kad „pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas <...> ir kiti įrodymai“. Antroje straipsnio dalyje numatyta, kad “atsakovui atsisakius ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą“. Atsakovas yra biologinis vaiko tėvas ir tai žino. Ji kaip vaiko motina tuo taip pat neabejojanti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir CK nuostatas teismo prašo, atsakovui ginčijant tėvystę, paskirti mokslinę ekspertizę tėvystei nustatyti (LR CK 3.148 str.), o atsisakius ekspertizę atlikti, tai įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Dėl minėtų priežasčių tėvystė dukrai L. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi būti nustatyta teismine tvarka (LR CK 3.146).

Nepilnametei mano ir atsakovo dukrai nustačius tėvystę, turėtų būti priteistas išlaikymas iš atsakovo LR CK 3.194).

Aš, E. J. šiuo metu niekur nedirbu, nes auginu mažametį vaiką. Aš šiuo metu pragyvenu iš socialinės paramos, man padeda mano rūpintoja A. R. (teta – jos tėvo - F. R., mirusio (duomenys neskelbtini),sesuo). Teta kol buvo jos rūpintoja už ją gaudavo apie 350.00 eurų socialinių išmokų. Iš gaunamų pajamų atskaičius būsto išlaikymo mokesčius, pragyvena. Iš šių lėšų turinti pasirūpinti savais poreikiais ir vaiko išlaikymu. Lėšų nepakanka, todėl prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti atsakovas. Nors atsakovas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis yra gan jauno, darbingo amžiaus vyras. Ar atsakovas šiuo metu gauna kokių nors pajamų už veiklas laisvės atėmimo įstaigoje ir kokio jos dydžio - neturiu duomenų. Visgi atsižvelgiant į dukros poreikius, atsakovas privalo atlikti savo kaip tėvo pareigas – prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Manau atlikęs bausmę jis turės visas galimybes įsidarbinti ir bent iš dalies prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Atsižvelgus į išdėstyta iš atsakovo jo dukrai L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), turėtų būti priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurios sudarytų po 200 (du šimtus) EUR per mėnesį iki dukra L. sulauks pilnametystės.

Jos ir atsakovo nepilnametės dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su ja- E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančia (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo teta ir rūpintoja A. R.. Dukrą nuo gimimo auginanti padedama tetos A. R.. Ji pati(ieškovė) yra neįgali. Jai nustatytas lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimai, reikalaujantys dėmesio ir gydymo ( F71.0) , nustatyti specialieji pirmojo lygio nuolatinės priežiūros poreikiai. Dėl to savo mažamete dukra galinti rūpintis ribotai, prižiūrint ir padedant kitiems asmenims, šiuo atveju- tetai A. R.. Nuomojamas socialinis būstas yra išnuomotas taip pat tetos vardu. Butas yra dviejų kambarių, jame yra visi patogumai. Dukrai yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir vystytis.

LR CK 3.169 str. 2 d. numatyta, kad “jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.“, LR CK 174 str. 2 d. numatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

Mano, kad prižiūrint ir padedant tetai, ji tinkamai rūpinosi L. poreikiais, bei atstovaujanti jos interesus. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl vaiko prižiūrėti negali, o ir atlikus bausmę, mano, kad vaikui geriau gyventi būtų su ja ir jos rūpintoja. Todėl atsižvelgiant į dukros interesus, dukros gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ja- ieškove.

Prašo, kad L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ja - dukros motina E. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į LR CK 3.170 str. nuostatas, neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra L. J.. A. Š. bendravimas su dukra neturėtų būti apribotas. Mano, kad su atsakovu, esant jo norui ir galimybei lankyti dukrą ir dalyvauti jos auklėjime, pavyks taikiai ir bendru susitarimu susitarti dėl vaiko lankymo.

Ieškovės atstovė advokatė Nijolė Raulušaitienė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, kad atsakovo biologinė tėvystė L. J. yra nustatyta Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022-06-20 išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr.1-209-922/2022 atliktu DNR tyrimu ir dėl to šiuo atveju nėra reikalingas naujas tyrimas. Po ieškinio pateikimo buvo priimti teismo sprendimai, kurie iš dalies keičia situaciją dėl šio pateikto ieškinio reikalavimų. 2023-02-02 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-340-445/2023 buvo nuspręsta atskirti L. J. nuo motinos E. J. , nustatyti L. J. nuolatinę globą ir jos globėja paskirti A. R., bei L. J. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti globėjos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Po to, 2023-10-06 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-3466-445/2023 E. J. buvo pripažinta neveiksnia visose turtinių santykių srityse bei asmeninių neturtinių santykių srityse ,o asmeninių neturtinių santykių srityje dėl savitvarkos buvo pripažinta iš dalies neveiksnia ir jai buvo nustatyta globa, o asmeninių neturtinių santykių srityje dėl savitvarkos buvo nustatyta rūpyba, bei jos globėja buvo paskirta A. R. gyv. (duomenys neskelbtini). Dėl to tikslina ieškinio reikalavimą dėl nepilnametei L. J. priteistų išlaikymo lėšų ir kitų jai mokamų išlaidų tvarkytojo(t.y.turto administratoriaus) paskyrimo ir prašo turto tvarkytoja(administratoriumi) paskirti globėją A. R., bei atsisako nuo reikalavimo nustatyti L. J. gyvenamąją vietą, kadangi šis klausimas yra jau išspręstas 2023-02-02 priimtu teismo sprendimu.

Posėdyje atsakovas su ieškiniu sutiko pilnai. Nurodė, kad atlikti tyrimą dėl jo tėvystės nustatymo L. J. nėra reikalinga, kadangi tai yra aišku iš baudžiamosios bylos. Jis šiuo metu atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę neturi nuolatinio darbo ir faktiškai neturi jokių galimybių mokėti ieškiniu prašomo priteisti išlaikymo L. J., nes gaunantis tik labai mažo dydžio dienpinigius.

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikta išvada ieškinį palaikė. Nurodė, kad 2023-02-02 teismo sprendimu atskyrus L. J. nuo motinos E. J. L. J. buvo nustatyta globėja, jos globėja buvo paskirta A. R. bei L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta pas globėją. Todėl nėra pagrindo šioje byloje pakartotinai spręsti L. gyvenamosios vietos nustatymo klausimą ir sutinka su ieškovės atstovės atsisakymu nuo ieškinio šioje dalyje. L. J. pas globėją yra prižiūrima tinkamai, bei jai yra sudarytos geros sąlygos gyventi pas globėją. Kadangi E. J. buvo pripažinta neveiksnia , tai L. priteisto išlaikymo ir valstybės mokamų išmokų tvarkytoja paskirtina jos globėja. Taip pat palaiko ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo, kadangi kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir mano, kad pakanka įrodymų byloje, jog atsakovas būtų pripažintas L. J. biologiniu tėvu.

Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas yra nepilnametės L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.

Atsakovas neprašė skirti naują biologinį tyrimą dėl jo tėvystės nustatymo ir nurodė, kad jis sutinka su baudžiamojoje byloje atlikto tyrimo išvada dėl jo tėvystės L. J. nustatymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1,2,dalys). Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).

Atsakovas A. Š. yra darbingas, gali dirbti ir gauti nuolatines pajamas, bei teikti tinkamą išlaikymą vaikui. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.