Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. Š. savo kaltę pripažino iš dalies, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), name. Minėtame name gyvena 7 metus kartu su broliu L. Š., kuomet jiems jis buvo paskirtas kaip socialinis būstas. Jiems atėjus gyventi į minėtą socialinį būstą, šalimais jų buto jau gyveno E. J. šeima, E. dar buvo nedidelio ūgio, kitaip sakant dar buvo vaikas. Jau nuo tada E. eidavo ir visų prašinėdavo duoti jai parūkyti, o jeigu jai neduodavo cigarečių, rinkdavo cigarečių kancarus. Tuomet vietiniai gyventojai jį perspėjo, kad neprasidėtų su E. ir jai neduotų parūkyti, kadangi ji yra nesveika. Tiesiog kalbėjo, kad jai su galva negerai, tačiau jis ir pats pastebėjo, kad ji kalbėdama nusišneka, kitaip tariant jautėsi, kad jai „su galva negerai“. Matydavo, kad E. su kuprine vaikšto į mokyklą, tačiau kiek jai metų jis nežino ir jos niekada nėra klausęs, o ji pati jam nėra sakiusi. Dabar laiko negali tiksliai įvardinti, nes jam sunku atsiminti, tačiau tai buvo žiema, praeita žiema, vakare, kai jis rūkė koridoriuje ir prie jo atėjo E. bei paprašė duoti parūkyti. Kadangi jo cigaretės buvo kambaryje, jai pasiūlė eiti į jo kambarį ir ten duos cigaretę. Jis buvo vienas namuose, nes brolis buvo kažkur išėjęs į miestelį. Atėjus pas jį į kambarį, jis padavė E. vieną cigaretę ir jai parūkius, ją apkabino per liemenį ir pabučiavo į lūpas. Tuomet jis pasiūlė E. „pasipisti“ ir ji sutiko pasakiusi jam „gerai“. Tuomet jis užrakino savo kambario duris, kad niekas neateitų ir grįžęs prie lovos nusimovė kelnes ir atsigulė į lovą, apatinių kelnaičių nebuvo užsidėjęs. Elena nusimovė sijoną, kelnes ir atsigulė į lovą šalia jo. Kadangi jo lytinis organas - varpa „dar nestovėjo“, tad liepė E. jam „padročinti“ rankomis. E. sutiko ir jai atlikusi kelis rankos judesius su jo lytiniu organu, liepė jai ant jo lipti. Jam gulint lovoje, E. užlipo ant jo ir įvedęs savo lytinį organą – varpą jai į makštį atliko kelis judesius jai į makštį ir baigė jai viduje, tiksliau savo spermą suleido E. į vidų. Tuo metu išgirdo, kaip E. garsiai šaukia jos namiškiai. Po visko E. atsistojo, apsimovė kelnes ir sijoną ir greitai išėjo namo. Nori pasakyti, kad apie tai, kad su E. turėjo lytinių santykių jis niekam nepasakojo. Daugiau E. pas jį neateidavo į kambarį ir jis jos nekvietė. Kai „visa tai“ tarp jo ir E. įvyko, jos namuose jau buvo apsigyvenęs A., tačiau jo pavardės nežino. Jis neneigia, kad su E. turėjo vieną kartą lytinių santykių, tačiau jie buvo ne prievarta, o jam pasiūlius – E. sutiko. Dar nori pasakyti, kad po jo pasimylėjimo su E., ant patalynės ar ant jo lytinio organo jokio kraujo jis nematė (t. 3, b. l. 14-15).

Kaltinamasis A. Š. papildomai parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir papildo, kad apie 7 metai jis kartu su broliu L. gyvena (duomenys neskelbtini) name. Jiems atėjus gyventi į minėtą socialinį būstą, šalimais jų buto jau gyveno E. J. šeima. Kai pradėjo gyventi minėtame bute, E. dar buvo nedidelio ūgio, kitaip sakant dar buvo vaikas. Su E. bendraudavo labai retai, ji prašinėdavo duoti jai parūkyti, o jeigu jai neduodavo cigarečių, rinkdavo cigarečių nuorūkas. Tuomet vietiniai jį perspėjo, kad neprasidėtų su E. ir jai neduotų parūkyti, kadangi ji yra nesveika, kaip vietiniai sakydavo „pričiuožus“. Tiesiog kalbėjo, kad jai su galva negerai, tačiau jis mažai su ja bendravo ir to nepastebėjo. Jis žinojo, kad ji yra nepilnametė, tačiau kiek tiksliai jai metų nežinojo ir dabar nežino. Tikslaus laiko, kuomet su E. „pisomės“ jis neatsimena, tačiau pas ji į butą atėjo E. ir paprašė jo duoti jai parūkyti. Jis buvo vienas namuose, nes brolis buvo kažkur išėjęs į miestelį. Jis su E. abu surūkė po cigaretę ir ji jo paklausė ar jis ją myli. Jai atsakė, kad nežino ir ji jam pasiūlė „su ja pasipisti“. Jis sutiko. Ji nusimovė sijoną ir kelnes, o jis nusiavė tik savo kelnes ir abu atsigulė į lovą. E. atsigulė nugara ant jo lovos, o jis savo „pimpalą“ jai įkišo į jos „putę“ ir „pasipiso“. Daugiau niekur savo „pimpalo“ E. nekišo. Spermą suleido į vidų. „Pasipisę“ su E. abu apsirengė. Netrukus į namus sugrįžo brolis L. ir visi kartu dar parūkę, E. išėjo namo. Tą dieną jis buvo blaivus. Nori pasakyti, kad apie tai, kad su E. „pisosi“ jis niekam nepasakojo ir nesakė. Daugiau E. pas jį nebuvo atėjusi į butą ir jis jos nekvietė. Jis neneigia, kad su E. vieną kartą „pisosi“, tačiau tai buvo ne prievarta, o jai jam pasiūlius abu sutiko. Iš kur sužinojo, kad E. laukiasi dabar jau neatsimena, tačiau nepagalvojo, kad tai gali būti jo vaikas. Dėl savo poelgio labai gailisi, pažada E. padėti auginti jų dukrą (t. 3, b. l. 17-18).

Kaltinamasis A. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad su kaltinimu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad nukentėjusioji ateidavo pas jį parūkyti, parūkydavo abu, ji paprašydavo, kad jis jai malkos, vandens atneštų ir aš jai padėdavo. Paskui ji vėl atėjo pas jį. Paklausė jo: „ar myli mane?“. Jis atsakė: „nežinau“. Ji atsakė: „aišku, kad myli“. Tada ir pradėjo, ji užsimanė pati. Jis nežinojo, kad jai nėra aštuoniolikos metų. Paaiškino, kad nori vaiką auginti ir su E. susituokti. Nežino kokie jų santykiai buvo. Pripažino, kad tai jo dukra. Nurodė, kad tame name gyvenu 5 metus. Kai atsikraustė, ten E. jau gyveno. Ji ateidavo paprašyti parūkyti, o kai atvažiuodavo tas A., tai jie kartu vaikščiodavo ir po parduotuves, vaikščiojo pas kunigą pinigų prašinėti, ji visur vaikščiodavo su A. Ji ateidavo parūkyti ir išeidavo. Nieko, jie taip pat pakalbėdavo ir viskas. Ji ateidavo, paprašydavo malkos pakapoti ir atnešti, tada jos dar tėvai ten gyveno, o jis nueidavo ir padėdavo. Negali pasakyti, kada su ja sugulė, tačiau tai buvo tik vieną kartą. Negali pasakyti, kada tai buvo, seniai tai buvo, nelabai pamena. Paaiškino, kad ji atėjo pas jį, brolio namie nebuvo, ir taip pradėjo klausinėti, ar jis ją myli, tuomet jis jai pasakė, kad truputį. Iš karto į lovą. Ji pati nusirengė, jis tik kelnes nusimovė ir ji tik kelnes. Tik apatinę dalį nusirengę buvo. Ji pati paprašė, o jis nieko nesakė, sutiko. Po to nieko nebuvo, ji apsirengė ir išėjo į namus. Neverkė. Jis irgi apsirengė ir išėjo parūkyti, o ji namo nuėjo. Nurodė, kad jis jos nespaudė. Ji buvo ant jo. Nežino, kiek jai buvo metų, kai jis atsikraustė ten gyventi. Nežino, kaip ji atrodė, tačiau už jį buvo žemesnė. Nežino, kaip iš išvaizdos atrodė. Nurodė, kad neskiria vaiko ir suaugusios moters. Nežino, ar ten sėdi mergaitė, ar moteris. Kad sena moteris, atpažįsta. Nežino, koks jos elgesys buvo. Kaltę pripažįsta. Gailisi. Negerai pasielgė. Pagalvojo, kad reikia išvaryti, kai pradėjo mautis keltis. Nurodė, kad jam tuoj bus 40 metų. Žinojo, kad E. už jį jaunesnė. Pripažįsta ir gailisi, supranta, kad blogai pasielgė. Pati E. ateidavo pas jį ir paprašydavo, kad jis atneštų malkos, tada jis prikapodavo malkos ir atnešdavo, taip pat vandens atnešdavo. Bendraudavo su jos tėvu, jis rūkydavo, tai jis išeidavo parūkyti, tai jis ir jam duodavo, kai neturėdavo. Apie E. su jos tėvu nekalbėdavo. Jis nieko nepasakodavo apie E. Kaltinamasis nurodė nežinojęs, kad E. turi sveikatos problemos. Žinojo, kad jai su galva negerai. Anksčiau žinojo, kad ji mokosi, kai su kuprine eidavo. Kai su ja santykiavo, ji mokėsi. Nežino, kokioje klasėje mokėsi, dar tada (duomenys neskelbtini) mokėsi. Apie jos sveikatą jos tėvas nieko nepasakodavo. Su kaimynais apie tai nekalbėdavo. Kai atėjo gyventi, E. dar buvo vaikais. Su kamuoliu žaisdavo ji kieme. Nematė, kad žaistų su lėlėmis, matydavo, kad žaidžia su kamuoliu. Kaimynai jį įspėjo, kad su ja nebendrautų, tačiau nesakydavo nieko. Tėvas jos irgi nieko nesakė. Paaiškino, kad iki E. nėra turėjęs santykių su kita moterimi. Žino, kaip atsiranda vaikai. Paaiškino, kad jo niekas nevertė duoti parodymų. Truputį pamena, ką tada aiškino. Nurodė, kad E. pati jam pasiūlė pasimylėti. Ji atėjo pas jį ir dar parodė ant kokios lovos. Kaip ji jam pasakė, taip jis policijoj ir sakė. Neatsimena kada geriau viską prisiminė. Nurodė, kad jis baigė 10 klasių, mokėsi (duomenys neskelbtini) specialioj mokykloj. Nėra dirbęs niekada, gauna pašalpą (visada pašalpą gauna). Nurodė, kad šeimą išlaikys iš 190 Eur dydžio pašalpos. Po pasimylėjimo su E. niekam apie tai nepasakojo. Nurodė, kad E. po to vis klausinėjo, ar ją myliu, jis pasakydavo, kad truputį. Nežino, kodėl abejojo, kad tai jo vaikas. E. jam nepasakojo, kad turėjo santykių su daugiau vyrų. Parodė, kad ji pati viską darė, jam jos nereikėjo mokyti. Kaltinamasis nurodė negalintis pasakyti kiek metų yra asmenims, dalyvaujantiems teismo posėdyje, negalintis pasakyti ar prokurorė sena, ar jauna. Taip pat dar kartą parodė, kad iki E. jokių lytinių santykių neturėjo, nedraugavo su niekuo. Nežino, ar E. turėjo kitų santykių. Apie A. ir E. santykius nieko nežino, taip pat nieko nežino apie E. santykius su P. Tą dieną E. buvo su kelnėmis. Negali pasakyti, kiek truko aktas, tačiau neilgai, nežino, kiek laiko. Nurodė, kad su niekuo nebuvo turėjęs lytinių santykių, negali pasakyti ar buvo skaistus. Po to pasimylėjimo daugiau nieko nebuvo, tas kartas buvo vienintelis. Po to E. neateidavo, dar tada gyveno, kol tėvas mirė, negali pasakyti, kiek dar laiko gyveno. Nurodė, kad jis pas žmones dirba, paprašo malkos pakapoti. Miške dirba nuo 6:30 val. iki 8:30 val., gauna 15 eurų, dirba maždaug dvi dienas į savaitę. Dukrai nuperka sauskelnių, servetėlių. Dažnai nuperka, užsidirba miške ir nuperka. Su E. susitinka 2-3 kartus į savaitę. Ji pabūna ir išvažiuoja į namus. Atvažiuoja ji su vaiku taksi. Už taksi sumoka jos giminaičiai. Gailisi dėl to, kas įvyko. Jis rūpinasi vaiku ir rūpinsis ateityje kiek galės. Nurodė, kad jam nustatytas neįgalumas, tačiau dėl kokių susirgimų nežino. Nežino, kur man nustatė neįgalumą. Nurodė, kad lankosi pas psichiatrą (duomenys neskelbtini). Kada jam pasako, tada pas jį važiuoja. Vaistų neišrašo. Nelabai pripažįstu civilinį ieškinį, pripažįsta ieškinį, tačiau nežino ar suma per didelė. Gailisi dėl savo veiksmų, blogai pasielgė.

2022-04-05 teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, kuriame fiksuota 2021-05-25 nukentėjusiosios E. J. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

2022-05-09 teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, kuriame fiksuota 2020-06-26 nukentėjusiosios E. J. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Nepilnametė nukentėjusioji E. J. 2021-05-25 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ji susitiko pakalbėti apie A. Tarp jų nutiko negeras dalykas. Be A. daugiau blogų dalykų nebuvo. Dar blogas dalykas buvo, kad P. jai griebė už papų. P. sutiko parduotuvėje (duomenys neskelbtini), parduotuvė yra kur važiuoji į (duomenys neskelbtini), kur bažnyčia. P. jai griebė už papų rankomis. Su „pyzda“ irgi buvo negeras dalykas, P. jai kišo bybį į „pyzdą“, tada buvo miške, kur (duomenys neskelbtini), tik iš kitos pusės. P. ją atsivežė į mišką su mašina. Mašina buvo balta. P. taip darė vieną kartą. Jai buvo negerai, kai P. taip darė. Ji turi dukrytę. Kai P. jai taip darė jos dukrytė jau buvo gimusi. P. dabar namuose, jo namai važiuojant į (duomenys neskelbtini), žino kur jis gyvena - (duomenys neskelbtini), jo namas ten kur jie gyvena. Su ja gyvena sesės, mama, tėtis ir pusseserė. Jie visi gyvena namuose, P. gyvena toliau. Po to kai P. jai kišo, jai buvo negerai. Nežino kas atsitiko po to, kai P. baigė jai kišti. Nežino kiek P. metų, jis didelis vyras. Jai negerus dalykus darė P., A. ir N.. N. yra N. klasiokas, nežino kiek jam metu, jis didelis vyras. N. jai kišo kai buvo pas N., daugiau ten nieko nebuvo. Negerai jautėsi kai N. taip darė, ji pyko. Niekas nežino, kad N. jai taip darė. Su N. taip buvo vieną kartą. Daugiau niekas su ja taip nesielgė. P. gyvena (duomenys neskelbtini), jo namas didelis. Jo namas toliau nuo jų. P. turi žmoną, nežino jos vardo. Su P. susipažino parduotuvėje (duomenys neskelbtini), nežino ką jis jai sakė. P. sutiko parduotuvėje, jis ją pamatė parduotuvėje, jis ją pamatė parduotuvėje, o tada buvo miške. P. jai sakė, kad mamai ir tėčiui nieko nepasakotų. P. ją pamatė parduotuvėje ir su mašina nusivežė į mišką. P. mašina buvo balta. P. jai pasakė savo vardą. Šalia jos gyvena N., S., jos sesės. Dar šalia gyvena močiutė. Kituose namuose gyvena kaimynai E., „paršiukai“, „paršiukai“ tai žmonės, jie juos taip vadina, nežino jų vardų, jie vyrai, jie yra du, nežino jų vardų. Iš kaimynų jai niekas nedarė negerų dalykų. Nėra buvusi pas kaimynus, eina tik pas močiutę. Nėra buvę, kad reiktų eiti pas kaimynus dėl cigarečių. Jai nepatinka eiti pas kaimynus. Labiausiai jai nepatinka vyrai, kurie daro negerus dalykus. Iš kaimynystėje gyvenančių vyrų, jai niekas nedarė negerų dalykų. Niekam nepasakojo apie negerus dalykus. Niekas nežinojo, kad taip darė P. ir N.. Negeras dalykas jai atsitiko du kartus (t. 1 b. l. 164-173).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. R. parodė, kad ji yra E. J. pusseserė ir kurį laiką gyveno kaimynystėje kartu su jos šeima adresu (duomenys neskelbtini). E. gyveno kartu su savo tėvu F. R. bei pamote G. A., tačiau jos tėvui pasimirus, E. bei jos dukros L. globą pasiėmė jos motina A. R.. E. visada lankė (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau mokėsi pagal palengvintą programą, kadangi jai nustatyta protinė negalia. 2020 m. pavasarį ji pastebėjo, kad E. pastambėjusi, atsirado užpakalis, pradėjo didėti krūtinė bei pilvas. Pas E. pasiklausė, kodėl ji taip pradėjo stambėti, tačiau ji jai tą kartą atsakė, kad daug valgo. Praėjus maždaug mėnesiui, ji eidama į vaistinę nupirko nėštumo testą jai patikrinti. Grįžusi E. pamelavo, kad tai testas nuo Corona viruso ir paprašė jos atnešti savo šlapimo. Patikrinusi pamatė, kad testas teigiamas, todėl pradėjo su E. kalbėtis nuo ko tas vaikas. Pradžioje E. teigė, kad nežino kas vaiko tėvas, tačiau paminėjo, kad turėjo lytinių santykių su savo pamotės sūnumi A. A.. Apie tai, kad būtų turėjusi su kažkuo dar lytinių santykių, E. niekam nesakė. E. apskritai su niekuo nebendraudavo iš kaimynų, tik ji matydavo, kad jos tėvui pasiligojus, kaimynystėje gyvenantis A. Š. atneša vandens ar malkų. E. nėra niekada mačiusi, kad ji eitų pas A. Š. į namus, ar kad kartu kažkur vaikščiotų. Apie tai, kad A. Š. yra E. dukros L. tėvas, ji sužinojo tik tuomet, kad buvo iškviesta televizijos laidos „TV pagalba“ komanda. Šiai atvykus E. patvirtino, kad buvo su A. Š.. Jai tai buvo netikėta, nes jų kartu jai gyvenant kaimynystėje, nėra mačiusi. Jai pačiai bandant su ja kalbėtis šia tema, ji iškarto pereina prie kitos pokalbio temos ir matosi, kad nenori apie tai kalbėti (t. 2, b. l. 31-32).

Teisme apklausta liudytoja N. R. parodė, kad E. pažįsta nuo vaikystės, ji atvažiavo su kitomis savo dviem seserimis, jos mama jas priėmė, tai E. buvo gal 6 mėn. Ji kaip neįgalus vaikas, tikrai tai matosi. Ji nėra labai uždara. Tiesiog netinkamas auklėjimas buvo ir pas ją tas netinkamas auklėjimas išaugo į tą, kad ji netinkamai elgėsi. Ji nežino, kaip elgtis. Ji yra normali, su ja kalbi, ji tau atsako, pasako. Tiesiog jau kai kokią bėdą padaro, tai tada atrodo, kad ji jau bijo. Kai įvyko ši bėda, tai gal mėnesį laiko ji jos klausė ir ji vis sakydavo – ne, nes sakė, kad ją kažkas gąsdino. O tas kažkas, tai A., kuris dabar jau yra miręs. A. A.. Nežino, kol pilvo nesimatė, tai negalėjo pasakyti, o kai jau sužinojo, tai ji pasakė: „visi susirenkame, pasakau tiesą, o toliau darykite kaip norite“. Pas čigonus taip yra, ar savaip išsiaiškina, bet dabar jau kitaip, yra įstatymai, kad policija kviečiama. Ji pasakė, kad darytų kaip jie nori, ji pasakė tiesą. Kol nepasimatė pilvas, E. apie savo seksualinį gyveną nekalbėjo. E. tiesiog kalbėjo, kad ji nori vaiko, ji labai myli vaikus. Apie vaikus ji visą laiką kalbėjo, dėl to liudytojai tai ir pasirodė įtartina. Keistai atrodė, kad 15 metų mergaitė taip kalba. Nurodė, kad ji jai truputį pamelavo, kad reikia pasidaryti kovido testą, kadangi joms neleido bendrauti. Nurodė, kad bendrauti joms neleido A. A. motina, to, kuris ją išprievartavo. Liudytojai atrodo, kad ji žinojo, nes kai pasakiau, tai, ji neatrodė nustebusi. Nurodė, kad ji apgavo E., kad eina daryti covido testo. E. daugelio dalykų nesupranta, tai galima ją ir apgauti iš tikrųjų. Nuvažiavo abi, padarė E. testą ir kai pamatė, kad ji laukiasi, tai liudytoja negalėjo tylėti, visi susirinko ir ji pasakė tiesą. Liudytoja patvirtino, kad ji buvo ta pirmoji, kuri nupirko testą ir sužinojo, kad ji laukiasi, net sesės netikėjo. E. sesės yra vyresnės, protingesnės, bet nelabai jos bendrauja, viena (duomenys neskelbtini) gyvena, kita (duomenys neskelbtini). E. (duomenys neskelbtini) viena, be seserų, teta ją dabar globoja. Kai liudytoja sužinojo, sukvietė šeimą: tėvą, savo mamą, ji pati buvo, pamotę ir dar sesė buvo viena. Prieš pasakant tiesą, ji su E. kalbėjo, kad jai nebūtų depresijos, ji ją bandė nuramint, kad nebijotų, kad jai nieko nebus, nes tikrai atrodė, jog ji prigąsdinta. Kai ji pasakydavo, kad eina pasakyti, tai ji labai verkdavo. Todėl liudytojai atrodo, kad ji bijojo. Ji jai sakė, kad A. A. ją prigąsdino, kad tėvai eis į kalėjimą, o ji į vaikų namus. Apie Š. nieko nekalbėdavo. Liudytoja pati tuo netikėjo. Apie kitus asmenis E. kalbėjo, kad prie jos lindo. Buvo įvardintas P. P. ir N. A.. Ji sakė, kad jie prie jos lindo. Liudytoja nurodė, kad ji pati užtiko P. P., kad jis lenda prie jos bučiuotis. Tuomet tai pasakė E. pamotei, pagrasino jam, kad jei dar kartą tai pasikartos, tai parašys pareiškimą. Tai jis pasakė, kad nieko nedarė, tik pabučiavo, o liudytoja jam pasakė, kad tai irgi nusikaltimas. Nuo to laiko nebendrauja su juo nei vienas. Kai paaiškėjo, kad Š. vaiko tėvas, tai liudytojai atrodė, kad E. pyksta ant jo, tikrai nesakydavo, kad jį myli, tiesiog sakydavo, kad per prievartą jos tikrai neėmė. Liudytoja E. klausė ar jis su ja įkyriai su ja elgėsi, gal pasikvietė. Ji atsakė, kad ne, kad nuėjo pati, paprašė cigaretės, jis jai davė ir pasakė, kad ji ten pasiliko. Liudytoja E. paklausė, kodėl pasiliko, E. pasakė, kad ji norėjo, nes ir jis sakė, kad ji pasiliktų. Ji pyko ant jo, tai gal daugiau pavyduliavo, nes jis bendrauja su S. N., tai sakė, kad ji pavyduliauja. Nurodė, kad ji su E. jau antra savaitė nebendrauja, nes ji nusižengė ir ji pasakė, kad nebendraus. Kai ji pas E. pradeda ko nors klausti, tai ji išsiblaško, susinervina, ji nenori apie tai kalbėti, o kai su mama šneka, tai visai kitaip. Nurodė, kad gal E. pyksta ant jos, kad ji pasakė tisą, kad ji laukiasi, kad neleidžia dažnai telefonu naudotis, nes daug apribojimų yra, kad mokyklą lankytų. Dabar E. sakė, kad jai patinka mokykloje. Kiek pastebėjo su dukra E. elgiasi gerai, tik jai reikia pasakyti daug ką, nes ji nepamena daugumos dalykų. Reikia pasakyti, kad vaistus paduotų, nes ji neatsimena, tikrai reikia priežiūros. Taip tai gražiai elgiasi ir žaidžia, ir perrengia, ir drabužėlius skalbia, ir valgyti padaro, rūpinasi. Būna, kad susinervuoja, nenori, visko būna. Kai jos bendravo, tai ji nuolat kalbėjo apie A., kad jis įkyriai lindo. Apie A. nė karto nesakė, kad įkyriai lindo. Kai apie tai kalbėdavo, tai ji net verkdavo. Nurodė, kad E. pasiduota kitų žmonių įtakai. Ji supranta, kad ji negerai pasielgė, kad ėjo pas jį, bet ji sakė, kad jai tai gerai, kad ji supranta, kas tai yra. Kartais liudytoja jos pati nesupranta. Kartais ji sako, kad jai gerai, kad patiko. Ji sakė, kad jai skaudėjo, bet ne su A. Š., bet su A. A.. Kai ji pradėjo lauktis, tai labai pasikeitė, ypač po tėvo mirties pasikeitė, t. y. daugiau kreipia dėmesį į tam tikrus dalykus, ji moka juos išspręsti. Anksčiau būdavo, kad nesąmonę atsakydavo, dabar, kai ji su ja kalba, tai atrodo, kad visai kitas žmogus. Protingai kartais pašneka. Nėštumas padarė įtaką jos psichologinei būsenai. Pirmos dvi savaitės buvo labai sunkios, nes ji nesuprato, kad ji yra mama, ji nenorėjo eiti prie vaiko, bet po truputį viskas išsisprendė. Su Š. gal ir būtų galima pasikalbėti, bet jis labai daug laiko praleidžia bendraudamas su S. N.. Tai nėra laiko jiems pakalbėti. Nežino ar Š. turi dabar kokią moterį, neseka jo gyveno. Su S. N. jis bendrauja kaip su kaimyne. Kaip E. sakė, tai dėmesį šiandien dienai Š. jai rodo. Asmeniškai ji to nematė. Šiais laikais romų tautybės moterys laikomos subrendusiomis ir gimdo vaikus nuo 18-19 metų. Seniau būdavo, kad 15-16 metų, maždaug prieš 6-7 metus. Pasikeitė romų bendruomenės įstatymai, daugumą jų. E. pabaigusi tris klases, ketvirtą bandė baigti namuose, tačiau nepavyko, dabar ji yra įrašyta (duomenys neskelbtini) neįgaliųjų mokykloje. Jau apie 6 metai liudytoja bendrauja su A. ir nematė nei vieno dalyko, kad jis ten priekabiautų ar kažkaip keistai kalbėtų, todėl ir netikėjo. A. padėdavo, bet kad jie bendrautų, tai ji tikrai nepastebėjo. Jis atnešdavo malkos, vandens. F. mirė (duomenys neskelbtini). E. pasikeitė, kai mirė tėvas. Pasikeitė į gerą pusę. Pasireiškė tuo, kad ji stengiasi mokytis, kreipia daugiau dėmesį į tai, kaip jai geriau padaryti, ji mokosi pati daryti valgyti, mokosi pati prižiūrėti vaiką, liudytoja mato, kad ji stengiasi viską pati padaryti. Tik kartais būna taip, kad ji pamiršta. E. buvo atvažiavusi su dukrele prie jų namo, A. buvo priėjęs prie dukros. Jis bandė žaisti su ja, bet kadangi E. užpyko trupytį, tai patraukė. Nežino, kodėl ji užpyko, mano, kad daugiau dėl tos kaimynės, kad pas ją lankosi. Mano, kad iš E. pusės yra jausmai A.. Jei moteris pavydi, tai reiškia, kad rūpi ir myli. E. yra tokia, kad pati lenda ir ieško santykių, nes kai patikrina jos telefoną, tai ką ji ten rado, tai netikėjo. Todėl ji ir sako, kad ji pati, savo noru lytiškai santykiauja su vyrais. Ji siuntinėja nuotraukas savo, bendrauja su vaikinais, su kuriais negalima bendrauti, ji per kamerą rodo tai, ko negalima. Ji fotografuoja save ir siunčia nuotraukas. Kai pas ją paprašai, ji padaro tai. Reikia pas ją tik paprašyti. Ji siunčia kitiems vyrams nuotrauką, kur vyras su moterimi lovoje santykiauja. Pornografines nuotraukas. Su S. N. A. bendrauja kaip su kaimyne, bet E. vis tiek pavydi. Pridūrė, kad A. turėtų neklausyti kitų, o daugiau žiūrėti, kas jam padeda.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. R. parodė, ji yra E. J., gim. (duomenys neskelbtini), teta ir ilgą laiką gyveno šalimais jos buto, esančio (duomenys neskelbtini). E. užaugino nuo visai mažumės, kuomet ją su sesėmis paliko jų motina. Kai pradėjo E. lankyti mokyklą, pastebėjo ir ji, ir mokytojai, kad ji turi atsilikimą, todėl vėliau gydytojų buvo nustatytas ir patvirtintas E. neįgalumas. Maždaug prieš 10 metų E. tėvas F. R. susirado draugę G., kuri atsikėlė gyventi į jo butą ir toliau prižiūrėjo E. bei jos seseris. Maždaug prieš du metus, kuomet dar gyveno E. šeimos kaimynystėje, pastebėjo, kad E. rūko. Pastebėjo, kad netgi renka cigarečių nuorūkas, kad parūkyti. Kai E. tėvas apsiligojo, pastebėjo, kad kaimynystėje gyvenantis kaimynas A. Š. ateina padėti atnešti malkų, vandens. Niekada nėra pati mačiusi, kad E. eitų pas kaimynus Š. į butą, ar kad su jais kartu rūkytų. Ji apskritai nėra jos mačiusi bendraujančios su A. Š., todėl pasakyti kaip senai jie kartu bendrauja, ji negali. Apie tai, kad E. laukiasi, ji sužinojo iš dukros N., kai ši su E. atliko nėštumo testą. Pati E. tuomet jiems tik minėjo, kad lytinių santykių turėjo su jos pamotės G. sūnumi A. A.. 2021 m. sausio mėnesį pasimirus E. tėvui, pradžioje ji su savo dukra L. gyveno pas savo seserį, vėliau, tai 2021 m. rugpjūčio 27 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ji buvo paskirta E. laikinąja rūpintoja, o jos dukros L. laikinąja globėja ir su jomis kartu gavo socialinį būstą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu ir gyvena. Pradėjus E. su ja kartu gyventi, ji vis klausdavo jos kas yra jos dukros L. tėvas, tačiau E. jai nesakė, todėl padėti sužinoti išsikvietė laidos „TV pagalba“ komandą. Prieš atvykstant į namus „TV pagalbai“, E. jai prisipažino, kad jos dukros vaiko tėvas yra A. Š.. Paminėjo, kad lytinius santykius su A. turėjo du kartus, tačiau ar tie santykiai buvo prievarta ar ne, ji nieko neminėjo, tiesiog pasakė, kad su juo kartu buvo du kartus. Tik vėliau jai sutikus A., jis jos pasiteiravo, kaip gyvena jo dukra (t. 2, b. l. 68-69).

Teisme apklausta liudytoja A. R. parodė, kad jos iki šiol nieko nežinojo, buvo tyrimas, nes buvo kitas kaltinamas iš jų rasės, kuris tikrai išprievartavo E., kuris šiuo metu miręs. O apie tai sužinojo tik, kai atvyko TV pagalba. Tada ir sužinojo, kad tėvas yra A. Š.. Ji dabar globoja E. ir jos vaiką. E. jai pati pasakė, kad įkyriai, per prievartą nieko nebuvo. Jis jos nieko neprivertė daryti, kad ji pati pas jį atėjo, atėjo pas jį parūkyti ir jokios prievartos nebuvo. Ji jos paklausė, ar ji jį myli, ir ji man atsakė, kad jokio prievartavimo nebuvo, kad „aš jį mylėjau ir myliu“. E. yra jos brolio dukra, ji jos teta. Jie visi kartu gyvena. Š. gyvena kaimynystėje. Ten yra barakas ir kiekvienas turi savo kambarį. Jis ir ateidavo pas juos, ir bendraudavo, ir padėdavo. Nepiktybinis jis vaikas, negali ant jo nieko pasakyti. Nurodė, kad ji padės, kiek galės, vaikas yra vaikas, ir jis padės, kiek galės. Jos nieko neprašo ir nereikalauja, bet E. jai aiškiai pasakė, kad ji pati, kad ji jį myli ir iki šiol jį myli. Dabar kol kas jie nebendrauja. Jis nori atvykti ir aplankyti dukrą, būna ir liudytoja su E. ir mergaite nuvažiuoja, nes ten liudytojos dukros dar likę gyvena. Tai ateina A. pas dukrą, pažaidžia, padeda kuo gali žmogus. Mano, kad jokio įkyrumo nebuvo. Jai E. pasakė, kad viskas buvo jos valia. Ji E. klausė, kad gal jis įkyriai prie jos ėjo, bet ji pasakė, kad ne, kad jie suėjo du kartus, kad rūkydavo, bendraudavo, bet prievartavimo tikrai nebuvo. Tokie E. žodžiai. Ji sako, kad iki šiol jį myli. E. atsilikus yra, ji turi neįgalumą, bet negali sakyti, kad visiškai neprotautų. Vaiką prižiūri, stengiasi, lanko mokyklą, klauso. Kai ją išprievartavo tas vyriškis iš jų rasės, tai jie galvojo, kad ji iš karto pastojo, galvojo, kad vaikas to vyro, o kad ji laukiasi, tai pastebėjo liudytojos dukra. Bet kai prasidėjo tyrimas, tai pasakė, kad dar kažkas prie jos lindo. Jos nieko nežinojo, kol neiškvietė pagalbos. Jis prieštaravo, nes buvo tas išprievartavimas, jis nežinojo, kieno vaikas yra, norėjo įsitikinti, kiekvienas vyras taip sakytų nežinodamas. Jei ji nebūtų buvusi išprievartauta, tai gal jis iš karto būtų pasakęs, kad tai jo vaikas. Man E. sakė, kad iš kaltinamojo pusės nebuvo jokių prievartavimų, ji sakė, kad ji pati savo noru. Liudytoja nurodė, kad E. šiuo metu yra 17 metų, rugsėjį sueis 18 metų. Ji pati su juo ėjo. Liudytoja nurodė, kad A. jai nieko nesakė, kad tarp jo ir E. kažkas buvo. Viską sužinojo, kai atvažiavo TV pagalba. E. ilgai nesakė, kad ją išprievartavo, kol jos pamatė, kad pilvas auga. Liudytojos dukra pastebėjo, kuri ją patikrino ir pasakė, kad ji nėščia. Jie galvojo, kad ji laukiasi nuo to vyro, kuris išprievartavo. Ji tada pasakė, kad ją išprievartavo. Kai jie sužinojo, kad ji nėščia, tai paklausė ir ji pasakė, kad A. ją išprievartavo, todėl visi galvojo, kad jis vaiko tėvas. Kai vyko tyrimas, tai pasakė, kad ne vienas prie jos lindo. Tada pradėjo visus tokius įtariamus, kurie mėgsta linksmintis, apklausinėti. Nei vienam nenustatė tėvystės, bet kad gali būti A. tėvas, tikrai niekas nepagalvojo. Nežinojo, kol neatliko tėvystės testo. Liudytoja nurodė, kad E. lanko specialią mokyklą. Liudytoja jos klausė, tai E. sakė, kad dabar jau geriau supranta, kad daugiau jau ir raidžių pažįsta, piešti labai mėgsta. Nurodė, kad ji rūpinuosi vaikučiu. E. labai myli vaikutį, rūpinasi juo. Ji prižiūri vaiką, kai ji eina į mokyklą, o ji labai rūpinasi vaiku, maistą ruošia ji. Ji žaidžia su vaiku, pamaitina. Savarankiškai rūpintis vaiku ji galėtų iš dalies. Reikia ją prižiūrėti. Ji suvokia, kad yra vaiko mama. Liudytoja jai tai aiškina, kalba. Nežino kokia E. būsena buvo dėl prievartos, dėl nėštumo. Ji tada dar su liudytoja negyveno, dar tėvas buvo gyvas. Aišku, kad E. buvo stresas. Ji nelabai norėjo kalbėti. Dabar ji pasikeitė. Liudytoja nežino ar neštumas E. turėjo žalos, ji tada su ja negyveno. Ji nuo vaikystės tokia keista. Dabar viskas gerai. Jos kartu jau beveik metai laiko. Ji labai pasikeitė į gerąją pusę, vaiką žiūri. Būna, kad užeina jai piktumas. Kas nors nepatiko jai, ji nervuojasi, o taip tai viskas jai gerai. Ji labai džiaugiasi, patenkinta, labai myli savo vaiką. Nurodė, kad retai kada E. nuotaika keičiasi. Ji labai patenkinta, kad mokyklą lanko, labai patenkinta, kad vaiką turi, labai myli savo vaiką. Dar kartą nurodė, kad ją išprievartavo romų tautybės A.. Kai taip atsitiko, tai ji ne iš karto papasakojo. Kai pastebėjo, kad auga pilvas, tada pradėjo klausinėti, iškvietė policiją, padarė viską kaip priklauso. Ji tik tada pasakė, o A. pats prisipažino, kad jis ją išprievartavo. Tas P., kuris minimas kaltinamajame akte, tai jis nelindo prie jos, bet jis toks mėgėjas pagraibyti. Apie jį E. nepasakojo. Nepastebėjo A. ir E. santykių. Jis tik ateidavo, atnešdavo vandens, malkų. Tai jis visiems kaimynams padėdavo. Liudytoja nežino, kurioje klasėje E. mokosi, na ji labai atsilikusi. A. buvo susitikęs su dukra, jos atvažiuoja, nes liudytojos dukros ten dar gyvena, tai jis atbėga, nuperka tai to, tai šio, nuperka ir sauskelnių, ir jogurtų. Liudytoja negali pasakyti, kiek kartų jis buvo susitikęs su dukra ir E.. Dažnai jos ten būna, nes ten liudytojos anūkai gyvena, dėl to ir dažnai ten nuvažiuoja, tada jis atbėga. Kai jos atvažiuoja, visada A. atbėga. E. su A. bendrauja. Jei kalbame su kuo nors, tai jie koridoriuje šnekučiuojasi. Ji supranta, kad jie vienas kitą myli. E. jai tai tiesiai šviesiai pasakė. E. sutinka susituokti, mes kalbėjome apie tai. E. su motina jokių ryšių nepalaiko, jos motina kažkur (duomenys neskelbtini), ji neaugino tų vaikų. Visas tris mergaites liudytoja prižiūrėdavo ir padėdavo broliui. Prievartos jokios nebuvo. Paaiškino, kad iki pastojimo E. su ja negyveno, negyveno tuo metu, kai pastojo ir buvo išprievartauta. Liudytoja nežino tų aplinkybių. Šiuo metu ji yra oficiali E. globėja. Nurodė, kad kai ji sužinojo, kad E. nėščia, ji pasikvietė tą vyriškį, kurio motina gyveno su liudytojos broliu, pas save ir apsimetė, kad nieko nežino. Kai jis atėjo, ji jo paklausė ar tai jo darbas, jis pasakė, kad tai jo darbas. Jo motina tuo netikėjo, tada ji pakvietė brolį, ją ir tas A. buvo. Tuomet liudytoja dar kartą prie jų paklausė ar tai jo darbas, jis pasakė, kad jo. Kai pasitvirtino, kad vaikas yra A., tada E. jai sakė, kad jį myli. Ji nelabai mėgsta kalbėti. Kai buvo jau nustatyta tėvystė, tai liudytoja jos paklausė ir E. jai pasakė, kad jį myli. Iki to laiko, kol nebuvo žinomas tikrasis vaiko tėvas, E. apie tai nieko nebuvo sakiusi. Prie kaimyno D. C. E. liudytojai sakė, kad myli A..

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje ir yra E. J., gim. (duomenys neskelbtini), klasės, kurioje ji mokosi, auklėtoja. E. mokosi septintoje klasėje, tad ji jos auklėtoja treti metai. E. sunkiai sekasi mokslai, tad jai yra individualizuotos programos, yra likusi tris kartus kartoti kursą, todėl pagal savo amžių mokosi su žymiai jaunesniais vaikais. Pradėjus su E. bendrauti akivaizdžiai juntamas jos protinis neįgalumas: neaiški, nerišli kalba, minčių žodžių nesudėliojimas į sakinius, apskritai ji sunkiai skiria laiką, vėluodavo į pamokas. Apskritai ji mažai bendrauja, nuolatos paklausus tik nusišypso ir daugiau pokalbio nebeveda. Klasėje mažai bendraudavo su klasiokais, draugų neturėjo, nors jos mokiniai ir neignoruodavo. Į vyresniosios tyrėjos klausimą dėl klasioko vardu N., gali pasakyti, kad jos kaip klasioko vaikino vardu N. tikrai nebuvo. Mokėsi kažkada vaikinas vardu N. K., tačiau jis jau mokykloje keletą metų nesimoko. Kažkada ji skundėsi, kad ją N. K. užgaulioja, pravardžiuoja ir dėl to buvo net kalbėta su N. tėvais. Jai asmeniškai E. labai pasikeitė nuo 2020 m. pavasario, ji pradėjo nelankyti pamokų, tapo dar labiau uždaresnio būdo. Tik vėliau, vasaros metu sužinojo, kad E. laukiasi, todėl jai asmeniškai pasitvirtino jos, kaip asmenybės, pasikeitimas. Yra pastebėjusi, kad pertraukų metu arba po pamokų, miestelio teritorijoje ji renka cigarečių nuorūkas ir yra kelis kartus mačiusi ją rūkančią. Kartu su vaikinu E. niekada nėra mačiusi (t. 2, b. l. 64-65).

Teisme apklausta liudytoja R. B. parodė, kad kaltinamąjį ji pažįsta iš matymo, nes dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, ir tiesiog mato, kad tai yra (duomenys neskelbtini) gyventojas, per mokyklos langus, ar gatvėje mato jį einantį. E. pažįsta, ji buvo jos auklėtoja. Kaip klasės vadovė E. ji yra nuo 5 klasės. Nurodė, kad E. buvo rami, tyli, uždara mergaitė, turinti specialiųjų poreikių. Mokytojos ją mokė pagal specialiąsias individualizuotas programas. E. toje mokykloje, kurioje dirba liudytoja, mokėsi 5,6 ir 7 klasėje, dabar ji jau antras mėnuo, kai perėjo į specialiąją mokyklą. Iki to laiko liudytoja buvo jos klasės auklėtoja. Kaip vaikas, ji buvo normalus vaikas, tik su metais, gal 2019 m., būdama 6 klasėje ji pradėjo dažniau praleisti pamokas, tai serga. Ja labai rūpinosi tėtis, dažniausiai su juo ir liudytoja ir bendravo. Būdavo taip, kad arba jis užeidavo į mokyklą, arba liudytoja su socialine pedagoge pas juos apsilankydavo. E. nebūdavo mokykloje dėl ligos, arba dėl to, kad būdavo išvažiavusi pas seserį į (duomenys neskelbtini). Gal 6 klasės pabaigoje ji užfiksavo E. kitokesnį elgesį. Ji vėluodavo į pirmą pamoką, būdavo uždaresnė. Ji ir taip tokia nekalbi buvo, sunkokai kalbėdavo, sunkiai išreikšdavo mintis, bet klasėje ją labai priėmė, niekas iš jos nesišaipė, jos nevengė, neatstūmė, ji pati nelabai norėdavo kažkur dalyvauti, būdavo taip tyliai, ramiai. Pastebėjo, kad E. patapo uždaresnė, keletą kartų matė ją miestelio aplinkoje, prie stotelės, prie mokyklos vaikštant, toks įtarimas buvo, kad kažko ieško. Paskui suprato, kad parūkyti ieškodavo, nuorūkų. E. ir laikysena pasikeitė. Kai liudytoja po atostogų, vasaros pabaigoje, grįžo į mokyklą, jai kolegė pasakė: „ar tu žinai, kad tavo E. laukiasi?“ Pasirodo, kad jos apie tai sužinojo, kai miestelyje buvo liepos 6 d. šventė, kai buvo minimos Mindauginės, jau tada sakė, kad ji džiaugėsi vaikščiodama ir rodydama nuotrauką, kad ji turės vaikutį. Tada buvo susitarta su tėvais, kad ji į mokyklą jau nebevaikščios, kad jos neleis, nes ji laukiasi, mokytojai bendravo lankydamiesi pas ją namuose, užduotėles veždavo. Po to mokykla gavo raštą, kad turi būti sudarytos sąlygos ir toliau jai mokytis ir E. taip buvo mokoma. Ji dar nemokamą maitinimą gaudavo, kurį nuveždavo jai į namus, ar tėtis pasiimdavo, kai dar buvo. Liudytoja nurodė, kad ji lankydavosi pas E. namuose, tačiau tarp jos ir E. niekada nebuvo kalbos apie kūdikio tėvą. Buvo gal pora kartų, kad socialinė darbuotoja viena vyko pas E., bet ir su socialine darbuotoja E. apie nėra kalbėjusi. Tokiu klausimu su ja mokytojai nekalbėjo, tik pasiklausdavo kaip ji jaučiasi, kaip sveikata. Liudytoja patvirtino, kad ji niekada nelindo ir neklausinėjo, nei kas, nei kur. E. ir pati niekada apie tai neprasitarė, ji tokia uždaresnė buvo, ją reikėdavo prakalbinti, ji pati nepradėdavo kalbėti. Liudytojai keista buvo, kad jai apie tai, kad E. laukiasi ir labai tuo džiaugiasi. E. pasidžiaugdavo, kai gaudavo kažką. Kai E. nupirko mobilųjį, tai ji džiaugėsi. Liudytoja buvo jos numerį įsivedusi. Kai E. pastojo, tapo dar uždaresnė, keistesnė, bailesnė. Būdavo, kad ateidavo į mokyklą pavėlavusi, o jai būdavo laisva pamoka ir ji E. pamatydavo koridoriuje, tai liudytoja ją atvesdavo į pamokas. Liudytoja klausdavo E. kodėl ji vėluoja, bet ji niekada neprasitarė, kas jai negerai, bet liudytoja įtarė, kad jai kažkas negerai. Ji pasidarė bailesnė ir dar labiau uždaresnė, o rudenį liudytoja viską sužinojo. E. neturi fizinio neįgalumo, bet pabendravus su ja galima pastebėti, kad ji neįgali. E. nerišli kalba, ji neišreiškia minčių. Suvokimas jos visiškai neatitinka jos amžiaus, ji savo vardo neužrašo, rašo jį tik spausdintinėmis raidėmis ir tai parašo tik raides vardo, jos būna ne iš eilės, nes savo raides vardo ji žino, tik parašo visas ne iš eilės. Liudytoja nurodė, kad ji E. dėstė matematiką ir informacines technologijas, tai būdavo, kad duoda jai pradinių klasių užduotėles, elementariausias iki 10, duodavo ir skaičiuotuvą, tačiau ji net su skaičiuotuvu nesuskaičiuodavo. Lyg pradžioje dar dar, po to vėl klaidos. Duodavo užduotis su spalvomis suskaičiuoti, tai net neskirdavo spalvų. Ir kitų dalykų net nurašyti nesugebėdavo, užduotys tai pradinių klasių lygio ir iš specialiųjų poreikių knygučių. Per tuos metus žinių lygyje ji nepasistūmėjo į priekį. Ji dirbdavo, ji tikrai norėdavo dirbti ir ji laukdavo jų apsilankymų. Mokytojai buvo linkę, kad ji ateitų į mokyklą bent 10-15 min., bet tėtis nesutiko, pasakė, kad ji iš namų niekur neis, kad prie jos niekas nesilies, jos jau nebeleido į mokyklą visiškai. Bet ji laukdavo mokytojų, visas priemones turėdavo susipirkusi, labai norėjo mokytis, labai norėjo bendrauti. Pradinėse klasėse E. buvo likusi kartoti kurso gal du kartus, ji yra gimusi (duomenys neskelbtini), o toje klasėje, kurioje ji mokosi, vaikai yra gimę (duomenys neskelbtini). Ji tris ar du kartus buvo palikta pradinėse klasėse kartoti kurso. E. baigė 7 klases, dabar yra 8 klasėje. Dabar lanko specialiąją mokyklą. Ji kaip vaikas, apsirengusi tvarkingai, bendrauja minimaliai, jos niekas neatstumdavo. Ji būdavo pasirinkusi keletą mokytojų, labai jai patiko socialinė darbuotoja, ji užeidavo pas ją pasikalbėti. Iš išorės pasižiūrėjus nepasakysi, kad su E. kažkas negerai, tik su ja pabendravus galima pasakyti, kad ji turi kitokį suvokimą, iš išorės atrodo normalus vaikas, ji šypsosi, pakalbinus juokiasi. Kai E. ateidavo pas ją, tai nesikreipdavo auklėtoja ar mokytoja, su ja sunku būdavo kalbantis, kartais ji E. dar perklausdavo, nes ji kaip susako. Aišku, jų kalba kita, jai būdavo lengviau savo kalba kalbėti. Tai ji ateina ir tiesiog už rankos paima, paliečia, kad galėtų kažko pasiklausti. Namuose jie kalbėdavo savo romų kalba. Ir mokytojams apsilankius, jie pasitardavo savo kalba. Jie visi moka lietuvių kalbą. Pas mus yra daug romų tautybės vaikų, jie mokykloje kalba lietuviškai. Kalbant apie pritaikytą programą, tai yra 20 proc. iš bendrųjų programų, ką turėtų mokėti mokinys, o E. buvo individualizuotos visos programos. Individualizuota programa jau sudaroma pagal vaiką, joje nėra jokio procento bendrųjų programų, ji sudaroma pagal vaiko gebėjimus. Gali būti taip, kad pradžioje užsibrėžiamas tikslas, jog per pusę metų gebės pasiruošti pamokai, net toks būna. Matosi ką galima iš vaiko ištraukti. 5,6 klasėje ji mokėjo sudėti pagal paveiksliukus 10 ribose, 6 klasėje ir skaičiuotuvą įtraukė, kad skaičiuotų. Bet jau didesni skaičiai ir jau užkliuvo. Tai jie visus metus gali mokytis 10 ribose, kad ji išmoktų tą dalyką. Individualizuota programa tik pagal vaiką sudaroma. Visus metus galima siekti ir to, kad vaikas susikauptų ir išmoktų pasiruošti pamokai. Kai jau visiškai nieko neskiria, pvz., jeigu neskirtų paukštelio nuo gyvūnų, tai neperkeliama į kitą klasė. Bet mokytojai turi taip pritaikyti tą programą, kad pasiektų tą užsibrėžtą tikslą. Lytinis švietimas yra integruojamas dabar į visus dalykus. Lytiškumo programą integruoja ir visų dalykų mokytojai, pagal savo dalyką integruojama ir apie tai kalbama. Buvo ir atskirai vedama, socialinė pedagogė veda tam tikrus užsiėmimus, sveikatos specialistė pasikviečia atskirai mergaites, atskirai berniukus. Būna tokios atskiros temos, atskiros klasės valandėlės, per klasės valandėlę taip pat parenki temą, pasižiūri pagal klasę, ko reikia tai savaitei. Tikrai apie tai kalbama. Liudytoja mano, kad E. nesuprato, iš kur atsiranda vaikai, kaip pavadinti santykius tarp berniuko ir mergaitės. Ir kai liudytoja pamatė laidą apie tai, apie ką dabar kalbama, tai jai buvo tokia mintis, kad E. nieko nesuvokia. E. ultragarso nuotraukas rodė ne jai, o jos kolegėms per „Mindaugines“, kuriose liudytoja nedalyvavo. Apie tai ji sužinojo tik grįžusi po atostogų, rugpjūčio pabaigoje. Jai kolegės sakė, kad ji džiaugėsi, kai rodė ultragarso nuotrauką. Liudytojai buvo keista, kad ji džiaugėsi. Negali tiksliai pasakyti, kada pradėjo keistis E. elgesys, bet iki gimdymo. Tą pavasarį – balandžio, gegužės mėnesį, liudytojai buvo keista tai, kad ji į mokyklą rečiau ateidavo, vėluodavo. Būdavo, kad ateina pavėlavusi, bet stovi už kampo, kažkur koridoriuje ir ją reikėdavo nuvesti į pamoką. Ją reikdavo atvesti į klasę, nors ji žinodavo, kad pamoka ir kur ji vyksta. Tai tas pavasaris liudytojai įsimintinas, nes ji tapo uždaresnė. Būdavo taip, kad jos mokykloje nėra, bet liudytoja ją matydavo arba miestelyje, ar net aplink mokyklą vaikštant, lyg kažko ieškant. Matė, kad ir šiukšlinėje ieško, žiūri, liudytoja taip suprato, kad ieškodavo parūkyti. Pašaipų iš vaikų jos atžvilgiu niekada nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. N. parodė, kad nuo 2018 metų ji gyvena jai paskirtame socialiniame bute adresu (duomenys neskelbtini). Jai atėjus gyventi, kitoje namo laiptinėje gyveno E. J. su savo šeima. Pradėjus gyventi E. iš sykio pasirodė turinti negalią, kadangi sunkiai kalbėjo, keistai elgdavosi, na vizualiai matėsi ant jos, kad su ja „kažkas negerai“. Jos pusseserė yra jai sakiusi, kad E. turi protinę negalią. Kiek yra girdėjusi iš jos giminaičių, E. buvo nepilnametė, tačiau kiek tiksliai metų nežino. Ne sykį atėjusi pas ją į namus E. prašydavo jos ir jos draugo duoti jai parūkyti, tačiau jie jai neduodavo, tačiau matydavo, kaip ji rinkdavo numestas aplink namą cigarečių nuorūkas ir jas rūkydavo. Yra ne kartą mačiusi, kaip E. su A. koridoriuje abu rūkydavo, tačiau, kad jie elgtųsi kaip pora niekada nemačiusi ir net nepagalvojusi, tiksliau jų elgesys jai niekada nebuvo sukėlę įtarimų. Kai E. pradėjo lauktis ir tarp jų apie tai pradėjo eiti kalbos, tačiau A. nieko jiems nesakė. Kai jau A. grįžo iš psichiatrinės ligoninės, ji pas jį paklausė, ar jis kartais nebus prilindęs prie E., tačiau A. jai atsakė, kad kas prasidėtų su tokia „durnele“ ir kad jis su ja ir gimusiu vaiku nieko bendro neturi. Mano, kad A. turėjo žinoti apie E. psichinę negalią, kadangi čia visi name gyvenantys žinojo, kad ji turi psichinę negalią (t. 2, b. l. 72-73).

Teisme apklausta liudytoja S. N. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. Mano, kad yra pakviesta dėl to, kad A. turėjo santykių su nepilnamete mergaite. Nurodė, kad niekas nieko nežinojo, kol ji neiškvietė TV pagalbos, kol DNR tyrimas neparodė tikslaus atsakymo, nes niekas nenutuokė, kad taip gali būti. Ji iškvietė TV pagalbą, nes jai jo kaip žmogaus labai buvo gaila, nes jis ir taip labai sunkiai gyveno ir jį ten policija vis tampydavo. Liudytoja jam ir siuntinius siųsdavo. Jis sakė, kad jis tikrai nelindo prie jos, jis sutiko, kad ji iškviestų TV pagalbą. Taip drąsiai jis pasakė, tai ji ir iškvietė. Jis sakė, kad policija jį tampė dėl baudų, dėl ko kokių, liudytoja tiksliai nežino. Kai ji paskambino TV pagalbai, ji papasakojo visą situaciją, kad jis tikrai sakė, jog nelindo prie tos nepilnametės, kad apskritai su ja jokių santykių neturėjo ir kad jis nekaltas, kad ji pagimdė vaiką. Kiek liudytoja girdėjo, tai E. globėja A. sakė, kad čia A. vaikas, o jis sakydavo, kad ne jo, todėl ir ji iškvietė TV pagalbą. A. R. sakydavo, ir pati E. sakydavo, kad vaikas yra A. Liudytoja klausė E. ar čia A. vaikas, ji atsakė, kad taip. Paklausus kaip buvo, tai E. pasakė: „nežinau“. Tiksliai nieko nešnekėdavo. Ji tokia labai keista, ji net ir apie jos vyrą klausinėdavo, tada liudytoja jos paklausė kodėl ji domisi jos vyru, tai ji atsakė, kad šiaip. E. klausinėdavo liudytojos kada jos vyras iš darbo grįš, ką jis dabar veikia. A. sakė, kad E. turi negalią ir kad nekreipti į tai dėmesio. Liudytoja nurodė, kad E. pažįsta apie trejus metus, nes ji tik treji metai ten gyvena. Apie kitus vyrus E. nekalbėdavo. Liudytoja su E. nelabai bendraudavo, tik kiek kieme susitikdavo, pasisveikindavo ir viskas. Kai E. pagimdė vaiką, ji tada klausinėdavo apie liudytojos vyrą, kai liudytoja su vaikais būdavo kieme. Liudytojai tiksliai pasakyti negali kada jai buvo pasakyta, kad vaikas yra A., bet tai jau buvo po gimdymo. Iš pradžių, kai ji dar laukėsi, tai sakė, kad vaikas yra A.. Todėl liudytoja iškvietė TV pagalbą, kad galėtų tai išsiaiškinti. Kai paaiškėjo, tai visi labai nustebo, nes netikėjo, kad gali būti toks dalykas. Tiek metų A. ir su liudytojos vyru, ir su jos šeima bendrauja, tai net neišsivaizdavo, kad taip gali būti. Jis visada sakydavo: „ne, nenusišnekėkit, tikrai ne mano“. Nesakydavo, kad turėjo santykių su E., todėl ji ir iškvietė TV pagalbą, kai jis pasakė, kad nebuvo tarp jų nieko. Po to nieko A. nesakė, buvo tylus, jis dar ir dabar netiki, kad ten jo vaikas, nors jau patvirtinta, kad jo, nustatyta tėvystė. Kai E. išsikraustė, tai liudytoja jos nematė ir su A. po tų atsakymų nelabai bendraujama, nes negalėjo patikėti, kad taip bus. Kai liudytoja išeidavo į koridorių, tai matydavo, kad jie kartu pora kartų buvo, nes E. dažnai ateidavo ir po kancerines landžiodavo, gal A. cigaretės prašydavo. Liudytoja matė, kad namo, kuriame gyvena, koridoriuje rūkydavo E. kartu su A. kartu, E. ateidavo pati. Liudytoja teigia, kad jie nusivylė A., nes netikėjo, kad jis taip gali padaryti. E. nepasakodavo nieko, ji dažniausiai viena sėdėdavo, ji keistas žmogus, sėdėdavo ir klausydavo muzikos, tik pasisveikindavo ir viskas, jokio ryšio, bendravimo nebuvo. E. yra sakiusi, kai su tuo A. buvo, tai ji sakė, kad jis ją išprievartavo, o apie A., tai liudytoja negirdėjo, kad ką sakytų. Apie A. kalbėdavo. Pastebėjo, kad E. užgauliodavo A., kai paaiškėjo tiesa, vis sakydavo: „durnius, durnius“. Liudytoja nežino ar jie pykosi, gal ji pikta buvo, kad jo vaikas. Tuo metu buvo matyti, kad ji nepilnametė, matėsi, kad ji neįgali. Buvo galima suprasti, kad turi psichinių problemų. A. žinojo, kad ji neįgali, visi žinojo, nes A. daugiau metų ten gyvena negu aš. Kad E. nepilnametė žinojo visi. Liudytoja mano, kad E. buvo gal 14 metų. A. sakė, kad jis nežino, kodėl jis buvo psichiatrinėje ligoninėje. A. yra labai geras žmogus, padeda visiems. Jo vien ta problema, kad jis labai su broliu mušasi. Jo ir E. psichinė būklė skiriasi. E. tikriausiai nelabai suprasdavo kas vyksta. Liudytoja matė pora kartų E., kai ji jau išsikraustė, kai ji buvo atvažiavusi pas N. S. (duomenys neskelbtini), ten kur gyvena liudytoja. E. ir pas S. atvažiuodavo. Tai liudytoja matė du kartus. Ji atvažiuodavo su vaiku ir su A.. Juos atveždavo taksi. A. prieidavo prie dukros, kai E. atvažiuodavo, liudytoja net nuotrauką turėjo, bet ištrynė. Liudytoja matė A. prie vežimėlio, matė kaip jis kalbindavo vaiką. Truputį E. ten pavydavo. Liudytoja su E. nebendraudavo, E. labai supyko, kai sužinojo, kad čia tikrai A. vaikas. E. neadekvati. Liudytoja matė, kad A. vaikui kažkokių lauktuvių davė, jis ir iš jos buvo pinigų pasiskolinęs, kad nupirktų vaikui bananų ir jogurto. A. pas liudytoją vieną kartą skolinosi pinigų, tačiau ji matė, kad jis nupirko ir nunešė. Liudytoja mano, kad E. dabar kokie 15-16 metų, bet tiksliai nežino. Kai E. buvo 14 metų, tai ir išvaizda buvo kitokia, o dabar atrodo labiau subrendusi. Elgesys tai nepasikeitė, viskas tas pats, bet išvaizda pasikeitė, krūtinė didesnė ir viskas pasikeitę. Ji sakė, kad ji nekenčia šito vaiko, kad ji jį užmuš, nes čia A. vaikas. E. liudytojai niekada nepriekaištavo, kad ji bendrauja su A. Dažniausiai, kai būdavo kieme su vaikais, tai E. šunį vaikydavo, rėkdavo, mušdavo jį. Jeigu ji pikta, tai su ja neįmanoma susikalbėti, ji tada viską mėtyti pradeda. Kai praeina pyktis, tada elgiasi kitaip, paprastai kalba lyg nieko nebūtų buvę. Tada galima su ja pasikalbėti, paklausti ko nors. Liudytoja paklausdavo E. kaip jos vaikas, ji atsakydavo, kad gerai. Bet kai jai užeidavo tie priepuoliai, tai su ja susišnekėti neįmanoma. Liudytoja negali tiksliai pasakyti ar E. lankė mokyklą, jai atrodo, kad ne. Liudytoja matė, kad mokytoja pora kartų užduotis veždavo, buvo atvažiavusi. Buvo klausiama kodėl E. mokyklos nelanko, bet A. griežtai atsakė, kad jos neleis į mokyklą, kad jos neužgauliotų, kad gėdos jai nebūtų. Minėjo, kad skriaudė ją A., daugiau apie jokį vyrą neminėjo, liudytoja tik iš šnekų girdėjo, kad ji ir su P. P. ir dar su kažkuo buvo. P. P. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis buvęs jos patėvis. Liudytoja mano, kad E. nelabai suvokia, abejoja, kad ji supranta ką daro, nes kai ir į kiemą išeidavo, tai matydavo, kad kai jai užeidavo, tai ji daužydavo ir indus ant kelio, ir šunį mušdavo. Liudytoja nežino kaip ten tas vaikas, nes būna, kad A. jai ir tą vaiką palieka, kažin, ar ji to pykčio ir ant vaiko neišlieja. Kai dar gyveno (duomenys neskelbtini), tai dar ir giminės šalia būdavo, o kai dabar bute gyvena, tai neaišku, kaip ten būna. A. psichinė būklė liudytojai įtarimų nekėlė, bent jau kaip su jais jis bendraudavo, tai labai ramiai. Būdavo tik, kad jis su broliu labai mušdavosi. Liudytoja vaikus išleisdavo į kiemą, tai jei jis pinigų turėdavo, tai ir jos vaikams saldainių nupirkdavo ir atnešdavo. Ji nieko blogo negali pasakyti, A. normaliai elgdavosi, lyginant su E., jo psichinė būklė buvo normali. Liudytojai neteko matyti, ar E. keisdavo vaikui sauskelnes, kai atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini). Kai ji atvažiuodavo, tai vaiką palikdavo pusseserėms ir pati eidavo į miestą pasivaikščioti. Būdavo taip, kad ir A. būdavo su vaiku. Kai liudytoja sužinojo, kad A. yra E. vaiko tėvas, tai ji ir jos šeima pradėjo su juo mažai bendrauti.

Teisme apklaustas liudytojas P. P. parodė, kad jis kaltinamąjį pažįsta, nes po (duomenys neskelbtini) vaikščioja du broliai, tai juos vadina ne Š., o kitaip, miške dar susitikdavo, kai eidavo grybauti. Tai tokia ir pažintis. Jis kaltinamąjį tai prie parduotuvės susitinka, tai dar kur nors, jie pasisveikina ir viskas. Kaltinamasis negyvena šalia. Kaltinamasis visą laiką linksmas toks, linksmesnis nei jo brolis. Jis juokiasi, sveikinasi, jis toks judrus. Liudytojas nurodė žinantis, kad jie tėvų neturi, gyvena dviese broliai, kažkada miške kažkur gyveno, o paskui tam vadinamam „barake“, daugiau nieko nežino. Nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Sužinojo kas nutiko kaltinamajam per televizorių, žiūrėjo laidą. Iš laidos sužinojo tai, kad jis su ta mergina bendravo ir susilaukė vaiko. Apie tą įvykį nieko nežino, jie susitikę tik pasisveikina ir viskas, juk galima sakyti, kad (duomenys neskelbtini) visi pažįstami. Nurodė, kad jis F. R., kuris miręs, pažinojo. Kiek jam žinoma, F. R. turėjo tris mergaites, jų vardų nežino. Šis įvykis susijęs su ta jo jauniausia, netekėjusia dukra. Būdavo taip, kad F. R. jo paprašydavo padėti, tai ten ir vaikai lakstydavo ir ji lakstydavo. Nurodė, kad jis yra matęs E. Ji elgėsi kaip mažas vaikas, nemoka apibūdinti. Nenori įžeisti, bet ji buvo tokia, kaip nepilno proto. Jis su ja nebendravo, ji tik lįsdavo prie mašinos, su visais lakstydavo, bet jis asmeniškai su ja nekalbėjo. E. elgdavosi ne pagal savo metus. Liudytojas nurodė negalintis pasakyti, kiek jai metų, gal 14 ar 15 metų. nurodė, kad jis jos tėvą vežiodavo, tai ir ji kartu važiuodavo, tai daug kartų ją matė. Jis nurodė, kad vežiodavo E. tėvą, padėdavo jam remontuoti mašinas, tai E. ir sukdavosi ten. Ji ne viena būdavo, būdavo daug vaikų ten. Vienos E. jis niekada nevežė. Ji ateidavo, tai raktus paimdavo, tai jis tuomet pasakydavo, kad neimtų, tik tokios kalbos buvo. Asmeniškai kažkokių pokalbių nebuvo. Nurodė, kad jis asmeniškai su Š. nebendravęs, tik kad pasisveikina, o reikalų jokių neturi su juo. Tai apie jį, kaip apie asmenybę, negali nieko pasakyti, tik tiek, kad jis judrus vyras, bet kaip ir degtukas. Kitaip jo apibūdinti jis negali. Jie susitikdavo grybaujant, tuomet jis Š. paklausdavo kaip grybai, tai Š. tuomet sakydavo. Liudytojas negali pasakyti, kad Š. būtų kažkas su galva negerai. Jis gal judresnis nei brolis, jo brolis tylesnis. Nurodė, kad jis nematė E. po vaikelio gimimo, tik girdėjo, kad ji negyvena (duomenys neskelbtini), kad gyvena (duomenys neskelbtini), kad gavo čia socialinį būstą. Gyvena su savo teta, jos tėvo F. seserimi.

Teisme apklaustas liudytojas D. C. parodė, kad jis kaltinamąjį pažįsta. Nurodė, kad kai jis gyveno (duomenys neskelbtini) su S. R., tai kaltinamasis tame pačiam name gyveno. Nežino jo vardo ir pavardės, žino tik pavardę, jį vadindavo „kiauliuku“. Liudytojas nurodė, kad jis žino E. Nurodė, kad jis gyveno su S. R. pas jos mamą, tai E. tėvas su jo sugyventinės mama buvo brolis ir sesuo, taip jis ir susipažino su E. Mergaitė buvo kaip mergaitė, lakstė ir viskas. Jie gyvenom atskirai, vieni vienam gale, kiti kitam gale namo, nes ten bendrabutis. N. yra S. R. sesuo, A. R. jų mama. Nurodė, kad jis tame bendrabutyje gyveno prieš 4 metus. Tuomet, kai jis ten gyveno, E. elgdavosi neadekvačiai, lakstydavo visur, savimi nepasitikinti. Nurodė, kad jis ir dabar padeda A., tai būna, kad pakalba su E., nes jis moka čigoniškai, E. lietuviškai nelabai moka. E. yra keista. Jai gal kokie 16 metų, ji nepilnametė. Ji ir atrodo kaip 16 metų. nurodė, kad gal prieš tris savaites paprašė manęs šaldytuvą įnešti. Nurodo, kad nežino istorijos su vaikeliu, kadangi jis jau ten 4 metus negyvena. Nurodė, kad su E. tėvu bendravo, gražiai sutardavo, vienas kitam padėdavo ir malkas sukapoti, ar supjauti. E. tėvas buvo malonus žmogus. Nurodė, kad jis E. mamos nepažįsta. Nurodė, kad E. tėvas F. gyveno su G. ir su E., jie trise gyveno. Jo sugyventinė turėjo vaikų, bet jie (duomenys neskelbtini) gyvena, tik atvažiuodavo jų aplankyti. Kai E. laukėsi, jis jau seniausiai buvo iš ten išsikraustęs. Prieš tris savaites, kai jis jiems padėjo, tai E. pasakė, kad ji myli A.. Nurodė, kad jis matė E. vaikelį, kuris dar nevaikšto, bet atšliaužia. Nurodė, kad vaiką prižiūri A., E. irgi prižiūri, pamaitina ir paguldo miegoti pietų, viskas, kaip turi būti. Nurodė, kad jis E. skriaudikų nežino. Kai jis ten gyveno, tai jos niekas neskriaudė, o kai išsikėlė, tai jau nieko nežino. Nurodė, kad jis jos paklausdavo kartais ko nors, bet ji mažai kalba, nėra apie ką su ja bendrauti. Nurodė, kad jis nė karto nebuvo likęs vienas. Nurodė, kad pagal čigonų įstatymus su nepilnamete negalima likti, tik su suaugusiu vyru. Jeigu taip nutiktų, būtų negerai. Nurodė, kad jis gyveno su čigone, tačiau jau 4 metai kaip negyvena. Jis išsikėlė, o ji liko. Nurodė, kad jie gyveno kartu kokius du metus, nebuvo susituokę, vaikų nesusilaukė. Nurodė, kad jis retai būna pas A. R., tik tuomet, kai jai reikia kažką padėti. Kai reikia, tuomet ji paprašo jo pagalbos. Nurodė, kad jis kartu su A. ir E. nevažiavo į V.. Nežino ar A. susitinka su ja. Nežino ar jie draugavo iki vaiko gimimo. Nurodė, kad E. gamina valgyti namuose, mišinėliu maitina vaiką, vaikas jau pats valgo ką pagamina. Žino, kad E. mokosi. Nurodė, kad E. nepyksta ant A.. Liudytojas parodė, kad jis žinojo, kad E. yra protiškai atsilikusi. Taip buvo kalbama tuomet, kai liudytojas gyveno su S. (duomenys neskelbtini), prieš kokius keturis metus ar daugiau. Nurodė nežinantis ar kiti kaimynai žinojo, kad E. protiškai atsilikusi. Šeimos nariai žinojo. Iš E. išvaizdos galima suprasti, kad jai kažkas negerai. Nurodė, kad jam E. yra panaši į šešiolikmetę, o tuomet buvo panaši į dvylikametę. Dabar E. sumoteriškėjusi, to tada buvo kaip vaikas. Nepastebėjo, kad E. domėtųsi vyrais ar norėtų vyrų dėmesio. Kai tėtis buvo gyvas, tai jis laikydavo ją, kaip sakoma, už vadelių. O kai jis mirė, tai ir viskas. Neteko matyti, kad vyrai rodytų E. dėmesį, jis nepastebėjo nieko panašaus. Ji tai žaisdavo su smėliu, tai su lėlėm, tai dar kažką. Nežino ar naktimis ji namuose miegodavo, mes atskirai gyvenome. Nurodė, kad jai jis gyveno su S., ta E. nelankė mokyklos. Na, ji tokia kaip vaikas, atrodo, nors jau ne vaikas, paaugus truputį, bet elgėsi kaip vaikas. Atrodė kaip 12 metų, o elgėsi kaip 7 metų. Tėvas griežtas buvo. Jei jis matydavo, kad kažką ne taip daro, tai jis žodžiais sudrausmindavo. Nurodė, kad jis nematė, kad E. rūkytų. Nurodė, kad E. labai myli savo vaiką ir sako, kad myli. E. vaiką labai prižiūri.

Teisme apklaustas liudytojas L. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis, jie gyvena kartu. Paaiškino, kad E. pas juos ateidavo paprašyti cigaretės. Jo brolis A. su E. nedraugavo. Jis nežinojo, kad E. su jo broliu turi vaiką. Neprisimena kada tai sužinojo. Brolis jam nieko nesakė. Nurodė, kad E. pas juos nenakvojo, A. pas ją neidavo. Paaiškino, kad dabar jie bendrauja, pasisveikina, bet dėl kokių priežasčių, jis nežino. Jis nedažnai mato E., kokius du kartus į savaitę. Ji su vaiku atvažiuoja pas kaimynus, bet brolis neina pas ją. Kai E. atvažiuoja, tai jie kartu būna pora valandų. Brolis nieko nepasakojo apie santykius su E. ir apie vaiką. Nurodė, kad jam S. N. pasakė, kad brolis turi vaiką su E., o brolis nieko nesakė. Paaiškino, kad su broliu nesipyksta. A. visada nuperka vaikui lauktuvių, kai jie atvažiuoja. Jis pavažinėja su vežimėliu, panešioja. Pas juos į namus vaiko brolis neatsineša. Anksčiau E. gyveno šalia jų. Ji dažnai ateidavo pas juos, kasdien ateidavo po kelis kartus. Ateidavo ir tuomet, kai jis būdavo namuose. Jis su ja nekalbėdavo, A. kalbėdavo. Ji dažniausiai ateidavo parūkyti. Nežino apie ką jie kalbėdavo. Kai ji ateidavo, jis išeidavo. Dažnai palikdavo juos dviese, pats išeidavo. Jis nežino jokių aplinkybių, kas buvo tarp E. ir A.. Nežino, kas toks A.. Nurodė, kad A. gyveno šalia jų. Jis vaikščiodavo su E., jis buvo jos brolis. Dažnai atvažiuodavo P.. Nematė, ar jis su E. važinėdavo. Nurodė, kad jis daug metų gyvena tam name, apie 5 m. Jis nežinojo, kiek E. metų. Negali pasakyti, kaip atrodė E.. E. juodų plaukų, už jį neaukštesnė, jam ji iki pečių, plona, nestambi. Nežino, kaip atrodė iš veido, nepilnametė. Atrodė kaip paauglė. Nelabai normaliai ji elgėsi ir kalbėdavo. Ji nekalbėdavo, elgdavosi kaip vaikas. Žaidė su lėlėm, turėjo lėlių. Kitokių žaislų ji neturėjo. Dėl to ir sprendžia, kad E. elgėsi kaip vaikas.

Teisme apklausta specialistė D. P. parodė palaikanti pateiktą išvadą. Nurodė, kad E. apklausos ji nevykdė, atliko vertinimą, ekspertizę. Apie E. asmenybę gali pasakyti tai, kad jai yra diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, tai čia būtų pagrindinis dalykas, nes jis yra labai išreikštas ir atsispindi tiek jos kalboje, tiek mąstyme, tiek elgesyje, kuris taip pat turėjo įtakos nusikalstamos veikos, atliktos jos atžvilgiu, metu prieš ją. Kalbant apie jos charakteristiką, ugdymo įstaigos specialistai nukentėjusiąją apibūdina kaip tylią, uždarą, nebendraujančią, taisyklių besilaikančią, iš esmės ji labiau atsiribojusi, turinti bendravimo sunkumų. Turint omenyje, kad jos protinė raida neatitinka jos amžiaus, ji nelabai moka tuos santykius kurti. Nurodė, kad ji gyvai bendravo su E. Tiek ji, tiek psichiatrė ekspertė bendravo su ja atskirai. Jos tikrieji metai neatitinka jos mąstysenos. Tiksliai negali įvardinti kiek metų yra atsilikimas, tačiau ji elgiasi kaip mažas vaikas. Pabrėžė tai, kad ji darė ekspertizę kitoje byloje, kur įtarimai buvo pareikšti kitam žmogui, ir ji vėl buvo atvykusi pas ją, todėl dar papildomai ją tyrė. Tai iš esmės jos net piešiniai atitinka labai mažų vaikų amžių, ji skaičiuoti, skaityti nemoka. Jos emocijos yra labai paviršutiniškos, ji nemoka įvertinti situacijų, numatyti pasekmių. Pagal savo amžių ji tikrai neatitinka, o kokį amžių atitinka, tai kai kuriais aspektais net pradinių klasių vaikus. Kai ji su ja dirbo, tai E. jau buvo pastojusi, ji tuo momentu laukėsi. Jos supratimas buvo labai konkretus, tuo momentu ji žinojo, kad yra vaikas jos viduje, o kaip jis atsiranda, kaip tai vyksta, kaip reikia prižiūrėti vaiką, kiek trunka nėštumas, tai ji tokių žinių neturėjo, to nežinojo net tuomet, kai jau buvo pagimdžiusi. Ji vis dar nesuprato, kaip tą vaiką prižiūrėti, kaip pastojama ir t.t. Bendravo su E., kai ji jau buvo pagimdžiusi, nes buvo paskirta kita ekspertizė, pareikšti įtarimai kitam žmogui, tai teko vėl ją matyti. Tą ekspertizę ji atliko 2021 metų liepos mėnesį, tai ir tuo metu ji neturėjo žinių apie nėštumą, kaip prižiūrėti vaiką. Jai tas vaikas buvo tik tai, kad šalia yra, kad pažaidžia kartu ir tiek. Ji konkrečiai formaliai supranta, kad taip, tai yra mano vaikas, bet ką su tuo vaiku daryti, kaip jį auginti, kaip rūpintis juo, kaip patenkinti jo poreikius, tai nesuprato. Ji yra vidutinio protinio atsilikimo, sunkiai orientuojasi, jos mąstymas yra labai konkretus, net ir susilaukusi, ji tuo metu negalėjo pasakyti, kiek laiko laukiasi moterys, kaip pastojama, ji nesiorientuoja laike. Negali teigi, kad E. turi padidintą seksualinį potraukį, bet kadangi ji turi vidutinį protinį atsilikimą ir kas yra susiję su sunkumais kontroliuoti tuos impulsus, jai yra sunkiau sukontroliuoti emocijas, bet tai nereiškia, kad ji turi padidintą potraukį, kad ji eitų prie visų ir ieškotų lytinių santykių, tai taip nėra. Ji turi betarpiškumo, ką minėjo ekspertizės metu, tai reiškia, kad ji labai lengvai eina į santykį, ji gali iš karto klausinėti labai asmeninių klausimų. Pavyzdžiui, sutikusi su ja E. iš karto pasisakė, kad laukiasi, pradėjo klausinėti asmeninių klausimų. Ji neturi suvokimo apie tai, kur yra ribos, kas galima, kas negalima. Ji iš karto rodė nuotraukas, pasakojo, klausinėjo. Ji labai nekritiškai gali eiti į santykį. Kažkas kažką jai pasiūlo, parodo, duoda daugiau dėmesio ir ji gali labai lengvai pasiduoti įtaigai, nes ji padidintai įtaigi yra dėl savo protinio atsilikimo. Tai reiškia, kad ji tampa lengvai pažeidžiama ir rizikoj būti seksualiai išnaudojama, bet kad ji pati kažkaip inicijuotų tą, tai ji daugiau tokia vaikiška, jos chronologinis ir protinis amžius labai skiriasi, ji labiau elgiasi vaikiškai ir į tą santykį daugiau vaikiškai eina, vos ne žaisti kviečia, o ne seksualiai eina į tą santykį. Ji labai lengvai gali sutikti, jeigu kitas rodo dėmesį jai, kažkaip seksualiai vilioja ją, įkalbinėja, materialiai kažką duoda už lytinius santykius. Kai kuriais aspektais ji atitinka 4-5 metų amžiaus vaiką. Lytinio švietimo žinios pas ją yra gana primityvios. Paaugliai, pradėję mokytis lytinio švietimo, turi daug daugiau žinių nei ji, nes jos labai primityvios žinios. Ji net susilaukusi vaiko negali pasakyti, kiek laiko moteris laukiasi, ji operuoja labai primityviomis sąvokomis lytinio organo, kas kur kišama, kas turi atsitikti, tiesiog labai primityvus pas ją žodynas ir atitinka tikrai mažų vaikų operavimą sąvokomis. Ji sutinka, kad kalba turi reikšmės, bet tai yra ne tik kalbos aspektai, tai ir jos mąstymo ypatumai, kai ji turi labai konkretų mąstymą. Pavyzdys, kaip ji konkrečiai gali mąstyti, tai paklausta, kur gyvena įtariamasis, kurioje vietoje, jos pasakymas yra – tiesiai gyvena, ji nenurodo adreso, vietovės, tiesiog pasako tiesiai, tai yra pavyzdys, kaip ji konkrečiai mąsto, todėl jai paaiškinti, kuo skiriasi seksualinė prievarta nuo laisvanoriškų lytinių santykių, tai ji to nesuvokia. Nurodė, kad ji su E. bendravo lietuvių kalba, jai buvo pasiūlyta ir rusiškai bendrauti, tačiau ji norėjo bendrauti lietuviškai, tik įterpdavo rusų žodžių. Sutinka, kad E. žodynas gali būti perimtas iš šeimos, bet jos suvokimas apie lytiškumą neapsiriboja tik sąvokų, t. y. lytinių organų įvardijimu. Apie suvokimą, kaip vyksta lytiniai santykiai, kaip atsiranda vaikai, kiek moteris laiko laukiasi, kaip rūpintis kūdikiu, apie tai, kaip ji tampa mama, ką reiškia būti mama, tai šioje vietoje jos žinios yra labai primityvios ir jos neatitinka jos amžiaus. Dėl E. dalyvavimo teismo posėdyje, tai įvertinus E. jos protinę negalią, apklausa, jeigu ji iš viso galėtų vykti, turėtų vykti tik su specialisto pagalba, kuris žinotų, ką ji gali, ko negali atsakyti ir perfrazuotų klausimus taip, kad ji galėtų į juos atsakyti, kuris būtų patyręs ir turi suvokimo apie raidą. Jau dėl savo protinio atsilikimo, E. nesuvokdama su ja atliktų veiksmų reikšmės, negali adekvačiai į juos reaguoti, priklausomai nuo to, ar jos atžvilgiu naudojamas fizinis smurtas ar ne. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad turėtų būti dar įvertinas ir laiko faktorius, nes yra nemažai praėję laiko po byloje nagrinėjamų įvykių, kas visiškai natūraliai apsunkina įvykių atgaminimą, kas turint vidutinį protinį atsilikimą ir apsunkintą atminties veiklą atgaminant įvykius, tai natūraliai tikėtis, kad ji tiksliai atgamins praeities įvykius, jeigu bus ieškoma dar kažkokių neatitikimų ar tikslumų, tai šiuo atveju jau vien dėl to, ji nerekomenduoja E. apklausti. Nurodė, kad yra rekomendacijos jos neapklausti, o vertinant jos parodymus iš sekančios ekspertizės, tai nerekomenduojama dėl dviejų aspektų, t. y. dėl protinės negalios ir laiko faktoriaus. Pabrėžė, kad E. dėl savo protinio atsilikimo nesupranta seksualinių santykių reikšmės, ji nesuprato galimai jos atžvilgiu atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų, vien dėl to ji negalėtų adekvačiai ir apskritai reaguoti, vien negalėdama numatyti pasekmių ir to reikšmės, ką reiškia šitie santykiai. Dėl to ji negalėjo adekvačiai reaguoti, priimti tokio sprendimo ir atitinkamai aktyviai tam priešintis. Ji negalėjo numatyti ir žinoti, kad ji gali pastoti, ko, deja, ji ir nesuprato, nes įtarus kitiems asmenims, kaip ji pati sako: „man buvo duotas pagaliukas, kuris patikrino, kad laukiuosi“. Ji net nenumatė, nežinojo, kad ji gali iš vis pagimdyti vaiką. Pabrėžė tai, kad ji negalėjo adekvačiai reaguoti, priimti sprendimus ir priešintis nepriklausomai nuo to, ar tai buvo fizinis smurtas, ar tai buvo tai, kad kažkas jai pasiūlė, ji sutiko ir kažką už tai gavo.

Teisme apklausta specialistė Ž. V. parodė, kad kaip ir kolegė jau minėjo, ji atliko ekspertizę. Nurodė, kad jos su E. bendravo atskirai. Pagal nutartį j atsakė į du klausimus, E. konstatavo stiprią reakciją į patirtą stresą, kuris susijęs su byloje įtariamojo A. veiksmais ir jos sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus. Į paskutinį klausimą jos abi atsakė. Kolegė paaiškino dėl tos papildomos apklausos ir papildant tiesiog galėtų pasakyti, kad tie įvykiai jai sukelia neigiamas emocijas, tas atsispindėjo tiek 2020 metais birželio mėnesį, kai ji buvo pagalbos centre „Užuovėja“ tos emocinės reakcijos, susijusios su tuo metu įvykusiais įvykiais, ji buvo ir sunerimusi, ir susijaudinusi. Ekspertizės metu ji taip pat reaguodavo, klausimai susiję su byla ir jos įvykiais jai sukeldavo pyktį, pasipriešinimą, ji stengėsi pakeisti pokalbio temą, demonstravo pyktį. Taip pat jai buvo diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas. Nurodė palaikanti savo pateiktas išvadas. Kai atliko ekspertizę, tai įtariamasis buvo A.. Nurodė, kad ji neatliko ekspertizės, kai įtariamuoju buvo kitas asmuo. Jai žinoma tik jos emocinė būklė į tai, kokius veiksmus su ja atliko A.. Dėl reakcijos į šioje byloje esantį kaltinamąjį ji nieko negali pasakyti. Gali pasakyti tik apie tą įvykį, kai kaltinamasis buvo A.. Ekspertizės metu ji kalbėjo tik apie A. A., kitų asmenų neminėjo. Kai ji su ja bendravo, E. jau laukėsi, buvo su nėščiosios pilvuku. Tai buvo 2020 metų lapkričio 6 d. Ji nesuprato, kas darosi su jos kūnu, ji nežinojo, kada ji gimdys, kai to jos paklausė, tai ji parodė nėščiosios kortelę ir pasakė, kad ten parašyta. Nebuvo jokio jos supratimo kaip tampama nėščia. Griežtų instrukcijų kaip nustatyti amžių, kurį atitinka, nėra, kadangi vertinama pagal atliktus tyrimus. Paskutinis vertimas buvo 2019 m. kovo mėn., tai tas jos intelekto koeficientas buvo 41, tai tas protinis atsilikimas pakankamai žymus, net nežino, kaip čia pagal amžių įvertinti, daugiau nei per pusę jos biologinio amžiaus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo metu pagarsinti liudytojo N. K. 2021-03-01 parodymai, kad E. J. jis pažįsta nuo to, kai jie kartu su ja mokėsi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, tačiau ji nebuvo jo klasiokė. Su E. jokio ryšio nepalaiko, tik matydavo ją kuomet jis lankėsi pas draugus namuose: L. Š., V. Š. ir A., kuris gyvena su N.. Minėti jo pažįstami gyvena su E. šeima viename name, tačiau skirtinguose butuose. Su E. apskritai jokių santykių nėra turėjęs, net nėra bendravęs su ja. Jam žinoma, kad E. apie 14-15 metų ir, kad ji yra protiškai atsilikusi. Kiek yra matęs, E. visuomet važinėdavosi dviračiu viena po visą (duomenys neskelbtini) miestelį, niekad nėra jos matęs su kažkuo bendraujant. Nurodė, kad jam būnant pas L., V. ar A., nebuvo taip, kad tuo metu pas juos ateitų E., ji apskritai su niekuo nebendraudavo. Nurodė, kad jis naudojasi mobilaus ryšio telefonu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu telefono aparatas sugedęs, tad bendrauja su kitais tik iš mamos telefono numerio. Apie tai, kad į policiją reiks važiuoti, jis sužinojo iš A., kadangi jis minėjo, kad jį kviečia į policiją apklausai dėl E.. Apie tai, kad vasarą vyko ikiteisminis tyrimas dėl to, kad E. laukiasi vaiko, jis sužinojo, nes kalbėjo visas (duomenys neskelbtini) namas, kuriame E. gyveno (t. 2, b. l. 46).

2021-04-27 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Biologinio tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. IBPS-V-932333-21 matyti, kad L. J., E. J. dukra, yra A. Š. biologinė dukra (t. 2, b. l. 168-171).

2022-01-10 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad A. Š. savo parodymus parodė įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir taip juos patvirtino (t. 3, b. l. 19-23).

2020-06-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurioje nurodyta, kad E. J. kūne, apžiūrint 2020-05-25 matomų objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Tiriamoji ginekologinės apžiūros kategoriškai atsisakė, tiriant ultragarsu konstatuotas 14 savaičių nėštumas (t. 2, b. l. 114).

2020-11-06 – 2020-12-04 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad tiriamosios žinios lytiškumo tema atitinka sutrikusį jos intelektą - yra nepakankamos. Nors ji laukiasi, tačiau jos supratimas apie nėštumą (kaip pastojama, kiek laiko trunka nėštumas, kaip yra prižiūrimas kūdikis ir pan.) yra ribotas. E. neturi žinių nei apie laisvanoriškų, nei apie prievartinių lytinių santykių reikšmę - ji nesupranta su ja galimai atliktų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės). Ekspertizės metu tiriamoji pakartoja ankstesnių savo parodymų esmę. Klausimai apie įtariamąjį ir jo veiksmus sukelia jai pyktį: ji susiraukia, sunarina rankas, fiziškai atsitraukia, ima daugiau tylėti, kreipia pokalbio temą, klausia, ar dar ilgai reikės čia būti, ir tiesiai sako nebenorinti apie tai šnekėti. Iš E. atsakymų ekspertei: „A. darė negerus dalykus. Nenorėjau, kad taip darytų. Sakė nieko nesakyti. Sese nupirko lazdelę, rodyti reikėjo (į ekspertės klausimą, kaip sužinojo, jog laukiasi). Iš kalėjimo išėjo A. pas mamą. Lovoj miegojo. Aš miegojau su tėčiu ir mama kambaryje. A. telefone negerą dalyką rodė - parodė bybius, vyrai su moterimi. Sakė žiūrėti. Jis man bybį kišo į pyzdą. Nematė niekas, o ko čia žiūrėti? Į akis reikia A. įdurti. Negaliu kalbėti, tada galiu verkti. A. negerus dalykus kalba - sako kekšė, tėčiui sako pyderas. Pas mane bus mergaitė, čia bus mano, ne A. Reikėjo A. daryti negerą dalyką (rankos judesiu aukštyn-žemyn parodo, kaip reikėjo liesti lytinį įtariamojo organą). Visur A. lietė - su bybiu į šikną, visur lietė su rankomis“. <…….>. E. J. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), kurios kilo sąsajoje su byloje tiriamais A. A. veiksmais - t.y. apklausos metu tiriamoji nurodė jautusi skausmą, daug verkusi, negalėjusi pabėgti, jai būnant pagalbos centre epizodiškai buvo stebimos liūdesio reakcijos, pasakodama apie byloje tiriamus įvykius atrodė susijaudinusi, sunerimusi, įsitempusi, tačiau šiuo metu (praėjus 6 mėn. po tiriamo įvykio) jos emocinė būklė yra stabilesnė, dėl protinio atsilikimo emocijų raiška yra ribota, adaptacija nesutrikusi, stebimos tik pykčio reakcijos, kurias sukelia klausimai apie įtariamąjį ir jo veiksmus. E. J. tai pat konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimų nėra (F71.0), kuris nesusijęs su byloje tiriamais įvykiais. Atsakymai į nutartyje pateiktus klausimus: nagrinėjamų įvykių metu E. J. negalėjo aktyviai priešintis įtariamajam, nes nesuprato su ja galimai atliktų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės). Būdama protiškai atsilikusi (jai nustatytas vidutinis protinis atsilikimas), E. J. negalėjo kritiškai įvertinti įtariamojo veiksmų jos atžvilgiu, todėl lengvai pasidavė jo įtakai (jai taip pat nustatytas padidintas polinkis į įtaigumą). Padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi E. J. nenustatytas. E. J. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti, įsiminti ir vėliau, apklausų metu, atgaminti labai konkrečių esminių faktinių „kas kur ką darė“ aplinkybių bei duoti apie tai parodymų, tačiau dėl jai nustatyto vidutinio protinio atsilikimo praeities įvykius ji atpasakoja nenuosekliai, neatgamina tikslios įvykio sekos, nenurodo jų laiko, kiekio, detalesnio jų konteksto. Nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis E. J. parodymais. E. J. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), kurios kilo sąsajoje su byloje tiriamais įtariamojo A. A. veiksmais. E. J. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus. Apklausti E. J. pakartotinai nerekomenduojama, nes bylos įvykių tema sukelia jai neigiamas emocijas. Šiuo metu tiriamajai nėra būtina psichikos sveikatos priežiūros specialistų pagalba, tačiau jos gali reikėti ateityje dėl ankstyvos motinystės (t. 1, b. l. 114-120).

2021-07-13 – 2021-08-03 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nors tiriamoji turi dukrą ir žino, jog ji atsirado iš jos pilvo, tačiau ji nesupranta biologinių vaikų atsiradimo priežasčių, taip pat ji neskiria prievartinių lytinių santykių nuo laisvanoriško pasimylėjimo bei neturi jokių žinių apie seksualinio išnaudojimo esmę (kas tai yra, kokią žalą daro ir pan.). E. vardija nupiešto žmogaus kūno dalis: „Galva, akys, ausytės, burna, ranka, papai, „pyzda“, „bybis“, koja“. Apie savo dukterį L. tiriamoji kalba taip, tarsi būtų ne jos mama, o kartu gyvenanti mergaitė: „Su L. nieko neveikiu, žaidžiu (nusijuokia), ją prižiūri sesė“. Į klausimą, kas yra jos dukters L. tėtis, atsako: „A.. Jis yra kaimynas“. Į klausimą, ar turėjo su A. seksą, atsako teigiamai. Į papildomus klausimus atsako vangiai (užsikniaubia, nuliūsta, susierzina): „Seksas buvo A. namuose. Negerą dalyką A. padarė - „bybį“ į „pyzdą“ kišo“. Į klausimus apie kitus asmenis, su kuriais turėjo seksą, atsako minimaliai, be papildomų paaiškinimų: „Su A., P.. Su P. buvo miške, su A. - pas mus namuose“.

Atsakymai į nutartyje pateiktus klausimus: byloje nagrinėjamų įvykių metu E. J. nesuprato (ir vis dar nesupranta) su ja galimai atliktų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl negalėjo ir negalėtų adekvačiai jiems priešintis. E. J. dėl jai nustatyto vidutinio protinio atsilikimo išlieka rizikoje būti seksualiai išnaudojama ateityje. E. J. intelektas yra labai žemas ir neatitinka jos amžiaus - pažintiniai jos sugebėjimai atitinka vidutinį protinį atsilikimą. E. J. nustatytas vidutinis protinis atsilikimas pasireiškia tuo, kad ji mąsto konkrečiai (nenustato loginių ryšių, nenumato įvykių/elgesio pasekmių, nesupranta ir nekvestionuoja kitų elgesio motyvų), yra socialiai nenuovoki, labai lengvai pasiduoda kitų asmenų poveikiui (ypač situacijose, kurių reikšmės visiškai nesupranta, pvz. seksualinio išnaudojimo), ji nepritampa prie bendraamžių, nemoka užmegzti ir palaikyti su jais ryšio, neturi bendravimo įgūdžių (dažniausiai laiką leidžia viena), jos interesai ir elgesys yra vaikiški (pvz. ji nori žaisti su žaislais), emocijos reiškiamos taip pat vaikiškai (dažniausiai ji žiūri į pašnekovą ir šypsosi); jai nustatytas intelekto defektas pasireiškia ir jos kalboje - tiek jos supratime, tiek raiškoje (supranta tik paprastus klausimus, į kuriuos ne visada atsako logiškai, kalbėdama švepluoja, jos žodynas skurdus, sakiniai netaisyklingi). Net ir asmenys, kurie neturi specialių psichologinių, psichiatrinių žinių, galėtų suprasti, jog E. J. kalba ir elgiasi ne taip, kaip turėtų elgtis jos bendraamžiai, t. y., kad savo raidai ji nuo jų atsilieka (t. 2, b. l. 3-6).

Kaltinamasis A. Š. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo (BK 149 straipsnio 3 dalis) kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad lytiškai santykiavo su E. J., tačiau nurodė, kad tuo metu nežinojo, kad E. yra nepilnametė bei kad turi protinę negalią. Kaltinamasis A. Š. civilinį ieškinį pripažino iš dalies, nurodydamas, kad civilinio ieškinio suma yra didelė. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusioji ateidavo pas jį parūkyti ir jie abu parūkydavo. Kartais ji paprašydavo, kad jis jai malkos, vandens atneštų ir jis jai padėdavo. Vėliau E. vėl atėjo pas jį. Paklausė jo: „ar myli mane?“. Jis atsakė: „nežinau“. Ji atsakė: „aišku, kad myli“. Nurodė, kad E. pati užsimanė lytinių santykių. Pripažino, kad tai jo dukra. Nurodė, kad jis nori auginti vaiką bei susituokti su E. Paaiškino, kad tame name gyvena 5 metus ir, kai ten atsikraustė, E. jau gyveno, E. dar buvo vaikas, tačiau nežino kiek tuo metu jai buvo metų. Negali konkrečiai pasakyti kada su E. turėjo lytinius santykius, tačiau tai buvo seniai ir tik vieną kartą. Parodė, kad E. atėjo pas jį, kai jo brolio nebuvo namuose ir pradėjo klausinėti ar jis ją myli. Tuomet jis jai pasakė, kad truputį ir iš karto į lovą. Nurodė, kad jie abu buvo tik apatinę drabužių dalį nusirengę. Parodė, kad ji pati paprašė lytinių santykių, o jis nieko nesakė, sutiko. Po to ji apsirengė ir išėjo į namus. E. neverkė, jis jos nespaudė. Parodė, kad gailisi, supranta, kad negerai pasielgė. Parodė, kad žinojo, jog E. už jį yra jaunesnė, kad mokosi mokykloje, tačiau nežinojo, kad ji turi sveikatos problemų. Nurodė, kad E. tėvas jam apie E. sveikatą nieko nepasakodavo, jis ir su kaimynais apie tai nekalbėdavo. Nurodė, kad kaimynai jį buvo įspėję, kad su ja nebendrautų, tačiau daugiau nieko nesakydavo. Nurodė, kad E. pati jam pasiūlė pasimylėti, po pasimylėjimo su E. niekam apie tai nepasakojo. Po lytinių santykių E. jo vis klausinėjo, ar ją myli, o jis pasakydavo, kad truputį. Parodė, kad lytinio akto metu ji pati viską darė, jam jos nereikėjo mokyti. Paaiškino, kad jis rūpinasi vaiku ir rūpinsis ateityje kiek galės. Tai pat nurodė, kad jam nustatytas neįgalumas, tačiau dėl kokių susirgimų nežino, tačiau jis lankosi pas psichiatrą (duomenys neskelbtini).

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad veikos, kurios padarymu kaltinamas A. Š. įvykio metu, kaltinamasis buvo pilnametis, nukentėjusioji buvo nepilnametė, t. y. nukentėjusiajai buvo sukakę ne mažiau kaip 15 metų.

Byloje nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo A. Š. seksualinio pobūdžio veiksmais, atliktais nukentėjusiosios E. J. atžvilgiu. Kaltinamasis A. Š. prisipažino, kad atliko tokius veiksmus su nukentėjusiąja, nors tikslaus laiko negalėjo nurodyti. 2021-07-13 – 2021-08-03 nukentėjusiajai atliekant 2021-06-09 teismo nutartimi paskirtą ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę, pati nukentėjusioji E. J. nurodė: „Į klausimą kas yra jos dukters L. tėtis, atsako: „A.. Jis yra kaimynas“. Į klausimą, ar turėjo su A. seksą, atsako teigiamai. Į papildomus klausimus atsako vagiai (užsikniaubia, nuliūsta, susierzina): „Seksas buvo A. namuose. Negerą dalyką A. padarė – „bybį“ į „pyzdą“ įkišo“. (t. 2, b. l. 5; teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto 6 lapas, 2 pastraipa). Be to, 2021-04-27 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Biologinio tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad L. J., E. J. dukra, yra A. Š. biologinė dukra (t. 2, b. l. 168-171).

Kaltinamasis A. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad jokios prievartos nebuvo, kad E. pasiūlius mylėtis, jis sutiko, t. y., viskas tarp jų vyko abipusiu sutarimu, o ne prieš E. valią, be to nurodė, kad tuo metu nežinojo, kad E. yra nepilnametė bei kad turi protinę negalią.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas – nustatyti, ar nukentėjusioji E. J. įvykių metu buvo bejėgiška dėl savo amžiaus ir psichinės būklės, t. y., nustatyti bejėgiškumo faktą.

2020-11-06 – 2020-12-04 Valstybinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad E. J. konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimų nėra (F71.0), kuris nesusijęs su byloje tiriamais įvykiais. Būdama protiškai atsilikusi E. J. negalėjo kritiškai įvertinti įtariamojo veiksmų jos atžvilgiu, todėl lengvai pasidavė jo įtakai (jai taip pat nustatytas padidintas polinkis į įtaigumą). Padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi E. J. nenustatytas. E. J. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti, įsiminti ir vėliau, apklausų metu, atgaminti labai konkrečių esminių faktinių „kas kur ką darė“ aplinkybių bei duoti apie tai parodymų, tačiau dėl jai nustatyto vidutinio protinio atsilikimo praeities įvykius ji atpasakoja nenuosekliai, neatgamina tikslios įvykio sekos, nenurodo jų laiko, kiekio, detalesnio jų konteksto. Nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis E. J. parodymais. E. J. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), kurios kilo sąsajoje su byloje tiriamais įtariamojo A. A. veiksmais. E. J. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus (t. 1, b. l. 114-120).

2021-07-13 – 2021-08-03 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad nors tiriamoji turi dukrą ir žino, jog ji atsirado iš jos pilvo, tačiau ji nesupranta biologinių vaikų atsiradimo priežasčių, taip pat ji neskiria prievartinių lytinių santykių nuo laisvanoriško pasimylėjimo bei neturi jokių žinių apie seksualinio išnaudojimo esmę (kas tai yra, kokią žalą daro ir pan.). Byloje nagrinėjamų įvykių metu E. J. nesuprato (ir vis dar nesupranta) su ja galimai atliktų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl negalėjo ir negalėtų adekvačiai jiems priešintis. E. J. dėl jai nustatyto vidutinio protinio atsilikimo išlieka rizikoje būti seksualiai išnaudojama ateityje. E. J. intelektas yra labai žemas ir neatitinka jos amžiaus – pažintiniai jos sugebėjimai atitinka vidutinį protinį atsilikimą. E. J. nustatytas vidutinis protinis atsilikimas pasireiškia tuo, kad ji mąsto konkrečiai (nenustato loginių ryšių, nenumato įvykių/elgesio pasekmių, nesupranta ir nekvestionuoja kitų elgesio motyvų), yra socialiai nenuovoki, labai lengvai pasiduoda kitų asmenų poveikiui (ypač situacijose, kurių reikšmės visiškai nesupranta, pvz. seksualinio išnaudojimo), ji nepritampa prie bendraamžių, nemoka užmegzti ir palaikyti su jais ryšio, neturi bendravimo įgūdžių (dažniausiai laiką leidžia viena), jos interesai ir elgesys yra vaikiški (pvz. ji nori žaisti su žaislais), emocijos reiškiamos taip pat vaikiškai (dažniausiai ji žiūri į pašnekovą ir šypsosi); jai nustatytas intelekto defektas pasireiškia ir jos kalboje - tiek jos supratime, tiek raiškoje (supranta tik paprastus klausimus, į kuriuos ne visada atsako logiškai, kalbėdama švepluoja, jos žodynas skurdus, sakiniai netaisyklingi). Net ir asmenys, kurie neturi specialių psichologinių, psichiatrinių žinių, galėtų suprasti, jog E. J. kalba ir elgiasi ne taip, kaip turėtų elgtis jos bendraamžiai, t. y., kad savo raidai ji nuo jų atsilieka (viską supranta kaip mažametis vaikas) (t. 2, b. l. 3-6).

Šias aplinkybes patvirtino pats kaltinamasis 2021-05-25 apklausiant jį įtariamuoju, kur jis aiškiai nurodė: „Minėtame name gyvena 7 metus kartu su broliu L. Š., kuomet jiems jis buvo paskirtas kaip socialinis būstas. Jiems atėjus gyventi į minėtą socialinį būstą, šalimais jų jau gyveno E. J. šeima, E. dar buvo nedidelio ūgio, kitaip sakant dar buvo vaikas.“<...> „Tuomet vietiniai gyventojai jį perspėjo, kad neprasidėtų su E. ir jai neduotų parūkyti, kadangi ji nesveika. Tiesiog kalbėjo, kad jai su galva negerai, tačiau jis ir pats pastebėjo, kad ji kalbėdama nusišneka, kitaip tariant jautėsi, kad jai „su galva negerai“. Matydavo, kad E. su kuprine vaikšto į mokyklą, tačiau kiek jai metų jis nežino ir jos niekada nėra klausęs, o ji pati jam nėra sakiusi“.

Apklausta liudytoja A. R., nukentėjusios E. J. teta, nurodė, kad kai E. pradėjo lankyti mokyklą, ir ji, ir mokytojai pastebėjo, kad ji turi „atsilikimą“, todėl vėliau E. gydytojai nustatė ir patvirtino neįgalumą. Patvirtino, kad nukentėjusioji turi protinį neįgalumą, kaip pati liudytoja nurodžiusi: „E. atsilikusi yra, bet negali sakyti, kad visiškai neprotautų“. Taip pat nurodė, kad E. nuo vaikystės tokia keista. Liudytoja A. R. nurodė, kad dabar E. lanko specialiąją mokyklą. Liudytojai uždavus klausimą kurioje klasėje mokosi E., ji atsakė nežinanti ir dar kartą pabrėžė: „na, ji labai atsilikusi“.

Apklaustas liudytojas P. P. nurodė, kad nukentėjusiąją E. J. jis pažįsta iš matymo, jos elgesys buvo kaip mažo vaiko, nurodė: „kad nenori jos įžeisti, bet ji buvo tokia, kaip nepilno proto“. Paaiškino, kad E. elgdavosi ne pagal savo metus, jis su ja nebendravo, tik matydavo ją lankstant. Nurodė, kad nežino kiek tiksliai E. yra metų, gal 14 ar 15 metų. Taip pat nurodė: „negali pasakyti, kad A. Š. būtų kažkas su galva negerai“.

Apklaustas liudytojas D. C. nurodė, kad tuomet, kai jis ten (t. y., (duomenys neskelbtini)), gyveno, E. elgdavosi neadekvačiai, visur lakstydavo, nepasitikėjo savimi. E. yra keista. Nurodė, kad E. kokie 16 metų, ji nepilnametė. Pabrėžė, kad ji ir atrodo kaip 16 metų. Taip pat nurodė žinantis, kad ji mokosi. Taip pat jam buvo žinoma, kad E. yra protiškai atsilikusi, nes taip buvo kalbama, kai liudytojas gyveno su (duomenys neskelbtini) prieš kokius keturis metus ar daugiau. Paaiškino, kad iš E. išvaizdos galima suprasti, kad jai kažkas negerai. Nurodė, kad ji dabar panaši į 16 metų merginą, o tuomet, kai jis gyveno (duomenys neskelbtini), E. buvo panaši į 12 metų mergaitę, tada ji buvo kaip vaikas. Pabrėžė, kad E. nors buvo jau ne vaikas, tačiau elgėsi kaip vaikas, atrodė, kaip 12 metų, o elgėsi kaip 7 metų.

Teisme apklausta specialistė Ž. V. parodė, kad ji atliko ekspertizę. Nurodė, kad E. buvo konstatuota stipri reakcija į patirtą stresą, kuris susijęs su byloje įtariamojo A. veiksmais ir jos sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus. Nurodė, kad E. tie įvykiai sukelia neigiamas emocijas, tas atsispindėjo tiek 2020 metais birželio mėnesį, kai ji buvo pagalbos centre „Užuovėja“, emocinės reakcijos, susijusios su tuo metu įvykusiais įvykiais, ji buvo ir sunerimusi, ir susijaudinusi. Ekspertizės metu ji taip pat reaguodavo, klausimai susiję su byla ir jos įvykiais jai sukeldavo pyktį, pasipriešinimą, ji stengėsi pakeisti pokalbio temą, demonstravo pyktį. Taip pat jai buvo diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas. Ekspertizės metu E. kalbėjo tik apie A. A., kitų asmenų neminėjo. Kai ji su ja bendravo, E. jau laukėsi, buvo su nėščiosios pilvuku. Pabrėžė, kad E. nesuprato, kas darosi su jos kūnu, ji nežinojo, kada ji gimdys, kai to jos paklausė, tai ji parodė nėščiosios kortelę ir pasakė, kad ten parašyta. Nebuvo jokio jos supratimo kaip tampama nėščia. Nurodė, kad paskutinis vertimas buvo 2019 m. kovo mėn., tuomet E. intelekto koeficientas buvo 41, tai reiškia, kad protinis atsilikimas pakankamai žymus, atitinkantis daugiau nei per pusę jos biologinio amžiaus.