Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjo, nuteistųjų A. M. ir E. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. išžaginimo bendrininkų grupėje su R. S. (duomenys neskelbtini)) trejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo, verčiant masturbuoti lytinį organą bendrininkų grupėje su R. S. (duomenys neskelbtini) dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. išžaginimo bendrininkų grupėje su R. S. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų tualete) trejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo oraliniu būdu ir verčiant masturbuoti lytinį organą bendrininkų grupėje su R. S. (duomenys neskelbtini) dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo analiniu, oraliniu būdais ir verčiant masturbuoti lytinį organą bendrininkų grupėje su R. S. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų tualete) dvejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 epizodai) paskirta bausme – laisvės apribojimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, ją pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą pakeičiant laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, ir galutinė bausmė paskirta penkeri metai penki mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, o nuo pilnametystės – pataisos namuose.

R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. išžaginimo bendrininkų grupėje su A. M. (duomenys neskelbtini) trejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo verčiant masturbuoti lytinį organą bendrininkų grupėje su A. M. (duomenys neskelbtini) dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. išžaginimo bendrininkų grupėje su A. M. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų tualete) trejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. išžaginimo bendrininkų grupėje su E. R. (duomenys neskelbtini) trejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo verčiant masturbuoti lytinį organą (duomenys neskelbtini) bendrininkų grupėje su E. R. ) dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. išžaginimo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų tualete) trejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. išžaginimo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų tualete) trejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo kišant jai į makštį šluotos kotą (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų tualete) dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo oraliniu būdu ir verčiant masturbuoti lytinį organą (duomenys neskelbtini) bendrininkų grupėje su A. M. ) dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo oraliniu, analiniu būdais bei verčiant masturbuoti lytinį organą (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų tualete bendrininkų grupėje su A. M. ) dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo oraliniu būdu ir verčiant masturbuoti lytinį organą (duomenys neskelbtini) bendrininkų grupėje su E. R. ) dvejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta šešeri metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, o nuo pilnametystės – pataisos namuose.

E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. išžaginimo bendrininkų grupėje su R. S. (duomenys neskelbtini) trejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo priverčiant masturbuoti lytinį organą (duomenys neskelbtini) bendrininkų grupėje su R. S. ) dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. išžaginimo (duomenys neskelbtini) trejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo oraliniu būdu ir verčiant masturbuoti lytinį organą (duomenys neskelbtini) bendrininkų grupėje su R. S. ) dvejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė ketveri metai šešis mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, o nuo pilnametystės – pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2010 metų vasario mėnesio pabaigos iki 2010 m. kovo 26 d., tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrai su mažamečiu R. S. , gim. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamuosius įstatymus, ir laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 metų balandžio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu R. S. , gim. (duomenys neskelbtini), ant kalno, esančio (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą, t.y. pastumdamas ir pagriaudamas ją ant žemės, ne mažiau kaip 5 kartus suduodamas jai rankomis ir spirdamas kojomis į įvairias kūno vietas, tampydamas S. D. už drabužių, laikydamas suėmęs jos rankas, taip atimdamas galimybę priešintis, liepdamas nusirengti, to neįvykdžius grasindamas primušti stipriau, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, pakaitomis su R. S. įvedė savo lytinius organus jai į makštį, tokiu būdu prieš jos valią atliko po 1 ar daugiau lytinių aktų, taip pat privertė ranka masturbuoti jo lytinį organą, šiuos veiksmus atliko pakaitomis su nepilnamečiu R. S. , tai yra išžagino bei kitokio fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

A. M. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį už tai, kad nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 metų balandžio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini) 7 šeimynos tualete, žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą, t.y. prievarta atsitempdamas už rankos ir už plaukų į tualetą, pagriaudamas ją tualete ant grindų, suduodamas jai rankomis ir spirdamas kojomis tiksliai nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, liepdamas nusirengti, to neįvykdžius grasindamas primušti stipriau, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, bendrininkų grupėje, pakaitomis su R. S. įvedė savo lytinius organus jai į makštį ir prieš jos valią atliko nenustatytą kiekį lytinių aktų, tai yra išžagino mažametę S. D. .

A. M. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 metų balandžio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu R. S. , gim. (duomenys neskelbtini), ant kalno, esančio (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, t.y., liepdamas čiulpti savo lytinį organą, ranka suėmęs už plaukų, prievarta pristūmęs S. D. veidą prie savo lytinio organo, laikydamas suėmęs už plaukų, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, prievarta įvedė savo lytinį organą S. D. į burną, taip pat ranka privertė masturbuoti jo lytinį organą, šiuos veiksmus atliko pakaitomis su bendrininku nepilnamečiu R. S. , tai yra, bendrininkų grupėje tenkino savo lytinę aistrą su mažamete S. D. prieš jos valią po 1 kartą ar daugiau kartų oraliniu ir nenustatytą skaičių kartų kitokio fizinio sąlyčio būdu bendrininkų grupėje seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

A. M. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 metų balandžio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu R. S. , gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini) 7 šeimynos tualete, žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, t.y., liepdamas čiulpti savo lytinį organą, ranka suėmęs už plaukų, prievarta pristūmęs S. D. veidą prie savo lytinio organo, laikydamas suėmęs už plaukų, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, prievarta įvedė savo lytinį organą jai į burną, taip pat ranka privertė masturbuoti jo lytinį organą, taip pat įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios analinę angą, šiuos veiksmus atliko pakaitomis su nepilnamečiu R. S. , tai yra, bendrininkų grupėje tenkino savo lytinę aistrą su mažamete S. D. prieš jos valią po nenustatytą skaičių kartų analiniu, oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

R. S. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad būdamas nepilnametis, laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 metų balandžio mėn., tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ant kalno, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu A. M. , gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą, t.y. pastumdamas ir pagriaudamas ją ant žemės, ne mažiau kaip 5 kartus suduodamas jai rankomis ir spirdamas kojomis į įvairias kūno vietas, tampydamas S. D. už drabužių, laikydamas suėmęs jos rankas, taip atimdamas galimybę aktyviai priešintis, liepdamas nusirengti, to neįvykdžius grasindamas primušti stipriau, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, pakaitomis su A. M. įvedė savo lytinius organus jai į makštį, tokiu būdu prieš jos valią atliko po 1 ar daugiau lytinių aktų, taip pat privertė ranka masturbuoti jo lytinį organą, tai yra, bendrininkų grupėje išžagino ir kitokio fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

R. S. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį už tai, kad būdamas nepilnametis, laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 metų balandžio mėn., tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini) 7 šeimynos tualete, veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu A. M. , gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą, t.y. prievarta atsitempdamas už rankos ir už plaukų į tualetą, pagriaudamas ją tualete ant grindų, suduodamas jai rankomis ir spirdamas kojomis tiksliai nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, liepdamas nusirengti, to neįvykdžius grasindamas primušti stipriau, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, pakaitomis su bendrininku nepilnamečiu A. M. įvedė savo lytinius organus S. D. į makštį ir prieš jos valią atliko nenustatytą kiekį lytinių aktų, tai yra bendrininkų grupėje išžagino mažametę S. D. .

R. S. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2010 lapkričio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ant kalno, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu E. R. , gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą, t.y. pastumdamas ir pagriaudamas ją ant žemės, suduodamas jai rankomis ir spirdamas kojomis nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, tampydamas S. D. už drabužių, liepdamas nusirengti, to neįvykdžius grasindamas primušti stipriau, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, pakaitomis su E. R. įvedė savo lytinius organus S. D. į makštį ir prieš jos valią atliko po 1 ar daugiau lytinių aktų, taip pat privertė ranka masturbuoti jo lytinį organą, šiuos veiksmus atliko pakaitomis su bendrininku nepilnamečiu E. R. , tai yra, bendrininkų grupėje išžagino ir kitokio fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

R. S. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2010 lapkričio 18 d., tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini) 7 šeimynos tualete, žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą, t.y., prievarta atsitempdamas už rankos ir už plaukų į tualetą, liepdamas jai nusirengti, to neįvykdžius grasindamas primušti, tokiu būdu palaužęs nukentėjusiosios valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir prieš nukentėjusiosios valią atliko nenustatytą kiekį lytinių aktų, tai yra išžagino mažametę S. D. .

R. S. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2010 lapkričio 18 d. laikotarpyje nuo 20 val. iki 21 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini) 7 šeimynos tualete, žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą, t.y., pripylęs ant grindų muilino vandens, tyčia pastūmęs S. D. , kad ši parkristų ant slidžių muiluotų grindų, jai parkritus prievarta paėmęs ją už kojų ir nusitempęs ją į tualetą, liepęs nusirengti, nukentėjusiajai paklusus ir esant nuogai, pasikvietęs pažiūrėti mažametį G. S. , gim. (duomenys neskelbtini), šiam atėjus, S. D. , gulinčiai ant grindų, į makštį įkišo šluotos kotą, kurį laikydamas rankoje judino, siūlė mažamečiui G. S. su S. D. lytiškai santykiauti, demonstruodamas rankoje laikomą pakuotę su prezervatyvu, G. S. nesutikus ir išėjus iš tualeto, šluotos kotą iš S. D. makšties ištraukė, šiais savo veiksmais palaužęs nukentėjusiosios valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir prieš jos valią atliko lytinį aktą, tai yra kitokio fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartavo ir išžagino mažametę S. D. .

R. S. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 metų balandžio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ant kalno, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu A. M. , gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, t.y. liepdamas čiulpti savo lytinį organą, ranka suėmęs už plaukų, prievarta pristūmęs S. D. veidą prie savo lytinio organo, laikydamas suėmęs ir plaukų, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, prievarta įvedė savo lytinį organą S. D. į burną, taip pat ranka privertė masturbuoti jo lytinį organą, šiuos veiksmus atliko pakaitomis su bendrininku nepilnamečiu A. M. , tai yra, bendrininkų grupėje tenkino savo lytinę aistrą su mažamete S. D. prieš jos valią ne mažiau kaip kiekvienas iš jų po 1 kartą oraliniu ir nenustatytą skaičių kartų kitokio fizinio sąlyčio būdu, - seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

R. S. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 metų balandžio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini) 7 šeimynos tualete, veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu A. M. , gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, t.y., liepdamas čiulpti savo lytinį organą, ranka suėmęs už plaukų, prievarta pristūmęs S. D. veidą prie savo lytinio organo, laikydamas suėmęs už plaukų, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, prievarta įvedė savo lytinį organą S. D. į burną, taip pat ranka privertė masturbuoti jo lytinį organą, taip pat įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios analinę angą, šiuos veiksmus atliko pakaitomis su bendrininku nepilnamečiu A. M. , tai yra, bendrininkų grupėje tenkino savo lytinę aistrą su mažamete S. D. prieš jos valią nenustatytą skaičių kartų analiniu, oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, - seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

R. S. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2010 metų lapkričio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ant kalno, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu E. R. , gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, t.y., liepdamas čiulpti savo lytinį organą, ranka suėmęs už plaukų, prievarta pristūmęs S. D. veidą prie savo lytinio organo, laikydamas suėmęs už plaukų, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, prievarta įvedė savo lytinį organą S. D. į burną, taip pat ranka privertė masturbuoti jo lytinį organą, šiuos veiksmus atliko pakaitomis su bendrininku nepilnamečiu E. R. , tai yra, bendrininkų grupėje tenkino savo lytinę aistrą su mažamete S. D. prieš jos valią ne mažiau kaip kiekvienas iš jų po 1 kartą oraliniu ir nenustatytą skaičių kartų kitokio fizinio sąlyčio būdu, - seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

E. R. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad būdamas nepilnametis, laikotarpyje nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2010 lapkričio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ant kalno, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu R. S. , gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini) yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą, t.y. pastumdamas ir pagriaudamas ją ant žemės, suduodamas jai rankomis ir spirdamas kojomis nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, tampydamas S. D. už drabužių, liepdamas nusirengti, to neįvykdžius grasindamas primušti stipriau, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, pakaitomis su R. S. įvedė savo lytinius organus S. D. į makštį ir prieš jos valią atliko po 1 ar daugiau lytinių aktų, taip pat privertė ranka masturbuoti jo lytinį organą, šiuos veiksmus atliko pakaitomis su bendrininku nepilnamečiu R. S. , tai yra, bendrininkų grupėje išžagino ir kitokio fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

E. R. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2010 metų lapkričio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apleistame bunkeryje, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas jos atžvilgiu psichinį smurtą, t.y. liepdamas jai ateiti į sutartą vietą ir nusirengti, to neįvykdžius grasindamas sumušti, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir prieš jos valią atliko nenustatytą kiekį lytinių aktų, tai yra išžagino mažametę S. D. .

E. R. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2010 metų lapkričio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ant kalno, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su R. S. , gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, t.y., liepdamas čiulpti savo lytinį organą, ranka suėmęs už plaukų, prievarta pristūmęs S. D. veidą prie savo lytinio organo, laikydamas suėmęs už plaukų, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, prievarta įvedė savo lytinį organą S. D. į burną, taip pat privertė ranka masturbuoti jo lytinį organą, šiuos veiksmus atliko pakaitomis su nepilnamečiu R. S. , tai yra, bendrininkų grupėje tenkino savo lytinę aistrą su mažamete S. D. prieš jos valią ne mažiau kaip po 1 kartą oraliniu būdu, ir nenustatytą skaičių kartų kitokio fizinio sąlyčio būdu, - seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems R. S. , A. M. ir E. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jų kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat nuteistiesiems paskirtų bausmių, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo R. S. gynėjo bei nuteistųjų A. M. ir E. R. apeliaciniuose skunduose.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-40 matyti, kad teismo ekspertų komisija, susidedanti iš teismo vaikų ir paauglių psichiatrės ekspertės ir teismo vaikų ir paauglių psichologės ekspertės, nenustatė jokių S. D. individualių psichologinių ypatybių, tame tarpe padidinto polinkio į įtaigumą ar padidinto polinkio fantazuoti, dėl kurių ji negalėtų teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti bei duoti apie tai parodymus. Ekspertės konstatavo, kad nors dėl įtariamųjų daromo poveikio (E. R. duodavęs cigarečių, kad „tylėtų“, R. S. grasino pakartoti savo veiksmus ir kt.) ji ilgą laikotarpį niekam nepasakojo apie įtariamųjų veiksmus jos atžvilgiu, tačiau vėliau, jau ikiteisminio tyrimo metu, negauta jokių duomenų apie galimą poveikį S. D. parodymams. Pastarosios parodymai pasižymi detalių gausa, nuoseklumu, yra realistiški, tuo labiau, kad ir šiuo metu kalbant apie byloje nagrinėjamus įvykius, keičiasi tiriamosios emocinė būsena (pyksta, tampa dirgli, nervinga) (t. 2, b.l. 55-62).

Be to, pirmiau aptartus nukentėjusiosios S. D. parodymus apie patirtą seksualinę prievartą patvirtina objektyvūs duomenys. 2010-11-24 specialisto išvadoje Nr. G 346/11(02) nurodyta, kad ištyrus nukentėjusiąja S. D. ginekologiškai, mergystės plėvėje buvo nustatyti seni, pilnai sugiję plyšimai, susidarę daugiau nei prieš mėnesį, tačiau tikslesnio plyšimų atsiradimo laiko nustatyti negalima. Jie padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti lytinė varpa lytinio akto metu (t. 2, b.l. 66-67). Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103 MS-40 matyti, kad nukentėjusioji S. D. 2010-11-23 – 12-21 buvo gydoma Kauno medicinos universiteto klinikų psichiatrijos skyriuje dėl tyčinio apsinuodijimo vaistais ir savižudybės rizikos. Gydymo metu jai pirmą kartą buvo diagnozuotas laikinas psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas. Šis sutrikimas S. D. buvo konstatuotas ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu. Ekspertai nustatė, kad šis laikinas psichikos sutrikimas, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra atsiradęs dėl šioje byloje nagrinėjamų įvykių. Dėl išliekančio psichotraumuojančio įvykių poveikio ekspertai rekomendavo nukentėjusiajai ilgalaikę psichologinę pagalbą ar psichoterapiją, orientuotą į šios traumuojančios patirties įveiką (t. 2, b.l. 55-26).

Nuteistojo R. S. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusiosios S. D. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes tiek vaikų globos namų darbuotojai, tiek jų auklėtiniai nepalankiai apie ją atsiliepė, nurodė kad pastaroji vartojo necenzūrinius žodžius, rūkė, prašinėjo cigarečių, meluodavo. Nuteistasis E. R. , ginčydamas nukentėjusiosios S. D. parodymų patikimumą, papildomai nurodo, kad vaikų globos namų darbuotojai jokių sužalojimų pas nukentėjusiąją nepastebėjo, ji pati globos namų direktorei patvirtino, kad jos niekas neskriaudžia, be to, ji turėjo galimybę neiti į sutartą susitikimo su juo vietą arba šauktis pagalbos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nors byloje yra duomenų, kad nukentėjusioji S. D. ir iki nagrinėjamų įvykių pasižymėjo padidintu impulsyvumu, buvo linkusi prieštarauti, atsikalbinėti, dėl būdingų vystimosi ypatumų jai buvo konstatuoti raidos sutrikimai: emocijų, elgesio, socialinės raidos sutrikimas: savireguliacijos sutrikimas, taip pat specifinis pažinimo sutrikimas (t. 1, b.l. 80-82), tačiau, kaip matyti iš pirmiau aptartų liudytojų A. Š. , N. D. , taip pat liudytojo V. Š. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b.l. 184-185), neigiamos S. D. charakterio savybės ypatingai ėmė ryškėti ankstyvą 2010 metų pavasarį, t.y. tuo metu, kai nuteistieji ėmė jos atžvilgiu elgtis nusikalstamai. Būtent tuomet nukentėjusioji pasidarė pikta, uždara, konfliktiška ir net agresyvi, o tai tik dar kartą patvirtina nukentėjusiosios S. D. nurodytas aplinkybes apie patirtą seksualinę prievartą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ne vienas vaikų globos namų auklėtinis prisipažino smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, o sužalojimus S. D. kūne matė tiek nukentėjusiosios kambariokė S. M. bei savaitgaliais į namus ją pasiimdavusi globėja A. Š. ir jos sūnus V. Š. , tiek nukentėjusiosios klasės auklėtoja N. D. , be to, ši nurodė mačiusi mėlynę nukentėjusiosios veide. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, kelia pagrįstų abejonių dėl vaikų globos namų darbuotojų parodymų, kad jos niekuomet jokių sužalojimų nukentėjusiosios kūne nėra mačiusios ir nieko apie tai, kad ji yra skriaudžiama, nežinojo, patikimumo. Juolab, kad kaip matyti iš liudytojos A. Š. parodymų, ji ne kartą tiek globos namų direktorei, tiek socialinėms darbuotojoms buvo sakiusi apie tai, jog S. D. šioje įstaigoje yra skriaudžiama, tačiau pastarosios jokių priemonių, siekiant nustatyti kaltininkus ir užkirsti kelią smurtui, nesiėmė. Taigi, įvertinus tai, kad R. S. , A. M. ir E. R. beveik metus laiko nukentėjusiosios atžvilgiu nuolat smurtavo, grasino ir prievartavo, visiškai suprantama, jog pastaroji, jų įbauginta ir suprasdama, kad vaikų globos namų darbuotojos, net ir pasipasakojus joms apie tai, kas vyksta, jokių priemonių situacijai pakeisti ir ją apsaugoti nuo neteisėtų veiksmų, gali nesiimti, bijodama, kad nuteistieji įvykdys savo grasinimus ir ją muš dar stipriau, niekam apie patirtą prievartą ilgą laiką nepasakojo ir paklusdavo pastarųjų reikalavimams.

Nuteistieji E. R. ir A. M. apeliaciniuose skunduose teisingai pažymi, jog liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų psichologė S. B.–J. teisiamajame posėdyje išreiškė nuomonę, kad nukentėjusioji iš pradžių pati galėjo to norėti, bet po to jai visa tai atsibodo, todėl ji atėjo pas psichologę ir pradėjo kalbėti. Tačiau vien tokia liudytojos, nuomonė, esant pirmiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių visumai, negali būti vertinama kaip paneigianti nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus nukentėjusiosios S. D. atžvilgiu. Juolab, kad pati liudytoja S. B.–J. iš esmės tokią savo nuomonę paneigė teisiamojo posėdžio metu nurodydama, kad nukentėjusiosios pasiryžimas nusižudyti parodo, jog ji galėjo būti patyrusi daug fizinio ir seksualinio smurto (t. 5, b.l. 17-18). Pažymėtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. B.-J., pasakodama apie nukentėjusiosios jai nurodytas patirtos seksualinės prievartos aplinkybes, parodė, jog neturi jokio pagrindo tokiu S. D. pasakojimu netikėti (t. 2, b.l. 129-133).

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde teigia, kad jis lytinius santykius su nukentėjusiąja turėjo tik tuomet, kai dar nebuvo sulaukęs keturiolikos metų amžiaus, o laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėnesio pabaigos iki 2010 m. balandžio mėnesio jokių nusikalstamų veiksmų S. D. atžvilgiu neatliko, tačiau toks nuteistojo aiškinimas yra paneigtas apygardos teismo nuosprendyje ir pirmiau šioje teisėjų kolegijos nutartyje aptartų faktinių duomenų visetu, įskaitant paties A. M. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kad jis su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo 2010 m. kovo mėnesį. Kita vertus, iš tiesų, byloje yra tokių duomenų, kad nuteistasis A. M. seksualinės prievartos veiksmus mažametės nukentėjusiosios S. D. atžvilgiu atliko dar ir laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m. vasario 27 d. Kadangi šių veikų padarymo metu A. M. nebuvo sulaukęs baudžiamajai atsakomybei kilti būtino amžiaus, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2011 m. spalio 27 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą A. M. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, padarytų laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m. vasario 27 d., nutraukė (t. 1, b.l. 1-3).

Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino nuteistuosius R. S. , E. R. ir A. M. S. D. atžvilgiu atlikus inkriminuotus prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus bei tinkamai juos įvertino baudžiamojo įstatymo požiūriu.

BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už lytinį santykiavimą su žmogumi prie šio valią, panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. BK 150 straipsnio 1 dalyje seksualinis prievartavimas apibrėžtas kaip lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, pavartojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį pavartoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-642/2007, 2K-63/2008). Fizinis smurtas, grasinimas tuoj pat jį panaudoti, kitoks atėmimą galimybės priešintis – tai veiksmai, atliekami prieš lytinį santykiavimą ir nukreipti į tai, kad palaužti nukentėjusiojo esamą ar galimą pasipriešinimą lytiniams santykiams (kasacinė nutartis Nr. 2K-327/2006). BK 149 straipsnio 4 dalis ir 150 straipsnio 4 dalis numato atitinkamai kvalifikuotą išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, t. y. atsakomybę už šių veiksmų atlikimą mažamečiui asmeniui. Mažamečiu laikomas nukentėjusysis, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Vadovaujantis teismų praktika, išžaginimas ir lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinę ir psichinę brandą suvokė daromų su juo veikų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 49, kasacinė nutartis Nr. 2K- 449/2007 ir kt.).

Bylos duomenimis patikimai įrodyta, kad nuteistasis A. M. laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėnesio pabaigos iki 2010 m. balandžio mėnesio, nuteistasis R. S. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 m. lapkričio 18 d., nuteistasis E. R. laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. lapkričio mėnesio ant kalno, (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų 7 šeimynos tualeto patalpose, veikdami kartu, t.y. A. M. su R. S. , R. S. su E. R. , o R. S. ir E. R. – dar ir po vieną, su nukentėjusiąja S. D. lytiškai santykiavo natūraliu būdu, tenkino lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu bei vertė nukentėjusiąja ranka masturbuoti jų lytinius organus, t.y. tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu. Prieš atlikdami šiuos veiksmus, nuteistieji stumdydavo nukentėjusiąją, tampė už drabužių, pargriaudavo ant žemės, suduodavo smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, ranka suėmę nukentėjusiąją už plaukų prievarta pristumdavo ir laikydavo jos veidą prie savo lytinių organų, grasino, jog nepaklusus jų reikalavimams nusirengti ir santykiauti su jais, ji bus sumušta dar stipriau. Byloje esantis S. D. gimimo liudijimo nuorašas patvirtina, kad nukentėjusioji gimė (duomenys neskelbtini), todėl nusikalstamų veikų padarymo metu buvo mažametė (t. 2, b.l. 72). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad visi trys nuteistieji su nukentėjusiąja gyveno vienuose vaikų globos namuose, o A. M. ir R. S. dar ir mokėsi vienoje mokykloje. Taigi, akivaizdu, kad nuteistieji nusikalstamų veikų padarymo metu žinojo, jog nukentėjusioji S. D. yra mažametė. Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusioji S. D. nagrinėjamų įvykių metu dėl jai būdingų amžiaus bei individualių ypatumų (nebrandumas, nesugebėjimas visapusiškai vertinti aplinkos įvykių, savo ir kitų elgesio pasekmių, prognozuoti jų eigos elgesio paviršutiniškumas, apatiškumas, menkavertiškumas, baimingumas ir kt.), įvykio metu galėjo gana teisingai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo (ir šiuo metu negali) visapusiškai suprasti jų reikšmės (pavojingumo, padaromos žalos, tolimesnių pasekmių ir pan.), ir nors ji mėgino aktyviau priešintis su ja atliekamiems veiksmams, tačiau dėl savo būsenos (fizinio smurto baimė, fizinis silpnumas), ji negalėjo aktyviau priešintis su ja atliekamiems veiksmams (t. 2, b.l. 55-62). Taigi, įvertinęs šių aplinkybių visumą, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistieji R. S. , E. R. ir A. M. pirmiau aptartus seksualinės prievartos veiksmus nukentėjusiosios S. D. atžvilgiu atliko pasinaudodami jos dėl amžiaus bejėgiška būkle, be to, nukentėjusiosios esamam ir galimam pasipriešinimui įveikti bei jos valiai palaužti panaudojo fizinį ir psichinį smurtą. Šiuos nuteistųjų nusikalstamus veiksmus apygardos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 149 straipsnio 4 dalį.

Nuteistojo R. S. gynėjas ir nuteistasis E. R. apeliaciniuose skunduose teigia, kad nukentėjusioji S. D. dar iki patekdama į vaikų globos namus turėjo lytinių santykių, o savo elgesiu ir apranga provokavo nuteistuosius, tačiau, kaip jau minėta, mažametė nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad jokių lytinių santykių iki apsigyvenant vaikų globos namuose ji nebuvo turėjusi, pirmas kartas jai buvo tuomet, kai R. S. ir A. M. ją išprievartavo (duomenys neskelbtini) ant kalno. Iš tiesų, liudytoja apklausta nukentėjusiosios kambariokė S. M. patvirtino, jog S. D. , netrukus po to, kai atsikraustė į vaikų globos namus, jos paklausė, ar ji yra praradusi nekaltybę, tačiau, kaip matyti iš vyriausios jų kambario draugės liudytojos V. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji, nors ir uždavė tokį klausimą, pati jo reikšmės pilnai nesuprato, o V. T. paaiškinus, ką tai reiškia, patvirtino, jog lytinių santykių ji nėra turėjusi. Nors vaikų globos namų darbuotojos R. K. ir G. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, jog nukentėjusioji buvo labiau subrendusi už savo bendraamžes, jų nuomone, rengdavosi ne visai taip, kaip pridera 12 metų amžiaus mergaitei, vaikščiodavo palaidais plaukais ir žvilgčiodavo į berniukus, o vaikų globos namų auklėtiniai aiškino, kad nukentėjusioji elgdavosi taip, lyg būtų viršesnė už kitus, tačiau vertinti šias aplinkybes kaip nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę už padarytus veiksmus šalinantį dvylikametės nukentėjusiosios sutikimą ar juo labiau iniciatyvą nuolatiniams seksualiniams santykiams, atliekamiems įvairiais būdais, be to, ne su vienu, o keliais nuteistaisiais, tame tarpe ir jiems būnant kartu, nėra jokio pagrindo.

Nuteistojo R. S. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nesiaiškino G. M. galimai padarytos nusikalstamos veikos, kas apelianto nuomone patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis, baudžiamoji byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šiuo konkrečiu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu pranešimas apie įtarimą dėl nukentėjusiosios S. D. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo taip pat buvo įteiktas G. M. , tačiau Kauno apygardos prokuratūros 2011 m. spalio 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas šio įtariamojo atžvilgiu buvo atskirtas į atskirą tyrimą (t. 1, b.l. 4-5). Taigi, apygardos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, neturėjo jokio pagrindo vertinti G. M. veiksmus ir juo labiau priimti jo atžvilgiu kokį nors procesinį sprendimą. Ta aplinkybė, kad G. M. , kaip ir kiti nuteistieji, neigė prievartinius lytinius santykius su nukentėjusiąja, jokios teisinės reikšmės vertinant R. S. , E. R. bei A. M. padarytus nusikalstamus veiksmus neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems R. S. , E. R. ir A. M. paskirtų bausmių pagrįsta ir teisėta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 91 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas papildomai atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems R. S. , E. R. ir A. M. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. S. padarė vienuolika, E. R. – keturis, A. M. – penkis tyčinius labai sunkius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, numatytus BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už šių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nuteistieji nusikalto mažametės atžvilgiu, nusikaltimai buvo daromi beveik metus laiko, pasižymėjo įžūlumu bei ciniškumu – nukentėjusiosios atžvilgiu nuolat buvo naudojama fizinė ir psichinė prievarta, tyčiojamasi iš jos. Tokiais nuteistųjų nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala nukentėjusiosios psichinei sveikatai: S. D. nustatytas laikinas psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kurio nukentėjusioji buvo gydoma ligoninėje, vėliau ambulatoriškai, jai rekomenduota ilgalaikė psichologinė pagalba. Bylos duomenimis, nuteistasis R. S. nusikalto būdamas nepilnametis, 14 metų amžiaus, praeityje neteistas (t. 3, b.l. 152, 153, 156). Nuo 2004-10-18 jis gyvena (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, charakterizuojamas teigiamai. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų administracijos pateiktoje 2010-12-03 charakteristikoje nurodyta, kad R. S. vienas iš geriausiai besimokančių ugdytinių, jis daug skaito, viskuo domisi, siekia užsibrėžto tikslo, mandagus, paslaugus, nuoširdus, draugiškas, maloniai bendraujantis su bendraamžiais ir suaugusiais, aktyviai sportuoja, varžybose užima aukštas vietas. Už pasiekimus moksle, aktyvų dalyvavimą vaikų globos namų gyvenime, sportinius laimėjimus buvo daug kartų apdovanotas ir paskatintas (t. 3, b.l. 146-147). Kita vertus, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. S. veikė aktyviausiai iš visų trijų nuteistųjų, į nusikalstamą veiką įtraukė E. R. , bandė įtraukti dar vieną globos namų auklėtinį G. S. . Taigi, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, nusikaltimų skaičius, R. S. aktyvus vaidmuo rodo, jog šio nuteistojo pavojingumas visuomenei yra pakankamai didelis. Nuteistasis E. R. nusikalto būdamas nepilnametis, 15 metų amžiaus, praeityje neteistas, tačiau, bylos duomenimis, jo atžvilgiu atliekami dar keli ikiteisminiai tyrimai (t. 3, b.l. 96, 102-103). E. R. nuo 2006 m. lapkričio 27 d. gyvena (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, šios įstaigos administracijos pateiktoje 2010-12-03 E. R. charakteristikoje nurodyta, kad pastarasis nelanko mokyklos, turi žemą mokymosi motyvaciją. Nors jis būna paslaugus, nuoširdus, yra darbštus, mėgsta dirbti fizinį darbą, tačiau nepasitiki savimi, jam trūksta valios, lengvai pasiduoda vyresnių ugdytinių neigiamai įtakai. Vaikino nuotaika greitai keičiasi, tai jis dėmesingas, paslaugus, tai – irzlus, netolerantiškas, piktas. Su E. R. nuolat dirba vaikų globos namų specialistai, jis įtrauktas į socializacijos programas, nuolat skatinama jo mokymosi motyvacija, mokomas tinkamai reikšti savo emocijas, spręsti konfliktus, kontroliuoti savo elgesį, ugdyti savimonę ir mokėjimą atsispirti neigiamai socialinei aplinkos įtakai. E. R. nuolat pasižada keisti savo elgesį, lankyti mokyklą, tačiau ne visuomet pasiekiami pozityvūs pokyčiai (t. 3, b.l. 89-90). Be to, bylos duomenimis, tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek jų darymo metu, taip pat ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, už netinkamą elgesį, mokyklos nelankymą, smurtą prieš kitus vaikus, globos namų vidaus taisyklių nesilaikymą, svaiginimąsi nenustatytos kilmės cheminėmis medžiagomis (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų direktoriaus ir (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktoriaus įsakymais E. R. buvo paskirtos drausminės nuobaudos pastabos ir griežti papeikimai (t. 3, b.l. 83-84, 86-87, 93-94, 95). Taigi, iš esmės nuteistasis E. R. charakterizuojamas neigiamai, anksčiau jam taikytos įvairaus pobūdžio poveikio priemonės nebuvo veiksmingos. Nuteistasis A. M. nusikalto būdamas nepilnametis, 14 metų amžiaus, iki nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, tačiau byloje esantis Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. gruodžio 13 d. nutarimas patvirtina, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kuris buvo nutrauktas dėl to, kad veikos padarymo metu jis nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Dėl tos pačios priežasties Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. spalio 21 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (t. 3, b.l. 199-200, t. 4, b.l. 9). Sulaukęs keturiolikos metų amžiaus, be šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų, A. M. yra padaręs nusikaltimų nuosavybei, už kuriuos nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendžiu (t. 4, b.l. 41-45). Bylos duomenimis, nuo 2005 metų nuteistasis A. M. gyvena (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, charakterizuojamas neigiamai. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų administracijos pateiktoje 2010-12-03 A. M. charakteristikoje nurodyta, kad pastarasis sunkiai paklūsta taisyklėms bei suaugusiųjų nurodymams, nedrausmingas, neadekvačiai reaguoja į pastabas dėl savo elgesio (susierzina, ima vaipytis, ginčytis ir net grasinti), kerštingas, agresyvus, konfliktus sprendžia jėga, demonstruoja jėgą prieš jaunesnius, skriaudžia juos. A. M. neklauso auklėtojų, elgėsi įžūliai, vogė iš mokyklos, prekybos centrų, automobilių, todėl yra gerai pažįstamas policijos pareigūnams. Už vaikų globos namų vidaus taisyklių pažeidimą, bėgimą, mokyklos nelankymą, svaiginimąsi nenustatytos kilmės cheminėmis medžiagomis ir vandalizmo faktą – piktybinį vaikų globos turto niokojimą nuteistajam buvo paskirtos drausminės nuobaudos pastabos, papeikimai ir griežti papeikimai. Su A. M. nuolat dirbo vaikų globos namų specialistai, elgesiui koreguoti buvo taikyta nuobaudų ir skatinimo sistema, jis buvo įtrauktas į nusikalstamumo prevencijos programas, tačiau pastarasis siūlomos pagalbos atsisakė, jo elgesys nuolat blogėjo. Dėl A. M. neprognozuojamo, asocialaus ir agresyvaus elgesio vaikų globos namų ir (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos administracija kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Administracijos komisiją minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo klausimams nagrinėti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi ir Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2010 m. birželio įsakymu Nr. A-1993 A. M. buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė – atidavimas į Čiobiškio vaikų socializacijos centrą (t. 4, b.l. 1-3). Nėra nuteistųjų A. M. , R. S. ir E. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jų atsakomybę sunkina tai, jog didžiąją dalį nusikalstamų veikų jie darė veikdami bendrininkų grupėje. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nukentėjusioji pati provokavo nuteistuosius, tačiau byloje nėra objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių tokį nukentėjusiosios S. D. elgesį, kuris galėtų būti vertinamas kaip rizikingas ar provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuteistiesiems R. S. , E. R. ir A. M. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje, paskirtos bausmės, artimos šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose nustatytai nepilnamečiams skiriamai minimaliai laisvės atėmimo bausmės ribai, tikrai nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus. Nors apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti bausmių skyrimo motyvai nėra išsamūs, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo keisti nuosprendį paskirtų bausmių dalyje. Už atskiras nusikalstamas veikas nuteistiesiems paskirtos bausmės teisingai subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, nes dalis jų padarytos esant idealiajai, o dalis – esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6 dalis), pagrįstai nuteistajam R. S. paskiriant subendrintą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, E. R. – ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, A. M. – penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam A. M. nustatyta subendrinta bausmė tinkamai subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nes nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. M. padarė iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, pagrįstai šiam nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą penkerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo R. S. gynėjo bei nuteistųjų E. R. ir A. M. apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, kad R. S. gerai mokosi ir teigiamai charakterizuojamas, kad jie visi gyvena vaikų globos namuose, kad nori mokytis ir pradėti naują gyvenimą, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti apygardos teismo nuteistiesiems tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, tiek ir nustatytas galutines subendrintas bausmes.

Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo R. S. gynėjo apeliaciniame skundo argumentas, jog yra visos sąlygos jo ginamojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už padarytas nusikalstamas veikas skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 54 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija byloje nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo R. S. padarytas nusikalstamas veikas ar jos asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, už padarytas nusikalstamas veikas galėtų būti skirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Nuteistojo R. S. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad R. S. yra našlaitis, gyvena vaikų globos namuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, gerai mokosi, aktyviai sportuoja, yra gavęs apdovanojimų, skatintas, be abejonės, yra svarbios, tačiau, įvertinus jau pirmiau šioje teisėjų kolegijos nutartyje aptartas R. S. padarytų veikų pavojingumą, nuteistojo vaidmenį jų padaryme apibūdinančias aplinkybes, taip pat jo nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, nėra pakankamos išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant šiam nuteistajam švelnesnę, nei baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatyta, bausmės rūšį.

Nuteistojo R. S. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai R. S. atžvilgiu netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad baudžiamasis įstatymas numato galimybę atleisti nepilnametį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės tuo atveju, jeigu padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju R. S. nuteistas už eilę labai sunkių tyčinių nusikaltimų, taigi, svarstyti jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą apygardos teismas neturėjo teisinio pagrindo.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. S. gynėjo ir nuteistųjų E. R. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti.