Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-499/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-06-20Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-08Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
1A-499/2012
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00833-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rūta Mickevičienė, Valdimaras Bavėjanas, Svajūnas Knizleris (pran.)
Nuteistasis
E. R., A. M., R. S.
Advokatai
Alvidas Tamulionis
Kategorijos
  • 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-499/2012Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00833-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.11.9.; 1.1.11.11.; 1.2.7.1.2.3.; 1.2.7.2.2.3.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Valdimaro Bavėjano, Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,nuteistajam E. R. , A. M. , R. S. ,gynėjams advokatams Alvidui Tamulioniui, Elenai Žilėnienei, Eleonorai Adai Unčiurienei,civilinio atsakovo atstovei E. T. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjo, nuteistųjų A. M. ir E. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. išžaginimo bendrininkų grupėje su R. S. (duomenys neskelbtini)) trejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo, verčiant masturbuoti lytinį organą bendrininkų grupėje su R. S. (duomenys neskelbtini) dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. išžaginimo bendrininkų grupėje su R. S. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų tualete) trejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo oraliniu būdu ir verčiant masturbuoti lytinį organą bendrininkų grupėje su R. S. (duomenys neskelbtini) dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo analiniu, oraliniu būdais ir verčiant masturbuoti lytinį organą bendrininkų grupėje su R. S. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų tualete) dvejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 epizodai) paskirta bausme – laisvės apribojimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, ją pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą pakeičiant laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, ir galutinė bausmė paskirta penkeri metai penki mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, o nuo pilnametystės – pataisos namuose.

R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. išžaginimo bendrininkų grupėje su A. M. (duomenys neskelbtini) trejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo verčiant masturbuoti lytinį organą bendrininkų grupėje su A. M. (duomenys neskelbtini) dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. išžaginimo bendrininkų grupėje su A. M. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų tualete) trejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. išžaginimo bendrininkų grupėje su E. R. (duomenys neskelbtini) trejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo verčiant masturbuoti lytinį organą (duomenys neskelbtini) bendrininkų grupėje su E. R. ) dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. išžaginimo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų tualete) trejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. išžaginimo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų tualete) trejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo kišant jai į makštį šluotos kotą (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų tualete) dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo oraliniu būdu ir verčiant masturbuoti lytinį organą (duomenys neskelbtini) bendrininkų grupėje su A. M. ) dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo oraliniu, analiniu būdais bei verčiant masturbuoti lytinį organą (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų tualete bendrininkų grupėje su A. M. ) dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo oraliniu būdu ir verčiant masturbuoti lytinį organą (duomenys neskelbtini) bendrininkų grupėje su E. R. ) dvejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta šešeri metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, o nuo pilnametystės – pataisos namuose.

E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. išžaginimo bendrininkų grupėje su R. S. (duomenys neskelbtini) trejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo priverčiant masturbuoti lytinį organą (duomenys neskelbtini) bendrininkų grupėje su R. S. ) dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. išžaginimo (duomenys neskelbtini) trejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl S. D. seksualinio prievartavimo oraliniu būdu ir verčiant masturbuoti lytinį organą (duomenys neskelbtini) bendrininkų grupėje su R. S. ) dvejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė ketveri metai šešis mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, o nuo pilnametystės – pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2010 metų vasario mėnesio pabaigos iki 2010 m. kovo 26 d., tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrai su mažamečiu R. S. , gim. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamuosius įstatymus, ir laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 metų balandžio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu R. S. , gim. (duomenys neskelbtini), ant kalno, esančio (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą, t.y. pastumdamas ir pagriaudamas ją ant žemės, ne mažiau kaip 5 kartus suduodamas jai rankomis ir spirdamas kojomis į įvairias kūno vietas, tampydamas S. D. už drabužių, laikydamas suėmęs jos rankas, taip atimdamas galimybę priešintis, liepdamas nusirengti, to neįvykdžius grasindamas primušti stipriau, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, pakaitomis su R. S. įvedė savo lytinius organus jai į makštį, tokiu būdu prieš jos valią atliko po 1 ar daugiau lytinių aktų, taip pat privertė ranka masturbuoti jo lytinį organą, šiuos veiksmus atliko pakaitomis su nepilnamečiu R. S. , tai yra išžagino bei kitokio fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

A. M. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį už tai, kad nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 metų balandžio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini) 7 šeimynos tualete, žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą, t.y. prievarta atsitempdamas už rankos ir už plaukų į tualetą, pagriaudamas ją tualete ant grindų, suduodamas jai rankomis ir spirdamas kojomis tiksliai nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, liepdamas nusirengti, to neįvykdžius grasindamas primušti stipriau, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, bendrininkų grupėje, pakaitomis su R. S. įvedė savo lytinius organus jai į makštį ir prieš jos valią atliko nenustatytą kiekį lytinių aktų, tai yra išžagino mažametę S. D. .

A. M. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 metų balandžio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu R. S. , gim. (duomenys neskelbtini), ant kalno, esančio (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, t.y., liepdamas čiulpti savo lytinį organą, ranka suėmęs už plaukų, prievarta pristūmęs S. D. veidą prie savo lytinio organo, laikydamas suėmęs už plaukų, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, prievarta įvedė savo lytinį organą S. D. į burną, taip pat ranka privertė masturbuoti jo lytinį organą, šiuos veiksmus atliko pakaitomis su bendrininku nepilnamečiu R. S. , tai yra, bendrininkų grupėje tenkino savo lytinę aistrą su mažamete S. D. prieš jos valią po 1 kartą ar daugiau kartų oraliniu ir nenustatytą skaičių kartų kitokio fizinio sąlyčio būdu bendrininkų grupėje seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

A. M. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 metų balandžio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu R. S. , gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini) 7 šeimynos tualete, žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, t.y., liepdamas čiulpti savo lytinį organą, ranka suėmęs už plaukų, prievarta pristūmęs S. D. veidą prie savo lytinio organo, laikydamas suėmęs už plaukų, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, prievarta įvedė savo lytinį organą jai į burną, taip pat ranka privertė masturbuoti jo lytinį organą, taip pat įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios analinę angą, šiuos veiksmus atliko pakaitomis su nepilnamečiu R. S. , tai yra, bendrininkų grupėje tenkino savo lytinę aistrą su mažamete S. D. prieš jos valią po nenustatytą skaičių kartų analiniu, oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

R. S. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad būdamas nepilnametis, laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 metų balandžio mėn., tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ant kalno, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu A. M. , gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą, t.y. pastumdamas ir pagriaudamas ją ant žemės, ne mažiau kaip 5 kartus suduodamas jai rankomis ir spirdamas kojomis į įvairias kūno vietas, tampydamas S. D. už drabužių, laikydamas suėmęs jos rankas, taip atimdamas galimybę aktyviai priešintis, liepdamas nusirengti, to neįvykdžius grasindamas primušti stipriau, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, pakaitomis su A. M. įvedė savo lytinius organus jai į makštį, tokiu būdu prieš jos valią atliko po 1 ar daugiau lytinių aktų, taip pat privertė ranka masturbuoti jo lytinį organą, tai yra, bendrininkų grupėje išžagino ir kitokio fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

R. S. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį už tai, kad būdamas nepilnametis, laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 metų balandžio mėn., tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini) 7 šeimynos tualete, veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu A. M. , gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą, t.y. prievarta atsitempdamas už rankos ir už plaukų į tualetą, pagriaudamas ją tualete ant grindų, suduodamas jai rankomis ir spirdamas kojomis tiksliai nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, liepdamas nusirengti, to neįvykdžius grasindamas primušti stipriau, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, pakaitomis su bendrininku nepilnamečiu A. M. įvedė savo lytinius organus S. D. į makštį ir prieš jos valią atliko nenustatytą kiekį lytinių aktų, tai yra bendrininkų grupėje išžagino mažametę S. D. .

R. S. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2010 lapkričio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ant kalno, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu E. R. , gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą, t.y. pastumdamas ir pagriaudamas ją ant žemės, suduodamas jai rankomis ir spirdamas kojomis nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, tampydamas S. D. už drabužių, liepdamas nusirengti, to neįvykdžius grasindamas primušti stipriau, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, pakaitomis su E. R. įvedė savo lytinius organus S. D. į makštį ir prieš jos valią atliko po 1 ar daugiau lytinių aktų, taip pat privertė ranka masturbuoti jo lytinį organą, šiuos veiksmus atliko pakaitomis su bendrininku nepilnamečiu E. R. , tai yra, bendrininkų grupėje išžagino ir kitokio fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

R. S. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2010 lapkričio 18 d., tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini) 7 šeimynos tualete, žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą, t.y., prievarta atsitempdamas už rankos ir už plaukų į tualetą, liepdamas jai nusirengti, to neįvykdžius grasindamas primušti, tokiu būdu palaužęs nukentėjusiosios valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir prieš nukentėjusiosios valią atliko nenustatytą kiekį lytinių aktų, tai yra išžagino mažametę S. D. .

R. S. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2010 lapkričio 18 d. laikotarpyje nuo 20 val. iki 21 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini) 7 šeimynos tualete, žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą, t.y., pripylęs ant grindų muilino vandens, tyčia pastūmęs S. D. , kad ši parkristų ant slidžių muiluotų grindų, jai parkritus prievarta paėmęs ją už kojų ir nusitempęs ją į tualetą, liepęs nusirengti, nukentėjusiajai paklusus ir esant nuogai, pasikvietęs pažiūrėti mažametį G. S. , gim. (duomenys neskelbtini), šiam atėjus, S. D. , gulinčiai ant grindų, į makštį įkišo šluotos kotą, kurį laikydamas rankoje judino, siūlė mažamečiui G. S. su S. D. lytiškai santykiauti, demonstruodamas rankoje laikomą pakuotę su prezervatyvu, G. S. nesutikus ir išėjus iš tualeto, šluotos kotą iš S. D. makšties ištraukė, šiais savo veiksmais palaužęs nukentėjusiosios valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir prieš jos valią atliko lytinį aktą, tai yra kitokio fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartavo ir išžagino mažametę S. D. .

R. S. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 metų balandžio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ant kalno, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu A. M. , gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, t.y. liepdamas čiulpti savo lytinį organą, ranka suėmęs už plaukų, prievarta pristūmęs S. D. veidą prie savo lytinio organo, laikydamas suėmęs ir plaukų, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, prievarta įvedė savo lytinį organą S. D. į burną, taip pat ranka privertė masturbuoti jo lytinį organą, šiuos veiksmus atliko pakaitomis su bendrininku nepilnamečiu A. M. , tai yra, bendrininkų grupėje tenkino savo lytinę aistrą su mažamete S. D. prieš jos valią ne mažiau kaip kiekvienas iš jų po 1 kartą oraliniu ir nenustatytą skaičių kartų kitokio fizinio sąlyčio būdu, - seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

R. S. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 metų balandžio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini) 7 šeimynos tualete, veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu A. M. , gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, t.y., liepdamas čiulpti savo lytinį organą, ranka suėmęs už plaukų, prievarta pristūmęs S. D. veidą prie savo lytinio organo, laikydamas suėmęs už plaukų, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, prievarta įvedė savo lytinį organą S. D. į burną, taip pat ranka privertė masturbuoti jo lytinį organą, taip pat įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios analinę angą, šiuos veiksmus atliko pakaitomis su bendrininku nepilnamečiu A. M. , tai yra, bendrininkų grupėje tenkino savo lytinę aistrą su mažamete S. D. prieš jos valią nenustatytą skaičių kartų analiniu, oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, - seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

R. S. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2010 metų lapkričio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ant kalno, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu E. R. , gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, t.y., liepdamas čiulpti savo lytinį organą, ranka suėmęs už plaukų, prievarta pristūmęs S. D. veidą prie savo lytinio organo, laikydamas suėmęs už plaukų, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, prievarta įvedė savo lytinį organą S. D. į burną, taip pat ranka privertė masturbuoti jo lytinį organą, šiuos veiksmus atliko pakaitomis su bendrininku nepilnamečiu E. R. , tai yra, bendrininkų grupėje tenkino savo lytinę aistrą su mažamete S. D. prieš jos valią ne mažiau kaip kiekvienas iš jų po 1 kartą oraliniu ir nenustatytą skaičių kartų kitokio fizinio sąlyčio būdu, - seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

E. R. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad būdamas nepilnametis, laikotarpyje nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2010 lapkričio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ant kalno, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu R. S. , gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini) yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas S. D. atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą, t.y. pastumdamas ir pagriaudamas ją ant žemės, suduodamas jai rankomis ir spirdamas kojomis nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, tampydamas S. D. už drabužių, liepdamas nusirengti, to neįvykdžius grasindamas primušti stipriau, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, pakaitomis su R. S. įvedė savo lytinius organus S. D. į makštį ir prieš jos valią atliko po 1 ar daugiau lytinių aktų, taip pat privertė ranka masturbuoti jo lytinį organą, šiuos veiksmus atliko pakaitomis su bendrininku nepilnamečiu R. S. , tai yra, bendrininkų grupėje išžagino ir kitokio fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

E. R. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2010 metų lapkričio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apleistame bunkeryje, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas jos atžvilgiu psichinį smurtą, t.y. liepdamas jai ateiti į sutartą vietą ir nusirengti, to neįvykdžius grasindamas sumušti, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir prieš jos valią atliko nenustatytą kiekį lytinių aktų, tai yra išžagino mažametę S. D. .

E. R. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2010 metų lapkričio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ant kalno, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su R. S. , gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, t.y., liepdamas čiulpti savo lytinį organą, ranka suėmęs už plaukų, prievarta pristūmęs S. D. veidą prie savo lytinio organo, laikydamas suėmęs už plaukų, tokiu būdu palaužęs S. D. valią ir atėmęs jai galimybę priešintis, prievarta įvedė savo lytinį organą S. D. į burną, taip pat privertė ranka masturbuoti jo lytinį organą, šiuos veiksmus atliko pakaitomis su nepilnamečiu R. S. , tai yra, bendrininkų grupėje tenkino savo lytinę aistrą su mažamete S. D. prieš jos valią ne mažiau kaip po 1 kartą oraliniu būdu, ir nenustatytą skaičių kartų kitokio fizinio sąlyčio būdu, - seksualiai prievartavo mažametę S. D. .

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo R. S. gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendį ir R. S. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį išteisinti, jam nepadarius šių nusikalstamų veikų, arba nuosprendį pakeisti ir sušvelninti R. S. paskirtą bausmę.

Nuteistojo R. S. gynėjas teigia, jog baudžiamojoje byloje atlikus visus galimus proceso veiksmus nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad R. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje. Nurodo, kad apygardos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo vienpusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, nepašalino byloje esančių neaiškumų ir netikslumų, jų neaiškino kaltinamojo naudai, priėmė faktinių bylos aplinkybių neatitinkantį, prielaidomis pagrįstą nemotyvuotą nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliantas nurodo, kad nuteistasis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme davė išsamius parodymus ir nuosekliai teigė, jog nei fizinio, nei psichinio smurto prieš S. D. nenaudojo ir turėjo su ja tik savanoriškus lytinius santykius, už kuriuos nukentėjusiajai atsilygindavo cigaretėmis. Dėl lytinių santykių su S. D. R. S. labai gailisi ir pergyvena. Tačiau apygardos teismas į šiuos nuteistojo parodymus neatsižvelgė ir nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios S. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, nes jie, gynėjo manymu, atsižvelgiant į nukentėjusiąją charakterizuojančius liudytojų parodymus, turėjo būti vertinami kritiškai. Kaip matyti iš liudytojų R. K. , G. N. , G. S. , S. M. , N. B. , V. T. parodymų, pastarieji nepalankiai atsiliepia apie nukentėjusiąją, nurodo, kad ji kalbėdama vartojo keiksmažodžius, prašinėjo cigarečių, rūkė, meluodavo. Be to, liudytojai nurodė, kad S. D. elgdavosi kaip žymiai vyresnio amžiaus mergina, rengėsi nekukliai, provokuodavo berniukus, elgėsi iššaukiančiai ir neprideramai. Šie liudytojų parodymai, gynėjo teigimu, rodo, jog nukentėjusioji savo neadekvačiu elgesiu provokavo nuteistuosius, tame tarpe ir R. S. .

Gynėjas teigia, kad apygardos teismas neįsigilino į galimai G. M. padarytą nusikalstamą veiką. Tai teismas motyvavo teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, jog remiantis subjektyviais duomenimis, dėl savo būsenos (iki šiol išliekanti baimė), ikiteisminio tyrimo metu S. D. neatskleidusi visų reikšmingų byloje nagrinėjamų aplinkybių (apie G. M. veiksmus jos atžvilgiu). Pats G. M. , apklaustas specialiuoju liudytoju, paneigė S. D. parodymus, neva, jis ją mušė ir prievartavo. Teismas šios galimos nusikalstamos veikos nesiaiškino, kadangi jokio procesinio sprendimo G. M. atžvilgiu nepriėmė.

Apeliantas nurodo, jog apygardos teismas, konstatuodamas, jog specialisto išvada Nr. G 346/11(02), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios mergystės plėvėje buvo nustatyti seni, pilnai sugiję plyšimai, susidarę daugiau nei prieš mėnesį, pasitvirtino S. D. parodymai apie tai, kad pirmuosius lytinius santykius ji turėjo patekusi į globos namus, išžaginus ją A. M. ir R. S. žiemą ant kalno, neįvertino liudytojos S. M. parodymų, kad nukentėjusioji jos klausinėjo apie tai, ar ji praradusi nekaltybę, pasakojo, kad buvo įsimylėjusi ir draugavo su berniuku, kai dar gyveno sanatorijoje (duomenys neskelbtini), t.y. iki patalpinimo į vaikų globos namus. Šios aplinkybės, gynėjo manymu, patvirtina, kad S. D. lytinius santykius turėjo iki patalpinimo į vaikų globos namus, tačiau apygardos teismas į šias faktines bylos aplinkybes neatsižvelgė, jų netyrė, bylą išnagrinėjo selektyviai, pasirinkdamas vien kaltinimo pusei tinkamus įrodymus.

Nuteistojo gynėjas teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai R. S. atžvilgiu netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, kuris šiuo atveju užtikrintų baudžiamojo proceso tikslų įgyvendinimą, ir paskyrė nuteistajam bausmę, aiškiai prieštaraujančią teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (2K-420/2006). Nurodo, kad apygardos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad R. S. yra našlaitis, nuo septynerių metų gyvena vaikų globos namuose, gerai mokosi – pažymių vidurkis 9,5 balo, aktyviai sportuoja, yra apdovanotas pasižymėjimo raštais. Be to, nuteistasis šią vasarą ketino įsidarbinti ir tokiu būdu pagelbėti savo globėjai, broliams ir seserims. Visos šios aplinkybės, gynėjo teigimu, rodo stiprius R. S. socialinius ryšius, kurie turi būti saugomi ir ginami, į juos turi būti atsižvelgiama ir BK 54 straipsnio 3 dalies prasme.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistasis teigia, kad su nukentėjusiąja S. D. lytiškai santykiavo tik vieną kartą, jokios prievartos jos atžvilgiu nenaudojo ir apie tai nuoširdžiai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino. Kodėl nukentėjusioji jį apkalbėjo, nežino. Gal, kaip teisme nurodė psichologė, ji pati iš pradžių to norėjo, o po to jai pasidarė neįdomu, todėl galėjo pasakyti, kad buvo išprievartauta. Be to, įvykis buvo 2010 metų vasario mėnesio viduryje, o 14 metų jam suėjo 2010 m. vasario 27 d.

A. M. nurodo, kad gyvena vaikų globos namuose, nes tėvai piktnaudžiavo alkoholiu ir smurtaudavo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusioji S. D. nepagrįstai apkaltino jį su kitais nuteistaisiais ją prievartavus, tempus į mišką. E. R. nuomone, nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą patvirtina tos aplinkybės, kad Vaikų globos namų darbuotojai jokių sužalojimų pas nukentėjusiąją nepastebėjo, pati S. D. Vaikų globos namų direktorei patvirtino, kad niekas prie jos nepriekabiauja, viskas yra gerai. Miškelis, kuriame jie susitikdavo, yra maždaug kilometro atstumu nuo vaikų globos namų, viskas vyko dienos metu, taigi, nukentėjusioji turėjo galimybę šauktis pagalbos, nenorėdama galėjo neateiti į sutartą susitikimo vietą. Be to, S. D. apkaltino jį lapkričio 18 dieną atėjus į jos grupę, ištempus už plaukų į koridorių, o po to tualete išprievartavus, kišus jai šluotą į makštį, tačiau vėliau tokius savo parodymus paneigė, nurodydama, kad tai padarė kitas vaikinas.

E. R. teigia, kad nukentėjusioji iššaukiančiai rengdavosi, visaip maivydavosi, naudojo kosmetiką, tokiu būdu jį provokuodama. Visa tai, nuteistojo teigimu, rodo, kad nukentėjusioji pati norėjo su jais lytiškai santykiauti, be to, ji ir anksčiau, dar būdama sanatorijoje, turėjo lytinių santykių. Nuteistasis pažymi, kad (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų psichologė teisme nurodė, kad nukentėjusioji pati norėjo lytinių santykių, o nukentėjusioji per apklausą vartojo necenzūrinius žodžius.

Apeliantas teigia, jog apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, baudžiamasis procesas šioje byloje tęsiasi ilgą laiką. Nurodo, kad nori mokytis, pradėti naują gyvenimą, padėti vėžiu sergančiam seneliui.

Teismo posėdžio metu nuteistojo R. S. gynėjas, nuteistasis E. R. , jo gynėja, nuteistojo A. M. gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo R. S. gynėjo, nuteistųjų E. R. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti. Civilinio atsakovo atstovė apeliacinius skundus paliko spręsti teismo nuožiūra.

Nuteistojo R. S. gynėjo, nuteistųjų A. M. ir E. R. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems R. S. , A. M. ir E. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jų kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat nuteistiesiems paskirtų bausmių, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo R. S. gynėjo bei nuteistųjų A. M. ir E. R. apeliaciniuose skunduose.

Šalies argumentai

Nuteistojo R. S. gynėjas apeliaciniu skundu prašo nuteistąjį pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį išteisinti, nes byloje nesurinkta jo kaltę patvirtinančių objektyvių duomenų. Nuteistieji A. M. ir E. R. apeliaciniais skundais prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes, tačiau tokį savo prašymą motyvuoja tuo, kad jie nukentėjusiosios S. D. atžvilgiu jokio fizinio ar psichinio smurto nenaudojo, lytiškai su pastarąja santykiavo esant bendram sutarimui, taigi, faktiškai ginčija esminius išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų požymius. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl visiems trims nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pilna apimtimi.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. S. , apklaustas teisiamajame posėdyje, pripažino dalį jam inkriminuotų veiksmų, t.y. kad jis ne kartą lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su mažamete nukentėjusiąja S. D. , tačiau teigė, kad jokio fizinio ar psichinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, viskas vyko apibusiu sutikimu, nukentėjusioji su juo santykiavo už cigaretes, niekuomet neverkė ir nesipriešino, be to, su nuteistuoju A. M. niekuomet nebendrininkavo. Nuteistasis parodė, kad seksualinius santykius su nukentėjusiąja turėjo apie dešimt kartų, tai vykdavo Vaikų globos namų šeimynos tualete arba (duomenys neskelbtini) ant kalno. Vieną kartą buvo atvejis, kai santykius turėjo pakaitomis su E. R. . Tai galėjo būti 2010 metų kovo mėnesį, dar buvo sniego. Jis kartu su S. D. ir E. R. ėjo iš bibliotekos. Kas pasiūlė S. D. santykiauti, tiksliai neprisimena, kodėl būtent jai pasiūlė, negali paaiškinti. Jie visi kartu nuėjo į (duomenys neskelbtini). S. D. ėjo gera valia, ji turėjo galimybę neiti, bet ėjo. Nukentėjusioji buvo su paltu ir dar jo striukę pasidėjo po nugara. Nukentėjusioji pati nusirengė, jis atliko vieną lytinį aktą. E. R. tuo metu buvo šalia, turėjo tai matyti. Po to tą patį darė E. R. , tačiau jis į juos nežiūrėjo. Už tai, kaip ir kitais kartais, davė nukentėjusiajai cigarečių. Kad būtų darę kokį kitą seksualinį veiksmą ar vartoję prieš nukentėjusiąją smurtą, neprisimena. Taip pat prisimena atvejį, kad Vaikų globos namų šeimynos tualete su S. D. atliko kelis lytinius aktus. 2010-11-18 žaidė, tualete buvo pripilta vandens, nukentėjusioji paslydo ir pargriuvo. Tuomet jis pasikvietė mažametį G. S. , o S. D. pati susikišo šluotos kotą sau į makštį. Jis G. S. santykiauti su nukentėjusiąja nesiūlė, pastarasis netrukus išėjo ir jie liko dviese. Tualete su ja santykiavo jis vienas. Po pirmo karto jis nukentėjusiajai pasiūlė pasimylėti oraliniu būdu ir ji sutiko, kad būtų tenkinęs lytinę aistrą su nukentėjusiąja kokiais nors kitais būdais, neprisimena (t. 4, b.l. 168, t. 5, b.l. 25). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. S. davė iš esmės analogiškus parodymus, tačiau skirtingai aiškino apie jo ir E. R. veiksmų bendrumą epizode dėl S. D. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo pradžioje jis parodė, kad jam lytiškai santykiaujant su nukentėjusiąja, E. R. buvo šalimais, po to jie apsikeitė vietomis. Vėlesnių apklausų metu R. S. ėmė teigti, kad E. R. kartu su juo ir nukentėjusiąja ant kalno nelipo, liko laukti apačioje, užlipo tik tuomet, kai jis, atlikęs lytinį aktą, nusileido į kalno papėdę. Kaip jau minėta, teisiamajame posėdyje R. S. vėl patvirtino, jog E. R. , jam atliekant lytinį aktą su nukentėjusiąja S. D. , buvo šalia. Nuteistasis E. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo atvejis, kai jis kartu su R. S. ir S. D. ėjo iš bibliotekos. Nuėjus ant kalno, nukentėjusioji nusirengė, jie su ja lytiškai santykiavo. Pirmas tai darė R. S. , po to jie visi skirtingais keliais grįžo namo. Nukentėjusioji tai darė savo noru, jie jai negrasino, nemušė, neliepė masturbuoti lytinio organo. Taip pat jis yra ėjęs į tą šilą vienas su S. D. . Pastaroji ateidavo savo noru, jis prieš ją fizinio ar psichinio smurto nenaudojo. Jie mylėdavosi natūraliu būdu. Lytinės aistros oraliniu būdu su nukentėjusiąja niekada netenkino (t. 4, b.l. 168, t. 5, b.l. 25). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis E. R. nurodė iš esmės analogiškas įvykių aplinkybes, tačiau ilgą laiką neigė kartu su R. S. ir S. D. ėjęs į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) ir ten lytiškai su pastarąja santykiavęs, tik akistatos su R. S. metu pripažino, kad tokius veiksmus jis atliko. Be to, iš pradžių jis teigė, jog ne jie, bet pati nukentėjusioji jiems pasiūlė už cigaretes pasimylėti, vėliau nurodė, kad šie jo parodymai neatitinka tikrovės; aiškindamas apie lytinius santykius su nukentėjusiąja, kiekvieną kartą nurodydavo skirtingas padėtis, kuriomis jie mylėjosi, teigė, jog ir pati nukentėjusioji jam pasiūliusi padėtį, kaip jie galėtų pasimylėti. Nuteistasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu neigė turėjęs lytinių santykių su nukentėjusiąja S. D. , tačiau pripažino, jog dėl to, kad ji jam nepatiko, jis, vos tik nukentėjusioji apsigyveno globos namuose, ėmė jos atžvilgiu naudoti fizinį smurtą. Atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, tyrimą atliekančioms ekspertėms A. M. pripažino, jog santykiavo su nukentėjusiąja ir už tai jai duodavo cigarečių, tačiau vėlesnių apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu šiuos savo žodžius kategoriškai neigė, tik teisiamajame posėdyje pripažino, kad turėjo lytinių santykių su nukentėjusiąja S. D. . Jis parodė, kad tai buvo tik vieną kartą, maždaug 2012 m. kovo mėnesį, vaikų globos namų tualete. Tą kartą jis tiesiog kalbėjosi su nukentėjusiąja, po to nuėjo į tualetą parūkyti, ten pasiūlė jai pasimylėti. S. D. sutiko, tuomet jis atliko su ja lytinį aktą natūraliu būdu. Nukentėjusioji tai darė savo noru, nesipriešino. Tą kartą jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Buvo atvejų, kad jis nukentėjusiąją mušdavo, nes jautė jai antipatiją, tačiau tai buvo jau po šio įvykio. Daugiau jokių seksualinių santykių su nukentėjusiąja neturėjo, su R. S. nebendrininkavo (t. 3, b.l. 190-192, t. 4, b.l. 167, t. 5, b.l. 25-26). Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. ėmė teigti, jog lytinius santykius su S. D. jis turėjo tik 2010 m. vasario mėnesio viduryje, kuomet dar nebuvo sulaukęs keturiolikos metų amžiaus. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tokius nuteistųjų nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, neigiant mažametės nukentėjusiosios S. D. atžvilgiu atlikus jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, pagrįstai įvertino kritiškai, kaip jų pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar palengvinti savo ir bendrininkų teisinę padėtį, nes jie paneigti byloje surinktais, apygardos tesimo posėdyje išsamiai ir nešališkai ištirtais bei nuosprendyje išdėstytais įrodymais.

Bylos duomenimis, mažametė nukentėjusioji S. D. , apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant jos atstovei pagal įstatymą Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Z. E. , psichologei S. D. , taip pat įtariamiesiems R. S. , E. R. , jų atstovei pagal įstatymą J. U. ir prokurorui, parodė, kad ją išprievartavo. Viskas prasidėjo maždaug nuo vasario mėnesio ir tęsėsi iki dabar. Tai vykdavo dažnai, būdavo ir kas antrą savaitę, ir kas savaitę, ir į savaitę po kelis kartus. Pirmas kartas buvo ant kalno, buvo R. ir A., kurį vėliau iš Vaikų globos namų išvežė. Tuo metu dar buvo žiema, tačiau jiems buvo nesvarbu, kad šalta. Pirmą kartą ją prievartavo natūraliu būdu. Jie jai nieko nesiūlė, bet liepė taip daryti, o jei nesutikdavo, tuomet grasindavo sumušti arba mušdavo. Iš pradžių siūlė už tai cigarečių, bet ji nenorėjo. Po to cigarečių duodavo už tai, kad nieko niekam nepasakotų, vėliau iš viso neduodavo. Paskutinis kartas buvo savaitę prieš jai patenkant į ligoninę. Dėl viso to ji norėjo nusižudyti, manė, kad taip jai bus geriau. Paskutinį kartą viskas vyko Vaikų globos namų tualete. Prieš tai žaidė žaidimą, kai lakstė ir krito. Po to berniukai iš jos grupės R. ir G. įstūmė ją į tualetą, uždarė duris ir liepė nusirengti. Kadangi su ja taip buvo elgiamasi ne pirmą kartą, ji manė, jog jei nepaklus, tai bus sumušta, todėl nusirengė nuogai. Į dušą įėjo R., kuris, pasiėmęs šluotą, kišo jai į lytinius organus. Tuo metu ji sėdėjo, o jis buvo atsitūpęs. Jai skaudėjo, apie tai ji sakė R.. G. sėdėjo ant kėdės ir žiūrėjo, po to išėjo. Prieš tai jam taip pat buvo siūloma „ją padaryti“, tačiau jis nesutiko. Tuomet R. nusirengė, tačiau nepilnai, stovėdamas užsikėlė ją ant savęs. Tikriausiai jam buvo nepatogu, todėl jis ją nukėlė ir kitaip pastatė. Liepė jai pasilenkti ir rankas padėti ant kėdės, o jis tęsė tą patį, t.y. kišo savo lytinį organą jai į makštį. Jai buvo nemalonu ir šlykštu. Kai jis baigė, liepė jai apsirengti. Ar ji gali apie tai kam nors pasakoti, jis nieko nesakė. Buvo atvejis, kai R. su ja santykiavo analiniu būdu. Ji neprisimena ką kurį kartą konkrečiai kas darė, prisimena, kad buvo prievartaujama natūraliu, oraliniu ir analiniu būdu, taip pat jai liepdavo masturbuoti jų lytinius organus. R. su A. ją prievartavo penkis kartus ant kalno arba Vaikų globos namų tualete. Daugiausiai ją mušdavo R., bet mušė ir A., suduodavo kumščiais į šonus, rankas, į veidą suduodavo delnu, taip pat spardydavo kojomis, buvo įspyręs į galvą, dėl to galvoje buvo guzas. Paprastai viskas vykdavo taip pat, visus dalykus jie darydavo vienodai. Kartais jie ją nurengdavo, kartais liepdavo pačiai nusirengti. Žiemą liepdavo nusivilkti striukę, patiesdavo ant sniego ir ją paguldydavo, numaudavo kelnes. Tualete liepdavo nusirengti nuogai. Kai ji sirgdavo mėnesinėmis, vaikinai ją paleisdavo. Būdavo, kad ją ištepdavo sperma. Kai iš Vaikų globos namų išvyko A., atsirado E., jį pakvietė R.. E. su R. kartu buvo vieną kartą, po to pastarieji ją prievartavo po vieną, tačiau E. rečiau. Ant kalno jie abu grasino ir mušė, R. sudavė kumščiu pora smūgių. Kai būdavo vieni, E., jei ji nesutikdavo, patampydavo. Pradžioje liepdavo masturbuoti lytinį organą. Būdavo, kad ji dėl to pavėluodavo į pamokas. Vaikinai ateidavo į jos kambarį ir ją mušdavo, bet niekas nežinojo, dėl ko, jie pasakydavo jai kur ateiti, pavyzdžiui „rytoj 8 val. ant kalno“. R. kartais ją sutikdavo grupėje ir pasakydavo, kur ateiti. Jei ji neateidavo, ją mušdavo. Ar kas nors matė, kaip ją mušė, nežino. Ji bijojo jų, todėl niekam nepasakojo. Nusižudyti buvo suplanavusi anksčiau, apie tai papasakojo draugei. Direktorės klausiama, šį faktą paneigė, o vėliau, policijoje, psichologei papasakojo, kad norėjo nusižudyti, o vėliau paaiškino to priežastis. Ant kalno jai buvo pirmas kartas, anksčiau ji to niekuomet nebuvo dariusi, jai skaudėjo. Pirmas, lyg tai, buvo R. (t. 2, b.l. 13-15).

Iš 2010 m. gruodžio 17 d. mažametės nukentėjusiosios S. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusioji įvykio vietose patvirtino parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir paaiškino, kad ant kalno, esančio (duomenys neskelbtini), ją žagindavo A. M. ir R. S. , taip pat E. R. . Tai vykdavo dienos metu, dažniausiai prieš pamokas. Pirmą kartą tai buvo 2010 m. vasario mėnesį, gal mėnesio pabaigoje. R. S. ir A. M. jai pasakė, kad nupirktų cigarečių ir jas atneštų ant kalno. Ji sutiko, pas vieną pažįstamą žmogų nupirko cigarečių ir jas atnešė į sutartą vietą. Nukentėjusioji padavė vaikinams cigaretės, jie jai davė vieną cigaretę, kartu visi parūkė. Po to R. S. jai pasakė „maukis kelnes, aš nejuokauju“. Ji pasakė „baikit, nejuokaukit“, į ką A. M. atsakė, kad jie nejuokauja. Tuomet R. S. , stovėdamas jai iš už nugaros, suėmė ją už abiejų rankų, už žastų, o A. M. jai nusmaukė kelnes ir apatines kelnaites. Ji muistėsi, spardėsi kojomis, bandė ištrūkti, šaukė „paleiskit, baikit, ką jūs darot“. R. S. ją to muistimosi metu paleido ir ji bandė bėgti, tačiau pastarasis ranka ją iš nugaros pastūmė į priekį ir ji nukrito. Tuomet abu vaikinai mušė ją rankomis, spardė kojomis į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau penkių smūgių. Po to, turbūt R. S. ją pakėlė ir laikydamas už rankos liepė nusimauti kelnes, priešingu atveju pagrasino ją sumušti, o A. M. jai vieną karta rankos kumščiu trenkė į pilvą. Ji nuo smūgio sukniubo, tuomet A. M. visiškai numovė jai kelnes ir apatines kelnaites, taip pat nuvilko jos paltą, numetė ant žemės ir pastūmė ją ant palto. Ji nukrito ant nugaros. Po to A. M. stovėjo šalia jos ir sakė „baik, nes suspardysiu“, o R. S. , nusimovęs kelnes ir apatines kelnaites, atsisėdo jai ant kojų. Ji rankomis stūmė R. S. nuo savęs, tuomet pastarasis atsistojo ir kartu su A. M. ėmė spardyti ją kojomis į įvairias kūno vietas. Po to R. S. vėl atsisėdo ant jos kojų, praskėtė jas ir atliko lytinį aktą natūraliu būdu. A. M. tuo metu buvo šalia ir viską matė. Kai R. S. atsistojo, ant jos kojų atsisėdo A. M. . R. S. , stovėdamas jai už galvos, laikė prispaudęs už pečių. Jis tuo metu jau buvo pilnai apsirengęs, o A. M. tuo metu nusimovė kelnes bei apatines kelnaites ir atliko su ja lytinį aktą tokiu pat būdu, kaip R. S. . Po to vaikinai jai liepė apsirengti ir eiti. Ji apsirengė ir sugrįžo į Vaikų globos namus. Šioje vietoje prievartiniai lytiniai santykiai vyko gal tris kartus, gal daugiau. Tai buvo su vienu R. S. , su R. S. ir E., taip pat su R. S. ir A. M. . Be to, šioje vietoje A. M. , E. R. ir R. S. tenkino lytinę aistrą su ja oraliniu būdu: ji stovėdavo pasilenkusi prie jų lytinių organų, jie viena ranka įvesdavo savo lytinį organą jai į burną, o kita ranka laikė ją už plaukų ir jos galvą judino pirmyn ir atgal. Be to, šioje vietoje vaikinai, po to, kai atlikdavo su ja lytinį aktą, liepdavo jai ranka masturbuoti jų lytinius organus. Ant kalno ji ateidavo, nes vaikinai taip liepdavo, jei neateidavo, būdavo mušama. Kita vieta, kurioje vykdavo prievartiniai lytiniai santykiai, yra vaikų globos namų grupės, kurioje ji gyveno, tualetas. Į šią patalpą ją, suėmę už rankos, atsivesdavo R. S. arba A. M. . Kartą R. S. atitempė ją už plaukų. Šioje patalpoje prievartiniai lytiniai santykiai vyko su A. M. ir R. S. . Su E. šioje patalpoje lytinių santykiu nebuvo. Lytiniai santykiai su A. M. vyko nuo vasario mėnesio pabaigos iki balandžio mėnesio, gal vėliau, su R. S. – nuo vasario mėnesio pabaigos iki dabar. Dažniausiai R. S. ir A. M. būdavo kartu. Po to, kai A. M. išvyko į Čiobiškį, lytiniai santykiai vyko tik su R. S. . Atsivedę ją į šią patalpą, R. S. ir A. M. užrakindavo tualeto įėjimo duris, liepdavo jai mautis kelnes, jei ji neklausydavo, mušdavo rankomis ir kojomis. Prievartiniai lytiniai santykiai vykdavo natūraliu būdu, jai gulint ant nugaros. Vienam atliekant lytinį aktą, kitas stovėdavo šalia ir žiūrėdavo, po to apsikeisdavo vietomis. Prieš atsigulant tualete ant grindų, kartais jie patiesdavo jos chalatą, kuriuo apsirengusią ją atsivesdavo i tualetą. Kartais prievartinių lytinių santykių metu ji būdavo atsisėdusi ant palangės, jos kojas R. S. arba A. M. laikydavo užsikėlę sau ant klubų, o ji laikydavo rankomis apsikabinusi jų kaklą, kad nenuslystu nuo palangės. Taip pat lytiniai santykiai vykdavo ir dušo patalpoje, jai stovint pasilenkus ir rankomis atsirėmus į medinę kėdę. Šioje patalpoje A. M. ir R. S. ją prievartavo natūraliu, analiniu, taip pat oraliniu būdu, tai vykdavo vaikinams sėdint tualeto patalpoje ant palangės, ranka įvedus savo lytinį organą jai į burną, o kita laikant ją už plaukų ir jos galvą judinant pirmyn ir atgal. Kiek kartų visa tai vyko, neprisimena. Be to, vaikinai jai liepdavo ranka masturbuoti jų lytinius organus. Paskutinį kartą lytiniai santykiai vyko su R. S. . Tai buvo kelios dienos iki jai patenkant į ligoninę. Apie 20 val. R. S. ištempė ją už plaukų iš jos kambario ir nuvilko į tualeto patalpas. Ten dar atėjo G. S. . Jiems trims atėjus į tualeto patalpą, R. S. užrakino duris, nustūmė ją iki dušo patalpos ir pasodino ant kėdės, liepė kišti pirštą į makštį. Ji nesutiko, tuomet R. S. paėmė šluotą mediniu kotu ir liepė jai šluotos kotą kišti į makštį. Jai nesutikus, bandė kišti pats, bet jam neišėjo. Tuomet jis, suėmęs ją už rankos, pakėlė nuo kėdės ir pastūmė, nuo ko ji nukrito ant grindų. Tuomet R. S. savo kojomis pražergė jos kojas, atsitūpė ir, paėmęs šluotos kotą, kišo jį jai į makštį, judindamas jį pirmyn ir atgal. G. S. tuo metu sėdėjo dušo patalpoje ant kėdės ir žiūrėjo. Po to R. S. iš kambario atsinešė du prezervatyvus ir pasiūlė G. S. „ją padaryti“. G. S. nesutiko ir išėjo, po ko R. S. ją pakėlė nuo grindų, atsisėdo dušo kabinoje ant kėdės, užsikėlė ją ant savęs, tačiau, kaip suprato, jam taip buvo nepatogu, todėl jis ją pastatė, nugara atsukdamas į save. Ji stovėjo veidu į sieną, pasilenkusi, abi rankas atrėmusi į kėdę, o R. S. , stovėdamas jai iš už nugaros, atliko lytinį aktą natūraliu būdu, naudojo prezervatyvą. Po lytinio akto jis nusiėmė prezervatyvą ir liepė jai jį išmesti į klozetą. Ji taip ir padarė (t. 2, b.l. 31-35).

2011 m. rugsėjo 14 d. papildomos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji S. D. , apklausta dalyvaujant jos atstovei pagal įstatymą Kauno vaikų globos namų (duomenys neskelbtini).atstovei E. V. , Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei Z. E. , įtariamiesiems A. M. ir R. S. bei prokurorui, parodė, kad (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose gyveno apie metus laiko, ten ją skriaudė. Ją mušė A., R., E. ir kiti. Dėl ko mušė, nežino, apie tai pasakė psichologei. Pirmi prievartauti ją pradėjo A. ir R.. Vėliau ją mušė ir prievartavo dar ir G. M. . Pastarasis ją prievartaudavo naktimis. Tuo metu naktinės auklės nebūdavo, ji išplaudavo puodus ir išeidavo, sakydavo, jog į tuos baisius snukius ji nežiūrės. G. M. sunkiausią sužalojimą jai yra padaręs spirdamas, tuomet ji vos neprasiskėlė galvos, tačiau jai didžiausias sužalojimas yra tai, kas buvo (t. 2, b.l. 27-28).

Iš mažametės nukentėjusiosios S. D. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-40 tiriamosios dalies matyti, kad pastaroji tyrimo metu ekspertizę atliekančioms ekspertėms paaiškino, kad „nuėjus į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus, už kokio mėnesio viskas ir prasidėjo... Patį pirmą kartą kai prievartavo, jie buvo du – R. ir A., ant kalno... Iki tol nebuvo turėjusi lytinių santykių. Tada jie paprašė nupirkti cigarečių ir atnešti ant to kalno. Atėjus pasakė: maukis kelnes. Ji prašė nieko nedaryti, tačiau šie atsakė: „nesvaik, nepjauk grybo...Mes nejuokaujam...“. Nukentėjusioji tą kartą bandė pabėgti, tačiau jie pasivijo, suspardė, kelnes nutraukė, vienas laikė, o kitas prievartavo. Paskui jie apsikeitė. Spardė visur ir į galvą... Praėjus kiek laiko, tai pasikartojo... Ji kiekvieną kartą mėgindavo jiems priešintis - bėgti, nesileisti... Iš vaikinų buvo – R., su juo būdavo lytiniai santykiai, paskui jis prašydavo pačiulpti, paskui masturbuoti ranka. Buvo R. ir A., kurie eidavo kartu... Paskui prisijungė G. ir E.. G. yra A. M. brolis, jam apie 17 metų. Anksčiau ji bijojusi apie G. pasakoti... G. prievartaudavo vienas, o paskui suspardydavo koridoriuje, trankydavo su keliomis knygomis per galvą. E. sužinodavo kiek pamokų, pasigaudavo einančią ant kalno - ir stumdavo, ir trenkdavo, kad tik eičiau, o ant kalno prievartaudavo. Taip pat su E. vykdavo bunkeriuose, ne tik ant kalno. Dar buvo prievartaujama globos namų tualete - tualete prievartavo kiti likę trys, išskyrus E.. Kartą R. pasikvietė G. S. , siūlė jam „padaryti“ ją, bet jis atsisakė, tada R. sugalvojo - įsikišk sau pagalį į makštį. Ją ištraukė iš dušo, ji buvo nuoga. Pastūmė ją, ji atsitrenkė į sieną, pargriuvo. Tada R. S. kaišiojo vienas jai tą pagalį (šluotą) į makštį, liepė ir jai pačiai tai daryti, tačiau ji atsisakė. R. S. ištempdavo ją iš dušo nuogą, prievartavo su ta šluota, buvo pats šlykščiausias iš visų. Nuo mušimo jai būdavo guzai, mėlynės ant rankų, kojų. Nebegalėdama pakelti viso to, buvo išgėrusi 2 stiprias migdomųjų tabletes“ (t. 2, b.l.55-62).

Liudytoja S. B.–J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2010 metais dirbo psichologe (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. Pas ją į konsultacijas ateidavo S. D. . Mergaitė turėjo emocinių sutrikimų, elgesio problemų, sakė, kad patiria patyčias iš kitų vaikų, kad iš jos atiminėja pinigus, negražiai kažką pasako, kad yra skriaudžiama, tačiau detaliau nieko nepasakojo, skriaudikų neįvardijo. S. B. iš nukentėjusiosios elgesio ir bendravimo suprato, kad ji skriaudikų neįvardija todėl, kad jų bijo. Nukentėjusioji pas ją lankėsi apie devynis kartus, jos kalbėjosi, bandė ugdyti tam tikrus įgūdžius, kaip atremti smurtą, analizavo situacijas. Grįžusi po vasaros atostogų S. D. buvo pasikeitusi, liūdna, sakė, kad be reikalo čia apsigyveno, kad jai čia negerai, kad nesutaria su kambarioke V., tačiau kaip visuomet daugiau neatviravo ir nieko konkretaus nepasakojo. Kai su S. D. nuvyko į policiją apklausai, nukentėjusioji parodymus duoti atsisakė, tačiau, likus su ja dviese, patvirtino, kad buvo prievartaujama. Apie tai S. B.–J. pasakė policijos pareigūnei. Po to ji su nukentėjusiąja dar kelis kartus bendravo, S. D. jai pasakojo tiek, kiek norėjo, ji jos nespaudė. Po apsilankymo policijoje nukentėjusioji papasakojo, kad ją nuskriaudė R. S. ir A. M. , tai įvyko 2010 metų pavasarį, ją išnaudojo ne vieną kartą, skirtingais būdais ir skirtingose vietose, t.y. (duomenys neskelbtini), netoli vaikų globos namų esančiame parke, taip pat vaikų globos namuose, jos gyvenamosios grupės tualete. Paskutinis kartas buvo lapkričio mėnesį vaikų globos namuose, po apklausos policijoje. Kaip suprato iš nukentėjusiosios žodžių, tą kartą viskas vyko grupės tualete, ją prievartavo R. S. , kišo šluotos kotą į makštį, grupėje tuo metu buvo G. S. ir kiti vaikai, kurių nukentėjusioji neįvardijo. Aplankius S. D. ligoninėje, pastaroji apie tai kalbėti atsisakė, tik patvirtino tai, ką jau buvo sakiusi, neneigė, kad norėjo žudytis. S. B.-J. suprato, kad nukentėjusiajai to buvo per daug (t. 2, b.l. 123-124, 129-133, 134-137, t. 5, b.l. 17-18).

Liudytoja H. A. teisme parodė, kad S. D. mokėsi su ja vienoje klasėje. Nukentėjusioji jai papasakojo, kad ją išprievartavo (duomenys neskelbtini), sakė skriaudikų vardus, bet ji neprisimena. Suprato, kad tai vyko prieš nukentėjusiosios valią. S. D. pasakojo, kad vaikščiojo šile ir du berniukai iš tų pačių vaikų globos namų pradėjo prie jos lysti ir ją išprievartavo natūraliu būdu. Sakė, kad ją per prievartą paguldė ant suoliuko ir ten išprievartavo (t. 5, b.l. 18). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja H. A. parodė, kad S. D. jai pasakojo, jog ji ėjo (duomenys neskelbtini), ten ją užpuolė A. ir R. ir išprievartavo. Dar ji pasakojo, kad tris kartus kažkokie berniukai (duomenys neskelbtini), kur ji anksčiau gyveno, bandė ją išprievartauti, bet jiems nepavyko. Kaip konkrečiai ją išprievartavo ir kiek kartų, nukentėjusioji jai nepasakojo, sakė, kad nenori, jog H. A. kam nors apie tai sakytų, o jeigu kam nors apie tai papasakos, ji išgers tabletes ir jas parodė (t. 2, b.l. 117-119). Šiuos parodymus teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino kaip teisingus.

Liudytoja A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji S. D. gyveno jo sūnaus V. Š. šeimoje, buvo pastarojo žmonos globotinė. Iširus sūnaus santuokai, S. D. pateko į vaikų globos namus, iš kurių A. Š. pastarąją savaitgaliais pasiimdavo į namus. Kartą A. Š. pas S. D. ant kojų, vėliau ant žasto pastebėjo kraujosruvas, taip pat matė didelę mėlynę galvoje, klausė nukentėjusiosios, kas atsitiko, bet ši nieko nepaaiškino. Kartu buvo nuėjusios pas direktorę, bet S. D. nieko konkretaus nepasakojo, tik buvo kalba, kad yra berniukas, vardu R., kuris muša nukentėjusiąją, atiminėja pinigus. Direktorė pasakė, kad S. D. pati kalta, pati išprovokuoja. Jau ligoninėje, kur pakliuvo prisigėrusi vaistų, nukentėjusioji, nors ir ne iš karto, tačiau klausinėjama pasakė, kad ją prievartavo. Ji pasakojo, kad tik atvažiavus į vaikų globos namus, du berniukai – A. ir R., išsivedė ją pasivaikščioti ir (duomenys neskelbtini) ją išprievartavo. Sakė, kad nuplėšė jai drabužius, mušė, spardė, prigrasino. Nukentėjusioji jai pasakojo, kad ją prievartavo per burną, išeinamąją angą ir natūraliu būdu, kad ji labai bijojo, jai buvo grasinama, kad bus dar blogiau, jeigu kam nors pasakys, todėl niekam apie tai nepasakojo. S. D. taip pat pasakojo, kad po vasaros atostogų A. jau nebuvo, bet atsirado E., kad ją žagino vos ne kas dieną, taip pat, kad ji bėgdavo pas budinčią, bet ta sakydavo neprisigalvoti ir jos netrukdyti. Po apklausos, įvykusios 2010 m. lapkričio mėnesį, kai tapo aišku, kas vyksta, tie patys berniukai, pripylę muiluoto vandens ant grindų, pargriovė ją ant žemės, įsitempė už kojų į tualetą, kur buvo trečias berniukas G., kuris nieko nedarė, o buvo kaip žiūrovas, ir ten ją labai kankino. Po to baisaus ketvirtadienio ji išgėrė iš globėjos paimtas tabletes. Ji tiki S. D. pasakojimu, tokių dalykų ji sumeluoti negalėjo. Kokio nors išskirtinio S. D. domėjimosi lytiniais santykiais nepastebėjo. Rūkyti pastaroji pradėjo vaikų globos namuose, be to, A. Š. pastebėjo pasikeitimus S. D. elgesyje – nukentėjusioji pasidarė pikta, nervuota. Liekamieji reiškiniai po tų įvykių buvo, dabar viskas gerėja, nukentėjusioji lankosi pas psichologę. Ji nenori prisiminti tų įvykių ir apie juos nekalba (t. 4, b.l. 169). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė iš esmės analogiškus parodymus.

Liudytoja N. D. , nukentėjusiosios S. D. klasės auklėtoja, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad atėjusi į 5-ą klasę 2010 metų sausio mėnesį S. D. buvo linksma, miela, draugiška. Nors geri santykiai su klasiokais ne iš karto susiklostė, nes S. D. buvo pastebėta rūkanti, kartais neateidavo į pirmas pamokas, iššaukiančiai apsirengdavo, tačiau po dviejų-trijų savaičių santykiai normalizavosi. Ji vienodai bendravo ir su mergaitėmis, ir su berniukais. Tačiau 2010 m. pavasarį, gal šiek tiek anksčiau, N. D. pastebėjo, kad S. D. pasikeitė: tapo uždara, pradėjo šalintis vaikų, konfliktuoti su jais, būdavo neišsimiegojusi, pasireiškė nuotaikų kaita, buvo pikta, kartais net agresyvi, skųsdavosi, kad jai skauda galvą, dažnai verkdavo, prašydavo leisti pabūti po pamokų, nenorėdavo grįžti į globos namus. Pastebėjo, kad S. D. būdavo linksmesnė, pailsėjusi, jei į mokyklą atvažiuodavo ne iš vaikų globos namų, o iš globėjos A. Š. . Kartą N. D. pastebėjo S. D. veide mėlynę. Pastaroji jai paaiškino, kad nukrito. N. D. suprato, kad kažkas su nukentėjusiąja negerai, bandė jos klausinėti, tačiau ši jai sakydavo, kad negali sakyti, arba „Jūs nežinote, kaip ten yra, pasakysiu kitą kartą“. Buvo vienas atvejis, kai klasėje vyko naktinė diskoteka. Po jos nukentėjusioji prašėsi nevežti jos į globos namus, verkė, tiesiog isterikavo, prašė leisti miegoti ant suolo arba ant stalo klasėje. Kai lankė nukentėjusiąją ligoninėje, pastaroji nenorėjo apie tai, kas su ja atsitiko, kalbėti, pasakė, kad močiutė viską papasakos, kas jai nutiko, nes jai gėda, tik trumpai pasakė, kad vaikų namuose buvo nuolat žaginama, kad ją mušdavo, skriausdavo, tyčiojosi iš jos, atiminėjo daiktus, pinigus, pasakojo, kad dažnai norėdavo miegoti mažesnių vaikų grupėje, bet globos namų naktinės auklėtojos jai to daryti neleisdavo. Taip pat S. D. sakė, kad jai baisu grįžti į globos namus, kad ji to nenori, vaistus gėrė tam, kad numirtų (t. 4, b.l. 185-186).

Liudytoja R. K. , (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų socialinė darbuotoja, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad, aplankiusi S. D. ligoninėje, iš pastarosios globėjos A. Š. sužinojo, kad nukentėjusioji buvo prievartaujama. S. D. pati jai nieko nepasakojo, tik pasakė, jog ją skriaudė ir iš jos tyčiojosi A., E. ir R. (t. 2, b.l. 156-160, t. 4, b.l. 186).

Liudytoja G. N. , (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų šeimynos, kurioje gyveno nukentėjusioji, socialinė pedagogė teisiamajame posėdyje parodė, kad apie tai, kas įvyko, ji sužinojo iš liudytojos R. K. . Kai lankė S. D. ligoninėje, pastaroji ta tema kalbėjo nenoriai, tik patvirtino, kad taip buvo. Paklausta, kodėl gėrė tabletes, pasakė, kad norėjo užmigti. Iš jos žodžių G. N. suprato, kad nukentėjusioji norėjo numirti (t. 4, b.l. 186-187). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-40 aprašytos nukentėjusiosios S. D. ligos istorijos matyti, kad nukentėjusioji Kauno medicinos universiteto klinikų psichiatrijos skyriaus, kur buvo gydoma dėl apsinuodijimo medikamentais, medikams paaiškino, jog vaikų globos namuose patiria seksualinę prievartą – epizodiškai, maždaug kas savaitę ar rečiau, įvairiais būdais prievartaujama trijų vaikinų (du iš jų 14 metų, vienas – 16 metų amžiaus). Ilgą laiką apie tai ji niekam nepasakojo, prieš keletą savaičių prasitarė klasės draugei, o ši kitą dieną jos paslaptį atskleidė visai klasei. Patirtus įvykius mergaitė dažnai prisimena, kartais dėl to negali užmigti arba pabunda nakties metu... 2010 m. lapkričio 23 d. mokykloje ją itin sunervino klasiokės, nes ėmė mėtyti į ją kuprinę, dėl to ji nebeiškentė ir suicido tikslu mokykloje išgėrė dvi tabletes klonazepamo (t. 2, b.l. 56).

Taigi, pirmiau aptarti faktiniai duomenys rodo, jog ne kartą apklausta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nukentėjusioji S. D. nuosekliai parodė, kad jai atvykus į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus, maždaug nuo 2010 m. vasario mėnesio pabaigos nuteistieji R. S. ir A. M. , o vėliau R. S. ir E. R. kartu ir po vieną ant netoli vaikų globos namų esančio kalno bei vaikų globos namų grupės tualete ją nuolat seksualiai išnaudojo, t.y. panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, lytiškai su ja santykiavo, taip pat tenkino lytinę aistrą oraliniu, analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu. Be to, dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą, nukentėjusioji, ieškodama pagalbos, kreipėsi į vaikų globos namų psichologę S. B.-J., kuriai jau vėliau, iškvietus į apklausą policijoje, išsamiau papasakojo apie patiriamą seksualinę prievartą, analogiškas aplinkybes nurodė savo klasės draugei H. A. , o besigydydama ligoninėje – ją gydžiusiems medikams, globėjai A. Š. , klasės auklėtojai N. D. , vaikų globos namų darbuotojoms R. K. ir G. N. .

Nuteistasis E. R. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog nukentėjusioji prieštaringai aiškino 2010 m. lapkričio 18 d. įvykio vaikų globos namų tualete aplinkybes, nes, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nei apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, nei atliekant kitus procesinius veiksmus tokių aplinkybių, kad šiame įvykyje dalyvavo ir E. R. , S. D. nenurodė. E. R. kaip šio įvykio dalyvį, ikiteisminio tyrimo metu įvardino tik nukentėjusiosios globėja A. Š. , kuri ikiteisminio tyrimo pareigūnams perpasakojo taip, kaip pati suprato mažametės nukentėjusiosios S. D. jai nurodytas įvykių aplinkybes.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-40 matyti, kad teismo ekspertų komisija, susidedanti iš teismo vaikų ir paauglių psichiatrės ekspertės ir teismo vaikų ir paauglių psichologės ekspertės, nenustatė jokių S. D. individualių psichologinių ypatybių, tame tarpe padidinto polinkio į įtaigumą ar padidinto polinkio fantazuoti, dėl kurių ji negalėtų teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti bei duoti apie tai parodymus. Ekspertės konstatavo, kad nors dėl įtariamųjų daromo poveikio (E. R. duodavęs cigarečių, kad „tylėtų“, R. S. grasino pakartoti savo veiksmus ir kt.) ji ilgą laikotarpį niekam nepasakojo apie įtariamųjų veiksmus jos atžvilgiu, tačiau vėliau, jau ikiteisminio tyrimo metu, negauta jokių duomenų apie galimą poveikį S. D. parodymams. Pastarosios parodymai pasižymi detalių gausa, nuoseklumu, yra realistiški, tuo labiau, kad ir šiuo metu kalbant apie byloje nagrinėjamus įvykius, keičiasi tiriamosios emocinė būsena (pyksta, tampa dirgli, nervinga) (t. 2, b.l. 55-62).

Be to, pirmiau aptartus nukentėjusiosios S. D. parodymus apie patirtą seksualinę prievartą patvirtina objektyvūs duomenys. 2010-11-24 specialisto išvadoje Nr. G 346/11(02) nurodyta, kad ištyrus nukentėjusiąja S. D. ginekologiškai, mergystės plėvėje buvo nustatyti seni, pilnai sugiję plyšimai, susidarę daugiau nei prieš mėnesį, tačiau tikslesnio plyšimų atsiradimo laiko nustatyti negalima. Jie padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti lytinė varpa lytinio akto metu (t. 2, b.l. 66-67). Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103 MS-40 matyti, kad nukentėjusioji S. D. 2010-11-23 – 12-21 buvo gydoma Kauno medicinos universiteto klinikų psichiatrijos skyriuje dėl tyčinio apsinuodijimo vaistais ir savižudybės rizikos. Gydymo metu jai pirmą kartą buvo diagnozuotas laikinas psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas. Šis sutrikimas S. D. buvo konstatuotas ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu. Ekspertai nustatė, kad šis laikinas psichikos sutrikimas, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra atsiradęs dėl šioje byloje nagrinėjamų įvykių. Dėl išliekančio psichotraumuojančio įvykių poveikio ekspertai rekomendavo nukentėjusiajai ilgalaikę psichologinę pagalbą ar psichoterapiją, orientuotą į šios traumuojančios patirties įveiką (t. 2, b.l. 55-26).

Taigi, esant šioms aplinkybėms, netikėti nuosekliais mažametės nukentėjusiosios S. D. parodymais apie nuteistųjų R. S. , E. R. ir A. M. jos atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus, kurie pasitvirtino liudytojų A. Š. , N. D. , kurios be kita ko matė ir sumušimo žymes nukentėjusiosios kūne, taip pat liudytojų S. B. –J., H. A. parodymais, specialisto, ekspertizės akto išvadomis, medicininiais dokumentais, nebuvo jokio pagrindo, todėl apygardos teismas pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas faktines įvykių aplinkybes. Šiais vienas kitą papildančiais faktiniais duomenimis nustatytos įvykių aplinkybės bei nuteistųjų nusikalstamais veiksmais sukeltos pasekmės visiškai paneigia nuteistųjų aiškinimą, kad jokia prievarta nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo naudojama ir kad pastaroji su jais seksualinius santykius turėjo savo noru.

Nuteistojo R. S. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusiosios S. D. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes tiek vaikų globos namų darbuotojai, tiek jų auklėtiniai nepalankiai apie ją atsiliepė, nurodė kad pastaroji vartojo necenzūrinius žodžius, rūkė, prašinėjo cigarečių, meluodavo. Nuteistasis E. R. , ginčydamas nukentėjusiosios S. D. parodymų patikimumą, papildomai nurodo, kad vaikų globos namų darbuotojai jokių sužalojimų pas nukentėjusiąją nepastebėjo, ji pati globos namų direktorei patvirtino, kad jos niekas neskriaudžia, be to, ji turėjo galimybę neiti į sutartą susitikimo su juo vietą arba šauktis pagalbos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nors byloje yra duomenų, kad nukentėjusioji S. D. ir iki nagrinėjamų įvykių pasižymėjo padidintu impulsyvumu, buvo linkusi prieštarauti, atsikalbinėti, dėl būdingų vystimosi ypatumų jai buvo konstatuoti raidos sutrikimai: emocijų, elgesio, socialinės raidos sutrikimas: savireguliacijos sutrikimas, taip pat specifinis pažinimo sutrikimas (t. 1, b.l. 80-82), tačiau, kaip matyti iš pirmiau aptartų liudytojų A. Š. , N. D. , taip pat liudytojo V. Š. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b.l. 184-185), neigiamos S. D. charakterio savybės ypatingai ėmė ryškėti ankstyvą 2010 metų pavasarį, t.y. tuo metu, kai nuteistieji ėmė jos atžvilgiu elgtis nusikalstamai. Būtent tuomet nukentėjusioji pasidarė pikta, uždara, konfliktiška ir net agresyvi, o tai tik dar kartą patvirtina nukentėjusiosios S. D. nurodytas aplinkybes apie patirtą seksualinę prievartą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ne vienas vaikų globos namų auklėtinis prisipažino smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, o sužalojimus S. D. kūne matė tiek nukentėjusiosios kambariokė S. M. bei savaitgaliais į namus ją pasiimdavusi globėja A. Š. ir jos sūnus V. Š. , tiek nukentėjusiosios klasės auklėtoja N. D. , be to, ši nurodė mačiusi mėlynę nukentėjusiosios veide. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, kelia pagrįstų abejonių dėl vaikų globos namų darbuotojų parodymų, kad jos niekuomet jokių sužalojimų nukentėjusiosios kūne nėra mačiusios ir nieko apie tai, kad ji yra skriaudžiama, nežinojo, patikimumo. Juolab, kad kaip matyti iš liudytojos A. Š. parodymų, ji ne kartą tiek globos namų direktorei, tiek socialinėms darbuotojoms buvo sakiusi apie tai, jog S. D. šioje įstaigoje yra skriaudžiama, tačiau pastarosios jokių priemonių, siekiant nustatyti kaltininkus ir užkirsti kelią smurtui, nesiėmė. Taigi, įvertinus tai, kad R. S. , A. M. ir E. R. beveik metus laiko nukentėjusiosios atžvilgiu nuolat smurtavo, grasino ir prievartavo, visiškai suprantama, jog pastaroji, jų įbauginta ir suprasdama, kad vaikų globos namų darbuotojos, net ir pasipasakojus joms apie tai, kas vyksta, jokių priemonių situacijai pakeisti ir ją apsaugoti nuo neteisėtų veiksmų, gali nesiimti, bijodama, kad nuteistieji įvykdys savo grasinimus ir ją muš dar stipriau, niekam apie patirtą prievartą ilgą laiką nepasakojo ir paklusdavo pastarųjų reikalavimams.

Nuteistieji E. R. ir A. M. apeliaciniuose skunduose teisingai pažymi, jog liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų psichologė S. B.–J. teisiamajame posėdyje išreiškė nuomonę, kad nukentėjusioji iš pradžių pati galėjo to norėti, bet po to jai visa tai atsibodo, todėl ji atėjo pas psichologę ir pradėjo kalbėti. Tačiau vien tokia liudytojos, nuomonė, esant pirmiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių visumai, negali būti vertinama kaip paneigianti nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus nukentėjusiosios S. D. atžvilgiu. Juolab, kad pati liudytoja S. B.–J. iš esmės tokią savo nuomonę paneigė teisiamojo posėdžio metu nurodydama, kad nukentėjusiosios pasiryžimas nusižudyti parodo, jog ji galėjo būti patyrusi daug fizinio ir seksualinio smurto (t. 5, b.l. 17-18). Pažymėtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. B.-J., pasakodama apie nukentėjusiosios jai nurodytas patirtos seksualinės prievartos aplinkybes, parodė, jog neturi jokio pagrindo tokiu S. D. pasakojimu netikėti (t. 2, b.l. 129-133).

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde teigia, kad jis lytinius santykius su nukentėjusiąja turėjo tik tuomet, kai dar nebuvo sulaukęs keturiolikos metų amžiaus, o laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėnesio pabaigos iki 2010 m. balandžio mėnesio jokių nusikalstamų veiksmų S. D. atžvilgiu neatliko, tačiau toks nuteistojo aiškinimas yra paneigtas apygardos teismo nuosprendyje ir pirmiau šioje teisėjų kolegijos nutartyje aptartų faktinių duomenų visetu, įskaitant paties A. M. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kad jis su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo 2010 m. kovo mėnesį. Kita vertus, iš tiesų, byloje yra tokių duomenų, kad nuteistasis A. M. seksualinės prievartos veiksmus mažametės nukentėjusiosios S. D. atžvilgiu atliko dar ir laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m. vasario 27 d. Kadangi šių veikų padarymo metu A. M. nebuvo sulaukęs baudžiamajai atsakomybei kilti būtino amžiaus, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2011 m. spalio 27 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą A. M. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, padarytų laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m. vasario 27 d., nutraukė (t. 1, b.l. 1-3).

Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino nuteistuosius R. S. , E. R. ir A. M. S. D. atžvilgiu atlikus inkriminuotus prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus bei tinkamai juos įvertino baudžiamojo įstatymo požiūriu.

BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už lytinį santykiavimą su žmogumi prie šio valią, panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. BK 150 straipsnio 1 dalyje seksualinis prievartavimas apibrėžtas kaip lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, pavartojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį pavartoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-642/2007, 2K-63/2008). Fizinis smurtas, grasinimas tuoj pat jį panaudoti, kitoks atėmimą galimybės priešintis – tai veiksmai, atliekami prieš lytinį santykiavimą ir nukreipti į tai, kad palaužti nukentėjusiojo esamą ar galimą pasipriešinimą lytiniams santykiams (kasacinė nutartis Nr. 2K-327/2006). BK 149 straipsnio 4 dalis ir 150 straipsnio 4 dalis numato atitinkamai kvalifikuotą išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, t. y. atsakomybę už šių veiksmų atlikimą mažamečiui asmeniui. Mažamečiu laikomas nukentėjusysis, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Vadovaujantis teismų praktika, išžaginimas ir lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinę ir psichinę brandą suvokė daromų su juo veikų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 49, kasacinė nutartis Nr. 2K- 449/2007 ir kt.).

Bylos duomenimis patikimai įrodyta, kad nuteistasis A. M. laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėnesio pabaigos iki 2010 m. balandžio mėnesio, nuteistasis R. S. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 m. lapkričio 18 d., nuteistasis E. R. laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. lapkričio mėnesio ant kalno, (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų 7 šeimynos tualeto patalpose, veikdami kartu, t.y. A. M. su R. S. , R. S. su E. R. , o R. S. ir E. R. – dar ir po vieną, su nukentėjusiąja S. D. lytiškai santykiavo natūraliu būdu, tenkino lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu bei vertė nukentėjusiąja ranka masturbuoti jų lytinius organus, t.y. tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu. Prieš atlikdami šiuos veiksmus, nuteistieji stumdydavo nukentėjusiąją, tampė už drabužių, pargriaudavo ant žemės, suduodavo smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, ranka suėmę nukentėjusiąją už plaukų prievarta pristumdavo ir laikydavo jos veidą prie savo lytinių organų, grasino, jog nepaklusus jų reikalavimams nusirengti ir santykiauti su jais, ji bus sumušta dar stipriau. Byloje esantis S. D. gimimo liudijimo nuorašas patvirtina, kad nukentėjusioji gimė (duomenys neskelbtini), todėl nusikalstamų veikų padarymo metu buvo mažametė (t. 2, b.l. 72). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad visi trys nuteistieji su nukentėjusiąja gyveno vienuose vaikų globos namuose, o A. M. ir R. S. dar ir mokėsi vienoje mokykloje. Taigi, akivaizdu, kad nuteistieji nusikalstamų veikų padarymo metu žinojo, jog nukentėjusioji S. D. yra mažametė. Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusioji S. D. nagrinėjamų įvykių metu dėl jai būdingų amžiaus bei individualių ypatumų (nebrandumas, nesugebėjimas visapusiškai vertinti aplinkos įvykių, savo ir kitų elgesio pasekmių, prognozuoti jų eigos elgesio paviršutiniškumas, apatiškumas, menkavertiškumas, baimingumas ir kt.), įvykio metu galėjo gana teisingai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo (ir šiuo metu negali) visapusiškai suprasti jų reikšmės (pavojingumo, padaromos žalos, tolimesnių pasekmių ir pan.), ir nors ji mėgino aktyviau priešintis su ja atliekamiems veiksmams, tačiau dėl savo būsenos (fizinio smurto baimė, fizinis silpnumas), ji negalėjo aktyviau priešintis su ja atliekamiems veiksmams (t. 2, b.l. 55-62). Taigi, įvertinęs šių aplinkybių visumą, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistieji R. S. , E. R. ir A. M. pirmiau aptartus seksualinės prievartos veiksmus nukentėjusiosios S. D. atžvilgiu atliko pasinaudodami jos dėl amžiaus bejėgiška būkle, be to, nukentėjusiosios esamam ir galimam pasipriešinimui įveikti bei jos valiai palaužti panaudojo fizinį ir psichinį smurtą. Šiuos nuteistųjų nusikalstamus veiksmus apygardos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 149 straipsnio 4 dalį.

Nuteistojo R. S. gynėjas ir nuteistasis E. R. apeliaciniuose skunduose teigia, kad nukentėjusioji S. D. dar iki patekdama į vaikų globos namus turėjo lytinių santykių, o savo elgesiu ir apranga provokavo nuteistuosius, tačiau, kaip jau minėta, mažametė nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad jokių lytinių santykių iki apsigyvenant vaikų globos namuose ji nebuvo turėjusi, pirmas kartas jai buvo tuomet, kai R. S. ir A. M. ją išprievartavo (duomenys neskelbtini) ant kalno. Iš tiesų, liudytoja apklausta nukentėjusiosios kambariokė S. M. patvirtino, jog S. D. , netrukus po to, kai atsikraustė į vaikų globos namus, jos paklausė, ar ji yra praradusi nekaltybę, tačiau, kaip matyti iš vyriausios jų kambario draugės liudytojos V. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji, nors ir uždavė tokį klausimą, pati jo reikšmės pilnai nesuprato, o V. T. paaiškinus, ką tai reiškia, patvirtino, jog lytinių santykių ji nėra turėjusi. Nors vaikų globos namų darbuotojos R. K. ir G. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, jog nukentėjusioji buvo labiau subrendusi už savo bendraamžes, jų nuomone, rengdavosi ne visai taip, kaip pridera 12 metų amžiaus mergaitei, vaikščiodavo palaidais plaukais ir žvilgčiodavo į berniukus, o vaikų globos namų auklėtiniai aiškino, kad nukentėjusioji elgdavosi taip, lyg būtų viršesnė už kitus, tačiau vertinti šias aplinkybes kaip nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę už padarytus veiksmus šalinantį dvylikametės nukentėjusiosios sutikimą ar juo labiau iniciatyvą nuolatiniams seksualiniams santykiams, atliekamiems įvairiais būdais, be to, ne su vienu, o keliais nuteistaisiais, tame tarpe ir jiems būnant kartu, nėra jokio pagrindo.

Nuteistojo R. S. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nesiaiškino G. M. galimai padarytos nusikalstamos veikos, kas apelianto nuomone patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis, baudžiamoji byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šiuo konkrečiu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu pranešimas apie įtarimą dėl nukentėjusiosios S. D. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo taip pat buvo įteiktas G. M. , tačiau Kauno apygardos prokuratūros 2011 m. spalio 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas šio įtariamojo atžvilgiu buvo atskirtas į atskirą tyrimą (t. 1, b.l. 4-5). Taigi, apygardos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, neturėjo jokio pagrindo vertinti G. M. veiksmus ir juo labiau priimti jo atžvilgiu kokį nors procesinį sprendimą. Ta aplinkybė, kad G. M. , kaip ir kiti nuteistieji, neigė prievartinius lytinius santykius su nukentėjusiąja, jokios teisinės reikšmės vertinant R. S. , E. R. bei A. M. padarytus nusikalstamus veiksmus neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems R. S. , E. R. ir A. M. paskirtų bausmių pagrįsta ir teisėta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 91 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas papildomai atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems R. S. , E. R. ir A. M. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. S. padarė vienuolika, E. R. – keturis, A. M. – penkis tyčinius labai sunkius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, numatytus BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už šių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nuteistieji nusikalto mažametės atžvilgiu, nusikaltimai buvo daromi beveik metus laiko, pasižymėjo įžūlumu bei ciniškumu – nukentėjusiosios atžvilgiu nuolat buvo naudojama fizinė ir psichinė prievarta, tyčiojamasi iš jos. Tokiais nuteistųjų nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala nukentėjusiosios psichinei sveikatai: S. D. nustatytas laikinas psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kurio nukentėjusioji buvo gydoma ligoninėje, vėliau ambulatoriškai, jai rekomenduota ilgalaikė psichologinė pagalba. Bylos duomenimis, nuteistasis R. S. nusikalto būdamas nepilnametis, 14 metų amžiaus, praeityje neteistas (t. 3, b.l. 152, 153, 156). Nuo 2004-10-18 jis gyvena (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, charakterizuojamas teigiamai. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų administracijos pateiktoje 2010-12-03 charakteristikoje nurodyta, kad R. S. vienas iš geriausiai besimokančių ugdytinių, jis daug skaito, viskuo domisi, siekia užsibrėžto tikslo, mandagus, paslaugus, nuoširdus, draugiškas, maloniai bendraujantis su bendraamžiais ir suaugusiais, aktyviai sportuoja, varžybose užima aukštas vietas. Už pasiekimus moksle, aktyvų dalyvavimą vaikų globos namų gyvenime, sportinius laimėjimus buvo daug kartų apdovanotas ir paskatintas (t. 3, b.l. 146-147). Kita vertus, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. S. veikė aktyviausiai iš visų trijų nuteistųjų, į nusikalstamą veiką įtraukė E. R. , bandė įtraukti dar vieną globos namų auklėtinį G. S. . Taigi, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, nusikaltimų skaičius, R. S. aktyvus vaidmuo rodo, jog šio nuteistojo pavojingumas visuomenei yra pakankamai didelis. Nuteistasis E. R. nusikalto būdamas nepilnametis, 15 metų amžiaus, praeityje neteistas, tačiau, bylos duomenimis, jo atžvilgiu atliekami dar keli ikiteisminiai tyrimai (t. 3, b.l. 96, 102-103). E. R. nuo 2006 m. lapkričio 27 d. gyvena (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, šios įstaigos administracijos pateiktoje 2010-12-03 E. R. charakteristikoje nurodyta, kad pastarasis nelanko mokyklos, turi žemą mokymosi motyvaciją. Nors jis būna paslaugus, nuoširdus, yra darbštus, mėgsta dirbti fizinį darbą, tačiau nepasitiki savimi, jam trūksta valios, lengvai pasiduoda vyresnių ugdytinių neigiamai įtakai. Vaikino nuotaika greitai keičiasi, tai jis dėmesingas, paslaugus, tai – irzlus, netolerantiškas, piktas. Su E. R. nuolat dirba vaikų globos namų specialistai, jis įtrauktas į socializacijos programas, nuolat skatinama jo mokymosi motyvacija, mokomas tinkamai reikšti savo emocijas, spręsti konfliktus, kontroliuoti savo elgesį, ugdyti savimonę ir mokėjimą atsispirti neigiamai socialinei aplinkos įtakai. E. R. nuolat pasižada keisti savo elgesį, lankyti mokyklą, tačiau ne visuomet pasiekiami pozityvūs pokyčiai (t. 3, b.l. 89-90). Be to, bylos duomenimis, tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek jų darymo metu, taip pat ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, už netinkamą elgesį, mokyklos nelankymą, smurtą prieš kitus vaikus, globos namų vidaus taisyklių nesilaikymą, svaiginimąsi nenustatytos kilmės cheminėmis medžiagomis (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų direktoriaus ir (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktoriaus įsakymais E. R. buvo paskirtos drausminės nuobaudos pastabos ir griežti papeikimai (t. 3, b.l. 83-84, 86-87, 93-94, 95). Taigi, iš esmės nuteistasis E. R. charakterizuojamas neigiamai, anksčiau jam taikytos įvairaus pobūdžio poveikio priemonės nebuvo veiksmingos. Nuteistasis A. M. nusikalto būdamas nepilnametis, 14 metų amžiaus, iki nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, tačiau byloje esantis Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. gruodžio 13 d. nutarimas patvirtina, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kuris buvo nutrauktas dėl to, kad veikos padarymo metu jis nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Dėl tos pačios priežasties Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. spalio 21 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (t. 3, b.l. 199-200, t. 4, b.l. 9). Sulaukęs keturiolikos metų amžiaus, be šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų, A. M. yra padaręs nusikaltimų nuosavybei, už kuriuos nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendžiu (t. 4, b.l. 41-45). Bylos duomenimis, nuo 2005 metų nuteistasis A. M. gyvena (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, charakterizuojamas neigiamai. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų administracijos pateiktoje 2010-12-03 A. M. charakteristikoje nurodyta, kad pastarasis sunkiai paklūsta taisyklėms bei suaugusiųjų nurodymams, nedrausmingas, neadekvačiai reaguoja į pastabas dėl savo elgesio (susierzina, ima vaipytis, ginčytis ir net grasinti), kerštingas, agresyvus, konfliktus sprendžia jėga, demonstruoja jėgą prieš jaunesnius, skriaudžia juos. A. M. neklauso auklėtojų, elgėsi įžūliai, vogė iš mokyklos, prekybos centrų, automobilių, todėl yra gerai pažįstamas policijos pareigūnams. Už vaikų globos namų vidaus taisyklių pažeidimą, bėgimą, mokyklos nelankymą, svaiginimąsi nenustatytos kilmės cheminėmis medžiagomis ir vandalizmo faktą – piktybinį vaikų globos turto niokojimą nuteistajam buvo paskirtos drausminės nuobaudos pastabos, papeikimai ir griežti papeikimai. Su A. M. nuolat dirbo vaikų globos namų specialistai, elgesiui koreguoti buvo taikyta nuobaudų ir skatinimo sistema, jis buvo įtrauktas į nusikalstamumo prevencijos programas, tačiau pastarasis siūlomos pagalbos atsisakė, jo elgesys nuolat blogėjo. Dėl A. M. neprognozuojamo, asocialaus ir agresyvaus elgesio vaikų globos namų ir (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos administracija kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Administracijos komisiją minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo klausimams nagrinėti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi ir Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2010 m. birželio įsakymu Nr. A-1993 A. M. buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė – atidavimas į Čiobiškio vaikų socializacijos centrą (t. 4, b.l. 1-3). Nėra nuteistųjų A. M. , R. S. ir E. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jų atsakomybę sunkina tai, jog didžiąją dalį nusikalstamų veikų jie darė veikdami bendrininkų grupėje. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nukentėjusioji pati provokavo nuteistuosius, tačiau byloje nėra objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių tokį nukentėjusiosios S. D. elgesį, kuris galėtų būti vertinamas kaip rizikingas ar provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuteistiesiems R. S. , E. R. ir A. M. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje, paskirtos bausmės, artimos šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose nustatytai nepilnamečiams skiriamai minimaliai laisvės atėmimo bausmės ribai, tikrai nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus. Nors apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti bausmių skyrimo motyvai nėra išsamūs, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo keisti nuosprendį paskirtų bausmių dalyje. Už atskiras nusikalstamas veikas nuteistiesiems paskirtos bausmės teisingai subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, nes dalis jų padarytos esant idealiajai, o dalis – esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6 dalis), pagrįstai nuteistajam R. S. paskiriant subendrintą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, E. R. – ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, A. M. – penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam A. M. nustatyta subendrinta bausmė tinkamai subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nes nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. M. padarė iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, pagrįstai šiam nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą penkerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo R. S. gynėjo bei nuteistųjų E. R. ir A. M. apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, kad R. S. gerai mokosi ir teigiamai charakterizuojamas, kad jie visi gyvena vaikų globos namuose, kad nori mokytis ir pradėti naują gyvenimą, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti apygardos teismo nuteistiesiems tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, tiek ir nustatytas galutines subendrintas bausmes.

Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo R. S. gynėjo apeliaciniame skundo argumentas, jog yra visos sąlygos jo ginamojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už padarytas nusikalstamas veikas skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 54 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija byloje nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo R. S. padarytas nusikalstamas veikas ar jos asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, už padarytas nusikalstamas veikas galėtų būti skirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Nuteistojo R. S. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad R. S. yra našlaitis, gyvena vaikų globos namuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, gerai mokosi, aktyviai sportuoja, yra gavęs apdovanojimų, skatintas, be abejonės, yra svarbios, tačiau, įvertinus jau pirmiau šioje teisėjų kolegijos nutartyje aptartas R. S. padarytų veikų pavojingumą, nuteistojo vaidmenį jų padaryme apibūdinančias aplinkybes, taip pat jo nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, nėra pakankamos išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant šiam nuteistajam švelnesnę, nei baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatyta, bausmės rūšį.

Nuteistojo R. S. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai R. S. atžvilgiu netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad baudžiamasis įstatymas numato galimybę atleisti nepilnametį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės tuo atveju, jeigu padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju R. S. nuteistas už eilę labai sunkių tyčinių nusikaltimų, taigi, svarstyti jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą apygardos teismas neturėjo teisinio pagrindo.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. S. gynėjo ir nuteistųjų E. R. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Valdimaras BavėjanasRūta Mickevičienė