Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-401-383/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-02-28Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-29
Bylos Nr.
1A-401-383/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15681-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
D. Ž., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-401-383/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15681-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Indrei Karpienei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,nuteistajam D. Ž. ir jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės (toliau – prokurorė) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl G. C. turto vagystės) - laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl R. J. turto vagystės) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl vagystės iš UAB „ (duomenys neskelbtini) “) - areštu 30 (trisdešimt) parų;

- pagal BK 178 straipsnio 1dalį (dėl A. A. turto vagystės) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. G. IĮ turto vagystės) ir laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. P. turto vagystės) - laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. A. S. turto vagystės) - laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. J. turto vagystės) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

D. Ž. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. J. turto vagystės) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Priteista iš D. Ž. civiliniams ieškovams :

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 119,88 Eur turtinei žalai atlyginti;

- V. G. įmonei - 76,13 Eur turtinei žalai atlyginti;

- L. A. S. - 500 Eur turinei žalai atlyginti;

- R. J. - 140 Eur turinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2017 m. balandžio 1 d. laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 22.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, perlipęs per užrakintus vartus ir tokiu būdu patekės į aptvertą teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovė į A. C. priklausantį gyvenamą namą, iš kurio pagrobė svetimą, G. C. priklausantį turtą: piniginę 50 eurų vertės su joje buvusiais pinigais 50 eurų sumoje, vairuotojo pažymėjimu (duomenys neskelbtini), išduotu G. C. vardu, beverčiu automobilio VW Sharan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ MasterCard banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota G. C. vardu, bevertėmis nuolaidų kortelėmis „Viada“, „Ačiū“, „Ermitažas Classic“, tuo padarė nukentėjusiajam G. C. bendrą 100 eurų turtinę žalą. Be to, D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. balandžio 25 d. laikotarpiu nuo 6.00 val. iki 18.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas R. J. priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), iš virtuvės pagrobė svetimą, R. J. priklausantį turtą: televizorių „Samsung“ 367 eurų vertės, trintuvą „Bosch“ 30 eurų vertės, kavamalę „ C3 Cofee Grinder“ 40 eurų vertės, du rinkinius peilių (20 vnt.) su mediniais stovais bendros 200 eurų vertės, bei iš palėpės pagrobė automobilinę žemo dažnio kolonėlę „ Axton“ 150 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajai R. J. bendrą 787 eurų turtinę žalą. Be to, D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2017 m. balandžio 28 d. apie 11.00 val. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės turtą: 18 butelių romo „Captain Code“ bendros 119, 88 eurų vertės, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 119, 88 eurų žalą. Be to, D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. birželio 23 d. apie 6.00 val., būdamas A. A. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, A. A. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5 neo“ 339,99 eurų vertės su dėkliuku 40,26 eurų vertės ir beverte UAB „Tele - 2 PILDYK“ Sim kortele, tuo padarė nukentėjusiajam A. A. bendrą 380,25 eurų turtinę žalą. Be to, D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2017 m. liepos 10 d. apie 7 val. 14 min., būdamas V. G. įmonei priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai, parduotuvėje buvusiai pirkėjai matant, pagrobė svetimą, V. G. įmonei priklausantį turtą: 10 pakelių cigarečių „Marlboro Gold Original“ bendros 31,10 eurų vertės, 5 pakelius cigarečių „Kent Iswitch“ bendros 16,50 eurų vertės, 3 pakelius cigarečių „Parlament Silver Blue“ bendros 12,03 eurų vertės, 5 pakelius cigarečių „Kent HD Blue“ bendros 16,50 eurų vertės, tuo padarė V. G. įmonei bendrą 76,13 eurų turtinę žalą. Be to, D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2017 m. liepos 17 d. apie 18 val. 00 min., būdamas J. A. įmonei priklausančiame bare adresu (duomenys neskelbtini), paprašydamas A. P. leisti pasinaudoti jo mobilaus ryšio telefonu, tačiau jo negrąžino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, A. P. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“ 250 eurų vertės su jame buvusia beverte UAB „Tele -2“ Sim kortele, tuo padarė nukentėjusiajam A. P. 250 eurų turtinę žalą. Be to, D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2017 m. liepos 25 d. apie 9 val. 30 min., būdamas kieme, adresu (duomenys neskelbtini), paprašydamas L. A. S. paskolinti benzininį pjūklą medžių pjovimui, tačiau pjūklo negrąžino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, Leopoldui A. S. priklausantį turtą - benzininį pjūklą „Stihl 261“ 500 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam L. A. S. 500 eurų turtinę žalą. Be to, D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2017 m. liepos 29 d. apie 13 val. 20 min. rankomis atstūmęs automatinius vartus ir tokiu būdų įsibrovęs į aptvertą kiemą adresu (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovė į R. J. priklausančias dirbtuves, iš kurių pagrobė svetimą, R. J. priklausantį turtą: dulkių siurblį „Karcher“ 70 eurų vertės ir kuprinę „Jan Sport“ 70 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam R. J. bendrą 140 eurų turtinę žalą.Nuteistasis D. Ž. apeliaciniame skunde prašė jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę švelninti, taikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Skunde nurodė, jog dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, jie jam atleido. Nuteistojo teigimu, jis nori turėti šansą keistis ir gyventi normalų gyvenimą, nori gydytis nuo priklausomybės. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, jog jis padėjo ikiteisminiam tyrimui dėl daiktų grąžinimo, jo manymu nebuvo padaryta didelė žala nukentėjusiesiems, kurią jis yra pasiryžęs atlyginti. Prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Prokurorė apeliaciniu skundu prašė, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti - D. Ž., pripažintą kaltu ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. J. priklausančio turto vagystės ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu „a“ p. p. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. Ž. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, padarė neteisingą išvadą, kad neįrodytas nuteistojo dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. prisipažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. J. priklausančio turto vagystės, įsibrovus į nukentėjusiosios gyvenamąjį namą. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad D. Ž. apklaustas įtariamuoju dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo parodymus davė savanoriškai, niekieno neverčiamas, dalyvaujant gynėjui, pastabų, papildymų po apklausos nepareiškė. Jokių pastabų dėl D. Ž. duotų parodymų nepareiškė ir dalyvavęs apklausoje gynėjas. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu D. Ž. pakeitė parodymus ir neprisipažino kaltu, padarius minėtą nusikalstamą veiką, prokurorės įsitikinimu, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios A. J. duotais parodymais, liudytojo A. J. parodymais, liudytojos V. V. parodymais. Skunde atkreipiamas teismo dėmesys, kad nei pranešime apie įtarimą, nei kaltinamajame akte nenurodyta, kad A. J. priklausanti rankinė buvo namo viduje būtent prie įėjimo durų ant spintelės. Šią aplinkybę nurodė tik nukentėjusioji A. J. bei jos sutuoktinis liudytojas A. J. apklausos metu bei pats nuteistasis D. Ž., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Prokurorės teigimu, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pilnai įrodyta, jog D. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. pro neužrakintas duris įsibrovęs į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai A. J. priklausančią rankinę su joję buvusiais daiktais, tuo padarydamas A. J. bendrą 43 eurų turtinę žalą, o pirmos instancijos teismas nepagrįstai išteisino. Skunde taip pat nurodoma, jog D. Ž. praeityje teistas 4 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, iš jų - 32 kartus už nusižengimus nuosavybei, VŠĮ Jonavos PSPC duomenimis Psichikos sveikatos centro priežiūroje jis nuo 2003 m. (Dgn. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas). Tai, kad D. Ž. ir vėl kaltinamas eile nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu tik įrodo, kad jis nepadarė jokių išvadų iš praeityje padarytų nusikaltimų, būdamas praeityje teistas 4 kartus, vėl teisiamas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, todėl nesutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad jis tikrai kritiškai vertina savo poelgį, savo veiksmus, pasiryžęs taisytis bei gydytis nuo narkotikų priklausomybės. Taip pat, pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino D. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, nes bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis nepripažino, kad įvykdė R. P. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S6“ 250 eurų vertės su jame buvusia beverte UAB „Tele -2“ Sim kortele vagystę, todėl šioje byloje D. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o yra tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės skundą atmesti. Prokuroras prašė prokurorės skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo D. Ž. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės apeliaciniai skundai atmestini. Nuteistasis dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas, padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta bausme, prašo ją švelninti taikant bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančius baudžiamojo įstatymo straipsnius, prokurorė apeliacinius skundu prašo nuteistąjį pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. J. priklausančio turto vagystės, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 straipsnis).

Dėl nuteistojo D. Ž. apeliacinio skundo

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį, baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo D. Ž. atžvilgiu pritaikyti tinkamai. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. Ž. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryti penki tyčiniai apysunkiai ir du nesunkūs savanaudiški nusikaltimai bei vienas savanaudiškas baudžiamasis nusižengimas. Atsižvelgė į kaltininko asmenybę - praeityje D. Ž. teistas 4 kartus už analogiškas veikas, baustas administracine tvarka, iš jų 32 kartus už nusižengimus nuosavybei, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. J., A. A., V. G. įmonę, L.A. S., R. J. ir nuoširdžiai gailisi, (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į tai, kad D. Ž. yra VŠĮ Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centro priežiūroje nuo 2003 m. dgn.; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Taip pat, teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė kritišką požiūrį į savo nusikalstamą veiką ir ketinimus taisytis bei gydytis nuo narkotikų priklausomybės, taip pat į D. Ž. suteiktą pagalbą ikiteisminiam tyrimui dėl dalies pavogtų daiktų radimo, į tai, kad nukentėjusieji R. J., A. A. ir R. P. jam atleido, bei į tai, kad nusikaltimais didelė žala nebuvo padaryta, todėl pagrįstai nuteistajam skyrė realią, tačiau, kiek mažesnę, nei numatytas sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę ( BK 61 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Pažymėtina, jog visos nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo užbaigtos, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, kurie leistų svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikymą, nenustatyta. D. Ž. veiksmai nebuvo mažareikšmiai, tai jo susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniškai priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste.Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šių nuostatų taikymui pagrindų nėra. Pažymėtina, jog pagal BK 75 straipsnio redakciją yra numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Tačiau BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui, nes spendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo ir konkretaus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymo, visada turi būti prieita prie motyvuotos išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgus į reikšmingas šio instituto taikymo aplinkybes, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, kuriuo pirmosios instancijos teismas D. Ž. skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikant bausmės vykdymo atidėjimą, apelianto nubaudimas gali paneigti baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, formuoti nebaudžiamumo nuotaiką, nepagarbą baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.Nagrinėjamoje byloje reali laisvės atėmimo bausmė D. Ž. buvo paskirta nenustačius pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis D. Ž. praeityje teistas 4 kartus už analogiškas veikas, baustas administracine tvarka, iš jų 32 kartus už nusižengimus nuosavybei, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, toliau darė nusikalstamas veikas, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, kas, kaip jau minėta, apylinkės teismo buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš byloje nustatytų aplinkybių, kurios formuoja nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo veiksmų neteisėtumą ir teigiamų išvadų nedarymą, sistemingą nusikalstamų veikų darymą, teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai šiuo aspektu yra tik deklaratyvaus pobūdžio bei vertinami kaip siekis išvengti kilusių kriminalinių pasekmių, užtraukiančių apelianto laisvės suvaržymą.

Dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės apeliacinio skundo

Prokurorės apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu išteisindamas D. Ž. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. J. turto vagystė), padarė neteisingą išvadą, kad neįrodytas nuteistojo dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Prokurorės įsitikinimu, byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog D. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šioje dalyje pagrįstumą bei teisėtumą, išanalizavusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus pritaria apylinkės teismo nuosprendyje padarytai išvadai, jog neįrodytas D. Ž. dalyvavimas nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (A. J. turto vagystė) padaryme. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, spręsdamas D. Ž. išteisinimo klausimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo, pagrįstai nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad nuteistasis padarė šį nusikaltimą. Nors ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis D. Ž. ir prisipažino pro neužrakintas duris įsibrovęs į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė A. J. priklausantį turtą, tačiau apklaustas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, D. Ž. kaltę neigė, teigdamas, kad įvykio dieną ėjo (duomenys neskelbtini), tačiau jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu pripažino, įvykdęs A. J. priklausančio turto vagystę, nes tikėjosi teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo ir trečdaliu sumažintos bausmės. Nors prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, jog D. Ž. kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios A. J., liudytojo A. J. ir liudytojos V. V. duotais parodymais, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustų minėtų asmenų parodymai nepatvirtino fakto, kad D. Ž. įsibrovė į namą ir pagrobė A. J. priklausančią rankinę. Teismo posėdyje liudytoja apklausta V. V. nurodė, jog 2017 m. vasarą matė D. Ž., praeinantį (duomenys neskelbtini), tačiau, ar ką nešė jis su savimi, nematė. Nukentėjusioji A. J., teismo posėdžio metu, taip pat negalėjo nurodyti kas ir kaip pavogė jos rankinę, kadangi nematė. Rankinės pasigedo tik kitos dienos ryte. Liudytojas A. J. taip pat nurodė, jog tą dieną kai dingo žmonos rankinukas, nieko įtartino nematė. Jokių kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad D. Ž. įvykdė A. J. priklausančio turto vagystę, byloje nebuvo surinkta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokurorės apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų, kad neįrodytas D. Ž. dalyvavimas nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalį, padaryme. Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi prokurorė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Prokurorės apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino D. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, nes bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis nepripažino, kad įvykdė R. P. priklausančio mobiliojo ryšio telefono, tačiau teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, Nr. 2K-163/2014). Kaip matyti iš bylos duomenų, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuotų aštuonių nusikalstamų veikų pripažino visiškai, ir tik apklausiamas pirmos instancijos teisme dėl R. P. priklausančio mobiliojo ryšio telefono vagystės savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau su nukentėjusiuoju R. P. susitaikė, pretenzijų nukentėjusysis jam nereiškė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nuteistasis visiškai kaltu prisipažino nuoširdžiai gailėjosi, su nukentėjusiaisiais R. J., A. A. taip pat susitaikė, jų atsiprašė, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškė norą ir ketinimus taisytis bei gydytis nuo priklausomybės narkotikams, taip pat ikiteisminio tyrimo metu suteikė pagalbą dėl dalies pavogtų daiktų radimo, kas rodo, kad nuteistasis savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai. Įvertinęs šias aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad D. Ž. gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų, vertinant jį aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, gali būti laikomas nuoširdžiu ir lengvinančiu nuteistojo padėtį pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo bei nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu D. Ž. paskirtos bausmės nėra aiškiai per švelnios, jos yra teisingos, atitinkančios BK 41, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti tiek nuteistojo tiek prokurorės apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

nutaria:

nuteistojo D. Ž. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas