- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- 2A-771-278/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00202-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- D. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-428-763/2017 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei D. V. (D. V.) dėl daikto valdymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovės D. V. priešieškinį ieškovui V. V. dėl daikto valdymo ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, išlaidų namo pagerinimui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. nurodė, jog po tėvo mirties, 2007-03-08 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu, jis įgijo nuosavybės teises į 3/16 dalis statinių (gyvenamojo namo - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato su rūsiu - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato-unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/16 dalis žemės sklypo - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dėl nesutarimų su seserimi D. V. neturi realios galimybės naudotis turtu.
2. Prašė teismo nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarką, jam skiriant naudotis patalpomis esančiomis pirmajame aukšte ir pažymėtomis plane indeksu 1-5 (12,08 kv.m.); bendram naudojimui patalpas pažymėtas indeksais 1-6 (6,60 kv.m.), 1-7 (9,15 kv.m.) ir įpareigoti bendraturtę D. V. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti jam priskirtas patalpas bei netrukdyti jomis naudotis.
3. Atsakovė D. V. patikslintu priešieškiniu prašė ieškovui V. V. skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 1-8 (5,78 kv.m.), 1-10 (5,27 kv.m.), bendro naudojimo patalpas, pažymėtas indeksu 1-11 (7,34 kv.m.), 1-13 (16,54 kv.m.) bei priteisti iš ieškovo 3 563,56 Eur išlaidas, kurias sudaro stogo dengimo, fasado apdailos darbai ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2017-09-29 sprendimu ieškovo V. V. ieškinį bei atsakovės D. V. priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovui V. V. skyrė naudotis namo patalpomis (namo plane pažymėtomis indeksais) 1-1 (13,12 kv.m.), 1-10 (5,27 kv.m.), bendrai su atsakove patalpą 1-8 (5,78 kv.m.). Atsakovei D. V. skyrė naudotis patalpomis 1-5 (12,08 kv.m.), 1-4 (12,35kv.m.), 1-2 (15,57 kv.m.), 1-7 (9,15 kv.m.), 1-6 (6,60 kv.m.), 1-3 (7,76 kv.m.), 3a 1/m (3,20 kv.m.) bei patalpomis 2-ame aukšte (mansardoje), namo plane pažymėtomis indeksais: 1-11 (7,34 kv.m), 1-12 (16,60 kv.m.) ir 1-13 (16,54 kv.m.). Be to, teismas įpareigojo atsakovę D. V. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atlaisvinti ieškovui V. V. paskirtas naudojimui patalpas ir netrukdyti jomis naudotis. Priteisė D. V. iš V. V. 287,90 Eur išlaidų už namo pagerinimą (stogo pakeitimą). Kitą priešieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, jog po šalių tėvo V. V. mirties (duomenys neskelbtini), 2007-03-08 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu, V. V. įgijo nuosavybės teises į 3/16 dalis statinių (gyvenamojo namo - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato su rūsiu - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato -unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3/16 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovui priklausančią 3/16 dalį sudaro 26,57 kv. m. bendro pastato ploto, iš jo gyvenamojo -16,17 kv.m. (b.l. 5-10). Nustatė, kad po šalių motinos mirties 2011 m., paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu atsakovei teko 5/8 dalys aukščiau paminėtų statinių.
6. Ištyręs pateiktus šalių įrodymus ir pasiūlymus dėl naudojimosi gyvenamomis patalpomis tvarkos nustatymo, teismas konstatavo, jog atsakovės priešieškinyje siūloma naudojimosi tvarka ieškovui nėra priimtina, nes siūlomos patalpos nėra šildomos (pirmas namo aukštas yra šildomas 3 krosnimis, o antras namo aukštas-mansarda neturi jokio šildymo), patalpos yra antrame aukšte ir būtų sunkiai prieinamos dėl V. V. sveikatos būklės ir negalios. Nurodė, kad ieškovo naudojimui priskirtinos patalpos iš esmės atitiktų abiejų šalių interesus, jeigu jos būtų autonomiškos (turinčios atskirą įėjimą, šildymą) ir nereikalaujančios papildomų finansinių išlaidų, o tokios patalpos yra namo plane pažymėtos indeksais 1-1; 1-10; 1-8; a21/m. Vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, siekdamas šalių reikalavimų tenkinimo pusiausvyros, santykių racionalumo bei stabilumo, teismas darė išvadą esant pagrindu ieškovui skirti naudojimuisi minėtas patalpas pirmame aukšte. Nurodė, jog ši ieškovui nustatytina naudojimosi bendru turtu tvarka labiausiai atitiktų abiejų šalių lūkesčius ir teisėtus interesus.
7. Nurodė, jog atsakovė, reikalaudama atlyginti jos patirtas remonto išlaidas, privalėjo pagrįsti, kad jos atlikti statybos darbai buvo būtini atlikti dėl netinkamos gyvenamojo namo būklės ir neatitikimo privalomiesiems reikalavimams, dėl ko ji, vykdydama savininko pareigą tinkamai išlaikyti turtą, ėmėsi šių darbų. Pažymėjo, kad D. V. neįrodinėjo nei vieno iš anksčiau nurodytų kriterijų, taip pat nėra pateikusi į bylą gyvenamojo namo remonto išlaidų būtinumą bei protingumą pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Konstatavo, jog atsakovė, veikdama savo iniciatyva ir savo rizika, neturėdama ieškovo sutikimo, neturi teisės reikalauti šių išlaidų kompensavimo iš ieškovo. Įvertinęs, kad ieškovas, 2014-08-28 duodamas notariškai patvirtintą įgaliojimą D. V. pateikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“, iš esmės sutiko, kad jam ir bendrasavininkei priklausančio namo stogas būtų keičiamas, darė išvadą, kad stogo 3/16 dalies remonto/pakeitimo išlaidos (minusavus NMA prie ŽŪM atsakovei išmokėtą išmoką), sudarančios 287,90 Eur, priteistinos iš V. V..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu V. V. prašo 2017-09-29 sprendimo dalį, kuria jam skirta naudotis namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais - 1-10 (5,27 kv.m.) ir bendrai su atsakove naudotis patalpa - 1-8 (5,78 kv.m.), panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, paskiriant jam bendrai su atsakove valdyti ir naudotis patalpomis - tambūru 1-7 (9,15 kv.m.), koridoriumi 1-6 (6,60 kv.m.) bei iš atsakovės valstybės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Teigia, jog sprendimas skundžiamoje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, o teismas iš esmės pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 185 straipsnio reikalavimus, nes byloje nurodytos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos visapusiškai ir objektyviai, ko pasėkoje buvo priimtas lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtumo bei teisingumo principams prieštaraujantis sprendimas skundžiamoje dalyje.
10. Nurodo, jog sprendimu paskirdamas jam naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-8 (pastatų vidaus plotų eksplikacijoje įvardinta kaip sandėlys) ir 1-10 (eksplikacijoje įvardinta kaip tambūras), teismas pažeidė proporcingumo turimoms dalims, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus bei suformuotą teismų praktiką, pagal kurią - naudojimosi tvarka turi būti vienodai patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą.
11. Teigia, jog, sutinkamai su jam priklausančia turimo turto - gyvenamojo namo idealiąja dalimi (3/16), kurią sudaro 26,57 kv. m. bendro pastato ploto, tame tarpe 16,17 kv.m. gyvenamojo ploto bei atsižvelgiant į pastato technines galimybes, prašė teismo priteisti jam valdyti ir naudotis gyvenamuoju kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-5 (12,08 kv.m.) ir priskirti bendro naudojimo patalpas - tambūrą - plane pažymėtą indeksu 1-7 (9,15 kv.m.), koridorių - plane pažymėtą indeksu 1-6 (6,60 kv.m.), bendram naudojimuisi. Likusias gyvenamojo namo patalpas priskirti atsakovei. Bylos nagrinėjimo metu buvo priimtas kompromisinis variantas, pagal kurį jis sutiko, kad jam būtų paskirtas gyvenamasis kambarys, pažymėtas indeksu 1-1 (13,12 kv.m. ploto), tačiau kategoriškai nesutiko atsisakyti koridoriaus, plane pažymėto indeksu 1-6 (6,60 kv.m. ploto), nes ši patalpa yra šildoma, joje yra įrengta virtuvėlė ir yra galimybė įsirengti tualetą, nes iki jos buvo įrengta nuotekų duobė.
12. Pažymi, kad atsakovė patalpoje 1-10 yra įsirengusi tualetą, todėl minėta patalpa, kaip neatitinkanti higienos normų ir turinti blogą kvapą, netinkama naudojimui pagal pastatų vidaus plotų eksplikacijoje nurodytą paskirtį, dėl ko jis nesutinka su šios patalpos paskyrimu jam. Teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo jam atimta galimybė naudotis šildoma patalpa (1-6), o paskirtos nešildomos pagalbinės patalpos, pažymėtos indeksais 1-8 ir 1-10, kurių bendras naudingas negyvenamasis plotas sudaro tik 4,05 kv.m., (nors pagal turimą idealiąją dalį atėmus jam paskirto gyvenamojo kambario plotą turėtų sudaryti 13,43 kv.m.) iš esmės pažeidė jo konstitucines teises į nuosavybės neliečiamybę, proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus. Be to, minėtu sprendimu nustatyta gyvenamojo namo valdymo ir naudojimosi tvarka neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros ir labiau apriboja jo, kaip bendraturčio teises naudotis jam priklausančia idealiąja turimo turto dalimi, dėl ko skundžiama teismo sprendimo dalis naikintina, kaip neteisėta ir neteisinga.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. V. prašo apeliacinį skundą atmesti.
14. Nurodo, jog apeliantas nurodo tik abstrakčius, teorinio pobūdžio argumentus, tačiau konkrečių faktų nei dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo, nei dėl naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijų pažeidimų nenurodo.
15. Tvirtina, jog apeliantas bando manipuliuoti turimomis sveikatos problemomis tam, kad gautų faktiškai geriausiai suremontuotas namo dalis. Pažymi, jog jai taip pat nustatytas 45 proc. nedarbingumas ir ji taip pat turi sveikatos problemų.
16. Nurodo, kad iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro 2016-12-20 išrašo matyti, jog ginčo pastato: bendras plotas - 141,7 kv.m., naudingas plotas - 134,70 kv.m., o gyvenamasis plotas - 86,24 kv.m.. Teigia, jog apeliantui priklauso 3/16 idealiosios namo dalys, todėl matematiškai jam turėtų priklausyti 26,57 kv.m. bendro namo ploto; 25,26 kv.m. naudingojo ploto bei 16,17 kv.m. gyvenamojo ploto. Byloje pateikta pastato patalpų eksplikacija, kurioje nurodyta, kad patalpos 1-1 bendras naudingas plotas - 13,12 kv.m., patalpos 1-8 bendras plotas yra 5,78 kv.m., o patalpos 1-10 - 5,27 kv.m.. Teigia, jog ginčijamu sprendimu V. V. buvo priskirta iš viso 24,17 kv.m. patalpų. Be to, nurodo, kad apeliantas nutyli, jog prie patalpų, pažymėtų indeksu 1-10 yra atskiras priestatas, kurio matmenys 0,95 m x 1,33 m, kas atitinka 1,26 kv.m., kas reiškia, jog iš viso atsakovas gauna 25,43 kv.m. naudingojo patalpų ploto. Tvirtina, jog jokio apelianto nuosavybės teisės dalių sumažėjimo nėra.
17. Pažymi, jog V. V. priskyrus naudotis patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 1-6 (6,60 kv.m.) bei 1-7 (9,15 kv.m.) jam būtų priskirta 3,61 kv.m. didesnė patalpų bendrojo ploto dalis, nei turi priklausyti, t y. atitektų 28,87 kv.m., vietoje 25,26 kv.m.. Tvirtina, jog jai dėl prašomo didesnio ploto kompensacija nėra pasiūlyta, todėl toks naudojimosi patalpomis tvarkos pasiūlymas negalimas.
18. Teigia, jog V. V. paskyrus naudotis jo prašomomis patalpomis (1-6 ir 1-7), esant konfliktiškiems šalių santykiams kiltų daug nepatogumų, be to, dalis patalpų taptų izoliuotos, jomis galima būtų naudotis tik per bendras patalpas, pažymėtas plane indeksu 1-7 bei 1-6. Nurodo, kad virtuvėlę apeliantas gali įsirengti ir jam priskirtose skundžiamu sprendimu patalpose. Tvirtina, jog sprendimu nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka racionali, nes patalpos, pažymėtos plane indeksais 1-8, 1-10 bei 1-1 apelianto gali būti naudojamos autonomiškai nuo jos naudojamų patalpų.
19. Dėl skundo argumentų, susijusių su patalpų 1-10 būkle ir paskirtimi, pažymi, jog pasibaigus ginčui, ji pašalins visą savo įrangą iš apeliantui paskirtų naudotis patalpų, todėl esama funkcinė patalpų paskirtis nebeturės reikšmės, nes atlaisvintas patalpas V. V. galės įsirengti pagal savo individualius poreikius, laikydamasis visų privalomųjų reikalavimų.
20. Papildomai pažymi, jog apeliantui reikia tik tų patalpų, kurios nereikalauja jokių investicijų ir nereikia tų patalpų, kurioms reikalingos papildomos išlaidos. Teigia, jog ji nuolat gyveno šiame name, juo rūpinosi, tuo tarpu apeliantas nori jos sąskaita gauti suremontuotas patalpas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas apelianto V. V. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
24. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
25. Teismo pareiga, nagrinėjant ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
26. Byloje nustatyta, kad V. V. prašė teismo nustatyti nekilnojamojo turto – namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Priešieškiniu atsakovė D. V. taip pat prašė nustatyti naudojimosi tvarką tuo pačiu gyvenamuoju namu bei priteisti iš ieškovo turto pagerinimo išlaidas. Tiek ieškinys, tiek priešieškinys pirmosios instancijos teismo buvo tenkinti iš dalies.
27. Apeliantas V. V. iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, tai yra, jam skirta naudotis gyvenamojo namo patalpa, namo plane pažymėta indeksu 1-10 (5,27 kv.m.) bei bendrai su atsakove skirta patalpa 1-8 (5,78 kv.m.). Teigia, jog minėtų patalpų pakeitimas, jam paskiriant bendrai su atsakove valdyti ir naudotis patalpomis – tambūru 1-7 (9,15 kv.m.) ir koridoriumi 1-6 (6,60 kv.m.), jo interesus atitiktų geriau, be to, teismo nustatyta naudojimosi tvarka neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros ir labiau apriboja jo, kaip bendraturčio teises naudotis jam priklausančia idealiąja turimo turto dalimi.
28. Iš byloje esančio VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 5-6) bei 2007-03-08, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (b.l. 9-10) matyti, kad V. V. priklauso 3/16 dalys ginčo turto, kas atitiktų 26,57 kv. m. bendro gyvenamojo namo ploto, tame tarpe 16,17 kv.m. gyvenamojo ploto. Skundžiamu sprendimu apeliantui paskirta naudotis patalpomis, esančiomis pirmame namo aukšte, plane pažymėtomis indeksais 1-1 (13,12 kv.m.), 1-10 (5,27 kv. m.), 1-8 (5,78 kv.m.), kurių bendras plotas sudaro 24,17 kv.m.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei šalių paaiškinimus dėl patalpų naudojimo, autonomiškumo ir kitų aplinkybių, sprendė, jog būtent patalpas 1-1 ir 1-10 paskyrus ieškovui, o patalpą 1-8 skyrus bendram šalių naudojimuisi, būtų užtikrintas abiejų šalių lūkesčių ir teisėtų interesų įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, su šiuo vertinimu visiškai sutinka, nes teismo nustatyta naudojimosi daiktu tvarka neiškelia kurios nors iš ginčo šalių interesų aukščiau už kito bendraturčio interesus ir jų neignoruoja, optimaliau, kiek tai įmanoma susiklosčiusioje situacijoje, užtikrina kiekvieno jų interesus. Be to, apeliantui V. V. tenkanti gyvenamojo namo dalis yra vientisa bei autonomiška. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog šalims bendram naudojimui paskirta tik viena patalpa, kas minimaliai leidžia išvengti tarpusavio nesutarimų. Apeliantas prašo patalpas 1-6 ir 1-7 skirti bendram naudojimuisi su atsakove, tačiau neatmestina, jog toks naudojimosi tvarkos nustatymas sukeltų šalių nesutarimus, apribotų jų teises laisvai naudotis patalpomis pagal savo poreikius, tuo labiau esant galimybei V. V. skirti izoliuotas patalpas.
29. Teiginiai, jog skundžiamu sprendimu buvo apribotos apelianto teisės naudotis jam priklausančia idealiąja turimo turto dalimi, nesudaro pakankamo pagrindo keisti pagrįstą sprendimą. Apeliantui skirta 2,4 kv.m. mažesnės bendro ploto patalpos nei jam priklausanti idealioji turto dalis. Tačiau vien ši aplinkybė bylos aplinkybių kontekste bei įvertinus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei tai, jog V. V. gyvenamosiomis patalpomis nuolat nesinaudoja, gyvena kitu adresu, neleidžia tvirtinti, kad apelianto V. V. teisės yra pažeidžiamos, nes nuo idealių turto dalių nukrypta nežymiai. Be to, apeliantui skyrus naudojimuisi prašomas patalpas, jam tektų didesnė patalpų bendro ploto dalis.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomi argumentai dėl patalpos 1-10 neatitikimo higienos normų reikalavimų, nesudaro pakankamo pagrindo keisti skundžiamo sprendimo. Be to, 2017-09-11 vykusio teismo posėdžio metu šalys iš esmės sutarė dėl patalpų plane pažymėtų indeksais 1-1 ir 1-10 priskyrimo V. V. naudojimui ir ginčo dėl šių patalpų galimų trūkumų ar kitų aplinkybių nekilo. Ginčijamu sprendimu atsakovė D. V. yra įpareigota atlaisvinti apeliantui paskirtą patalpą, todėl V. V. teiginiai, jog minėta patalpa jis negalės naudotis pagal pastatų vidaus plotų eksplikacijoje nurodytą paskirtą (kaip tambūru), vertintini kritiškai.
31. Apeliantas tvirtina, jog jam paskyrus naudotis patalpomis namo plane pažymėtomis indeksu 1-6, jis turėtų galimybę įsirengti tualetą, tačiau jis tokias galimybes turi ir jam paskirtose naudotis patalpose, t.y. 1-10, kurioje (bylos duomenimis) tokia patalpa yra įrengta atsakovės. Duomenų, jog apeliantui paskirtose patalpose yra reikalingi ženklūs pagerinimai, teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis ). Be to, įvertintina, jog visomis gyvenamojo namo patalpomis nuolat rūpinosi bei jas remontavo atsakovė D. V., todėl suremontuotų patalpų skyrimas apeliantui pažeistų ir jos teises bei prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams.
32. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta naudojimosi tvarka geriausiai atitinka naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, nes apeliantui skirta naudotis gyvenamojo namo dalis yra koncentruota vienoje vietoje. Be to, prie patalpos 1-10 yra apie 1,2 kv.m. patalpa, kuria jis gali naudotis, nors ši patalpa ir nėra teisiškai įregistruota (pastatų vidaus plotų eksplikacijoje nenurodoma). Tuo tarpu apelianto prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka, teisėjų kolegijos nuomone, būtų mažiau patogi ginčo šalims bei kaip minėta, bendrų patalpų skyrimas, sukeltų daugiau konfliktinių situacijų.
33. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
34. Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
35. Atsakovė D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau duomenys apie minėtas išlaidas nėra pateikti, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.