- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-699-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01548-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- G. G.
- Ieškovas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. G. atstovo advokato D. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3750-301/2020 pagal ieškovo J. G. atstovaujamo įstatyminės atstovės J. B. ieškinį atsakovei G. G. dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su artimuoju giminaičiu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo A. G., institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovo mažamečio J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), įstatyminė atstovė jo motina J. B. ieškiniu atsakovei G. G. prašė nustatyti tokią ieškovės mažamečio sūnaus J. G. bendravimo su atsakovės nepilnamečiu sūnumi I. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:
1) I. G. su J. G. bendrauja kiekvieną mėnesio antrą ir trečią sekmadienį nuo 11 val. iki 15 val., jei tai nėra trečiojo asmens A. G. bendravimo su I. G. laikas. I. G. pasiėmimą iš jo gyvenamosios vietos ir/ar kitos vietos, kurioje jis tuo metu yra, bei grąžinimą atgal užtikrina J. B. ir/ ar trečiasis asmuo A. G.. Bendravimo vieta – (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), arba restorane McDonald (duomenys neskelbtini), arba kitose vietose Marijampolės mieste;
2) I. G. bendrauja su J. G. nedalyvaujant atsakovei G. G. per J. G. gimtadienį – sausio 17 d., nuo 16 val. iki 20 val. I. G. pasiėmimą iš jo gyvenamosios ir/ar kitos vietos, kurioje jis tuo metu yra, bei grąžinimą užtikrina įstatyminė atstovė J. B. ir/ar trečiasis asmuo A. G.. Bendravimo vieta - (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), arba restorane McDonald (duomenys neskelbtini), arba kitose vietose Marijampolės mieste;
3) J. G., atstovaujamas įstatyminės atstovės J. B., ir atsakovė G. G. rašytiniu susitarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo su I. G. tvarkos ir vietos ar kitų sąlygų;
4) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovo įstatyminė atstovė J. B. nurodė, kad atsakovės sūnus I. G. nori daugiau bendrauti su jos sūnumi, tarp jų yra emocinis ryšys. J. G. negyvena kartu su trečiuoju asmeniu tėvu A. G., o atsakovė G. G. neleidžia sūnui I. bendrauti su broliu J.. Nurodė, kad yra nustatyta trečiojo asmens A. G. bendravimo tvarka (laikas) su sūnumi I., todėl turi būti nustatytas ir I. bendravimo laikas su broliu J., nes pats I. teigia norintis daugiau bendrauti su tėvu, todėl negalima atimti iš I. bendravimo laiko su tėvu bendravimui su broliu J., o turi būti nustatytas atskiras brolių bendravimo tarpusavyje laikas.
3. Atsakovė G. G. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko dėl vaikų bendravimo nustatymo per J. G. gimtadienį - sausio 17 d., o dėl 3-ojo ieškinio reikalavimo prašė spręsti teismo nuožiūra. Dėl vaikų bendravimo tvarkos nustatymo išimtiniais atvejais (pvz. esant išvykusiam iš Lietuvos tėvui/ar tėvui gulint ligoninėje) prašė spręsti paritetiniais pagrindais, t. y. vaikai bendrauja vieną kartą vieno, kitą kartą kito gyvenamojoje vietoje dalyvaujant kiekvieno vaiko motinai, jeigu to nori pats vaikas. Likusioje dalyje (dėl 1-ojo reikalavimo) ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad A. G. byloje yra ne atsakovas, o trečiasis asmuo, todėl jo įpareigoti pasiimti/grąžinti vaiką negalima. Nurodė, kad ieškiniu faktiškai siekiama atimti bendravimo laiką iš atsakovės ir sūnaus I. poilsio dieną (sekmadienį) ir taip pažeisti vaiko interesus bei jos kaip motinos teises. Nurodė, kad mažametis J. gyvena su tėvu A. G., todėl J. gali bendrauti su I. kai vaikas būna pas tėvą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę G. G. sudaryti sąlygas nepilnamečiui sūnui I. G. bendrauti su ieškovu mažamečiu J. G., atstovaujamu įstatyminės atstovės J. B., tokia tvarka:
1) I. G. bendrauja su J. G. per J. G. gimtadienį - sausio 17 d., nuo 16 val. iki 20 val., nedalyvaujant atsakovei G. G.; nepilnamečio I. G. pasiėmimą iš jo gyvenamosios vietos ir/ar kitos vietos, kurioje jis tuo metu yra, bei grąžinimą atgal į jo gyvenamąją vietą pas atsakovę užtikrina ieškovo įstatyminė atstovė J. B.; vaikų bendravimas vyksta (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), arba restorane McDonald (duomenys neskelbtini), arba kitoje vietoje Marijampolės mieste;
2) J. G., atstovaujamas įstatyminės atstovės J. B., ir atsakovė G. G., rašytiniu susitarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo su nepilnamečiu I. G. tvarkos ir vietos ar kitų sąlygų;
3) tais atvejais, kai vaikų tėvas A. G. yra išvykęs iš Lietuvos ar kai jis guli gydymo įstaigos stacionare, I. G. su J. G. bendrauja tokia tvarka: pirmą kartą vaikų bendravimas vyksta I. G. gyvenamojoje ar buvimo vietoje sekmadienį nuo 13 val. iki 15 val., sekantį kartą bendravimas vyksta J. G. gyvenamojoje ar buvimo vietoje sekmadienį nuo 13 val. iki 15 val., vėliau - atitinkamai rotacijos pagrindu dėl bendravimo vietos sekmadieniais nuo 13 val. iki 15 val., dalyvaujant šių vaikų motinoms, iš kurių kiekviena užtikrina savo vaiko atvykimą į ir pasiėmimą iš bendravimo vietos;
kitoje dalyje ieškinį atmetė;
priteisė iš atsakovės G. G. ieškovui J. G. 849,77 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5. Teismas nustatė, kad šio teismo 2020 m. birželio 25 d. daliniu sprendimu buvo nutraukta G. G. ir A. G. santuoka, nustatyta A. G. bendravimo su sūnumi I. G. tvarka. A. G. su sūnumi I. G. bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitę nuo tos savaitės sekmadienio 10 valandos iki kito sekmadienio 10 valandos nepertraukiamai (vaikas būna pas tėvą visą savaitę). A. G. būdamas santuokoje su sutuoktine G. G., jų ištuokos bylos proceso eigoje su J. B. susilaukė sūnaus J. G., kurio gyvenamoji vieta yra deklaruota jo tėvo A. G. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), o J. G. motinos J. B. gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini). A. G. turi realią galimybę sudaryti ir faktiškai sudaro sąlygas nuolat ir nenutrūkstamai bendrauti savo namuose abiem vaikams I. ir J., kuomet I. būna pas jį pagal nustatytą bendravimo tvarką, o J. A. G. nevaržomas gali pasiimti ir pasiima kada nori pas save ir bendrauja kiek nori pat.
6. Teismas nurodė, kad ieškovo įstatyminė atstovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė G. G. pažeidžia vaiko interesus, neleidžia vaikams bendrauti. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad vaikų tėvo trečiojo asmens A. G. bendravimo su sūnumi I. metu faktiškai nuolat ir nepertraukiamai vyksta ir vaikų (brolių) tarpusavio bendravimas, kuris dėl vaikų amžiaus nėra įmanomas be suaugusiojo priežiūros, todėl ieškinį dalyje dėl reikalavimo nustatyti, kad I. G. bendrauja su J. G. kiekvieną mėnesio antrą ir trečią sekmadienį nuo 11 val. iki 15 val., jei tai nėra trečiojo asmens A. G. bendravimo su I. G. laikas, - atmetė kaip nepagrįstą, pažeidžiantį vaiko interesus, kaip proporcingai sumažinantį galimybę vaikui pusę laiko (50 % kaip ir tėvui - vieną savaitę ir būtent sekmadienį) praleisti su savo motina.
7. Teismas, remdamasis CPK 376 straipsnio 2 dalimi, viršijo ieškinio reikalavimus, ir sprendė, kad yra tikslinga nustatyti brolių J. G. ir I. G. bendravimo tvarką, išimtiniais atvejais, kai vaikų tėvas A. G. bus išvykęs iš Lietuvos ar bus gydomas gydymo įstaigos stacionare. Teismas nurodė, kad 2-asis ir 3-iasis reikalavimai tenkinami iš dalies, kaip atitinkantys I. G. geriausius interesus, tačiau neįpareigojant trečiojo asmens A. G. užtikrinti sūnaus I. pasiėmimą ir/ar grąžinimą, nes A. G. byloje yra patrauktas trečiuoju asmeniu, o ne atsakovu.
8. Teismas nustatė, kad ieškovo įstatyminė atstovė prašė priteisti iš viso 2 025,00 Eur, o atsakovė 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms apmokėti. Teismas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstė atsižvelgdamas, kad buvo patenkinta 66,66% procentų ieškinio reikalavimų. Teismas taikė bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ir iš atsakovės ieškovui priteisė 849,77 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas prašė Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje ir iš ieškovo bei jo įstatyminės atstovės J. B. priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
9.1. Trečiasis sprendimo punktas nebuvo pareikštas ieškovo ar jo atstovų. Teismas nurodė, kad yra tikslinga nustatyti brolių J. G. ir I. G. bendravimo tvarką, išimtiniais atvejais, tai yra tais atvejais kai vaikų tėvas A. G. bus išvykęs iš Lietuvos ar gulės gydymo įstaigos stacionare. Teismas šios būsimo sprendimo formuluotės ar panašiu tekstu pasiūlė patikslinti ieškinį, atsakovė su tokiu pasiūlymu sutiko. Ieškinio patikslinimo pareiškimo ieškovo atstovė nepateikė. Teismas pagrįstai atmetė pagrindinį ieškinio reikalavimą, su kuriuo atsakovė niekada byloje ir nesutiko, t. y., kad I. G. bendrauja su J. G. kiekvieną mėnesio antrą ir trečią sekmadienį nuo 11 val. iki 15 val. Su antruoju ieškinio reikalavimu atsakovė sutiko. Trečiuoju numeriu ieškinyje įvardintas ieškinio „reikalavimas“ („rašytiniu susitarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo su I. G. tvarkos ir vietos ar kitų sąlygų“) ir teismo sprendimu patenkintas aiškiai nėra savarankiškas, nes yra išvestinis iš pirmųjų ieškovo pareikštų 1-2 reikalavimų ir tik juos papildė. Teismo sprendimu faktiškai buvo nuspręsta dėl dviejų reikalavimų, su kuriais atsakovė arba sutiko, arba teismas juos atmetė;
9.2. Teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalis. Atsakovė sutiko tiek su alternatyviu, nepareikšto ieškinio reikalavimo Nr. 3 tenkinimu. Teismas traktavo, kad šiuo atveju ji ginčą „pralaimėjo“, nors atsakovė taip pat sutiko ir be ginčo leisti vaikams bendrauti sausio 17 dieną, t. y. ginčo ji nepralaimėjo. Teismas neteisingai suskaičiavo, kad atsakovė pralaimėjo ginčą 2/3 arba 66 proc. dalimi, o ieškovas pralaimėjo 1/3 dalimi. Teismas, teisingai nustatęs laimėtą bylos dalį (ieškovo atstovų pareikštų reikalavimų tinkamumą, pagrįstumą, procesinio elgesio tinkamumą bei reikalavimų įrodytumą), CPK 185 straipsnio pagrindu turėjo įvertinti atsakovės patirtų 1 500 Eur išlaidų pagrįstumą ir jas priteisti iš ieškovo ar jo įstatyminės atstovės.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
10.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas laimėjo 66 proc. ieškinio reikalavimų. Vien ta aplinkybė, kad teismas nustatė bendravimo tvarką, o jos apeliantė neskundė, patvirtina, kad toks poreikis buvo, dėl ko apeliantei, kaip ginčą didžiąja dalimi pralaimėjusiai šaliai, tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai;
10.2. Apeliantės aiškinimas, kad ieškinio reikalavimas „rašytiniu susitarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo su nepilnamečiu I. G. tvarkos ir vietos ar kitų sąlygų“ nėra savarankiškas reikalavimas, yra išvestinis iš pirmųjų pareikštų 1-2 reikalavimų, kad šis reikalavimas yra niekinis, yra nepagrįsti ir atmestini. Jei toks reikalavimas būtų niekinis, teismas jo nebūtų patenkinęs, jis nebūtų nurodytas sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tokio pobūdžio bendravimo tvarkos formuluotės yra dažnos teismų sprendimuose;
10.3. Pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašomas nustatyti bendravimo laikas buvo nuo 13 val. iki 15 val., bet ne kaip kad nurodė apeliantė nuo 11 val. iki 15 val. Nors minėtas reikalavimas ir buvo atmestas, bet teismas iš esmės nustatė kiek modifikuotą bendravimo tvarką, tačiau lygiai tomis pačiomis sekmadienio dienomis bei valandomis. Ieškovo atstovė palaikė pirmąjį pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo punktą, nes jis galėtų užtikrinti artimųjų giminaičių bendravimo teisę. Aplinkybė, kad atsakovė ir jos atstovas sutiko ar nesutiko su teismo pasiūlymu ar neturėjo galimybės sutikti su nesamu ieškiniu, neturi jokios įtakos sprendžiant apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą;
10.4. Atsakovė galėjo pasinaudoti priešieškinio teikimo teise ir pasiūlyti savo tvarką, jei laikė, kad kažkuri ieškovo siūloma bendravimo tvarkos sąlyga yra netinkama ar nepriimtina. Apeliantė atsiliepime į ieškinį nesutiko nei su pirminiu ieškiniu, nei su pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, įskaitant ir dalis dėl J. G. gimtadienio dienos šventimo. Tai, kad apeliantė pripažino dalies ieškinio reikalavimą jau po ieškinio pareiškimo teisme bei bylos nagrinėjimo pabaigoje, neatleidžia jos nuo pareigos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;
10.5. Apeliantės procesinis elgesys, kuomet ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ji nesutiko su bendravimo tvarkos nustatymui, vėliau teikdama atsikirtimus į ieškinį taip pat nesutiko su juo, dalį ieškinio pripažino tik paskutiniajame teismo posėdyje, teikė dokumentus, kurie nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, laikytinas netinkamu, ir dėl to jai pačiai tenka su tuo susijusių neigiamų padarinių, t. y. pareigos atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (dalį jų), atsiradimo rizika;
10.6. Vadovaujantis apeliantės ir jos atstovo logika, susidarytų absurdiška situacija, kuomet bylą didžiąja dalimi laimėjusi šalis privalėtų atlyginti net ne dalį, o visas pralaimėjusios šalies patirtas 1 500,00 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Toks apeliantės aiškinimas reikštų akivaizdų CPK 93 str. 2 d. nuostatų, o taip pat ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.) pažeidimą;
10.7. Teismas, paskirstydamas byloje tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, tinkamai vadovavosi CPK 93 straipsnio nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir nuomonės prijungimo
12. Atsakovės atstovas apeliacinei instancijai pateikė rašytinius paaiškinimus. Ieškovo atstovas pateikė nuomonę raštu į atsakovės atstovo rašytinius paaiškinimus, kurią, siekiant išlaikyti procesinį lygiateisiškumą, prašo prijungti prie bylos.
13. CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae), o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir jis nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme.
14. Viena iš tokių specialiųjų apeliaciniam procesui būdingų taisyklių yra įtvirtinta CPK 323 straipsnyje ir ji draudžia, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti arba papildyti apeliacinį skundą naujais argumentais. Taip pat apeliaciniame procese nėra numatyta galimybė atsikirsti į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus (pateikti atsiliepimą į kitos šalies atsiliepimą, kitaip tariant, dubliką; CPK 227 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atstovas, savo rašytiniuose paaiškinimuose atsikirsdamas į ieškovo atsiliepime į jo apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, nors tokio procesinio veiksmo (savo esme – dubliko) apeliacinis procesas net nenumato, kartu siekia išplėsti ir savo apeliacinio skundo argumentų sąrašą, juos papildydamas naujomis aplinkybėmis bei motyvais. Ieškovo atstovas atsikirsdamas į atsakovės atstovo rašytinius paaiškinimus teikia procesinį dokumentą (savo esme – tripliką), kurio apeliaciniame procese nėra numatyta. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovo rašytinius paaiškinimus ir ieškovo atstovo nuomonę priimti atsisakytina.
Dėl apeliacinio skundo
16. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Byloje nėra ginčo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovo įstatyminė atstovė patyrė 2 025,00 Eur, atsakovė – 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, kad yra patenkinta 66,66 % ieškinio reikalavimų, todėl ieškovas turi teisę į 1 349,87 Eur, o atsakovė į 500,10 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas atliko šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ir iš atsakovės ieškovui priteisė 849,77 Eur turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeistos CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalių teisės normos, neteisingai apskaičiuotos patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijos. Nurodoma, kad teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl dviejų reikalavimų, su kuriais atsakovė arba sutiko, arba teismas juos atmetė, todėl iš ieškovo atsakovei turi būti priteistos visos 1 500,00 Eur jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
19. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
20. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus, kai byla išnagrinėjama iš esmės, reglamentuoja CPK 93 straipsnio nuostatos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Minėto straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
21. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo įstatyminė atstovė atsakovei ieškinyje pareiškė neturtinį reikalavimą dėl brolių ieškovo nepilnamečio J. G. ir atsakovės nepilnamečio vaiko I. G. bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovo atstovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką ieškinyje sudarė trys punktai: 1) nepilnamečiai vaikai bendrauja kiekvieną mėnesio antrą ir trečią sekmadienį nuo 11 val. iki 15 val.; 2) I. G. bendrauja su J. G. per pastarojo gimtadienį – sausio 17 d., nuo 16 val. iki 20 val.; 3) ieškovo atstovė ir atsakovė rašytiniu susitarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė tokią brolių nepilnamečių J. G. ir I. G. bendravimo tvarką: 1) vaikai bendrauja per J. G. gimtadienį - sausio 17 d., nuo 16 val. iki 20 val.; 2) šalys rašytiniu susitarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo su nepilnamečiu I. G. tvarkos ir vietos ar kitų sąlygų; 3) tais atvejais, kai vaikų tėvas A. G. yra išvykęs iš Lietuvos ar kai jis guli gydymo įstaigos stacionare, I. G. su J. G. bendrauja tokia tvarka: pirmą kartą vaikų bendravimas vyksta I. G. gyvenamojoje ar buvimo vietoje sekmadienį nuo 13 val. iki 15 val., sekantį kartą bendravimas vyksta J. G. gyvenamojoje ar buvimo vietoje sekmadienį nuo 13 val. iki 15 val., vėliau - atitinkamai rotacijos pagrindu dėl bendravimo vietos sekmadieniais nuo 13 val. iki 15 val., dalyvaujant šių vaikų motinoms, iš kurių kiekviena užtikrina savo vaiko atvykimą į ir pasiėmimą iš bendravimo vietos.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatant kokia dalimi yra patenkintas ieškinys ir sprendžiant kokia proporcija turi būti paskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turi būti įvertintas prašomos bendravimo tvarkos ir sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos atskirų punktų turinys. Pažymėtina, kad bendravimo tvarkoje yra nustatomos konkrečios pareigos ir teisės nepilnamečių vaikų I. G. su J. G. tėvams esant tam tikroms aplinkybėms, todėl kiekvienas iš bendravimo tvarkos punktų yra savarankiškas ir negali būti laikomas išvestiniu ar papildančiu vienas kitą.
24. Taigi, nagrinėjamu atveju iš esmės sutampa ieškinio antras ir trečias punktas bei sprendimo pirmas ir antras punktas dėl nepilnamečių vaikų bendravimo J. G. gimtadienio metu bei dėl šalių atstovų teisės susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos. Vadinasi teismo sprendimu buvo patvirtinti du iš trijų ieškovo įstatyminės atstovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos punktai.
25. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos išvada, kad ieškinys yra patenkintas 2/3 dalimi arba 66,66 %, todėl ieškovas turi teisę į 1 349,87 Eur, o atsakovė į 500,10 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Po šalių vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ieškovui iš atsakovės pagrįstai priteista 849,77 Eur (1349,87-500,10) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
26. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė nukrypti nuo šios nutarties 20 punkte paminėtų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą ir priežastis, lėmusias bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).
27. Teismų praktikoje aiškinant CPK 93 straipsnio 4 dalies normas, nurodyta, kad nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių galima tik tuo atveju, kai tam tikros šalies procesinis elgesys bylos nagrinėjimo eigoje buvo netinkamas ir tai lėmė bylinėjimosi išlaidų padidėjimą. Tačiau ši norma nenumato pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką ir tam tikrai šaliai jas sumažinti ar ją atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų dėl to, kad šalies elgesys procese buvo tinkamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-869/2014). Nukrypimu nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų taisyklių galėtų būti laikomas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos sumažinimas arba padidinimas, tačiau ne jos esminis pakeitimas – bylinėjimosi išlaidų priteisimas bylą pralaimėjusiai šaliai iš bylą laimėjusios šalies (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1795-178/2016).
28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti netinkamą ieškovo įstatyminės atstovės procesinį elgesį, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalims nepavyko tarpininkaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui susitarti dėl nepilnamečių brolių I. G. ir J. G. bendravimo tvarkos, todėl ieškovo įstatyminė atstovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovo atstovė, pasinaudodama CPK 42 straipsnio 1 dalimi, patikslino ieškinio reikalavimus. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė ieškinį prašė atmesti visa apimti ir dalį ieškinio pripažino tik paskutiniajame teismo posėdyje. Šiuo konkrečiu atveju, būtent atsakovės elgesys ir lėmė, kad jai teko neigiamų padarinių susijusių byla, t. y. pareigos atlyginti dalį ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsiradimo rizika.
29. Apeliaciniame skunde atsakovė reikalauja priteisti visas jos patirtas 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo teisė nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nereiškia teismo galimybės bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nesilaikyti tokiu būdu, kad dalinio ieškinio tenkinimo atveju bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos vien iš ieškovo atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tenkinus apeliacinį skundą, būtų paneigtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo „pralaimėjęs moka“ principas.
30. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pripažintina pagrįsta ir teisėta, šios sprendimo dalies keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
32. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą atmetus, atsakovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Ieškovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo įstatyminė atstovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 500,00 Eur. Ieškovės atstovės patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (2021 m. gegužės 3 d. Lėšų pervedimo nurodymas Nr. 120). Išlaidų advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus advokato atlyginimas yra 1 891,24 Eur (1,3x1454,80), kur 1 454,80 Eur 2020 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
33. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieškovo įstatyminei atstovei iš atsakovės priteistina 500,00 Eur atlyginti bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovo J. G. (a. k. 51901170537) įstatyminei atstovei J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms patirtoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.