Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-328-823/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-08-20
Bylos Nr.: 2A-328-823/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01505-2012-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Romualda Janovičienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė
Atsakovas: akcinei bendrovei „Kauno grūdai“, uždarajai akcinei bendrovei „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“
Trečiasis asmuo: „BTA Insurance Company“ SE

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.1.2.4.1.2Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris
2.1.2.7Kiti su sandoriais susiję klausimai
2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-328-823/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01505-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.7; 2.6.10.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Kazio Kailiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Vievio paukštynas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1781-619/2017 pagal ieškovės ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Kauno grūdai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje –„BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BAB „Vievio paukštynas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valeksa“, ieškiniu ir 2014 m. lapkričio 7 d. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais AB „Kauno grūdai“ ir BAB „Vievio paukštynas“ sudarytus sandorius: 1) 2011 m. rugsėjo 2 d. ir 2011 m. rugsėjo 30 d. susitarimus dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo, 2) 2011 m. rugsėjo 30 d. vištų dedeklių nuomos sutartį, 3) 2011 m. spalio 31 d. vištų dedeklių nuomos sutartį, 4) 2012 m. kovo 30 d. susitarimą dėl 2011 m. spalio 31 d. vištų dedeklių nuomos sutarties dalinio pakeitimo (ginčijo tik pirminiu ieškiniu), 5) 2011 m. gegužės 2 d. žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 42, 6) 2011 m. gegužės 2 d. paslaugų sutartį Nr. 20110502/04, 7) 2011 m. liepos 1 d. transporto paslaugų sutartį; priteisti solidariai iš atsakovių AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ieškovės naudai 10 649 905,27 Lt (3 084 425,76 Eur); priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad buvusios BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorės UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ su atsakove AB „Kauno grūdai“ sudaryti ginčijami sandoriai BAB „Vievio paukštynas“ buvo nuostolingi, akivaizdžiai pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus. Šias aplinkybes, ieškovės teigimu, patvirtina 2014 m. birželio 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro akto Nr. l 1-610 (14) išvada, kurioje konstatuota, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. – 2012 m. liepos 23 d. laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo nuostolingi AB „Vievio paukštynas“, nuostoliai sudarė 10 649 905,27 Lt. Ieškovės vertinimu, ginčijami sandoriai negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66, 1.80, 1.81, 1.82 straipsnių pagrindu, o atsakovės žalą privalo atlyginti solidariai. Ieškovė paaiškino, kad penkiuose Vilniaus apygardos teismo sprendimuose nustatyti prejudiciniai faktai, reikšmingi nagrinėjamai bylai, t. y., kad būtent AB „Kauno grūdai“ vykdė BAB „Vievio paukštynas“ faktinę kontrolę (vadovavimą šios bendrovės veiklai), o buvusi administratorė veikė pasyviai, vieningai palaikė AB „Kauno grūdai“ poziciją, su pastarąja siekė panaikinti administratorės kontrolę ir atsakomybę prieš kreditorius, veikė atsakovės AB „Kauno grūdai“, o ne BAB „Vievio paukštynas“ darbuotojų ir kreditorių, interesais. Įsiteisėję Vilniaus apygardos teismo sprendimai (ir nutartys) patvirtina, kad žalos padarymo laikotarpiu ir iki šio laikotarpio pradžios atsakovė AB „Kauno grūdai“ darė lemiamą įtaką BAB „Vievio paukštynas“ veiklai ir buvusios administratorės sprendimams. Ginčijami sandoriai šalių buvo sudaryti nesąžiningai, siekiant, kad BAB „Vievio paukštynas“ nuostolių sąskaita naudos turėtų tik AB „Kauno grūdai“. Ginčijamų sandorių įvykdymo rezultatas – 10 649 905,27 Lt žalos per aštuonių mėnesių laikotarpį. Buvusi administratorė nepaneigė aplinkybių, kad žalingų sandorių sudarymas ir vykdymas buvo nuostolingas. Buvusi administratorė ne tik neprivalėjo sudaryti žalingų sandorių, tačiau, priešingai, turėjo įstatymuose nustatytą pareigą tokių sandorių nesudaryti. Administratorė buvo nesąžininga, nes turėjo žinoti, kad žalingi sandoriai pažeis ieškovės kreditorių teises. Atsakovė AB „Kauno grūdai“ taip pat buvo nesąžininga, nes įvykdymo, kurį pagal ginčijamus sandorius turėjo atlikti BAB „Vievio paukštynas“, vertė žymiai viršija AB „Kauno grūdai“ pateiktą įvykdymą. Be to, AB „Kauno grūdai“ iš esmės kontroliavo BAB „Vievio paukštynas“ ūkinę veiklą nuo 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 sudarymo, todėl akivaizdžiai turėjo žinoti, kad ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių teises. Ieškovės vertinimu, ginčijami sandoriai prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 5 punktui (CK 1.80 straipsnis). Ginčijamais sandoriais BAB „Vievio paukštynas“ įsipareigojo veikti, o AB „Kauno grūdai“ susikūrė teisę reikalauti, kad BAB „Vievio paukštynas“ atliktų veiksmus (teiktų paslaugas ir išnuomotų savo biologinį turtą) priešingai bankrutuojančios bendrovės ir visų bendrovės kreditorių interesams, todėl ginčijami sandoriai taip pat prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Žalingi sandoriai sudaryti įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti BAB „Vievio paukštynas“ bankroto bylą, taigi šiam juridiniam asmeniui įgijus specialų teisinį statusą, ir akivaizdžiai prieštarauja BAB „Vievio paukštynas“ veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis).Atsakovė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra jokių žalos, kaip ją apibrėžia CK 6.249 straipsnio 1 dalis, buvimo faktą, o taip pat atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų buvimo faktą patvirtinančių įrodymų. Atsakovės vertinimu, ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas: jokių ieškovės kreditorių interesai nebuvo ir negalėjo būti pažeisti, nes per atsakovės buvimo ieškovės bankroto administratore laikotarpį – nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 24 d., iš vykdytos komercinės ūkinės veiklos ieškovė pajamų gavo 2 777 918,03 Lt daugiau nei turėjo išlaidų (įskaitant ir administravimo išlaidas). Atsakovė pažymėjo, kad niekaip negalėjo daryti įtakos ieškovės veiklai iki bankroto bylos iškėlimo, o pačios ieškovės sudaryti sandoriai negali nei pagrįsti, nei paneigti asmens, nedalyvavusio tokius sandorius sudarant, (ne)sąžiningumo. Atsakovė AB „Kauno grūdai“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčijami sandoriai buvo tipiniai, pelningi, su minimalia pelno norma, o ieškovės BAB „Vievio paukštynas“ finansinį nuostolį lėmė kiti veiksniai – maža apyvarta, nusidėvėjimai, administravimo išlaidos, netipinės sąnaudos, bankroto procedūrų kaina ir kt. Ieškovė BAB „Vievio paukštynas“ nuostolingai dirbo ir iki 2011 m. rugsėjo 1 d., nuostolingumas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. sumažėjo palyginus su nuostolingumu iki šios datos, o tai reiškia, kad ginčijamų sutarčių su AB „Kauno grūdai“ sudarymas buvo naudingas ir pelningas BAB „Vievio paukštynas“. Pažymėjo, jog ieškovė neįrodė ginčo sandorių žalingumo, neįrodė jokio ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindo. Atsakovės vertinimu, atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos ir solidariosios atsakomybės pagrindai ieškinyje net neanalizuojami ir neįrodinėjami. Iš ieškinio neaišku, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės AB „Kauno grūdai“ neteisėti veiksmai, kuo įrodinėjama šios atsakovės kaltė bei kuo grindžiamas priežastinis ryšys tarp neįrodytų atsakovės neteisėtų veiksmų ir neįrodytos žalos. Paaiškino, kad kartu su BAB „Vievio paukštynas“ turtu bankroto administratorė perėmė ir sutartis bei turėjo dvi alternatyvas: nutraukti veiklą, tada negaus pajamų, o atsiras visa eilė išlaidų, kurias reikės dengti iš turimo turto, aktyvas mažėtų ir mažiau lėšų liktų kreditoriams, arba šią veiklą tęsti. Todėl priėmė sprendimą vykdyti veiklą, kitų pasiūlymų be AB „Kauno grūdų“ nebuvo, niekas nesutiko dirbti su BAB „Vievio paukštynas“, todėl būtų reikėję paskersti visas vištas arba jos būtų kritę. Dėl šios priežasties buvo sudaryti bendradarbiavimo sutarties pakeitimai, o keičiant bendradarbiavimo sutartį, įkainiai pagal pirminę sutartį buvo padidinti beveik 20 kartų. Kai iškeliama bankroto byla, įmonė turi teisę verstis komercine veikla, jeigu ji mažina kreditorių nuostolius. Yra pateikta suvestinė už visą bankroto administratorės veiklos laikotarpį, iš kurios matyti, kad pajamų buvo priskaityta daugiau nei išlaidų – tai įrodo, kad veikla mažino dėl bankroto kreditorių patirtus nuostolius. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė jokiuose procesiniuose dokumentuose nekvestionuoja administratorės sprendimo tęsti ūkinę komercinę veiklą. Sprendimus tęsti veiklą priėmė kreditorių susirinkimas, AB „Kauno grūdai“ šiuo klausimu nebalsavo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovės BAB „Vievio paukštynas“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei AB „Kauno grūdai“ – 14 049 Eur, atsakovei UAB „Įmonių administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ – 9 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas pažymėjo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama iš naujo po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikino prieš tai byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo iš dalies patenkintas ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje apeliacinio teismo nutartyje yra konstatuoti šie reikšmingi faktai ir aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti naujai bylą nagrinėjantis teismas: 1) bankroto administratorius nėra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kurios gali būti pagrindu pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, taikyti atsakovams civilinę atsakomybę; ieškovas nepakankamai vykdė įrodinėjimo pareigą byloje; teismas negali faktiškai tapti bylos šalimi ir persikelti sau įrodinėjimo naštą; 2) apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nei faktas, kad ginčijami sandoriai sudaryti su AB „Kauno grūdai“ – įmonės akcininke, de facto vadove, aiškiai dominuojančia partnere, nei sandorių nuostolingumo faktas nelemia išvados, kad sudaryti sandoriai vien dėl to savaime laikytini neteisėtais, o ieškovei padaryta žala, kurią atsakovės privalo atlyginti; 3) nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodinėta ir aiškintasi, ar ginčijamų sandorių nenutraukimas ir naujų sudarymas iš tiesų nenaudingas bendrovės veiklos tęstinumo prasme, ar jie (jų dalis) ne(buvo) būtini įmonės turto išsaugojimui ir reikalingi tik AB „Kauno grūdai“, kokią įtaką/pasekmes būtų turėjęs veiklos vykdymui šių sandorių nutraukimas/nesudarymas, ar bendrovė turėjo galimybę sudaryti analogiškus sandorius aiškiai naudingesnėmis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais, bet nebandė to daryti. Teisėjų kolegija grąžino bylą naujam nagrinėjimui tam, kad ieškovei būtų sudaryta galimybė visapusiškai įrodinėti paminėtas reikšmingas ginčo išsprendimui aplinkybes. Teismas nurodė, kad bylą nagrinėja pagal šalių pateiktus procesinius dokumentus ir įrodymus, gautus po šios apeliacinės instancijos teismo nutarties, o taip pat vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išdėstytus išaiškinimus.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, grąžinus bylą naujam nagrinėjimui, ieškovei, kuri yra atstovaujama teisininko profesionalo, ne kartą buvo išaiškintas apeliacinės instancijos nutarties turinys, teismas siūlė pateikti papildomus įrodymus jos argumentams pagrįsti; įvertinęs bylos apimtį ir ginčo specifiką (ekonominės žalos vertinimas), teismas siūlė byloje šalims paskirti ekspertizę, kad būtų įvertintas administratorės ekonominės veiklos vykdymas jos paskyrimo laikotarpiu, sandorių efektyvumas tęsiant veiklą, bei kokia žala būtų kilusi, jeigu ginčijami sandoriai nebūtų buvę sudaryti. Nei viena iš proceso šalių nepasinaudojo teismo siūlymu byloje paskirti ekspertizę, tikslu įvertinti administratorės ekonominės veiklos vykdymą jos paskyrimo laikotarpiu, sandorių efektyvumą tęsiant veiklą, bei kokia žala būtų kilusi, jeigu ginčijami sandoriai nebūtų buvę sudaryti. Grąžinus bylą naujam nagrinėjimui, ieškovė teismui pateikė visą eilę naujų papildomų rašytinių įrodymų – PVM sąskaitų faktūrų, bei rašytinius paaiškinimus. Teismas nurodė, kad ieškovės ginčijamus sandorius galima išskirti į dvi grupes – dalis sandorių yra sudaryti iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, dalis – jau iškėlus bankroto bylą. Pastarieji sandoriai buvo sudaryti bankroto administratorės priimto sprendimo tęsti bankrutuojančios įmonės veiklą pasėkoje. Šiuo metu ginčijami sandoriai yra pasibaigę. Nurodytus sandorius ieškovė ginčija iš esmės vienu aspektu – per jų nenaudingumą ir to pasėkoje prieštaravimą įmonės veiklos tikslams, viešajai tvarkai, gerai moralei ir dėl to kilusius nuostolius. Teismas pažymėjo, kad dalis ieškovės ginčijamų sandorių: 1) 2011 m. gegužės 2 d. žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 42; 2) 2011 m. gegužės 2 d. paslaugų sutartis Nr. 20110502/04; 3) 2011 m. liepos 7 d. transporto sutartis, buvo sudaryti iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, jų sudaryme kaip sandorio šalis atsakovė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ nedalyvavo, sutartis sudarė bendrovės valdymo organai, todėl jokio šios atsakovės veiksmų neteisėtumo nėra nustatyta. Teismas nustatė, kad pagal BAB „Vievio paukštynas“ įstatus bendrovės tikslas – ūkinė komercinė veikla paukštininkystės srityje auginant naminius paukščius, kiaušinių ir paukštienos gamyba, perdirbimas ir realizacija. Ieškovė yra šios veiklos profesionalė, turinti šiai veiklai vykdyti visus gamybinius, techninius ir kitokio pobūdžio pajėgumus, būtinus tokios veiklos tinkamam vykdymui. Ginčijamomis sutartimis AB „Vievio paukštynas“ teikė AB „Kauno grūdai“ įvairaus pobūdžio paslaugas: paukštienos perdirbimo, jos pardavimo, žemės ūkio technikos transporto priemonių paslaugas. Teismo vertinimu, ieškovė šiuo atveju nenurodė ir neįrodė, kuo konkrečiai ginčijamos sutartys, kurias sudarė bendrovės vadovai, pažeidžia jos tikslus, yra žalingos kreditoriams, ieškovė neginčija ir neįrodo, jog suteiktų atlygintinių paslaugų kainos yra neproporcingai mažos, neatitiko rinkos kainų ir iš šių sutarčių vykdymo naudą gavo tik paslaugų gavėjas ar dėl šių sutarčių vykdymo įmonė patyrė bankrotą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismo ekspertizės aktu konstatuota, kad dalis ieškovės su AB „Kauno grūdai“ sudarytų sandorių buvo nuostolingi, dalis – pelningi.Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ginčijamus sandorius pripažino atitikusiais ieškovės veiklos pobūdį, užtikrinančiais ieškovės ūkinės veiklos tęstinumą, lėšų generavimą, nors ir ekonomiškai nenaudingus pelno prasme. Pagal esamus įrodymus ir ieškovės teisinius argumentus, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo nurodytus sandorius pripažinti negaliojančiais ieškovės nurodomais pagrindais, nes ieškovė neįrodė, kad ginčijamų sandorių sudarymas buvo akivaizdus ūkinės komercinės rizikos peržengimas, aiškus sandorį sudariusių ieškovės vadovų aplaidumas arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimas. Pasisakydamas dėl ieškovės ginčijamų sandorių, sudarytų sandorius iškėlus ieškovei bankroto bylą, teismas pažymėjo, kad ieškovė, kaip nustatyta iš jos paaiškinimų ir ieškinio pagrindo bei dalyko, iš esmės neginčija bankroto administratorės ir kreditorių sprendimu vykdytos veiklos tęstinumo fakto, todėl teismas neišeina už reikalavimų ribų ir neanalizuoja paties veiklos vykdymo pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos ginčo dalykas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ĮBĮ normos (galiojusios bankroto bylos iškėlimo metu ir atsakovės administravimo laikotarpiu) nustatė ribotą administratoriaus kompetenciją sudaryti sandorius bankrutuojančios įmonės vardu. Minėto įstatymo 23 straipsnio 6 punktas teisę spręsti klausimus dėl įmonės komercinės veiklos, jos apribojimo ar nutraukimo priskyrė išimtinai kreditorių susirinkimui. Tuo tarpu administratorius tik per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jeigu įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą. Bankroto administratoriaus teisė ex officio spręsti dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo tik iki pirmojo kreditorių susirinkimo akcentuojama ir teismų praktikoje. Teismas nurodė, kad bankroto administratorė, perėmusi įmonės turtą, turėjo dvi alternatyvas: tęsti įmonės ūkinę komercinę veiklą arba jos netęsti. Teismas aiškinosi aplinkybes, kokia situacija būtų buvusi įmonėje, jeigu bankroto administratorė nebūtų sudariusi ginčijamų sandorių, o bendrovė būtų priėmusi sprendimą netęsti ūkinės komercinės veiklos, siūlė ieškovei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (audito išvadas, ekspertizės aktus) (CPK 178 straipsni). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutarties negali, nes tokių paslaugų, kokios buvo teikiamos su AB „Kauno grūdais“ tęsiant sandorius, rinkoje nėra (vištų priežiūros paslaugos). Ieškovės atstovo vertinimu, bankroto administratorė turėjo toliau veiklos nevykdyti, sutarčių nesudarinėti. Nurodė, kad jeigu pati AB „Vievio paukštynas“ tą laikotarpį būtų vištas auginusi ir pardavinėjusi kiaušinius, vis tiek būtų buvęs virš 8 mln. litų nuostolis. Taigi, ieškovės atstovas pripažino, kad bet kuriuo atveju, priėmus bet kokį sprendimą (sudaryti sandorius ar netęsti veiklos), bankrutuojanti įmonė patirtų nuostolius.Teismas nustatė, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. susitarimu dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 sutartis pakeista, pakeičiant atskiras sutarties sąlygas – paslaugas ir nustatyti kiti įkainiai (dalis jų ženkliai padidinti už atskiras paslaugas), 2011 m. rugsėjo 30 d. susitarimu dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 dalinio pakeitimo pakeistos atskiros sutarties sąlygos. Ieškovė neginčija pačios bendradarbiavimo sutarties, įkainiai už teikiamas paslaugas padidinti bankrutuojančios įmonės naudai, todėl, teismo vertinimu, negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad sutartis sudaryta ekonomiškai blogesnėmis sąlygomis, sutartys yra atlygintinės. Vištų dedeklių nuomos sutarčių sudarymą sąlygojo taip pat ekonominis interesas, sutartis buvo atlygintinė. 2012 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad AB „Vievio paukštynas“ pardavimo pajamos ir grynasis pelningumas iki 2011 m. rugsėjo 1 d. mažėjo, o per laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. didėjo. Išvadoje taip pat konstatuota, kad pardavimo sandoriai AB „Kauno grūdai“ su AB „Vievio paukštynas“ nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. vyko to laikotarpio rinkos kainomis (tikrąja verte), buvo pelningi. Įvertinęs ginčijamų sutarčių nuostatas, 2012 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadą, 2014 m. birželio 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės išvadą, teismas sprendė, kad bankroto administratorė, perėmusi administruoti įmonę, kurios nuostolingumas 2011 m. rugpjūčio 30 d. sudarė 20 338 495 Lt, ir priėmusi sprendimą vykdyti ūkinę veiklą, nuostolį mažino: įmonės nuostolis 2012 m. balandžio 28 d. sudarė 3 238 880 Lt, t. y. ženkliai sumažėjo. Atsižvelgęs į tai, kad, ieškovės teigimu, neįmanoma įvertinti sandorių su kitais rinkos dalyviais, nes sudaryti sandoriai specifiniai, tokių rinkoje nėra, teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog su kitais ūkio subjektais sudarius sandorius nuostoliai būtų mažesni.Teismas akcentavo, kad šiuo atveju tam, kad būtų nustatyta administratorės civilinė atsakomybė, yra būtina sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Įrodymų apie tai, kad pasirašant ginčijamus sandorius bankroto administratorė elgėsi neteisėtai, į bylą nėra pateikta – administratorės veiksmai atitiko ĮBĮ nuostatas esamoje situacijoje tęsti įmonės ūkinę komercinę veiklą, ir ši veikla, sudarant sandorius, mažino bendrovės nuostolingumą, per laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. AB „Vievio paukštynas“ pardavė paslaugų už 11,23 mln. Lt, iš gaunamų lėšų buvo dengiamos administravimo išlaidos ir mažinami kreditorių reikalavimai. Šiuo atveju nėra paneigtos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovės buvimo bankroto administratore laikotarpiu ieškovė iš veiklos gavo 39 644 126,19 Lt pajamų, veiklos vykdymui ir administravimo procedūros vykdymui patyrė 36 886 208,16 Lt išlaidų, taigi, pajamų gauta 2 777 918,03 Lt daugiau nei išlaidų. 2012 m. balandžio 24 d. ieškovė pradelstų įsipareigojimų kreditoriams neturėjo ir 2012 m. gegužės 8 d., atsakovei perduodant bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą naujai paskirtai bankroto administratorei kartu perduotos ir 501 798,73 Lt piniginės lėšos.Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės kreditorių komitetas 2013 m. sausio 7 d. ir sausio 15 d. priėmė sprendimą atkurti BAB „Vievio paukštynas“ veiklą, kas rodo, kad ir naujoji bankroto administratorė ekonomiškai tikslingu laikė veiklos tęsimą, įmonėje dirbo 185 darbuotojai. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog ginčijami sandoriai pažeidžia CK 6.66 straipsnį, ar CK 1.80 – 1.82 straipsnių nuostatas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai: pripažinti niekiniais ir negaliojančiais tarp AB „Kauno grūdai“ ir BAB „Vievio paukštynas“ sudarytus sandorius: 2011 m. rugsėjo 2 d. susitarimą dėl bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo, 2011 m. rugsėjo 30 d. susitarimą dėl bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo, 2011 m. rugsėjo 30 d. vištų dedeklių nuomos sutartį, 2011 m. gegužės 2 d. žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 42, 2011 m. gegužės 2 d. paslaugų sutartį Nr. 20110502/04, 2011 m. liepos 1 d. transporto paslaugų sutartį; priteisti solidariai iš atsakovių AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ieškovės naudai 3 084 425,76 Eur (10 649 905,27 Lt) žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė vykdė savo įrodinėjimo pareigą, pateikdama papildomus įrodymus ir argumentus Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodytais klausimais. Teismas apeliantės pateiktų argumentų ir įrodymų nevertino, ieškinio atmetimą motyvuodamas išimtinai atsakovių atstovų paaiškinimais, buvusios administratorės ataskaita ir specialisto išvada, kuri buvo paneigta teismo paskirtos ekspertizės. Apeliantės pateikti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buvusi ieškovės bankroto administratorė nesiėmė veiksmų ieškovės biologiniam turtui išsaugoti, o, veikdama kartu su AB „Kauno grūdai“, pastarajai perleido biologinį turtą, šio turto naudojimo ir pardavimo pajamas panaudodama nuostoliams, atsiradusiems iš ginčijamų sandorių, dengti. Ieškovės biologinio turto vertė 2011 m. rugsėjo 1 d. buvo 9 373 519 Lt; buvusi administratorė gavo leidimą parduoti turtą už pradinę ne mažesnę kaip 2 Lt kainą už vienetą, todėl, pardavus biologinį turtą, būtų gavusi virš milijono litų pajamų. Pakartotinai nagrinėjant bylą, apeliantė pateikė duomenis, kad reali biologinio turto pardavimo kaina būtų buvusi dar didesnė. Naujajai administratorei buvo perduota tik 205 618 vnt. vištų. Taigi, atsakovės biologinį turtą sunaudojo bendrai komercinei veiklai, o administratorė tyčia nesiėmė veiksmų turtą parduoti ar išsaugoti. Teismas turėjo padaryti išvadą, kad grėsmė biologiniam turtui nebuvo conditio sine qua non (būtina sąlyga) ieškovei atsiradusios žalos atžvilgiu, dėl to turėjo spręsti, kad už žalą visiškai atsako atsakovės. Bylą nagrinėjant pakartotinai, atsakovė AB „Kauno grūdai“ nepateikė įrodymų ar argumentų paneigiančių jos kaltės prezumpciją, priešingai, ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius atsakovių kaltę – tyčią, atsakovė gavo naudą iš ieškovei žalą sukėlusių sandorių. Atsižvelgiant į tai, kad BAB „Vievio paukštynas“ buhalterinė apskaita buvo visiškai integruota į Kauno grūdų grupės bendrovių buhalterinę apskaitą ir ūkinei veiklai vadovavo AB „Kauno grūdai“ paskirti darbuotojai, atsakovė turėjo žinoti apie ginčijamų sandorių žalingumą. Nepagrįsti atsakovių argumentai, kad dalis sandorių su AB „Kauno grūdai“ buvo pelningi, o ieškovė selektyviai atsirinko tik nuostolingus, nes patirtos žalos dydis paskaičiuotas pagal visus sandorius. Teismo išvada, kuria ginčijami sandoriai įvertinti kaip atitikę ieškovės veiklos pobūdį, užtikrinantys jos veiklos tęstinumą, lėšų generavimą, nors ir ekonomiškai nenaudingi pelno prasme, prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė sandorius su AB „Kauno grūdai“ sudarė veikdama kreditorių interesais, ar kad kitos svarbios aplinkybės būtų lėmusios ginčo sandorių sudarymą ir/ar tęsimą. Apeliantė pateikė argumentus ir įrodymus, analizuodama, ar ieškovė turėjo galimybę sudaryti sandorius aiškiai naudingesnėmis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais: 1) paaiškino, kad neįmanoma įvertinti lygiaverčių sandorių su kitais rinkos dalyviais, nes sandoriai buvo specifiniai, tokių sandorių rinkoje nėra, jie buvo reikalingi (specialiai tam sukurtas ekonominis modelis) tik AB „Kauno grūdai“; 2) pateikė modelį, apskaičiuodama galimus veiklos kaštus, jei ieškovė būtų vykdžiusi veiklą be sudarytų sutarčių su AB „Kauno grūdai“, tokiais gamybiniais pajėgumais, kurie buvo reikalingi AB „Kauno grūdai“. Pateiktais skaičiavimais įrodyta, kad buvo galima vienintelė alternatyva – netęsti sutarčių. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovių kaltę eliminuoja kreditorių nurodymas tęsti veiklą, nes 2011 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina, jog kreditoriai nebuvo informuoti apie realius nuostolius; 3) teismui pateikti įrodymai, kad, pakeitus administratorę ir nutraukus ginčijamus sandorius, BAB „Vievio paukštynas“ veikla tapo pelninga. Bankroto bylos iškėlimo metu itin sudėtinga finansinė situacija ir grėsmė biologiniam turtui kilo dėl AB „Kauno grūdai“ kaltės. Teismui pripažinus negaliojančiais eilę AB „Vievio paukštynas“ ir AB „Kauno grūdai“ sudarytų sandorių, iš AB „Kauno grūdai“ ieškovei priteista 2 935 171,04 Lt. Esant šioms lėšoms bankroto bylos iškėlimo metu, grėsmė ieškovės biologiniam turtui nebūtų kilusi. Žalingų sandorių sudarymas ir/arba tęsimas patys savaime yra teisės pažeidimai (CK 1.80, 1.81, 1.82 straipsniai). Sandoriai sudaryti iki bankroto bylos iškėlimo taip pat pripažintini negaliojančiais, nes administratorė, vykdydama ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punktą, privalėjo pranešti atsakovei, kad tokių žalingų sandorių nevykdys. Administratorės tyčia pasireiškė ne tik veiksmais dėl sandorių sudarymo ir nenutraukimo, bet ir kreditorių apgaule.Teismo išvada, kad ginčijamais sandoriais žala ieškovei nebuvo padaryta, sandoriai netgi buvo pelningi, padaryta neatsižvelgus į teismo ekspertizės akto duomenis, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį, byloje surinktus įrodymus. Ginčijamų sandorių nuostolingumą patvirtina apeliantės pateikti paskaičiavimai, iš kurių matyti, kad dėl kiekvieno ieškovės nurodyto sandorio žalos padarymo laikotarpiu AB „Vievio paukštynas“ dėl didesnės pardavimų savikainos patyrė nuostolius, kuriuos sudaro pardavimų kainos ir pardavimų savikainos skirtumas. Skundžiamo sprendimo išvada, kad 2012 m. balandžio 24 d. ieškovė pradelstų įsipareigojimų kreditoriams neturėjo, 2012 m. gegužės 8 d. atsakovei perduodant bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir turtą, naujai paskirtai bankroto administratorei kartu perduotos ir 501 798,73 Lt piniginės lėšos, prieštarauja faktinei situacijai, byloje pateiktiems finansinės atskaitomybės dokumentams. Nuo bankroto bylos iškėlimo iki administravimo perdavimo naujajai administratorei susidarė 9 868 892,69 Lt papildomos skolos, kuri beveik 20 kartų viršijo perduotas lėšas. Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškinamasi 2012 m. finansinės ataskaitos nuostolių detalizavimas bei buvusios bankroto administratorės vadovavimo metu atsiradę papildomi įsiskolinimai, su šiuo skundu pateikiami ir prašomi prijungti papildomi įrodymai apie susidariusius įsiskolinimus nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas; atsisakyti priimti ieškovės teikiamus naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apeliantei teikiant papildomus įrodymus, teismo posėdžiuose buvo nuodugniai nagrinėjamas jų leistinumas ir sąsajumas su nagrinėjama byla, leidžiama apeliantei teikti papildomus paaiškinimus. Įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir atitinkantis kasacinio teismo praktiką. Tuo tarpu apeliantė, teigdama, jog teismas neva nevertino apeliantės konkrečiai nenurodomų įrodymų, nepagrindė, kaip buvo pažeistos proceso teisės normos. Apeliantės teiginiai apie neva neišsaugotą ieškovės biologinį turtą yra nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Pati apeliantė pripažino, kad naujajai administratorei buvo perduota 205 618 vnt. vištų. Akivaizdu, kad biologinio turto išsaugojimui ginčijamų sandorių, generavusių pajamas įmonei, sudarymas buvo reikalingas ir tikslingas, jų nesudarius biologinis turtas būtų prarastas. Praradus biologinį turtą ūkinės veiklos vykdymas taptų nebeįmanomas, o tai neatitiktų kreditorių valios. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės kreditoriai prioritetą teikė BAB „Vievio paukštynas“ veiklos išsaugojimui ir vykdymui, o ginčijami sandoriai atitiko įmonės veiklos pobūdį, užtikrino ūkinės veiklos tęstinumą, lėšų generavimą, nors ir buvo nenaudingi pelno prasme. Apeliantė, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, nenurodo jokių argumentų dėl UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ kaltės formos. Ieškovės veikla buvo tęsiama taip nusprendus bendrovės kreditoriams, o ne atsakovei AB „Kauno grūdai“.Apeliantės pozicijos dėl atsakovių veiksmų neteisėtumo nepagrįstumą vienareikšmiškai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje nustatytos aplinkybės, kad nei faktas, jog ginčijami sandoriai sudaryti su AB „Kauno grūdai“ – bendrovės akcininke, de facto vadove (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas), aiškiai dominuojančia verslo partnere, nei sandorių nuostolingumo faktas, nelemia išvados, kad sandoriai vien dėl to laikytini neteisėtais, o ieškovei padaryta žala, kurią atsakovės privalo atlyginti, t. y. per se nelemia sandorių pripažinimo negaliojančiais ar civilinės atsakomybės taikymo. Apeliantei nepateikus įrodymų apie UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ kaltę ginčijamų sandorių sudarymo metu, jos veikimą nesąžiningai ir nerūpestingai, priešingai teisės aktų nustatytoms pareigoms ir ginčijamais sandoriais akivaizdžiai viršijant įprastą ūkinę komercinę riziką, apeliacinis skundas atmestinas. Teismo posėdžių metu pati ieškovė nurodė, kad ir be ginčijamų sandorių sudarymo ieškovės veikla būtų nuostolinga, veikdama be trijų sutarčių su AB „Kauno grūdai“ ieškovė būtų patyrusi milijonu didesnį nuostolį. Be to, kreditoriams buvo žinoma, jog bendrovė veiklą tęsia nuostolingai. Argumentai, kad 2013 m. BAB „Vievio paukštynas“ pardavimo pajamos buvo didesnės negu 2012 m., nepagrindžia UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ veiksmų neteisėtumo, nes 2012 m. atsakovė negalėjo žinoti, kokios pardavimų pajamos bus 2013 m., todėl tyčia negalėjo siekti mažesnių pajamų. Kitose bylose priimti procesiniai sprendimai niekaip nepagrindžia atsakovės veiksmų neteisėtumo sudarant šioje byloje ginčijamus sandorius. Ginčijami sandoriai patys savaime negali būti vertinami kaip teisės pažeidimai (CK 1.80, 1.81, 1.82 straipsniai), nenustačius sandorius sudariusių šalių elgesyje neteisėtumo ir teisės pažeidimo požymių.Atsakovė niekada neginčijo ieškovės nurodyto nuostolių dydžio, tačiau nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jie negali būti vertinami kaip ieškovės patirta žala CK 6.249 straipsnio prasme. Tik neteisėtų veiksmų dėl turto praradimo arba sužalojimo, turėtų išlaidų ar negautų pajamų nustatymas sąlygoja žalos buvimą ar nebuvimą. Ieškinys atmestas ne dėl netinkamai nustatyto nuostolių dydžio, o dėl kitų aspektų. Jokie reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl papildomai atsiradusios skolos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiami, tokie reikalavimai negali būti keliami apeliaciniame skunde (CPK 312 straipsnis). Ieškovės teikiamą naują įrodymą atsisakytina priimti CPK 314 straipsnio pagrindu, nes apeliantei buvo sudarytos sąlygos teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Be to, teikiamas įrodymas neatitinka sąsajumo su byla reikalavimų, nėra galimybės nustatyti galimų skolų atsiradimo laiko, pagrindo.Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė AB „Kauno grūdai“ prašo apeliacinį skundą atmesti; atsisakyti priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovė net pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo reikalavimų nepagrindė. Apeliaciniame skunde pateikiami tik subjektyvūs, visiškai nepagrįsti ir tikrovės neatitinkantys argumentai, kurie nepaneigia ginčijamame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių bei sprendimo teisėtumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017 yra pažymėjęs, kad kitokios nuomonės dėl tų pačių įrodymų turinio turėjimas ar siekis, kad būtų pateikiamas kitoks aplinkybių vertinimas, savaime neįrodo ir negali įrodyti sprendimo neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei objektyviai įvertino į bylą pateiktų įrodymų visumą ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, kuriame įvertino tiek apeliantės, tiek atsakovių pateiktus argumentus, paaiškinimus ir įrodymus, pasisakė dėl visų reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, motyvuotai pašalino visus byloje egzistavusius pozicijų prieštaravimus. Teismas posėdžių metu kelis kartus siūlė ieškovei teikti įrodymus, argumentus savo pozicijai pagrįsti. Skundo argumentai nepatvirtina netinkamo įrodymų tyrimo bei vertinimo. Neteisėti atsakovių veiksmai, kaip deliktinės atsakomybės sąlyga (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), nėra preziumuojami, juos turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Dar Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje buvo pažymėta, kad neegzistuoja (nėra įrodyti) jokie neteisėti AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ veiksmai, o po šios nutarties priėmimo apeliantė jokių naujų įrodymų, paneigiančių minėtas nutarties išvadas, nepateikė. Ieškovė taip pat neįrodė žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas atlyginti žalą, kuri neva pasireiškė paslaugų (prekių) savikainos ir pardavimo kainos skirtumu, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nesuderinamas su žalos, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, apibrėžimu. Paslaugų (prekių) savikainos ir pardavimo kainos skirtumas CK 6.249 straipsnio 1 dalies kontekste nelaikytinas žala. Reikalaudama žalos kaip negautų pajamų atlyginimo apeliantė nepateikė nei vieno tai pagrindžiančio įrodymo; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos, tačiau nepateikta net duomenų ir apie tikėtinas galimybes gauti konkrečias pajamas. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ieškovės ginčijami sandoriai sudaryti rinkos sąlygomis ir pagal rinkos kainas, o tai suponuoja sandorių teisėtumą ir paneigia apeliantės teiginius dėl AB „Kauno grūdai“ deliktinės atsakomybės. Apeliantė po bylos grąžinimo pakartotiniam nagrinėjimui nesugebėjo pateikti jokių įrodymų, galinčių įrodyti ieškinio pagrindą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje išdėstytus reikalavimus. Todėl ieškovės prašymas prijungti papildomus įrodymus, teikiamas apeliacinės instancijos teismui, neatitinka proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ginčas byloje kilęs dėl atsakovių – buvusios ieškovės bankroto administratorės ir ieškovės akcininkės, deliktinės atsakomybės už žalą, ieškovės teigimu padarytos ieškovei sudarant ir vykdant ieškinyje nurodytus sandorius. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ar absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė (CPK 320 straipsnis).

Byloje nustatytos nagrinėjamam ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

2011 m. balandžio 29 d. AB „Kauno grūdai“ ir BAB „Vievio paukštynas“ sudarė šioje byloje neginčijamą bendradarbiavimo sutartį Nr. 20110429/01, kuria šalys įsipareigojo vykdyti bendradarbiavimą, įskaitant kombinuotųjų pašarų paslaugų tiekimą (Sutarties 2.1 punktas). Šia sutartimi BAB „Vievio paukštynas“ taip pat įsipareigojo teikti priežiūros (sutarta kaina per mėnesį – 30 Lt (plius PVM) už 1 000 vnt. vištų dedeklių), skerdimo (sutarta kaina – 1 200 Lt (plius PVM) už 1 000 vnt. vištų dedeklių), kiaušinių paruošimo (sutarta kaina – 29 Lt (plius PVM) už 1 000 vnt. kiaušinių), kiaušinių perdirbimo į kiaušinių masę (sutarta kaina – 700 Lt (plius PVM) už vieną pagamintą kiaušinių masės toną) paslaugas, taip pat susitarė dėl vištų dedeklių padėtų kiaušinių naudojimo ir realizavimo. Sutartis apibrėžė, kad vištos dedeklės sutartyje reikškia 444 099 vienetus vištų dedeklių, kurių amžius sutarties sudarymo dienai yra nuo 29 iki 209 dienų ir kurios nuosavybės teise priklauso AB „Kauno grūdai“ ir yra auginamos BAB „Vievio paukštynas“ priklausančiose paukštidėse (t. I, b. l. 35 – 44). 2011 m. gegužės 2 d. AB „Kauno grūdai“ ir BAB „Vievio paukštynas“ sudarė žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 42, kuria pardavėja AB „Vievio paukštynas“ įsipareigojo parduoti, o pirkėja AB „Kauno grūdai“ įsipareigojo pirkti paukštieną ir jos produktus, kiaušinių masę, kiaušinių miltelius ir kitą tam tikru būdu apdorotą žemės ūkio produkciją, kainomis, kurios tarp pardavėjos ir pirkėjos suderinamos produkcijos užsakymo metu ir nurodomos PVM sąskaitoje – faktūroje (t. VII, b. l. 152 – 153).2011 m. gegužės 2 d. AB „Kauno grūdai“ ir AB „Vievio paukštynas“ sudarė paslaugų sutartį Nr. 20110502/04, kuria AB „Vievio paukštynas“ įsipareigojo teikti AB „Kauno grūdai“ paukštienos perdirbimo paslaugas, o AB „Kauno grūdai“ įsipareigojo priimti ir mokėti už suteiktas perdirbimo paslaugas sutartyje nurodytomis sąlygomis bei tvarka, už suteiktas paslaugas mokant tokias kainas: už vištų skerdimo paslaugas (vieną toną skerdienos) – 620 Lt (plius PVM), už skerdienos virimo paslaugas (su tara) – 1 050 Lt (plius PVM) už vieną toną žaliavos (be taros), už teikiamos produkcijos šaldymo azotu paslaugą (už vieną toną šaldytos produkcijos) – 490 Lt (plius PVM); sutartyje buvo aptartos teikiamos mėsos produktų saugojimo paslaugos: riebalų ir skerdienos saugojimas – 1,86 Lt (plius PVM) už vienos tonos saugojimo vieną dieną, virtos vištienos saugojimas – 2,60 Lt (plius PVM) už vienos tonos saugojimo vieną dieną (t. VII, b. l. 156 – 157). 2011 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi AB „Vievio paukštynas“ buvo iškelta bankroto byla, bendrovės bankroto administratore paskirta atsakovė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.2011 m. liepos 1 d. AB „Kauno grūdai“ ir AB „Vievio paukštynas“ sudarė transporto paslaugų sutartį, kuria AB „Vievio paukštynas“ įsipareigojo teikti transporto paslaugas, kurių kaina pagal sutartį: 72,80 Lt (plius PVM) už vieną motovalandą, kai kuru, reikalingu transporto paslaugų teikimui, transporto priemones aprūpina paslaugų teikėja – AB „Vievio paukštynas“, 40,10 Lt (plius PVM) už vieną motovalandą, kai kuru, reikalingu paslaugų teikimui, transporto priemonę aprūpina užsakovė AB „Kauno grūdai“ (t. VII, b. l. 160 – 161).2011 m. rugsėjo 2 d. ir 2011 m. rugsėjo 30 d. AB „Kauno grūdai“ ir BAB „Vievio paukštynas“ sudarė susitarimus dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo (t. I, b. l. 14 – 24). 2011 m. rugsėjo 2 d. susitarimu buvo susitarta dėl papildomų inkubacijos, kiaušinių miltelių gamybos paslaugų. Aptariamu susitarimu buvo susitarta ir dėl naujų paslaugų kainų, numatant, kad už priežiūros paslaugas per mėnesį mokama – 776,23 Lt (plius PVM) už 1 000 vnt. vištaičių ir 489,88 Lt (plius PVM) už 1 000 vnt. vištų dedeklių, už kiaušinių paruošimo paslaugas – 10,95 Lt (plius PVM) už 1 000 vnt. kiaušinių, už inkubacijos paslaugas – 992,02 Lt (plius PVM) už 1 000 vnt. vienadienių vištaičių, už kiaušinių perdirbimo į kiaušinių masę paslaugas – 1 170 Lt (plius PVM) už vieną pagamintą kiaušinių masės toną, už kiaušinių miltelių gamybos paslaugas – 3 560 Lt (plius PVM) už vieną pagamintą kiaušinių miltelių toną, sutarta kombinuotų pašarų gamybos paslaugos kaina – 28,98 Lt (plius PVM) už vieną toną pagamintų kokybiškų kombinuotų pašarų. 2011 m. rugsėjo 30 d. AB „Kauno grūdai“ ir BAB „Vievio paukštynas“ sudarė vištų dedeklių nuomos sutartį, kuria nuomotoja BAB „Vievio paukštynas“ perdavė nuomininkei AB „Kauno grūdai“ laikinai už užmokestį naudoti 373 108 vištas (Sutarties 1.1 punktas); sutartyje jos šalys sutarė, jog už vištų nuomą nuomininkė nuomotojai moka 646,60 Lt/1 000 vištų (plius PVM) mokestį per mėnesį (Sutarties 2.1 punktas) (t. I, b. l. 26 – 28). 2011 m. spalio 31 d. AB „Kauno grūdai“ ir BAB „Vievio paukštynas“ sudarė vištų dedeklių nuomos sutartį, o 2012 m. kovo 30 d. susitarimą dėl 2011 m. spalio 31 d. vištų dedeklių nuomos sutarties dalinio pakeitimo. Minėta sutartis ir susitarimas buvo ginčijami pirminiu bei patikslintu ieškovės ieškiniais (t. I, b. l. 1 – 8, t. VII b. l. 88a – 94), tačiau apeliaciniu skundu reikalavimas dėl jų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais nėra reiškiamas.2012 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2012 m. liepos 16 d., UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ buvo atstatydinta iš BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorės pareigų ir bendrovės administratore paskirta UAB „Valeksa“. 2012 m. birželio 29 d. ieškiniu ir 2014 m. lapkričio 10 d. patikslintu ieškiniu BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorė UAB „Valeksa“ kreipėsi į teismą dėl šios nutarties 24 – 25, 27 – 30 punktuose nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais bei žalos solidariai iš AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ priteisimo BAB „Vievio paukštynas“ naudai. Ieškovė tiek ieškinio reikalavimą dėl minėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais, tiek reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė ginčo sandorių nuostolingumu ieškovei.Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ teiktas ieškinys buvo iš dalies tenkintas, priteisiant solidariai iš atsakovių AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ieškovės BAB „Vievio paukštynas“ naudai 1 725 239,93 Eur nuostolių atlyginimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo panaikintas, o byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, o ieškovė ir neįrodinėjo faktinių aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl įmonės vadovo teisinės atsakomybės už sudarytus sandorius pagal teismų praktikoje suformuotas taisykles. Dėl ieškovės vykdytos veiklos specifikos neaišku, ar ūkinės komercinės veiklos staigus nutraukimas arba, ją tęsiant, aptariami veiksmai, nors ir sukėlę nuostolių, nepadėjo išvengti dar galbūt didesnių nuostolių, kurie būtų kilę tuo atveju, jei įmonės turimas biologinis turtas būtų apskritai žuvęs (akivaizdu, kad tokiai baigčiai nebūtų reikėję ilgo veiklos nevykdymo laikotarpio, galbūt, netgi trumpesnio nei būtų trukęs tokio turto pardavimas). Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodinėta ir aiškintasi, ar ginčijamų sandorių nenutraukimas arba naujų sudarymas buvo iš tikrųjų nenaudingas ieškovės veiklos tęstinumo prasme, ar jie (jų dalis) (ne)buvo būtini įmonės turto išsaugojimui ir reikalingi tik AB „Kauno grūdai“, kokią įtaką/pasekmes būtų turėjęs veiklos vykdymui šių sandorių nutraukimas/nesudarymas, ar/kokius įmonė turėjo galimybę sudaryti analogiškus savo pobūdžiu sandorius aiškiai naudingesnėmis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais, bet nebandė to daryti. Teismas pažymėjo, kad, iš naujo nagrinėjant bylą, ieškovei sudarytina galimybė visapusiškai įrodinėti paminėtas reikšmingas ginčo išsprendimui aplinkybes.

Dėl įrodinėjimo pareigos, teismo atlikto įrodymų tyrimo bei vertinimo visapusiškumo

Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas įrodinėjimo taisyklių pažeidimu, pirmosios instancijos teismo priimant ginčijamą sprendimą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino nevisapusiškai, o teismo išvados byloje esantiems įrodymams prieštarauja. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad viešojo intereso bankroto bylose nulemtas aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos atveju įrodinėjimo pareiga tarp bylos šalių buvo paskirstyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi (kurios nei viena bylos šalis neskundė kasacine tvarka) įvardijant, kad ieškovė turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą ir jų priežastinį ryšį, o atsakovės – siekdamos išvengti atsakomybės, turi pateikti įrodymus, paneigiančius jų kaltės prezumpciją. Pažymėtina, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje teismas ne tik nurodė ieškovei, kokias konkrečiai aplinkybes ji turi įrodyti, kad būtų galima konstatuoti, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti siekiant tik nesąžiningo vienos šalies interesų patenkinimo kitos šalies sąskaita ir dėl to yra pagrindas pripažinti juos negaliojančiais bei taikyti atsakovėms civilinę atsakomybę, bet ir konstatavo, kad bylos esmė, bylą nagrinėjant pirmąjį kartą pirmosios instancijos teisme, negalėjo būti atskleista iš dalies dėl ieškovės įrodinėjimo pareigos nepakankamo vykdymo, taip pat tai, kad byloje esančių įrodymų pagrindu išnagrinėti bylą iš esmės nėra galimybės. Taigi, aptariamąja Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo konstatuotas įrodymų ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinimui trūkumas (nepakankamumas), atsiradęs dėl netinkamo (nepakankamo) ieškovės įrodinėjimo pareigos vykdymo, kuriam pašalinti – ieškovei pateikiant atitinkamus įrodymus, byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pareiga vykti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties įpareigojimus, pateikiant atitinkamas (nutartyje konkrečiai įvardintas) aplinkybes patvirtinančius įrodymus, pakartotinio bylos nagrinėjimo metu jai buvo ne kartą akcentuota tiek priešingos bylos šalies – atsakovių, tiek bylą nagrinėjusio teismo. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ji šią pareigą įvykdė ir kad jos pateiktų įrodymų pakanka ieškinio reikalavimams pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl toliau šioje nutartyje dėstomų motyvų šiuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės naujai pateikti įrodymai nebuvo pakankami Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2015 ir joje nurodytą praktiką). Skundžiamo pirmosios teismo sprendimo turinys patvirtina, kad išvadas byloje pirmosios instancijos teismas darė bylos įrodymų viseto pagrindu, įvertinęs įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes; nustatęs bei įvertinęs pagrindinius įrodymus, kuriais ieškovė byloje grindžia savo ieškinio reikalavimus – 2012 m. spalio 30 d. UAB „Botasta“ ataskaitą apie faktinius pastebėjimus, 2014 m. birželio 5 d. ekspertizės aktą; teismas skundžiamame sprendime taip pat analizavo ginčijamų sandorių turinį, vertino juos kitų ieškovės su atsakove sudarytų sandorių kontekste, šalių paaiškinimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių, 2012 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadą. Spręsdamas dėl ieškovės naujai pateiktų į bylą įrodymų, rašytinių paaiškinimų įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgė bei įvertino ieškovės atstovo paaiškinimus 2016 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio metu dėl minėtų naujų įrodymų (rašytinių paaiškinimų bei skaičiavimų pagal ieškovės pasirinktą modelį) leistinumo bei sąsajumo su nagrinėjama byla, o būtent, tai, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimus (dėl žalos atlyginimo) byloje įrodinėjo bei įrodinėja ekspertizės aktu, tuo tarpu nauji įrodymai į bylą pateikti tik tam, kad būtų įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties reikalavimai; taip pat ieškovės atstovo paaiškinimus, kad ginčo sandorių palyginti su kitais galimybių nėra – Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį įvykdyti kitu būdu, nei pateikiant teorinius skaičiavimus pagal ieškovės pasirinktą modelį, nėra, o, ieškovei vykdžius veiklą be su atsakove sudarytų ginčo sutarčių, jos nuostoliai būtų buvę dar didesni, nei sudarius šias sutartis. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktų, tame tarpe ir naujų, įrodymų visumą, atsižvelgė į tai, kokios aplinkybės šiais įrodymais buvo įrodinėjamos, bei jų pagrindu darė atitinkamas išvadas, kurioms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl toliau šioje nutartyje dėstomų motyvų pritaria.Apeliantės apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jos pateiktų įrodymų bei argumentų – deklaratyvūs bei nepagrįsti, t. y. ieškovė nenurodo, kokie konkrečiai įrodymai bei argumentai pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinti, jie ieškovės apeliaciniame skunde nėra konkretizuojami, nurodant tik, kad pirmosios instancijos teismas nevertino: nei vieno iš visos eilės įrodymų (ieškovės apeliacinio skundo 6 punktas); objektyviai netyrė ir nevertino tam tikrų bylos įrodymų (ieškovės apeliacinio skundo 52 punktas). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog konkretus įrodymas ginčijamame sprendime nėra tiesiogiai įvardytas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas šio įrodymo nevertino; įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo savaime neįrodo ir tas faktas, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis. Atsižvelgiant į tai, sutikti su apeliantės teiginiais dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo pirmosios instancijos teismui priimant ginčijamą sprendimą nėra pagrindo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovė BAB „Vievio paukštynas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo priimti į bylą naujus įrodymus – pažymą apie susidariusius įsiskolinimus nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. Teisme 2018 m. birželio 26 d. taip pat gautas BAB „Vievio paukštynas“ kreditoriaus V. D. pranešimas su įrodymais.CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).Apeliantė (ieškovė), teikdama apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą, tinkamai nepagrindė, kad šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Apeliantės nurodomas argumentas, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kuriai paneigti teikiamas naujas įrodymas, prieštarauja ankstesnio pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje byloje motyvams, nėra pakankamas šiai aplinkybei pagrįsti, kadangi apeliantės minimas sprendimas buvo panaikintas aukštesnės instancijos teismo ir neįgijo prejudicinės galios. Būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nepagrindžia ir apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškinamasi 2012 m. finansinės ataskaitos nuostolių detalizavimas bei buvusios administratorės vadovavimo metu atsiradę papildomi įsiskolinimai, kadangi šių aplinkybių (atsakovės neteisėtų veiksmų) įrodinėjimo pareiga nagrinėjamoje byloje tenka būtent ieškovei, kuri visus su tuo susijusius įrodymus turėjo pareigą pateikti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, naujai teikiamas įrodymas, vertinant jį pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai. Dėl šios priežasties apeliantės teikiamas naujas įrodymas teisėjų kolegijos nepriimamas ir grąžinamas apeliantei.Teisėjų kolegija, kaip pateiktus byloje nedalyvaujančio asmens, neturinčio teisės byloje teikti prašymų bei įrodymų (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis), atsisako priimti į bylą ir BAB „Vievio paukštynas“ kreditoriaus V. D. pranešimą su pridedamais įrodymais, grąžindama pateiktą pranešimą su įrodymais jį pateikusiam asmeniui.

Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų

Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad byloje nebuvo įrodyti atsakovių neteisėti veiksmai sudarant ir vykdant ginčo sandorius. Ieškovės apeliaciniame skunde dėstomi tokie jos nesutikimo su paminėta pirmosios instancijos teismo išvada motyvai (ieškovės apeliacinio skundo 31–50 punktai): 1) nepagrįsta teismo išvada, kad sandorius ieškovė turėjo sudaryti – byloje nėra duomenų, kad ieškovė sandorius su atsakove sudarė veikdama kreditorių interesais, taip pat, jog kitos svarbios aplinkybės būtų lėmusios ginčo sandorių sudarymą ir/ar tęsimą; 2) pateiktais skaičiavimais buvo įrodyta, kad buvo galima vienintelė alternatyva – netęsti sutarčių, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovių kaltę eliminuoja kreditorių nurodymas tęsti veiklą; 3) į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad pakeitus bankroto administratorių ir nutraukus ginčijamus sandorius su atsakove, ieškovės veikla tapo pelninga, patvirtina, kad veiklos tęsimas galėjo būti aiškiai naudingesnėmis sąlygomis; 4) bankroto bylos ieškovei iškėlimo metu itin sudėtinga ieškovės finansinė situacija ir grėsmė jos biologiniam turtui kilo dėl atsakovės AB „Kauno grūdai“ kaltės – ieškovei bankroto bylos iškėlimo metu turint lėšas, kurios vėliau teismų sprendimais jai buvo priteistos iš AB „Kauno grūdai“, grėsmė ieškovės biologiniam turtui nebūtų kilusi; 5) žalingų sandorių sudarymai ir/arba tęsimai (nenutraukimas bei vykdymas) patys savaime yra teisės pažeidimai, prieštaraujantys imperatyviom teisės normoms (CK 1.80 straipsnis), pažeidžiantys viešąją tvarką ir gerą moralę (CK 1.81 straipsnis) bei prieštaraujantys AB „Vievio paukštynas“ teisnumui (CK 1.82 straipsnis) – buvusi ieškovės bankroto administratorė privalėjo pranešti AB „Kauno grūdai“, kad ji iki nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo sudarytų žalingų sandorių nevykdys.Pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje jau konstatavo, kad nei faktas, jog ginčijami sandoriai sudaryti su AB „Kauno grūdai“ – įmonės akcininke, de facto vadove, aiškiai dominuojančia verslo partnere, nei sandorių nuostolingumo faktas nelemia išvados, kad sudaryti sandoriai vien dėl to savaime laikytini neteisėtais, o ieškovei padaryta žala, kurią atsakovės privalo atlyginti, t. y. per se nelemia sandorių pripažinimo negaliojančiais ar civilinės atsakomybės taikymo. Akivaizdu, kad verslo praktikoje ne visi sandoriai būna sėkmingi, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog jie yra neteisėti, nes tiek sandorių sudarymą gali lemti specifinės aplinkybės (pavyzdžiui, siekimas išvengti dar didesnės žalos arba iš sandorių komplekso keli sandoriai nėra pelningi, tačiau juos visiškai kompensuoja kiti komplekso sandoriai ir pan.), tiek planuotas sėkmingas sandoris gali tapti nesėkmingas dėl rinkos konjunktūros ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė, siekdama savo reikalavimų patenkinimo, turi įrodyti, jog ginčijamų sandorių nenutraukimas arba naujų sudarymas buvo iš tikrųjų nenaudingas ieškovės veiklos tęstinumo prasme, kad šie sandoriai (jų dalis) nebuvo būtini įmonės turto išsaugojimui ir reikalingi tik AB „Kauno grūdai“, taip pat kad būtina nustatyti, kokią įtaką/pasekmes būtų turėjęs ieškovės veiklos vykdymui šių sandorių nutraukimas/nesudarymas, ar/kokius ieškovė turėjo galimybę sudaryti analogiškus savo pobūdžiu sandorius aiškiai naudingesnėmis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais, bet nebandė to daryti.Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė šioje byloje nekvestionuoja atsakovės – buvusios administratorės, sprendimo tęsti įmonės ūkinę komercinę veiklą po bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo apskritai. Tokios pozicijos ieškovė laikėsi ir bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme – 2017 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškiniu ginčijami sandoriai, o ne veiklos tęsimas ir kad žala ieškovei atsirado ne iš veiklos, bet iš sandorių. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovė, prieš 2016 m. liepos 13 d. paskirtą teismo posėdį, pateikė į bylą 2016 m. liepos 12 d. papildomus rašytinius paaiškinimus bei, kartu su jais, BAB „Vievio paukštynas“ galimų veiklos kaštų paskaičiavimus. Pateiktuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad nėra įmanoma įvertinti galimų sandorių su kitais rinkos dalyviais, kadangi ieškovės sandoriai su atsakove buvo specifiniai, tokių sandorių rinkoje nėra, todėl ieškovė atliko ir pateikia galimus jos veiklos kaštus, jeigu ji būtų vykdžiusi veiklą be su atsakove sudarytų sutarčių. Aptariamuose paaiškinimuose ieškovė pažymėjo, kad tuo atveju, jei būtų priimtas sprendimas netęsti sudarytų sutarčių su atsakove, būtų išsaugota daugiau turto ieškovės kreditoriams – ieškovės mėnesio kaštai tokiu atveju siektų 242 000 Lt per mėnesį ir 2 662 000 Lt per vienuolika mėnesių; per laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. liepos 23 d. (iki sutarčių su atsakove nutraukimo realizavimo) ieškovė patyrė 341 113,51 Lt tipinės veiklos nuostolių, laikytina, kad tai yra maksimali suma, kurią ieškovė būtų patyrusi netęsdama sutarčių su atsakove (t. IX, t. X, b. l. 1 – 66). Ieškovės atstovas konkretizavo, kad pateikti į bylą skaičiavimai patvirtina, jog ieškovė negalėjo tęsti savo veiklos, kadangi ji buvo nuostolinga. Suvestinėse lentelėse paskaičiuotas bendrovės nuostolis (tiesioginės sąnaudos) (jeigu ieškovė pati būtų auginusi vištas ir pardavinėjusi kiaušinius) sudaro 8 000 000 Lt (1 000 000 Lt didesni nei pagal tris sutartis su atsakove). Jeigu ieškovė būtų vykdžiusi veiklą, nesudariusi sutarčių su atsakove, tai nuostoliai būtų didesni; nuostoliai būtų buvę mažesni, jeigu veikla po bankroto bylos iškėlimo nebūtų buvusi vykdoma (būtų tik administravimo išlaidos). Taip pat ieškovės atstovas akcentavo, kad nei viena pateiktų skaičiavimų eilutė ieškovės ieškinio dydžio neįrodo, ieškinio reikalavimo dydis įrodinėjamas ekspertizės išvadomis, nauji įrodymai ieškinio reikalavimo dydžiui pagrįsti nebus teikiami. Atsakydamas į teisėjos klausimą, ieškovės atstovas dar kartą nurodė, kad, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kitų įrodymų į bylą neteiks. 2016 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad tokių veikimo schemų, paslaugų, dėl kurių buvo susitarta su atsakove (vištų nuomos, vištų priežiūros paslaugų), rinkoje nėra, jų patikrinti (palyginti) negalima, galima paskaičiuoti tik tai, kas būtų buvę, jeigu sutartys su atsakove nebūtų sudarytos, t. y. jeigu ieškovė būtų pati auginusi vištas ir pardavinėjusi kiaušinius. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad tokiu atveju ieškovės veikla vis tiek būtų buvusi nuostolinga, kadangi pati gamybinė bazė yra sena ir bendrovės veikla buvo nuostolinga dar iki bendradarbiavimo sutarčių pasirašymo, todėl jai ir buvo iškelta bankroto byla. Palyginti tai, ką nurodė Lietuvos apeliacinis teismas, galimybės nėra, kadangi tokių paslaugų nėra. Paminėti ieškovės atstovo paaiškinimai, patvirtinta, kad ieškovei teikiant naujus įrodymus iš esmės buvo įrodinėjimas tik vienas iš Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodytų aspektų, t. y. kokią įtaką/pasekmes ieškovės veiklos vykdymui būtų turėjęs šių sandorių nutraukimas/nesudarymas, ieškovei laikantis nenuoseklios pozicijos dėl ieškovės komercinės veiklos tęsimo teisėtumo, t. y. viena vertus teigiant, kad ieškiniu ginčijami tik konkretūs sandoriai, o ne ieškovės komercinės veiklos tęsimas, kita vertus akcentuojant, jog ieškovė negalėjo tęsti savo veiklos, kadangi ji buvo nuostolinga. Be to, pačios ieškovės atstovas teismo posėdžių bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu akcentavo, kad ieškovės pateikti paskaičiavimai yra tik teoriniai, atlikti pagal ieškovės pasirinktą modelį. Pagal ĮBĮ nuostatas bankrutuojanti įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. Ši nuostata, priešingai nei teigia apeliantė, nereiškia, jog visi bankrutuojančios įmonės sudaryti sandoriai turi būti pelningi. Kaip pažymėta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje, šiuo atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma, t. y. ne tik konkretaus sandorio pelningumas ar nuostolingumas, bet ir jo įtaka tolimesnei bendrovės veiklai ir tai, ar toks sandoris, tegu ir nuostolingas, nebuvo priemonė išvengti dar didesnių nuostolių atsiradimo, t. y. mažinantis bendrus dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 13 punktą bankroto administratorius tik per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jeigu įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą. Tuo tarpu įvykus pirmajam kreditorių susirinkimui būtent kreditorių susirinkimas sprendžia dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), kuris, be kita ko, turi teisę teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo (ĮBĮ 23 straipsnio 6 punktas). Taigi, kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti iš esmės visus su bendrovės ūkine komercine veikla susijusius klausimus, t. y. tiek dėl šios veiklos, kuriai vadovauja paskirtas bendrovės bankroto administratorius, tęsimo, tiek dėl atitinkamų apribojimų taikymo, tiek dėl jos nutraukimo. Nagrinėjamu atveju ieškovės ginčijami sandoriai buvo atlygintiniai (akivaizdus jų žalingumas nekonstatuotinas). Tuo tarpu aplinkybę, kad tokios veiklos, kokia buvo vykdoma, vykdymas, sudarant atitinkamas sutartis, atitiko ieškovės kreditorių valią, jų interesus, patvirtina ne tik Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje nustatyta aplinkybė, kad ieškovės kreditoriams buvo žinoma, jog bendrovė tęsia veiklą nuostolingai, tačiau jos veiklos nutraukimo klausimas nebuvo keliamas, bet ir 2011 m. gruodžio 30 d. BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių susirinkimo metu antruoju darbotvarkės klausimu daugiau kaip 90 proc. balsų dauguma priimtas nutarimas patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą, tame tarpe ir ataskaitos dalį dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo, už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., – administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, dėl kurios tvirtinama ataskaita. Pažymėtina, kad būtent kreditorių susirinkimas, kuris nuo pirmojo susirinkimo sprendžia dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo bei turėdamas teisę teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo, gali/turi domėtis tokios veiklos rezultatais, nurodydamas bankroto administratoriui pateikti (jeigu nėra pateikta) trūkstamą informaciją, susijusią su vykdomos veiklos pelningumu, nuostolingumu ar tokios veiklos perspektyvomis.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė, teikdama 2017 m. kovo 30 d. rašytinius paaiškinimus, be kitų aplinkybių ir apie tai, ar ji šiuo metu vykdo veiklą, vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nepateikė, nurodydama tik tai, kad 2015 m. gruodžio 2 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimu bankroto administratorė buvo įpareigota kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama. Taigi, ieškovės kreditorių komitetas tik 2015 m. pabaigoje nutarė kreiptis į teismą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, be to, iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria AB „Vievio paukštynas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, matyti, kad ja bendrovei taip pat buvo leista iki viso įmonės turto pardavimo momento tęsti (vykdyti) sudarytas sutartis, nurodytas BAB „Vievio paukštynas“ galiojančių veiklos sutarčių sąraše, sudaryti ir nutraukti įmonės turto nuomos sutartis (gavus kreditorių komiteto pirmininko pritarimą), sudaryti ir nutraukti sutartis (įskaitant, darbo sutartis), susijusias su turto (sudėtingo nenutrūkstamos veiklos gamybinio komplekso) vertės išlaikymu. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ nurodytas aplinkybes: kad įmonė ketina parduoti sudėtingą gamybinį kompleksą kaip nedalomą turtinį vienetą, o tam, jog būtų galimybė kuo brangiau (kreditoriams naudingiau) parduoti bendrovės turtą (sudėtingą gamybinį kompleksą) kaip veikiantį verslą, turi būti užtikrintas nepertraukiamas bendrovės veikimas; kad veikiančio verslo (sudėtingo gamybinio komplekso) pardavimas lyginant su nevykdomo verslo pardavimu yra naudingas įmonės kreditoriams, nes už veikiančio verslo pardavimas yra naudingesnis, operatyvesnis bei patrauklesnis pirkėjams; kad bankrutuojančios įmonės sandoriai būtini bankroto procedūros likvidavimo stadijos tikslų tinkamam ir efektyviam įgyvendinimui bei kreditorių teisių apsaugojimui. Taigi, ir naujoji BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorė UAB „Valeksa“ iš esmės pripažino, kad veikiančio verslo (sudėtingo gamybinio komplekso) pardavimas, lyginant su nevykdomo verslo pardavimu, yra naudingas įmonės kreditoriams. Aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia apeliantės argumentus, kad vienintelis variantas pagal ĮBĮ buvo ūkinės komercinės veiklos nevykdyti ir sutarčių nesudaryti – toks sprendimas neatitiktų kreditorių susirinkimo (komiteto), kuris sprendžia tokio pobūdžio klausimus, valios toliau tęsti ieškovės ūkinę komercinę veiklą; ypač atsižvelgiant į tai, kad bendrovės vykdoma veikla vėliau, nors ir pasikeitus bendrovės bankroto administratorei, tapo pelninga, bei į tai, kad veikiančio verslo pardavimas yra naudingesnis, operatyvesnis bei patrauklesnis pirkėjams, tuo pačiu naudingesnis bendrovės kreditoriams, tiesiogiai suinteresuotiems greitesniu turto pardavimu kuo didesne kaina – tą, kaip minėta, pripažino (nurodė) ir naujoji BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorė UAB „Valeksa“, teikdama teismui prašymą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Nenustačius ieškovės komercinės veiklos tęsimo neteisėtumo konstatuotina, kad ieškovės pirmosios instancijos teismui pateikti į bylą nauji įrodymai iš esmės patvirtina tik priešingas ieškovės byloje įrodinėjamoms aplinkybes – kad tuo atveju, jeigu ieškovė nebūtų sudariusi ginčo sutarčių su atsakove, o veiklą vykdžiusi pati, tai būtų lėmę dar didesnį jos veiklos nuostolingumą. Kitaip tariant, patvirtinama teigiama ginčo sutarčių įtaka ieškovės veiklos vykdymui. Kaip jau minėta, pati ieškovė pripažino, jog ieškovė neturėjo galimybės sudaryti analogiškus savo pobūdžiu sandorius aiškiai naudingesnėmis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais, taip pat neįrodinėjo jokių galimų ieškovės veiklos alternatyvų, išskyrus pačios ieškovės teigimu nuostolingesnį veiklos vykdymą pačiai. Tuo tarpu apeliantės akcentuojamas ieškovės veiklos pelningumas 2013 ir 2014 m., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pats savaime negali pagrįsti, kad per ieškovės įrodinėjamą žalos padarymo laikotarpį ieškovės komercinė veikla galėjo būti vykdomai aiškiai ieškovei naudingesnėmis sąlygomis. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad bankroto administratorius užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą. Šiuo atveju, vertinant tiek bankroto administratorės sprendimą tęsti iki bankroto bylos iškėlimo BAB „Vievio paukštynas“ su AB „Kauno grūdai“ sudarytas, tiek sudaryti naujas sutartis, svarbus aspektas yra tai, kad sutartys didžiąja dalimi buvo susijusios su BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorės perimtu bendrovės biologiniu turtu (vištomis), jo išsaugojimu, t. y. bendrovės turto apsauga, kurios užtikrinimas yra bankroto administratoriaus pareiga. Iš bankroto administratorės veiklos ataskaitos, patvirtintos 2011 m. gruodžio 30 d. BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių susirinkime, matyti, kad bankroto administratorė iš bendrovės administracijos perėmė 518 046 vienetus bendrovei priklausančių vištų, kurių išlaikymas (būtini pašarai, energetiniai resursai, darbuotojų personalas ir farmaciniai veterinariniai preparatai) bendrovei būtų kainavę apie 1 800 000 Lt kiekvieną mėnesį. Dar Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje buvo pažymėta, kad tam, jog ieškovės turimas biologinis turtas apskritai būtų žuvęs, ilgo veiklos nevykdymo laikotarpio nebūtų reikėję, gali būti, kad toks turtas būtų žuvęs net iki jo pardavimo (ieškovė neturėjo nei pašarų, būtinų paukščių šėrimui, nei lėšų jiems įsigyti). Aplinkybė, kad ieškovės biologiniam turtui buvo kilusi grėsmė, iš esmės neginčijama ir ieškovės apeliaciniu skundu. Iš esmės vienintelis argumentas, kurį šiuo klausimu pateikia apeliantė, yra tai, kad grėsmė biologiniam ieškovės turtui kilo dėl AB „Kauno grūdai“ kaltės, tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia pačios grėsmės ieškovės biologiniam turtui fakto ir to, kad šioje byloje ginčijamais sandoriais galimai buvo tokios grėsmės išvengta. Atsižvelgdama į tai, kad procesinė pareiga įrodyti atsakovių neteisėtus veiksmus (akivaizdžiai žalingų sandorių sudarymą) tenka ieškovei, pagal ieškovės pateiktus įrodymus nesant galimybės daryti pagrįstą išvadą, jog ginčijami sandoriai ieškovei buvo akivaizdžiai žalingi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė (šios nutarties 36 punktas).

Dėl žalos (nuostolių)

Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka ir su ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad byloje nebuvo įrodyta ieškovės prašoma priteisti žala. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl su tuo susijusių apeliantės argumentų, pirmiausia pažymi, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Nenustačius atsakovių neteisėtų veiksmų, deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia – ieškinio tenkinimui būtinas civilinės atsakomybės sąlygų visetas. Nepaisant paminėto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl žalos dydžio neįrodymo, taip pat nėra pagrindo pripažinti pagrįstais. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kai žalos dydį galima tiksliai įvertinti pinigais, ieškovas turi įrodyti šių nuostolių dydį. Nustatant konkrečių nuostolių dydį atlyginamas skirtumas tarp turtinės padėties, kurioje kreditorius būtų buvęs, jei nebūtų buvę delikto, ir kurioje jis atsidūrė dėl pažeidimo. Ieškovė 10 649 905,27 Lt žalą (nuostolius), kurios atlyginimo iš atsakovių reikalavo šioje byloje pareikštu ieškiniu, grindė 2014 m. birželio 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės akto duomenimis apie AB „Vievio paukštynas“ sandorių su AB „Kauno grūdai“ veiklos nuostolius laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. liepos 23 d. Išimtinai minėtu įrodymu ieškovė patirtos žalos (nuostolių) dydį byloje grindžia ir apeliaciniame skunde, o, pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, ieškovės atstovas ne kartą pažymėjo, kad ieškinio reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo ir toliau byloje grįs minėtomis ekspertizės akto išvadomis, o ne naujai į bylą pateiktais įrodymais, kurie, kaip nurodė ieškovės atstovas, šio jos reikalavimo nepagrindžia. Tačiau dėl ekspertizės akto, kaip įrodymo, duomenų nepakankamo ieškovės patirtai žalai (nuostoliams) pagrįsti, jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje, šio akto duomenis išsamiai vertinant kitų bylos įrodymų kontekste, ir konstatuojant, kad ieškovė ieškiniui selektyviai išrinko tik tą dalį sutarčių, kurios pasirodė nuostolingos, neanalizuodamas nei šių sutarčių sąlygų, jų kaitos, nei jų (ne)atitikimo rinkos sąlygoms, nei jų reikšmės visų sutartinių santykių bei visos rinkos konjunktūros kontekste; o eksperto išvada suponuoja vertinimą, jog įmonės bendrosios veiklos tendencijos, nepaisant ginčijamų sandorių nuostolingumo, turėjo ir tam tikrų pozityvių poslinkių. Todėl ieškovei naujų įrodymų žalai pagrįsti į bylą nepateikus ir netgi akcentavus, kad žala (jos dydis) bus įrodinėjama tais pačiais, apeliacinės instancijos teismo jau analizuotais, ekspertizės akto duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ir žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovė neįrodė.

Dėl kitų atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų

Konstatavusi, kad ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų bei žalos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija detaliau neanalizuos apeliacinio skundo argumentų, kuriais įrodinėjamos kitos, pirmosios instancijos teismo išsamiau nevertintos, civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinis ryšys bei kaltė, kadangi šių argumentų vertinimas yra netikslingas ir neturintis įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.

Dėl procesinės bylos baigties

Ieškovei apeliaciniu skundu nepaneigus teisėtų bei pagrįstų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, padarytų ne tik bylos įrodymų viseto pagrindu, bet ir atsižvelgus į apeliacinio teismo nutartyje, kuria byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodytus tinkamam bylos išsprendimui reikšmingus aspektus – juos aptarus bei įvertinus, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovėms iš ieškovės priteisiamos jų turėtos advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą, neviršijančios Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių – po 1062,88 Eur kiekvienai atsakovei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovėms UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir AB „Kauno grūdai“ iš ieškovės AB „Vievio paukštynas“ po 1 062,88 Eur advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Goda Ambrasaitė - BalynienėRomualda JanovičienėKazys Kailiūnas