Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2-1781-619/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-06-28
Bylos Nr.: 2-1781-619/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01505-2012-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas: BAB „Vievio paukštynas“
Atsakovas: AB „Kauno grūdai“, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“
Trečiasis asmuo: „BTA Insurance Company“ SE

Kategorijos

2.5.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.5.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1781-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01505-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.6.1; 2.5.10.5.1; 3.2.6.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja A. Kalinauskienė,sekretoriaujant V. Kamašinienei, D. M.,dalyvaujant ieškovo BAB „Vievio paukštynas“ atstovui advokatui L. P.,

atsakovo AB „Kauno grūdai“ atstovui advokatui V. M.

atsakovo UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atstovui advokatui G. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BAB „Vievio paukštynas“ ieškinį atsakovams AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo, trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BAB „Vievio paukštynas“ ieškiniu ir galutiniu 2014-11-07 patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais tarp AB „Kauno grūdai“ ir BAB „Vievio paukštyno“ sudarytus šiuos sandorius: 2011-09-02 ir 2011-09-30 susitarimus dėl 2011-04-29 Bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo, 2011-09-30 Vištų dedeklių nuomos sutartį, 2011-10-31 Vištų dedeklių nuomos sutartį, 2012 m. kovo 30 d. susitarimą dėl 2011-10-31 vištų dedeklių nuomos sutarties dalinio pakeitimo, 2011-05-02 Žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 42, 2011-05-02 Paslaugų sutartį Nr. 20110502/04, 2011-07-01 Transporto paslaugų sutartį; priteisti solidariai iš atsakovų AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ieškovo BAB „Vievio paukštynas” naudai 10 649 905,27 Lt; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad buvęs BAB „Vievio paukštynas“ administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, veikdamas BAB „Vievio paukštynas“ vardu ir AB Kauno grūdai“ sudarė šiuos sandorius: 2011-09-02 Susitarimą „Dėl 2011-04-29 bendradarbiavimo sutarties Nr. 2Ū110429/01 pakeitimo“; 2011-09-30 Susitarimą „Dėl 2011-04-29 bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 dalinio pakeitimo; 2011-09-30 Vištų dedeklių nuomos sutartį; 2011-10-31 Vištų dedeklių nuomos sutartį. Tarp ieškovo ir AB „Kauno grūdai“ buvo sudarytos 2011-05-02 Žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 42; 2011-05-02 Paslaugų sutartis Nr.20110502/04; 2011-07-01 Transporto paslaugų sutartis. Nurodė, kad jau kitą dieną po bankroto bylos iškėlimo buvęs bankroto administratorius su atsakovu sudarė susitarimą „Dėl 2011-04-29 bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo“ bei kitus ginčijamus susitarimus, sandoriai bendrovei buvo nenaudingi, nuostolingi, akivaizdžiai pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus. Šių sandorių sudarymo ir vykdymo rezultatas yra patirti nuostoliai. Nurodė, kad šias aplinkybes neginčijamai patvirtina 2014-06-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro akto Nr. l 1-610 (14) išvada, kurioje konstatuota, kad 2011-09-01 – 2012-07-23 laikotarpyje sudaryti sandoriai, t. y. 2011-04-29 Bendradarbiavimo sutartis Nr. 20110429/01, 2011-09-30 Vištų dedeklių nuomos sutartis, 2011-10-30 Vištų dedeklių nuomos sutartis, 2011-05-02 Žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 42, 2011-05-02 Paslaugų sutartis Nr.20110502/04, 2011-07-01 Transporto paslaugų sutartis buvo nuostolingi AB „Vievio paukštynas“, 2011-09-01 – 2012-07-23 laikotarpyje sudarytų sandorių su AB „Kauno grūdai“ nuostolis sudarė 10 649 905,27 Lt. Ieškovo tvirtinimu, žalingi sandoriai negalioja CK 6.66 str., CK 1.80 str., 1.81 str., 1.82 str. pagrindu, todėl atsakovai žalą privalo atlyginti solidariai. Nurodė, kad bankroto administratorius vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (ĮBĮ 11 str. 3 d. 6 p.), gina visų kreditorių interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Atstovaudamas kreditorių interesus bankroto administratorius turi veikti sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui. Žalingi sandoriai akivaizdžiai pažeidžia kreditorių interesus, nes jie nuostolingi. Tvirtina, kad kreditorius neprivalėjo sudaryti minėtų sandorių, turėjo žinoti, kad sandoriai pažeis kreditorių interesus. Bankroto administratorius pradėjęs administruoti procesą neatliko jokių ekonominių analizių ar kitų duomenų, iš kurių būtų buvę matyti, kad administratorius būtų vertinęs kokias nors su sandorių sudarymu susijusias aplinkybes. Tvirtina, kad atsakovas AB „Kauno grūdai“ buvo nesąžininga, priešpriešinių įsipareigojimų disproporciją patvirtina ataskaita. AB „Kauno grūdai“ iš esmės kontroliavo paukštyno ūkinę veiklą nuo 2011 m. balandžio 29 d., todėl akivaizdžiai turėjo žinoti, kad sandoriai pažeidžia paukštyno ir kreditorių interesus. Nurodė, kad ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyvioms normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, nes žalingais ir nuostolingais sandoriais paukštynas įsipareigojo veikti, o Kauno grūdai susikūrė teisę reikalauti, kad Vievio paukštynas tuos veiksmus atliktų. Tvirtina, kad dėl nuostolingumo sandoriai akivaizdžiai prieštarauja paukštyno veiklos tikslams, visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti kuo operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kuo greičiau kreditorių reikalavimus, ko nebuvo padaryta.

Ieškovo atstovas nurodė, kad šiai dienai yra priimti penki Vilniaus apygardos teismo sprendimai (Vilniaus apygardos teismo 2012-04-24 nutartis, priimta civ. byloje Nr. B2-2027-258/2012; Vilniaus apygardos teismo 2012-10-22 sprendimas, priimtas civ. byloje Nr. 2-4903-467/2012; Vilniaus apygardos teismo 2013-03-25 sprendimas, priimtas civ. byloje Nr. 2-1461-823/2013; Vilniaus apygardos teismo 2014-02-07 sprendimas, priimtas civ. byloje Nr. 2-342-258/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014-09-17 sprendimas, priimtas civ. byloje Nr. 2-3578-823/2014; keturi iš jų jau įsiteisėję), kuriuose nustatyti prejudiciniai faktai, reikšmingi nagrinėjamai bylai, t. y. kad būtent AB „Kauno grūdai“ vykdė AB „Vievio paukštynas“ faktinę kontrolę (vadovavimą šios įmonės veiklai), o buvęs administratorius veikė pasyviai gindamas įmonės ir jos kreditorių interesus, vieningai palaikė AB „Kauno grūdai“ poziciją, su AB „Kauno grūdai“ siekė sukurti situaciją, kurioje būtų panaikinta administratoriaus kontrolė ir atsakomybė prieš kreditorius, neginčijo sandorių, kuriais buvo neteisėtai sumažintas AB „Kauno grūdai“ kreditorinis reikalavimas BAB „Vievio paukštynas“, o taip pat neveikė visų BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių interesais, neveikė atidžiai ir rūpestingai, be to, atliko aktyvius neteisėtus veiksmus, t. y. viršydamas savo kompetenciją ir pažeisdamas administratoriaus veiklą reglamentuojančias imperatyvias teisės normas, neteisėtai, tik AB „Kauno grūdai“ naudai, ekonomiškai nenaudingai BAB „Vievio paukštynas“, 2012-04-02 susitarė perduoti ir perdavė nuomos pagrindais AB „Kauno grūdai“ naudoti ir valdyti bankrutuojančios bendrovės 45 301 871,22 Lt vertės turtą. Ieškovo manymu, įsiteisėję Vilniaus apygardos teismo sprendimai (nutartys) patvirtina AB „Kauno grūdai“ ir buvusio administratoriaus nesąžiningumą ir administratoriaus ieškinio pagrindą sudarančius argumentus, kad žalos padarymo laikotarpiu ir iki šio laikotarpio pradžios atsakovas AB „Kauno grūdai“ darė lemiamą įtaką AB „Vievio paukštynas“, jo veiklai ir buvusio administratoriaus sprendimams, o taip pat AB „Kauno grūdai“ su buvusiu administratorium veikė atsakovo AB „Kauno grūdai“ interesais, tačiau ne BAB „Vievio paukštynas“ darbuotojų ir kreditorių interesais, o ginčijami žalingi sandoriai, sudaryti tarp AB „Kauno grūdai“ ir buvusio administratoriaus, veikiančio BAB „Vievio paukštynas“ vardu, šalių buvo sudaryti nesąžiningai, siekiant, kad iš žalingų sandorių BAB „Vievio paukštynas“ nuostolių sąskaita naudos turėtų tik AB „Kauno grūdai“. Nurodo, kad CK 6.66 str. 1 d. nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Ginčijami žalingi sandoriai akivaizdžiai pažeidžia BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių teises. Žalingų sandorių įvykdymo rezultatas – 10 649 905,27 Lt žalos per 8 mėn. žalos padarymo laikotarpį. Buvęs administratorius ne tik neprivalėjo sudaryti žalingų sandorių, tačiau, priešingai, turėjo expressis verbis įstatymuose nustatytą pareigą tokių sandorių nesudaryti. Buvęs administratorius, sudaręs žalingus sandorius BAB „Vievio paukštynas“ vardu, buvo nesąžiningas, nes turėjo žinoti, kad žalingi sandoriai pažeis BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių teises. AB „Kauno grūdai“, sudaręs su buvusiu administratoriumi, veikusiu BAB „Vievio paukštynas“ vardu, atlygintinius dvišalius žalingus sandorius, taip pat buvo nesąžiningas, nes įvykdymo, kurį pagal žalingus sandorius turėjo atlikti BAB „Vievio paukštynas“, vertė žymiai viršija AB „Kauno grūdai“ pateiktą įvykdymą. AB „Kauno grūdai“ iš esmės kontroliavo BAB „Vievio paukštynas“ ūkinę veiklą nuo 2011-04-29 bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 sudarymo, dėl to akivaizdžiai turėjo žinoti, kad žalingi sandoriai pažeidžia BAB „Vievio paukštynas“ ir jo kreditorių teises. ginčijami sandoriai akivaizdžiai prieštarauja ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p. (CK 1.80 str.). Pažymi, jog žalingais sandoriais BAB „Vievio paukštynas“ įsipareigojo veikti, o AB „Kauno grūdai“ susikūrė teisę reikalauti, kad BAB „Vievio paukštynas“ atliktų veiksmus (teiktų paslaugas ir išnuomotų savo biologinį turtą) priešingai bankrutuojančios bendrovės ir visų bendrovės kreditorių interesams, todėl žalingi sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, dėl ko yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.81 str.). Nurodo, kad sandoriai, prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, negalioja. Pažymi, jog žalingi sandoriai sudaryti įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti BAB „Vievio paukštynas“ bankroto bylą, taigi šiam juridiniam asmeniui įgijus specialų teisinį statusą. Žalingi sandoriai akivaizdžiai prieštarauja BAB „Vievio paukštynas“ veiklos tikslams (CK 1.82 str.). Tvirtina, jog nėra įrodymų, patvirtinančių administratoriaus pastangas atlikti naudos – kaštų analizę, įvertinti visus reikšmingus aspektus ar ištirti rinką dėl potencialių ūkinės komercinės veiklos partnerių. Akivaizdu, kad komercinė ir konfidenciali įmonės informacija buvusiam bankroto administratoriui iki 2011 m. rugsėjo 1 d. 16 val. nebuvo pateikta. Tvirtina, kad nėra pagrįstas administratoriaus teiginys, jog 2011-09-30 vištų dedeklių nuomos sutartį jis pasirašė matydamas, kad AB „Vievio paukštynas“ priklausančių vištų padėtų kiaušinių pardavimai dėl esamos situacijos rinkoje yra nuostolingi, tačiau toks teiginys nėra įrodytas, nes analizuojamu laikotarpiu kiaušinių kainos rinkoje kilo. Tvirtina, jog administratorius nepaneigė aplinkybių, kad žalingų sandorių sudarymas ir vykdymas buvo nuostolingas. Neteisėtų ir negaliojančių žalingų sandorių sudarymas ir vykdymas padarė BAB „Vievio paukštynas“ 10 649 905,27 Lt žalą, kurią atsakovai AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Įmonių administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ privalo solidariai atlyginti ieškovui BAB „Vievio paukštynas“.

Grąžinus bylą naujam nagrinėjimui, teismo posėdžio metu, ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Restitucijos neprašė taikyti. Nurodė, kad žala kilo iš sudarytų sandorių su AB „Kauno grūdai“, kuriais buvo tęsiama veikla. Į atsakovų ir teismo klausimus patikslino, kad administratoriaus pačios veiklos vykdymo tęstinumo neginčija, sandorių vykdant veiklą buvo ne vienas. Nurodė, kad buvo perimtas biologinis turtas, administratorius vištų nepardavė visų, dalį pardavė AB „Kauno grūdai“, už gautas lėšas šėrė Kauno grūdų vištas, buvo parduodami kiaušiniai. Turtas biologinis – vištos sunyko, nurodė, jog jeigu būtų visos vištos parduotos, turtas nebūtų žuvęs, tikslių paskaičiavimų už kiek vištos būtų parduotos negalėjo pasakyt, kaip ir negalima pasakyt ar vištos, nepardavus jų, nebūtų žuvę. Ginčijami sandoriai nebuvo susiję su biologiniu turtu, vištos buvo parduotos Kauno grūdams, buvo netipinis sandoris, vištos buvo nuomojamos, papildomos paslaugos buvo žemiau už savikainą, todėl jos buvo žalingos. Jeigu veikla nebūtų vykdoma su Kauno grūdais, nutraukus sutartis nuostoliai būtų mažesni, perėmus administruoti naujam administratoriui įmonę buvo gautas pelnas vykdant veiklą, nors pirmais metais – 6 mln. nuostolis. Jeigu iškėlus bankroto bylą paslaugos būtų teikiamos ir vykdoma veikla, pardavinėjami kiaušiniai, įvertinus sąnaudas ir išlaidas, veikla būtų nuostolinga. Taigi, paukštynas negalėjo tęsti veiklos tokia apimtimi, kaip tai darė bankroto administratorius. Mano, jog žalos sumažėjimą iškėlus bankroto bylą sąlygojo turto – vištų pardavimas ir kiaušinių kainos padidėjimas. Nurodė, kad AB „Kauno grūdai“ veiksmų neteisėtumą patvirtina tai, kad įmonė darė lemiamą įtaką įmonės veiklai, bankroto administratoriaus veiksmams, o administratorius sudarė žalingus sandorius įtakojamus AB „Kauno grūdai“. Žalos dydį įrodinėja teismo paskirtu ekspertizės aktu. Ieškovo tvirtinimu, jeigu vištos būtų paskerstos, būtų pelnas gautas, tačiau tokio modelio paskaičiavimo nedarė. Patvirtino, kad jeigu vištos būtų paskerstos, išeitinės išmokos būtų mokamos darbuotojams, turto nusidėvėjimo kaštus būtų patyrusi. Nutraukus sutartį ir naujam administratoriui perėmus administravimą buvo susidaręs 6 mln. nuostolis, 2013 m. jau buvo atsiradęs pelnas, dar buvo suteikta kreditoriaus paskola vištų pulko atnaujinimui. Kokią turto dalį perdavė AB „Vičiūnai“ nurodyti negali. Nurodė, kad bankroto administratoriaus neteisėti veiksmai pasirašant sutartis pasireiškė tyčine kaltės forma vykdant sutartį, sutartys pasirašytos kitą dieną po administratoriaus paskyrimo pasirašytos neatsargiais veiksmais. Žalos reikalauja iš buvusio bankroto administratoriaus dėl neteisėtai sudarytų sandorių.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo ieškinį atmesti; paskirti ieškovui, veikiančiam per bankroto administratorių UAB „Valeksa“, 10 000 Lt baudą už nesąžiningą nepagrįsto ieškinio pareiškimą, išieškant paskirtą baudą iš UAB „Valeksa“; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių žalos, kaip ją apibrėžia CK 6.249 str. 1 d., buvimo faktą, o taip pat ir esminių sąlygų, kurioms esant atsiranda civilinė atsakomybė, t. y. atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, buvimo faktą patvirtinančių įrodymų. Pažymi, jog šiuo atveju pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas: jokių ieškovo kreditorių interesai nebuvo ir negalėjo būti pažeisti, nes per atsakovo buvimo ieškovo bankroto administratoriumi laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-04-24 iš vykdytos komercinės ūkinės veiklos ieškovas pajamų priskaitė 2 777 918,03 Lt daugiau, negu išlaidų (įskaitant ir administravimo išlaidas). Nesuprantama, kaip esant situacijai, kai vykdyta veikla duoda pajamų daugiau, negu turima išlaidų, iš gautų pajamų yra dengiamos visos tiek vykdomos veiklos, tiek ir administravimo išlaidos, gali būti pažeidžiami kreditorių interesai. Atsižvelgiant į tai, kad vykdyta veikla padengė visas veiklos vykdymo ir administravimo išlaidas, nėra jokio pagrindo kalbėti apie atsakovo, kaip buvusio ieškovo bankroto administratoriaus, nesąžiningumą. Atsakovo įsitikinimu, nesudaręs prašomų pripažinti negaliojančiais sandorių, t. y. nevykdęs komercinės ūkinės veiklos, atsakovas būtų pakenkęs ieškovo kreditorių interesams: bankrutuojančios įmonės turto saugojimo, išlaikymo, administravimo ir kiti bankroto procedūros metu atsirandantys kaštai būtų buvę dengiami išskirtinai tik iš bankrutuojančios įmonės turto. Dengiant nurodytus kaštus, bankrutuojančios įmonės turtas mažėtų, kas reikštų galimybės tenkinti kreditorių reikalavimus mažėjimą. Nurodo, kad atsakovas kategoriškai nesutinka su teiginiu, kad prašomi pripažinti negaliojančiais sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes, kaip jau minėta, iš vykdytos komercinės ūkinės veiklos ieškovas pajamų priskaitė 2 777 8,03 Lt daugiau, negu išlaidų (įskaitant ir administravimo išlaidas), o bankroto procedūros administravimo kaštai buvo dengiami išskirtinai tik iš pajamų, gautų iš vykdytos veiklos. Nurodo, kad atsakovas neatliko jokių kaltų veiksmų, o iš veiklos, vykdytos ginčijamų sandorių pagrindu, ieškovas nepatyrė jokios žalos, todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti nepadarytą žalą. Taip pat nurodo, kad ieškinio patikslinimu papildomai pripažinti negaliojančiais prašomi sandoriai – 2011-05-02 Žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 42, 2011-05-02 Paslaugų sutartis Nr. 20110502/04 ir 2011-07-01 Transporto paslaugų sutartis – tarp buvusio administratoriaus, t. y. atsakovo UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, ir AB „Kauno grūdai“ tikrai nebuvo sudaryti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ veikiant nesąžiningai ir niekaip negali pagrįsti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ nesąžiningos veikos sudarant šiuos sandorius egzistavimo. Visi nurodyti sandoriai tarp AB „Vievio paukštynas“ ir AB „Kauno grūdai“ buvo sudaryti iki 2011-09-01, t. y. iki tada, kada įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria buvo palikta nepakeista 2011-06-30 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-6072-258/2011 dėl bankroto bylos iškėlimo AB „Vievio paukštynas“. Tik įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo AB „Vievio paukštynas“ ir atsakovo UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ paskyrimo AB „Vievio paukštynas“ administratoriumi, pastaroji bendrovė įgijo teisę ir pareigą veikti kaip AB „Vievio paukštynas“ vadovas – bankroto administratorius. Kaip matyti iš pateiktų sutarčių, jas iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo AB „Vievio paukštynas“ vardu pasirašė bendrovės generalinis direktorius A. J. ir laikinai generalinio direktoriaus pareigas ėjęs G. B.. Pažymėtina, kad atsakovas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ niekaip negalėjo įtakoti ieškovo veiklos iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, todėl paties ieškovo sudaryti sandoriai apskritai niekaip negali nei pagrįsti, nei paneigti asmens, nedalyvavusio tokius sandorius sudarant, sąžiningumo/nesąžiningumo. Pažymi, jog kitų civilinių bylų procesiniai dokumentai, kuriuos ieškovas pateikė į šią bylą, taip pat niekaip neįrodo atsakovo kaltos veikos buvimo dėl ginčijamų sandorių sudarymo ir sudarytų sandorių vykdymo. Tokią atsakovo nuomonę suponuoja faktas, kad nei vienoje iš ieškovo nurodytų civilinių bylų nebuvo nagrinėtos aplinkybės, susijusios su ieškovo ginčijamais sandoriais. Be to, nurodo, kad ieškovo komercinė ūkinė veikla, iš kurios apskaitytus nuostolius prašo priteisti ieškovas, vyko atsakovui UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ne siekiant naudos AB „Kauno grūdai“, o vykdant BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus ir siekiant naudos išskirtinai tik BAB „Vievio paukštynas“. Iš 2011-12-30 ieškovo kreditorių susirinkimo, kuriame, be kitų svarstytų klausimų, buvo patvirtinta administratoriaus (atsakovo) veiklos ataskaita, protokolo Nr. 1 akivaizdu, kad atsakovas, pristatydamas savo veiklos ataskaitą kreditorių susirinkimui, nurodė, kad jo įsakymu yra tęsiama BAB „Vievio paukštynas“ ūkinė komercinė veikla, t. y. vištų dedeklių priežiūros paslaugų teikimas, kiaušinių paruošimo paslaugų teikimas, kiaušinių inkubacijos paslaugų teikimas, kiaušinių miltelių gamybos paslaugų teikimas, kiaušinių perdirbimo į kiaušinių masę paslaugų teikimas, vištų skerdimo paslaugų teikimas, pašarų gaminimo paslaugų teikimas ir visų kitų paslaugų, susijusių su tuo, kad vištos dedeklės tinkamai atliktų savo funkcijas, teikimas. Administratoriaus veiklos ataskaita buvo patvirtinta 90,08 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma. Tai patvirtina aplinkybę, kad komercinė veikla, iš kurios atsiradusius nuostolius prašo priteisti ieškovas, buvo vykdoma išskirtinai tik BAB „Vievio paukštynas“ interesais ir 90,08 proc. teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų turintiems BAB „Vievio paukštynas“ kreditoriams reikšmingai įtakojant UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, kaip bankroto administratoriaus, veiklą. 2011-12-30 kreditorių susirinkimo sprendimas dėl komercinės ūkinės veiklos vykdymo buvo priimtas kreditoriams turint visapusišką ir išsamią informaciją apie vykdomą veiklą, t. y. apie vykdomas sutartis bei gaunamas pajamas ir turimas išlaidas. Esant situacijai, kad bankroto administratorius vykdė privalomus vykdyti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus dėl komercinės ūkinės veiklos vykdymo, priimtus 90,08 proc. kreditorinių reikalavimų balsų dauguma, nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtų administratoriaus (atsakovo) veiksmų kaip būtinos žalos atsiradimo sąlygos buvimo faktą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas K. N. nurodė, kad dėl dalies sandorių sudarymo jo klientas abskritai neturi jokio ryšio, nes sutarčių nesudarinėjo, jų sudarymo aplinkybių nežino. Administratoriaus poziciją dėl sandorių sudarymo nulėmė susiformavusi teisminė praktika, kuria sakoma, kad turi būti kuo operatyviau turi būti užbaigiamos bankroto procedūros, ginami kreditorių interesai. Įvertinus tai, kad perimtas turtas buvo paukščiai, kuriems reikia maitinimo, o tam reikia lėšų ir resursų, todėl administratorius susiskaičiavo veiklos kaštus, pajamas ir kad nebūtų prarastas turtas, priėmė sprendimą sudaryti ginčijamus sandorius. Ekonominių skaičiavimų dėl veiklos tikslingumo nebuvo, tačiau buvo kalbėtasi su paukštyno darbuotojais, specialistais, kiek racionalu ir kokias galima gauti pajamas tęsiant veiklą, ir šių paaiškinimų pasekoje buvo priimtas sprendimas. Jeigu ne Kauno grūdų pagalba, įmonės nuostoliai būtų didesni, vištos būtų pražuvę. Mano, jog ieškovui nepateikus papildomų įrodymų, neaišku, kaip teismas galėtų atskleisti bylos medžiagą. Ieškovas nekvestionuoja sprendimo tęsti veiklą, lygiai taip pat naujasis administratorius tęsia veiklą. Administratorius turėjo pasiekti įmonės likvidavimą ir kad kreditorių reikalavimai kuo efektyviau būtų patenkinti. Nesant įrodymų, kad administratorius pažeidė teisės aktus, pareigas, todėl jam netaikytina civilinė atsakomybė. Kadangi ieškovas neįrodinėjo, kiek būtų kainavę veiklos nevykdymas, o staigiai nutraukus veiklą būtų žuvęs biologinis turtas – vištos, kurių vertė yra virš 2 714 758 Eur, patalpos būtų sunykę, kreditoriai būtų patyrę dar didesnę žalą. Dar būtų priskaityti nuostoliai iš nekilnojamojo turto nusidėvėjimo – apie 550 000 Lt/mėn., už 9 mėn. - 4 950 000 Lt nuostolių, viso virš 14 000 000 Lt nuostolių. Nurodė, jog vykdoma veikla kreditoriams atnešė pelną. Pabrėžė, kad ieškovas į nuostolius įskaičiavo ir papildomus įsiskolinimus kreditoriams, išeitines išmokas darbuotojams virš 2 mln. Lt, už ką jis neturi būti atsakingas, kaip ir neatsakingas už įsipareigojimus atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo. Taigi, ieškinys yra visiškai nepagrįstas, ieškinys pareikštas siekiant proceso, kad visi turėtų darbo, nėra nei vieno įrodymo, kad ieškovas patyrė žalą. Balanse yra apskaitytas nuostolis, taip jis yra, tam neprieštarauja atsakovas, tačiau ekspertas negali pasakyti ar tai žala ar nuostolis, eksperto vertinimu, tai yra nuostolis, bet nėra patvirtinta, kad būtų patirta žala. Nėra įrodymų, kad buvo prarastas, sugadintas turtas, negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Dėl nurodytų ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Kauno grūdai“ atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo BAB „Vievio paukštynas“ su AB „Kauno grūdai“ sudaryti ir ieškovo BAB „Vievio paukštynas“ ginčijami sandoriai buvo tipiniai, pelningi, su minimalia pelno norma, o ieškovo BAB „Vievio paukštynas“ finansinį nuostolį lėmė kiti veiksniai – maža apyvarta, nusidėvėjimai, administravimo išlaidos, netipinės sąnaudos, bankroto procedūrų kaina ir kt. Ieškovas BAB „Vievio paukštynas“ nuostolingai dirbo ir iki 2011-09-01, o BAB „Vievio paukštynas“ nuostolingumas nuo 2011-09-01 sumažėjo, palyginus su nuostolingumu iki 2011-09-01, o tai reiškia, kad ginčijamų sutarčių su AB „Kauno grūdai“ sudarymas buvo naudingas ir pelningas BAB „Vievio paukštynas“. Pažymi, jog ieškovas neįrodė ginčo sandorių žalingumo, neįrodė jokio ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindo ir apskritai nė vienos ir nė vieno iš atsakovų atsakomybės sąlygos, kurios ieškinyje net neanalizuojamos ir neįrodinėjamos, kaip kad ir solidariosios atsakomybės pagrindai. Todėl darytina išvada, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir akivaizdus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pavyzdys, o atsakovui AB „Kauno grūdai“ jau sukėlė reikšmingų nuostolių. Nesant įrodymų dėl žalos dydžio, iš ieškinio taip pat yra neaišku, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovo AB „Kauno grūdai“ neteisėti veiksmai, kuo įrodinėjama atsakovo kaltė bei kuo grindžiamas priežastinis ryšys, tarp neįrodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir neįrodytos žalos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo AB „Kauno grūdai“ atstovas advokatas V. M. nurodė, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo bankroto administratorius žinojo apie keliamą bankroto bylą, nuo 2011-06-30 d. jau ėmėsi priemonių, kad būtų toliau planuojama įmonės tolesnė veikla. Kartu su įmonės turtu bankroto administratorius perėmė ir sutartis ir turėjo dvi alternatyvas: nutraukti veiklą, tada negaus pajamų, o atsiras visa eilė išlaidų, kurias reikės dengti iš turimo turto, aktyvas mažėtų ir mažiau lėšų liktų kreditoriams arba šią veiklą tęsti. Todėl priėmė sprendimą vykdyti veiklą, kitų pasiūlymų be AB „Kauno grūdų“ nebuvo, tą patvirtino ir apklausti liudytojai, nieks nesutiko dirbti su įmone, todėl būtų reikėję paskersti visas vištas arba jos būtų kritę. Todėl buvo sudaryti bendradarbiavimo sutarties pakeitimai, o svarbu tai, kad keičiant bendradarbiavimo sutartį buvo padidinti įkainiai pagal pirminę sutartį beveik 20 kartų. Tai rodo, kad tie sandoriai buvo sudaryti įvertinus visų paslaugų visumą, visas galimas alternatyvas, kurios buvo. Netgi ir pats pats naujas bankroto administratorius vištas išsinuomavo iš Viči grupės, tai ieškovas nesąžiningai nutyli. Kadangi administratorius nustatė, kad kiaušinių pardavimai nuostolingi, todėl buvo sudaromos kitos sutartys. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad veikla esant naujam administratoriui buvo nuostolinga, o tik po to, sudarius naujus sandorius, veikla tampa pelninga. Ignoruoja ieškovas ir faktą, kad jam buvo siūlyta suteikti 10 m. laikotarpiui paskolą kreditorių reikalavimams padengti, tačiau toks sprendimas nebuvo priimtas naujo administratoriaus iniciatyva. Toje situacijoje nebuvo neteisėtų veiksmų, buvo tam tikras buhalterinis nuostolis, tačiau jis nėra savaime joks blogis. Tuo metu, kai iškelta bankroto byla, įmonė turėjo teisę verstis komercine veikla, jeigu ji mažina kreditorių nuostolius. Yra pateikta suvestinė už visą bankroto administratoriaus veiklos laikotarpį, pajamų buvo priskaityta daugiau nei išlaidų, kas reiškia, kad įmonė, kai ją administravo administratorius turėjo daugiau pajamų nei išlaidų, taigi, tai įrodo, kad veikla mažino dėl bankroto kreditorių patirtus nuostolius. Tai rodo ieškinio nepagrįstumą. Pažymi ir tai, kad ieškovas nekvestionuoja administratoriaus sprendimo tęsti ūkinę komercinę veiklą jokiuose procesiniuose dokumentuose. Tvirtina, kad po apeliacinio teismo nutarties ieškovas jokių naujų aktualių įrodymų dėl neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio nepateikė, o jo pateikti rašytiniai įrodymai bei paaiškinimai nėra susiję su apeliacinės nutarties tinkamu vykdymu. Pats ieškovas patvirtina, kad jeigu būtų vykdęs pats veiklą, būtų patyręs didesnę žalą. Ieškovas nenurodo, kas būtų, jeigu veikla būtų nutraukta, galimai nuostoliai būtų lygūs vištų praradimo vertei - 9 ml., būtų reikėję mokėti kompensacijas darbuotojams, nusidėvėjimas turto ir pan., taigi, nuostoliai akivaizdžiai dar didesni, taigi, ieškovas jokiu būdu neįrodo žalos fakto. Naujų skaičiavimų, kur žala būtų siejama ne su buhalteriniu nuostoliu nėra pateikta, nėra neteisėtų veiksmų, todėl nėra galimybės vertinti atsakovų kaltę. Taigi, šios sąlygos nėra įrodytos. Pabrėžė, kad sprendimus tęsti veiklą priėmė kreditorių susirinkimas, Kauno grūdai šiuo klausimu nebalsavo, o sandoriai buvo sudaryti šalių valia.

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas ir byla grąžinta naujam nagrinėjimui. Minėtoje apeliacinio teismo nutartyje yra konstatuoti šie reikšmingi faktai ir aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti naujai bylą nagrinėjantis teismas: 1) bankroto administratorius nėra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kurios gali būti pagrindu pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, taikyti atsakovams civilinę atsakomybę; ieškovas nepakankamai vykdė įrodinėjimo pareigą byloje; teismas negali faktiškai tapti bylos šalimi ir persikelti sau įrodinėjimo naštą; 2) apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nei faktas, kad ginčijami sandoriai sudaryti su AB „Kauno grūdai“ – įmonės akcininku, de facto vadovu, aiškiai dominuojančiu partneriu, nei sandorių nuostolingumo faktas nelemia išvados, kad sudaryti sandoriai vien dėl to savaime laikytini neteisėtais, o ieškovui padaryta žala, kurią atsakovai privalo atlyginti; 3) nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodinėta ir aiškintasi, ar ginčijamų sandorių nenutraukimas ir naujų sudarymas iš tiesų nenaudingas įmonės veiklos tęstinumo prasme, ar jie (jų dalis) ne (buvo) būtini įmonės turto išsaugojimui ir reikalingi tik AB „Kauno grūdai“, kokią įtaką/pasekmes būtų turėjęs veiklos vykdymui šių sandorių nutraukimas/nesudarymas, ar/kokius įmonė turėjo galimybę sudaryti analogiškus savo požiūriu sandorius aiškiai naudingesnėmis sąlygomis su kitais rinkos dalyviai, bet nebandė to sudaryti. Teisėjų kolegija grąžino bylą naujam nagrinėjimui tam, kad būtų sudaryta ieškovui galimybė visapusiškai įrodinėti pirmiau paminėtas reikšmingas ginčo išsprendimui aplinkybes.

Taigi, pirmosios instancijos teismas šią bylą nagrinėja pagal šalių ir vėliau pateiktus procesinius dokumentus ir įrodymus, gautus po šios apeliacinės instancijos teismo nutarties, o taip pat vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išdėstytus išaiškinimus.

Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas bankrutavusi bendrovė, teismas sprendžia, kad nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bankrutavusios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl, kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiose bylose yra ginamas taip pat ir viešasis interesas, ir teismas privalo būti aktyvus, griežtai vykdyti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų reikalavimus (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010 ir kt.). Tačiau ši aplinkybė negali būti suabsoliutinama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra pasisakęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą ir bankrutuojančiai įmonei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Taigi bankrutavusi įmonė, kaip savarankiška proceso šalis – nagrinėjamu atveju ieškovas, naudodamasis savo teisėmis, jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, tuo tarpu teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, tarp jų įrodymų pakankamumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku šioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Pažymėtina, kad bylą grąžinus naujam nagrinėjimui, ieškovui, kuris yra atstovaujamas teisininko profesionalo ne kartą buvo išaiškintas apeliacinės instancijos nutarties turinys, teismas siūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus jo argumentams pagrįsti, įvertinus bylos apimtį ir ginčo specifiką (ekonominės žalos vertinimas) teismas siūlė byloje šalims paskirti ekspertizę, tikslu nustatyti ir įvertinti apeliacinio teismo nutartyje nustatytas aplinkybes. Nei viena iš proceso šalių nepasinaudojo teismo siūlymu byloje paskirti ekspertizę, tikslu įvertinti administratoriaus ekonominės veiklos vykdymą jo paskyrimo laikotarpiu, sandorių efektyvumą tęsiant veiklą bei kokia žala būtų kilusi, jeigu ginčijami sandoriai nebūtų buvę sudaryti. Grąžinus bylą naujam nagrinėjimui, ieškovas teismui pateikė visą eilę naujų papildomų rašytinių įrodymų – PVM sąskaitų faktūrų, bei rašytinius paaiškinimus.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Įsiteisėjusia 2014-10-15 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nustatyta, kad 2011-04-12 AB „Kauno grūdai“ per savo statytinius R. P. ir A. K. įgijo kontrolinį AB „Vievio paukštynas“ akcijų paketą ir nedelsiant perėmė faktinę įmonės kontrolę. 2014-10-15 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi konstatuota, kad išvados, jog AB „Kauno grūdai“ faktiškai vykdė AB „Vievio paukštynas“ kontrolę, nekeičia aplinkybė, kad formaliai įmonės vadovas ar kitų valdymo organų nariai iki bankroto bylos įmonei iškėlimo nebuvo pakeisti (t. 7, b.l. 131-142). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos šioje byloje yra konstatuota, kad nei faktas, kad ginčijami sandoriai sudaryti su AB „Kauno grūdai“ – įmonės akcininku, de facto vadovu, aiškiai dominuojančiu partneriu, nei sandorių nuostolingumo faktas nelemia išvados, kad sudaryti sandoriai vien dėl to savaime laikytini neteisėtais, o ieškovui padaryta žala, kurią atsakovai privalo atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad pagal AS Dobeles Dzirnavnieks pareiškimą 2011-06-30 nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą AB „Vievio paukštynas“ ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisnių paslaugų biuras“. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-09-01 nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2011-06-30 nutartį nepakeistą. 2012-04-24 Vilniaus apygardos teismas skubiai vykdytina nutartimi atstatydino bankroto administratorių UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisnių paslaugų biuras“ ir naujuoju administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“ (t. 1, b.l.9-13 ). Taigi įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, kad AB „Vievio paukštynas“ veiklai laikotarpiu nuo 2011-04-12 iki 2011-09-01 vadovavo kontrolinį akcijų paketą valdęs atsakovas AB „Kauno grūdai“, o nuo 2011-09-01 iki 2012-04-24 įmonės bankroto administratoriaus funkcijas vykdęs atsakovas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais laikotarpyje nuo 2011-04-12 iki 2012-04-24 šiuos sudarytus AB „Vievio paukštynas“ ir AB „Kauno grūdai“ sandorius: 1) 2011 m. gegužės 2 d. žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 42; 2) 2011 m. gegužės 2 d. paslaugų sutartį Nr. 20110502/04; 3) 2011 m. liepos 7 d. Transporto sutartį; 4) 2011-09-02 ir 2011-09-30 susitarimus dėl 2011-04-29 Bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo; 5) 2011-09-30 Vištų dedeklių nuomos sutartį; 6) 2011-10-31 Vištų dedeklių nuomos sutartį; 7) 2012 m. kovo 30 d. susitarimą dėl 2011-10-31 vištų dedeklių nuomos sutarties dalinio pakeitimo. Taigi, ginčijamus sandorius galima išskirti į dvi grupes - dalis sandorių yra sudaryti iki bankroto bylos iškėlimo, dalis – jau iškėlus bankroto bylą, kurie sudaryti bankroto administratoriaus priimto sprendimo tęsti bankrutuojančios įmonės veiklą, pasekoje.

Bankroto administratorius nurodytas sutartis ginčija visa eile pagrindų - CK 6.66 str., CK 1.80 str., 1.81 str., 1.82 str. pagrindais. Kaip nustatyta iš ieškovo paaiškinimų, pateiktų įrodymų į bylą, ieškovo pagrindinis ir esminis argumentas minėtais pagrindais ginčijant sandorius yra tai, kad sudarytais sandoriais pažeisti įmonės veiklos tikslai, nes jų sudarymo ir vykdymo rezultatas yra Vievio paukštynui padaryta žala, todėl jie akivaizdžiai prieštarauja ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p. Ieškovo tvirtinimu, nurodyti sandoriai pažeidžia kreditorių interesus, nes akivaizdžiai nuostolingi, sudarydamas sandorius bankroto administratorius neatliko jų analizės, viršijo savo kompetenciją, pažeidė administratoriaus veiklą reglamentuojančias imperatyvias teisės normas, ko pasekoje AB „Vievio paukštynui“ padaryta žala. Tokius teiginius ieškovas grindžia 2012 m. spalio 30 d. UAB „Botasta“ ataskaita apie faktinius pastebėjimus, 2014-06-05 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 11-610 (14), kuria teismo eksperto konstatuotas sandorių nuostolingumo faktas. Dėl nurodyto, sandoriai prieštarauja įmonės veiklos tikslams, o įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo procesiniais sprendimais ieškovo ieškinyje nurodytose bylose yra konstatuotas atsakovų nesąžiningumas. Pripažinus sandorius negaliojančiais, ieškovas restitucijos neprašo taikyti, o atlyginti sandoriais sukeltą žalą – 3 084 425.68 EUR (10 649 905,27 Lt).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas analizuoja ieškovo argumentus dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais jo nurodytais ginčijamais pagrindais CK 6.66 str., CK 1.80 – 1.82 str. ir dėl jų pasisako.

Dėl ginčijamų sandorių turinio

2011 m. gegužės 2 d. žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 42 (t. 7, b.l. 152-153) AB „Vievio paukštynas“ įsipareigojo parduoti, o atsakovas AB „Kauno grūdai“ nupirkti iš ieškovo paukštieną ir jos produktus, kiaušinių masę, kiaušinių miltelius ir kitą tam tikru būdu apdorotą žemės ūkio produkciją. Produkcija parduodama kainomis, kurios yra suderinamos produkcijos užsakymo metu ir nurodomos PVM sąskaitose – faktūrose.

2011 m. gegužės 2 d. Paslaugų sutartimi Nr. 20110502/04 AB „Vievio paukštynas“ įsipareigojo teikti atsakovui AB „Kauno grūdai“ paukštienos perdirbimo paslaugas, o paslaugų gavėjas jas įsipareigojo priimti ir sumokėti už suteiktas Perdirbimo paslaugas (vištų skerdimo, skerdienos virimo, produkcijos šaldymo azotu, mėsos produktų saugojimo) Sutartyje numatytomis kainomis ir tvarka. Kaina nustatoma Šalių susitarimu kiekvienai perdirbamos paukštienos partijai atskirai ir nurodoma prieduose prie sutarties arba PVM sąskaitose – faktūrose. 2011-09-02 Priedu Nr. 1 prie 2011-05-02 d. paslaugų sutarties Nr. 20110502/04 nustatytos paslaugų kainos (vištų skerdimo kaina 620 Lt/t; skerdienos virimo paslauga 1050 Lt/t, šaldymo azotu 490 Lt/t; aptartos mėsos saugojimo paslaugos kaina)

2011 m. liepos 1 d. Transporto paslaugų sutartimi AB „Vievio paukštynas“ įsipareigojo pagal atsakovo AB „Kauno grūdai“ užsakymą suteikti jam žemės ūkio technikos transporto priemonių paslaugas, reikalingas derliaus nuėmimui, o užsakovas įsipareigojo apmokėti už paslaugas sutartyje numatytais terminais ir tvarka.

Ieškovas ginčija 2011-09-02 ir 2011-09-30 susitarimus dėl 2011-04-29 Bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo.

Bylos duomenimis, tarp AB „Vievio paukštynas“ ir AB „Kauno grūdai“ 2011 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. 20110429/01, kuria šalys įsipareigojo vykdyti bendradarbiavimą įskaitant, bet neapsiribojant, apimantį kombinuotųjų pašarų, paslaugų teikimą ir atskirai šioje sutartyje aptartų atskirų papildomų šalių įsipareigojimų vykdymą (Sutarties 2.1 p.). Pagal minėtą sutartį, atsižvelgiant į tai, kad Kauno grūdai turi Vištų dedeklių, o Vievio paukštynas yra profesionalus subjektas paukštininkystės srityje ir turi visą reikalingą bazę Priežiūros paslaugų teikimui (tame tarpe kombinuotųjų pašarų gamybos, darbo jėgos, techninę, patirties ir kt.), įsipareigojo Vievio paukštynas teikti priežiūros paslaugas tam, kad Vištos dedeklės tinkamai atliktų savo funkcijas, užtikrinti tinkamą paukštidžių, kuriame laikomos vištos dedeklės ir teikiamos priežiūros paslaugos, būklę; šeria savo pašarais Vištas dedekles, teikia skerdimo paslaugas; kiaušinių ruošimo paslaugas; kiaušinių perdirbimo į kiaušinių masę paslaugas. Sutarties 3.6 p. yra nustatyta kaina ir jos apmokėjimo tvarka, apmokėjimas už pašarus. Sutarties galiojimo terminas yra 1 metai. Pagal vištų dedeklių perdavimo – priėmimo aktą 2011-04-29 Kauno grūdai atsakovui perdavė 444 099 vnt vištų dedeklių.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1461-823/2013 pagal ieškovų UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, Vichiunai Nordic AS, UAB „Imlitex“ ir BAB „Vievio paukštynas“ ieškinį atsakovams AB „Kauno grūdai“, AB „Kaišidorių paukšytnas“, AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Vilkyčių mėsa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (t. 7, b.l. 115-124) atmestas ieškovų ieškinys dėl minėto sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu. Taigi, nurodyta sutartis yra galiojanti, nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

2011 m. rugsėjo 2 d. susitarimu dėl 2011-04-29 bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeista, pakeičiant atskiras sutarties sąlygas – paslaugas ir nustatyti kiti įkainiai – dalis jų padidinti. 2011-09-30 susitarimu dėl 2011-04-29 Bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 dalinio pakeitimo, pakeistos atskiros sutarties sąlygos.

Vištų dedeklių 2011 m. rugsėjo 30 d. nuomos sutartimi Vievio paukštynas, atsižvelgdamas į tai, kad yra bankrutuojanti įmonė, finansiškai nepajėgi aprūpinti vištas dedekles kombinuotaisiais pašarais ir neturinti kiaušinių realizavimo kanalų, perdavė AB „Kauno grūdai“ už užmokestį 373 108 vištas, kurios jam priklauso nuosavybės teise ir yra auginamos nuomotojui priklausančiose paukštidėse, o nuomininkas moka 646,60 Lt/1000 vištų (plius PVM) nuomos mokestį, nuomos terminas nuo 2011-10-01 iki 2011-10-30. Nuomotojas teiks vištoms paslaugas, numatytas 2011-04-29 Bendradarbiavimo sutartyje. 2011-10-31 vištų dedeklių nuomos sutartimi perduodamos nuomininkui 378 979 vnt vištų, nuomos mokestis 646,60 Lt/1000 vištų, terminas iki 2012-01-31 d. 2012-03-30 d. susitarimu dėl nuomos sutarties dalinio pakeitimo pakeistas nuomos terminas nuo 2011-10-31 iki atskiro nuomotojo kreditorių susirinkimo nutraukti sutartį, bei atsižvelgiant į vištų kritimą, patikslintas pagal sutartį nuomojamų vištų skaičius – 261 929 vnt.

2012 m. kovo 30 d. susitarimu dėl 2011-10-31 vištų dedeklių nuomos sutarties dalinio pakeitimo susitarta pakeisti sutarties 3.1.9 str., 3.6.1-3.6.5 str, 3.6.7 str. punktus (t.1, b.l. 23-24).

Šiuo metu ginčijami sandoriai yra pasibaigę.

Ieškovo vertinimu, nurodyti sandoriai žalingi kreditorių interesams, pažeidžia jų interesus, nėra suėjęs senaties terminas, administratorius buvo nesąžiningas, nes turėjo žinoti, kad sandoriai pažeis kreditorių interesus, neprivalėjo sudaryti tokių sandorių, o UAB „Kauno grūdai“ buvo nesąžininga, sudarydama atlygintinus dvišalius sandorius. Prieštarauja CK 1.80 str., viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes padaryta 10 072 236,45 Lt žalos per 8 mėn. žalos valdymo laikotarpį, sandoriai akivaizdžiai prieštarauja Vievio paukštyno veiklos tikslams.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, šių argumentų nepripažįsta pagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip nustatyta iš ieškovo paaiškinimų, esminė aplinkybė, kodėl nurodyti sandoriai turi būti teismo pripažinti negaliojančiais yra tai, kad jie akivaizdžiai yra nuostolingi, todėl pažeidžia įmonės veiklos tikslus, kreditorių interesus, sudaryti atsakovų nesąžiningai susitarimais.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009 ir kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas, o procesinė pareiga įrodyti, kad egzistuoja actio Pauliana taikymo sąlygos, tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis actio Pauliana tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas. Pažymėtina, kad skolininkas gali būti sugrąžinamas į pirminę padėtį ne tik priteisiant jam tam tikrą turtą, bet ir sugrąžinant ginčo sandoriais perleistas turtines reikalavimo teises, kaip skolininko turto dalį, arba panaikinant sandorį, suteikusį nepagrįstą pirmenybę kitam kreditoriui, jei tokio sandorio panaikinimo pasekmė – galimybių kitiems bankrutuojančio skolininko kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš skolininko turto Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka padidėjimas. Nagrinėjamos bylos atveju AB „Vievio paukštynas“ yra iškelta bankroto byla. Tais atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą ĮBĮ 1 str. 3 d., 35 str.).

Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sutartis yra absoliučiai negaliojanti, jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, jog ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Ieškovo vertinimu, žalingi sandoriai prieštarauja ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p., prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

CK 1.82 str. 1 d. nustato, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens organų pažeidžiant tokio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens veiklos tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, laikosi nuoseklios pozicijos, kad, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo yra būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sandorį sudarė privatusis ar viešasis juridinis asmuo; antra, ar sandoris prieštarauja jį sudariusio juridinio asmens steigimo dokumentų nuostatoms dėl šio asmens paskirties ir tikslų, ar ne; trečia, ar kita sandorio šalis veikė sąžiningai, ar ne, t.y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar yra pagrindas ginti šias pažeistas teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar palikti teisę jas apginti kitais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2006; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011).

Taigi, teismas analizuoja ar yra teisinis pagrindas pripažinti sandorius nurodytais pagrindais negaliojančiais bei priteisti reikalaujamą žalą, kilusią sandorių sudarymo pasekoje. Teismas visų pirma pažymi, kad nurodytus sandorius bankroto administratorius ginčija iš esmės vienu aspektu – per jų nenaudingumą ir to pasekoje prieštaravimą įmonės veiklos tikslams, viešajai tvarkai, gerai moralei ir to pasekoje kilusius nuostolius, todėl tik dėl šių aspektų teismas ir pasisakys, nes jie yra reikšmingi pagal ieškinio pagrindą ir dalyką.

Visų pirma pažymėtina, kad nurodyti ieškovo ginčijami sandoriai - 2011 m. gegužės 2 d. žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 42; 2) 2011 m. gegužės 2 d. paslaugų sutartis Nr. 20110502/04; 3) 2011 m. liepos 7 d. Transporto sutartis buvo sudaryti iki įmonės bankroto bylos iškėlimo (2011-09-02 priedas pasirašytas iškėlus bankroto bylą), todėl jų sudaryme atsakovas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ nedalyvavo kaip sandorio šalis, sutartis sudarė bendrovės valdymo organai, todėl jokių veiksmų neteisėtumo šio atsakovo atžvilgiu nėra nustatyta.

Dėl 2011 m. gegužės 2 d. žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 42; 2) 2011 m. gegužės 2 d. paslaugų sutarties Nr. 20110502/04; 3) 2011 m. liepos 7 d. Transporto sutarties pripažinimo negaliojančia

BAB Vievio paukštyno įstatuose (9 punktas) įtvirtinta, kad bendrovės veiklos tikslas yra pelno gavimas, tenkinant gyventojų, įmonių, įstaigų, organizacijų (nepriklausomai nuo jų rūšies ir nuosavybės formos) poreikį teikiamoms paslaugoms bei atliekamiems darbams pagal žemiau nustatytas ūkinės veiklos rūšis, taip pat investuojant lėšas. Taigi, pagrindinis BAB Vievio paukštyno tikslas - ūkinė-komercinė veikla paukštininkystės srityje auginant naminius paukščius, kiaušinių ir paukštienos gamyba, perdirbimas ir realizacija, ieškovas yra šios veiklos profesionalas, turintis šiai veiklai vykdyti visus gamybinius, techninius ir kitokio pobūdžio pajėgumus, būtinus tokios veiklos tinkamam vykdymui.

Iš ginčijamų sandorių turinio nustatyta, kad minėtomis sutartimis AB „Vievio paukštynas“ teikė AB „Kauno grūdai“ įvairaus pobūdžio paslaugas: paukštienos perdirbimo, jos pardavimo, žemės ūkio technikos transporto priemonių paslaugas. Įvertinus ieškovo kaip juridinio asmens veiklos tikslus, akivaizdu, kad nurodytos sutartys sudarytos vykdant ūkinę komercinę veiklą. Ieškovas šiuo atveju nenurodo ir neįrodo teismui, kuo konkrečiai minėtos ginčijamos sutartys, kurias sudarė įmonės vadovai, pažeidžia įmonės tikslus, yra žalingos kreditoriams, ieškovas neginčija ir neįrodo, jog suteiktų atlygintinių paslaugų kainos yra neproporcingai mažos, neatitiko rinkos kainų ir iš šių sutarčių vykdymo naudą gavo tik paslaugų gavėjas ar dėl šių sutarčių vykdymo įmonė patyrė bankrotą (CPK 178 str.). Iš teismo ekspertizės akto (t.7, b.l. 4-41) yra nustatyta, kad bendrovės veikla 2010-12-31 - 2012-12-31 laikotarpyje buvo nuostolinga, nuo 2011-12-31 bendrovės nuosavas kapitalas tapo neigiamas, nuo 2009-12-31 – 2011-12-31 laikotarpyje bendrovė neturėjo grynojo apyvartinio kapitalo, jo reikšmės buvo neigiamos. Konstatuota, kad AB „Vievio paukštynas“ didele dalimi buvo priklausoma nuo sandorių su AB „Kauno grūdai“. Pažymėta, kad su AB „Kauno grūdai“ 2011-04-29 – 2012-04-02 laikotarpyje buvo sudarytos 8 pirkimo-pardavimo, bendradarbiavimo sutartys. Iš ekspertizės akto turinio nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2011-09-01 iki 2012-07-23 laikotarpio pardavimai pagal 2011-05-02 Žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 42, sudarė 7 203 988,42 Lt, pardavimo savikaina 8 010 142,91 Lt, veiklos sąnaudos – 2 158 613,97 Lt, veiklos nuostoliai 2 964 768,46 Lt; pardavimai pagal 2011-05-02 paslaugų sutartį sudarė 3 156 181,85 Lt, pardavimų savikaina 3 836 572,27 Lt, veiklos sąnaudos 504 362,59 Lt, veiklos nuostoliai 1 184 753,01 Lt. Pardavimai pagal 2011-07-01 Transporto paslaugų sutartį sudarė 360 540 Lt, pardavimų savikaina 748 283,93 Lt, veiklos sąnaudos 107 498,73 Lt, veiklos nuostoliai 495 242,66 Lt. Taigi, eksperto konstatuota, kad ekonomiškai sudarytos sutartys ieškovui buvo nuostolingos. Tačiau eksperto taip pat konstatuota minėtame ekspertizės akte, kad ieškovo su atsakovu AB „Kauno grūdai“ sudaryti kiti sandoriai 2011-06-21 Transporto paslaugų sutartis Nr. 2011/06/21, 2011-07-25 d. Paslaugų sutartis Nr. 2011/07/25/01, ir kiti pardavimai buvo pelningi. Taigi, bendrame kontekste, dalis sudarytų sandorių su AB „Kauno grūdai“ buvo nuostolingi, dalis – pelningi. Teismas visgi vertina, kad sandoriai, kurie nėra pakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jų sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas savaime yra teisėti veiksmai, nors jie ir būtų ekonomiškai nenaudingi, tačiau visais atvejais sprendžiant, ar sandoris neprieštarauja įmonės veiklos tikslams būtina atsižvelgti ne tik į sandorio sudarymo teisėtumą įprastomis verslo sąlygomis, bet ir į konkretaus sandorio sudarymo faktines aplinkybes, įvertinant sandorio tikslus, realias galimybes vykdyti prisiimtas prievoles. Šiuo atveju teismas, įvertinęs bylos medžiagą nurodytus sandorius vertina kaip atitikusius įmonės veiklos pobūdį, užtikrinančius ūkinės veiklos tęstinumą, lėšų generavimą, nors ir ekonomiškai nenaudingus pelno prasme. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012 BUAB „IBCA trobos“ (teisių perėmėjas M. D. ) v. A. G.). Kaip ir buvo ne kartą pažymėta kasacinio teismo praktikoje, dalyvavimas versle visuomet yra susijęs su rizika, kad priimami sprendimai dėl ūkinės veiklos vystymo gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, todėl jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, t. y. prieštarautų vadovavimo bendrovės tikslams plėtoti verslą. Žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti vien žalos faktą, kuris pagal ginčijamus sandorius yra nustatytas, kad jie buvo nuostolingi įmonei, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-7-124/2014). Šiuo atveju, išnagrinėjus bylos medžiagą pagal esamus įrodymus ir ieškovo teisinius argumentus, teismo vertinimu ieškovas neįrodė, kad yra teisinis pagrindas nurodytus sandorius pripažinti negaliojančiais ginčijamais pagrindais, ieškovas neįrodė, kad sudarant sandorius yra akivaizdus ūkinės komercinės rizikos peržengimas, aiškus sandorį sudariusių ieškovo vadovų aplaidumas arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimas. Dėl šių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo nurodytus sandorius pripažinti negaliojančiais.

Ieškovas taip ginčija bankroto administratoriaus sudarytus sandorius iškėlus įmonei bankroto bylą, motyvuodamas tuo, kad bankroto administratoriaus sudaryti sandoriai su AB „Kauno grūdai“ buvo nuostolingi, o naudą iš jų gavo tik atsakovas AB „Kauno grūdai“.

Teismas visų pirma pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškovas, šiuo atveju ieškovas, kaip nustatyta iš jo paaiškinimų ir ieškinio pagrindo ir dalyko, iš esmės neginčija bankroto administratoriaus ir kreditorių sprendimu vykdytos veiklos tęstinumo fakto, o ginčija sandorius, tvirtindamas, kad jų sudarymas buvo nuostolingas ir žalingas kreditoriaus, ko pasekoje patirta žala.

Teismas byloje aiškinosi aplinkybes dėl bankrutavusios įmonės ūkinės veiklos tęstinumo iškėlus įmonei bankroto bylą.

Atsakovo UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ teigimu, administratorius kartu su bankrutuojančios įmonės nekilnojamu, kilnojamu turtu perėmė ir ieškovo patalpose pagal 2011 m. balandžio 29 d., bendradarbiavimo sutartį buvusį biologinį turtą – kitam atsakovui AB „Kauno grūdai“ priklausančias vištas. Pagal šią sutartį ieškovas teikė sutartyje numatytas vištų priežiūros ir kitas paslaugas, o atsakovas už jas mokėjo atlyginimą. Perėmus specifinį turtą, tokioje situacijoje administratoriui apsisprendžiant dėl veiklos tęstinumo, esminės reikšmės turėjo ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p. įtvirtina administratoriaus pareiga ginti įmonės ir visų kreditorių interesus, LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p. numatyta galimybė vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu ši veikla mažina kreditorių dėl bankroto patiriamus nuostolius. Nurodė, kad negavęs pasiūlymų iš galimų bendradarbiavimo partnerių dėl bet kokio pobūdžio tolesnio bendradarbiavimo siekiant gauti įmonei pajamų, administratorius su AB „Kauno grūdai“ sudarė „Susitarimą dėl 2011 m. bendradarbiavimo sutarties pakeitimo“, kuriuo susitarė, kad kitam atsakovui mokant po 3560 Lt ir PVM už kiekvieną pagamintą toną, bus teikiamos anksčiau neteiktos kiaušinių miltelių gamybos paslaugos, atlygintinai atsakovui mokant po 992,02 Lt ir PVM už kiekvieną 1000 vienadienių vištaičių bus teikiamos anksčiau neteiktos inkubacijos paslaugos, taip pat ženkliai nuo 30 Lt ir PVM už 1000 vištų dedeklių buvo padidintas iki 776,23 Lt ir PVM už 1000 vištaičių ir 489,88 Lt ir PVM už 1000 vištų dedeklių padidintas atlyginimas už priežiūros paslaugų teikimą, nuo 700 Lt ir PVM iki 1170 Lt ir PVM padidintas atlyginimas už kiaušinių perdirbimo į kiaušinių masę paslaugas. 2011 09 30 Susitarimu dėl 2011 04 29 Bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 dalinio pakeitimo jokie paslaugų įkainiai pakeisti nebuvo. Nurodė, jog bankroto administratorius, nustatęs, kad esamoje situacijoje kiaušinių pardavimai dėl situacijos rinkoje nuostolingi, pasirašė ginčijamas vištų dedeklių nuomos sutartis, kuria už atlyginimą – 646,60 Lt už 1000 vnt vištų, t.y. už 241 251,63 Lt ir PVM per mėn. už visas išnuomotas 373 108 vištas išnuomavo kitam atsakovui priklausančias vištas, kartu gaudamas atlyginimą už teikiamas paslaugas – vištų priežiūros ir kitas; pasibaigus šiai sutarčiai, sudarė naują vištų dedeklių nuomos sutartį aukščiau nurodytomis sąlygomis. Pažymėjo, kad atsakovo buvimo bankroto administratoriumi laikotarpiu ieškovas iš veiklos priskaitė 39 644 126,19 Lt pajamų, veiklos vykdymui ir administravimo procedūros vykdymui priskaitė 36 886 208,16 Lt išlaidų, taigi, pajamų priskaityta 2 777 918,03 Lt daugiau nei išlaidų. 2012 04 24 ieškovas pradelstų įsipareigojimų kreditoriams neturėjo, ir 2012 m. gegužės 8 d. atsakovui perduodant bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą naujai paskirtam bankroto administratoriui kartu perduotos ir 501 798,73 Lt piniginės lėšos. Taigi, atsakovas, būdamas ieškovo bankroto administratoriumi bankroto procedūrą vykdė išskirtinai tik lėšomis, gautomis iš komercinės ūkinės veiklos, iš ūkinės komercinės veiklos didino bankrutuojančios įmonės turtą, taigi, komercinė ūkinė veikla akivaizdžiai mažino ieškovo kreditorių bankroto procese patiriamus nuostolius. Todėl ieškovui žala padaryta nebuvo.

Teismas analizuoja šias aplinkybes dėl buvusio bankroto administratoriaus veiklos vykdymo sudarant ginčijamus sandorius. Ieškovo atstovas administratoriaus ir kreditorių susirinkimo sprendimų dėl veiklos vykdymo tęstinumo neginčija, todėl teismas neišeina už reikalavimų ribų ir neanalizuoja pačio veiklos vykdymo pagrįstumo fakto, nes tai nėra bylos dalykas.

LR Įmonių bankroto įstatymo normos (galiojusios bankroto bylos iškėlimo metu ir atsakovo administravimo laikotarpiu) nustatė ribotą administratoriaus kompetenciją sudaryti sandorius bankrutuojančios įmonės vardu. Minėto įstatymo 23 straipsnio 6 punktas teisę spręsti klausimus dėl įmonės komercinės veiklos, jos apribojimo ar nutraukimo priskiria išimtinai kreditorių susirinkimui. Teisę spręsti dėl ūkinės veiklos ir jos tęstinumo įstatymų leidėjas suteikia ir kreditorių komitetui, jeigu jam tokias teises nustato kreditorių susirinkimas (LR Įmonių bankroto įstatymo 25 str.). Tuo tarpu administratorius tik per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti sudarymo, jeigu įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą (LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 13 p.). Administratorius turi pareigą ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Kreditoriams, o ne administratoriui, teisę spręsti dėl bendrovės ūkinės-komercinės veiklos vykdymo (arba jos nutraukimo) suteikia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką atitinkamose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-477/2011; kt.). Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse taip pat pažymi bankroto administratoriaus teisę ex officio spręsti dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo tik iki pirmojo kreditorių susirinkimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr.2-1769/2011; 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr.2-2750/2011; kt.). Pažymėtina, kad įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Kaip nustatyta iš atsakovo atstovo paaiškinimų, bankroto administratorius perėmęs įmonės turtą turėjo dvi alternatyvas: tęsti įmonės ūkinę komercinę veiklą, arba jos netęsti, šiuo atveju, ekonomiškai tikslingesnis jam atrodė veiklos tęsimo ir sutarčių vykdymo variantas.

Teismas nurodo, kad iškėlus AB „Vievio paukštynas“ bankroto bylą, įmonės veiklos tikslas nepasikeitė: iš buvusio administratoriaus 2011 m. rugsėjo 6 d. įsakymo, kuriuo įsakyta tęsti BAB Vievio paukštyno ūkinę veiklą (vištų auginimą, kiaušinių ruošimą ir susijusią veiklą), iš BAB Vievio paukštyno 2011 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo nustatyta, jog įmonėje dirbs iki 500 darbuotojų, kad būtų tęsiama įmonės ūkinė veikla, bei iš 2012 m. kovo 23 d. kreditorių komiteto sprendimų, kuriais kreditorių susirinkimo sprendimams pritarta, matyti, jog bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu buvo aiškus kreditorių iškeltas tikslas ieškovui - tęsti ūkinę - komercinę veiklą. Kaip nustatyta iš 2011-12-30 Kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 30, 2011-12-30 Kauno apygardos teismo nutartimis patvirtintų kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje sudarė 53 146 838,68 Lt sumą, tame tarpe su darbo santykiais susiję 3 012 316,90 Lt. Kreditorių susirinkime dalyvavo 90,15 proc. visų kreditorių. Minėto kreditorių komiteto metu buvo svarstyta administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2011-12-19, dėl ūkinės – komercinės veiklos konstatuota, kad per minėtą laikotarpį paukštynas pardavė paslaugų už 11,23 mln. Lt, konstatuota, kad buvo perimta 9 373 519 Lt biologinio turto, viso 61 098 298 Lt turto, administratorius toliau nevykdys sutarčių, kurių įvykdymo terminas dar nebuvo pasibaigęs, o pagal LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p., 11 str. 3 d. 7 ir 13 p. siekdamas užtikrinti operatyvų bankroto procedūrų bei ūkinės komercinės veiklos vykdymą, sudarė visą eilę sandorių (24 sandoriai, tame tarpe ir ginčo sandoriai). Administratoriaus veiklos ataskaita kreditorių susirinkime buvo patvirtinta 90,08 proc. kreditorių. Taip pat buvo nutarta, kad vykdant veiklą bankroto procese dirbs ne daugiau kaip 500 darbuotojų.

Teismas aiškinosi aplinkybes, kokia būtų buvusi įmonėje situacija, jeigu bankroto administratorius nebūtų sudaręs ginčijamų sandorių, o įmonė būtų priėmusi sprendimą netęsti ūkinės komercinės veiklos, siūlė ieškovui pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str., tame tarpe audito išvadas, ekspertizės aktus).

2016-11-22 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutarties jie negali, nes tokių paslaugų, kokios buvo sudarytos su AB „Kauno grūdais“ tęsiant sandorius rinkoje nėra (vištų priežiūros paslaugos), todėl jų patikrinti negali. Ieškovo atstovo vertinimu, bankroto administratorius turėjo toliau veiklos nevykdyti, sutarčių nesudarinėti. Nurodė, kad jeigu pats Vievio paukštynas tą laikotarpį būtų vištas auginęs ir pardavinėjęs kiaušinius, vis tiek būtų buvęs virš 8 mln. litų nuostolis. Ne kartą pabrėžė, kad negali įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutarties. Jie paskaičiuoja pagal egzistuojančias kiaušinių kainas ir vis tiek yra nuostolis Vievio paukštynui. Jeigu būtų dirbę su kitais klientais, kitiems paslaugas būtų teikęs Vievio paukštynas, to palyginti negali, kadangi paslaugos yra išskirtinės. Jeigu nebūtų sutarčių, pats vykdytų veiklą, būtų patyręs milijonu didesnį nuostolį. Ieškovas nurodė, kad paskaičiavo, jeigu būtų visos vištos, visi kiaušiniai parduodami, tai sąnaudos, jų savikaina būtų didesnė negu parduodamų kiaušinių vertė. Nurodė, jog ieškinį įrodinės Ekspertizės akto išvadomis, naujų įrodymų į bylą neteiks. Ieškovo atstovo teigimu, jeigu būtų vykdoma pačio Vievio paukštyno veikla, ji vis tiek būtų nuostolinga, ji būtų daugiau nuostolingesnė nei sudarius sutartis. Su kitais rinkos dalyviais ar turėjo galimybę sudaryti sandorius naudingesnėmis sąlygomis negali pasakyti, nes rinkoje tokių sandorių nėra. Taigi, ieškovo atstovas pripažįsta, kad bet kuriuo atveju priėmus bet kokį sprendimą (sudaryti sandorius ar netęsti veiklos), bankrutuojanti įmonė patiria nuostolius.

Kaip nustatyta iš ginčijamų bankroto administratoriaus sudarytų sandorių, jie priimti tiek administratoriui, tiek įmonės kreditorių susirinkimui priėmus sprendimą tęsti bankrutuojančios įmonės ūkinę komercinę veiklą. 2011 m. rugsėjo 2 d. susitarimu dėl 2011-04-29 bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 sutartis pakeista, pakeičiant atskiras sutarties sąlygas – paslaugas ir nustatyti kiti įkainiai – dalis jų ženkliai padidinti už atskiras paslaugas, 2011-09-30 susitarimu dėl 2011-04-29 Bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 dalinio pakeitimo, pakeistos atskiros sutarties sąlygos. Ieškovas neginčija pačios bendradarbiavimo sutarties, įkainiai už teikiamas paslaugas padidinti bankrutuojančios įmonės naudai, todėl negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad sutartis sudaryta ekonomiškai blogesnėmis sąlygomis, sutartys yra atlygintinos. Vištų dedeklių nuomos sutarčių sudarymą sąlygojo taip pat ekonominis interesas, sutartis buvo atlygintinė. 2012 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadoje (t.2, b.l. 39-40) konstatuota, kad AB „Vievio paukštynas“ pardavimo pajamos ir grynasis pelningumas iki 2011-09-11 mažėjo, o per laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-04-30 didėjo. Didėję AB „Kauno grūdai“ pirkimai iš AB „Vievio paukšytas“ lėmė AB „Vievio paukštynas“ nuostolingumo mažėjimą ir pelningumo didėjimą. Išvadoje taip pat konstatuota, kad pardavimo sandoriai AB „Kauno grūdai“ su AB „Vievio paukštynas“ nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. vyko to laikotarpio rinkos kainomis (tikrąja verte), buvo pelningi. 2014-06-05 Lietuvos teismo ekspertizės išvadoje konstatuota, kad 2011-09-30 d. ir 2011-10-30 d. Vištų dedeklių nuomos sutartys yra nuostolingos, 2011-09-01-2012-07-23 laikotarpyje veiklos nuostoliai sudarė 10 649 905,27 Lt. Eksperto akte yra konstatuojama, kad 2011-12-31 datai, lyginant su rodiklių 2011-08-31 datai reikšmėmis, pelningumo rodikliai gėrėjo: bendrasis pelningumas nuo -40.455 proc. iki -31.523 proc., grynasis pelningumas nuo -55,179 proc. iki 50,249 proc. 2012-01-01 - 2012-04-24 laikotarpyje pelningumo rodiklių reikšmės taip pat rodo teigiamą pelningumo pokytį: bendrasis pelningumas augo nuo -31,523 proc. iki -11,577 proc., grynasis pelningumas nuo -50,249 proc. iki -16,623 proc., grynasis turto pelningumas nuo -44,490 proc. iki -5,768 proc. 2012-04-24 datai bendrovėje apskaičiuotas ūkinės finansinės veiklos rezultatas – 3 238 880 Lt nuostolis, kuris yra ženkliai mažesnis nei 2011-08-31 d. (20 338 495 Lt nuostolis, 2011-12-31 – 26 919 802 Lt nuostolis). Taigi, šiuo atveju teismas gali daryti išvadą iš nurodytų pateiktų rašytinių įrodymų, kad bankroto administratorius, perėmęs administruoti įmonę, kurios nuostolingumas 2011-08-30 datai sudarė 20 338 495 Lt, ir priėmęs sprendimą vykdyti ūkinę veiklą nuostolį mažino, įmonės nuostolis 2012 04 28 datai sudarė 3 238 880 Lt, t.y. ženkliai sumažėjo. Ieškovas nurodė, kad nėra įmanoma įvertinti sandorių su kitais rinkos dalyviais, nes sudaryti sandoriai specifiniai, tokių rinkoje nėra. Taigi, šiuo atveju negalima daryti išvados, kad su kitais ūkio subjektais sudarius sandorius būtų mažesni nuostoliai ir didesnės pajamos iš ūkinės veiklos. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad pagal Vievio paukštyno veiklos specifiką ir esamą finansinę situaciją nebuvo subjektų, kurie būtų sutikę sudaryti analogiškus sandorius, iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad veiklos netęstinumas taip pat būtų sukėlęs milijoninius nuostolius įmonei. Teismas akcentuoja, kad šiuo atveju tam, kad būtų nustatyta administratoriaus civilinė atsakomybė, yra būtina sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Įrodymų apie tai, kad pasirašant ginčijamus sandorius bankroto administratorius elgėsi neteisėtai, į bylą nėra pateikta – administratoriaus veiksmai atitiko ĮBĮ nuostatas esamoje situacijoje tęsti įmonės ūkinę komercinę veiklą, ir ši veikla sudarant sandorius mažino įmonės nuostolingumą, per laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2011-11-30 AB Vievio paukštynas pardavė paslaugų už 11,23 mln. Lt (t.9, b.l. 27, 2012 03 21 d. administratoriaus informacija), iš gaunamų lėšų buvo dengiamos administravimo išlaidos ir mažinami kreditorių reikalavimai. Šiuo atveju nėra paneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovo buvimo bankroto administratoriumi laikotarpiu ieškovas iš veiklos priskaitė 39 644 126,19 Lt pajamų, veiklos vykdymui ir administravimo procedūros vykdymui priskaitė 36 886 208,16 Lt išlaidų, taigi, pajamų priskaityta 2 777 918,03 Lt daugiau nei išlaidų. 2012 04 24 ieškovas pradelstų įsipareigojimų kreditoriams neturėjo, ir 2012 m. gegužės 8 d. atsakovui perduodant bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą naujai paskirtam bankroto administratoriui kartu perduotos ir 501 798,73 Lt piniginės lėšos.

Pažymėtina ir tai, kad Bendrovės kreditorių komitetas 2013 m. sausio 7 d. ir sausio 15 d. priėmė sprendimą atkurti BAB Vievio paukštynas veiklą, kas rodo, kad ir naujasis bankroto administratorius ekonomiškai tikslingu laikė veiklos tęsimą, įmonėje dirbo 185 darbuotojai (t.X, b.l. 204, 208). Todėl negalima daryti išvados, kad sudaryti ginčijami sandoriai pažeidžia CK 6.66 str., CK 1.80 – 1.82 str. nuostatas. Teismas pažymi, jog priimamas sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, esamoje ginčo situacijoje teismas laiko, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų sudarant ginčijamus sandorius, kuriais buvo tęsiama įmonės veikla ir jos tęstinumui pritarė kreditoriai bei žalos, todėl ieškinys atmestinas.

Atsakovo AB „Kauno grūdai“ atstovas prašė byloje paskirti BAB „Vievio paukštynas“ ir UAB „Valeksa“ 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant AB „Kauno grūdai“. Nurodė, jog ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, reiškia nepagrįstus reikalavimus (CPK 5 str., 95 str. 1 d.,), neteikia įrodymų, kurias grindžia ieškinį.

CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Teismas konstatuoja, kad dėl ieškovo atstovo elgesio teismas ne kartą buvo priverstas atidėti teismo posėdžius, toks elgesys nėra laikytinas tinkamu ir efektyviu procese, tačiau teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, akivaizdžiai nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo procesu požymių, todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Atsakovas UAB „Įmonių administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pateikė įrodymus, kad ginčo procese patyrė 16 202,55 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovas AB „Kauno grūdai“ patyrė 24 098,12 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, įvertinus patenkintų reikalavimų dalį, bylos sudėtingumą, jos apimtį, šalių procesinių dokumentų turinį, teismo posėdžių skaičių, teismas mažina patirtas atsakovų išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsakovui UAB „Įmonių administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ iš ieškovo priteistina 9 000 Eur, atsakovui AB „Kauno grūdai“ 14 049 Eur už advokato pagalbą bylos procese (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 279 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo BAB „Vievio paukštynas“ atsakovui AB „Kauno grūdai“ 14 049 Eur, atsakovui UAB „Įmonių administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ 9 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Andrutė Kalinauskienė