Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių Ž. K., D. G., M. Š. ir D. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria netenkintas nurodytų pareiškėjų skundas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, priimtos bankrutuojančios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto byloje Nr. B2-2968-436/2011,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2011 m. birželio 30 d. įvykusio bankrutuojančios UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių susirinkimo metu buvo priimti nutarimai, tarp jų: 5) tęsti įmonės ūkinę komercinę veiklą; 6) įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su prašymu netaikyti įmonei likvidavimo procedūros iki kreditorių susirinkimo sprendimo likviduoti įmonę; 7) patvirtinti teismo nustatytas administravimo išlaidas – 29 776,86 Lt per mėnesį + PVM ir nustatyti mėnesinį atlyginimą 12 000 Lt nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių komiteto susirinkimo sprendimo dėl patvirtinimo administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo nustatymo; 8) patvirtinti administratoriaus siūlomą pavedimo sutarties projektą; (toliau – ginčo nutarimai) ir kt. (I t., 12-21 b. l.).

Dėl ginčo nutarimo Nr. 5 (įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimo)

Nuo atsakovo bankroto bylos iškėlimo įmonė nevykdo pradinės ūkinės-komercinės veiklos, susijusios su vykdyta prieš bankroto bylos iškėlimą veikla. Iš VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog saugomas turtas nuosavybės teise nuo 2009-02-26 priklauso UAB „Bioetan LT“, kuri neišgali mokėti už turto saugojimą, todėl bet kokie sandoriai su šia įmone yra nuostolingi. Iš administratoriaus veiklos ataskaitos (skyriuje „Finansiniai duomenys už laikotarpį nuo 2011-02-22 iki 2011-06-30“) matyti, kad už turto apsaugą per 4 mėnesius įmonė gavo 49 963,32 Lt pajamų, tuo tarpu per tą patį laikotarpį išlaidų ūkinei-komercinei veiklai priskaičiuota net 88 059,50 Lt, o sumokėta 24 232,05 Lt, be to, per tą patį laikotarpį išlaidų bankroto administravimo paslaugoms apmokėti priskaityta net 109 196,91 Lt, o išmokėta 18 800,14 Lt. Todėl atsakovas neturi teisės verstis įmonei ir jos kreditoriams nuostolinga veikla.

Dėl įmonės tolimesnės veiklos (taikos sutarties, likvidavimo)(ginčo nutarimas Nr. 6)

Atsakovo bylinėjimasis su didžiausiu debitoriumi UAB „Bioetan LT“ dėl 9,9 mln. Lt negali būti pagrindu tolimesniam įmonės funkcionavimui ir kreipimuisi į teismą su prašymu netaikyti įmonei likvidavimo procedūros iki kreditorių susirinkimo sprendimo likviduoti įmonę. Atsakovas neturi tikslo ir galimybių atkurti mokumo ar sudaryti taikos sutartį su kreditoriais, todėl, įmonę pripažinus bankrutavusia, ji galėtų reikšti reikalavimus savo debitoriams ir išieškoti skolas. Šiuo metu atsakovo ilgalaikio turto vertė sudaro 481 730 Lt, iš kurio didžioji dalis nekilnojamojo turto yra įkeista kredito įstaigai, tuo tarpu įkeitimu (hipoteka) garantuoto kreditoriaus AB DnB NORD banko kreditorinis reikalavimas yra 11 989 781,96 Lt, I eilės kreditorių (darbuotojų) kreditiniai reikalavimai - 492 155,39 Lt, II eilės kreditorių (VMI, VSDFV) reikalavimai - 813 196,14 Lt, o III eilės kreditorių reikalavimai yra 14 890 139,71 Lt. Todėl, esant nedidelei įmonės ilgalaikio turto vertei ir gerokai didesnei kreditorių reikalavimų sumai, kreipimasis į teismą dėl likvidavimo procedūros netaikymo ir turto nerealizavimo sukels didelę grėsmę atsiskaitymui su kreditoriais.

Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo (ginčo nutarimas Nr. 7)

Patvirtintos bankrutuojančios įmonės administravimo - 29 776,86 Lt ir administratoriaus – 12 000 Lt per mėnesį išlaidos yra ženkliai viršijančios įmonės galimybes sumokėti šias išlaidas. Vien nuo bankroto bylos iškėlimo dienos per 4 mėnesius skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu yra siūloma atsakovui sumokėti už bankroto administravimo ir administratoriaus paslaugas 157 196,91 Lt, t. y. beveik pusę atsakovo nekilnojamojo turto vertės (481 730 Lt), nors nebuvo atlikti realūs bankroto proceso veiksmai, sukuriantys kreditoriams realią turtinę naudą.

Dėl pavedimo sutarties sąlygų tvirtinimo (ginčo nutarimas Nr. 8)

Kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 7 patvirtinus administravimo išlaidų dydį, nutarimu Nr. 8 kartu buvo nuspręsta patvirtinti administratoriaus siūlomą pavedimo sutarties projektą. Šie du kreditorių susirinkimo nutarimai yra tarpusavyje susiję, todėl pripažinus negaliojančiu nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, pavedimo sutartis negali būti sudaryta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo (ginčo nutarimas Nr. 5)

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 6 - įmonės tolimesnės veiklos (taikos sutarties, likvidavimo)

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 7 - administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 8 - pavedimo sutarties sąlygų tvirtinimo

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai atsakovo BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditoriai Ž. K., D. G., M. Š. ir D. C. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti negaliojančiais atsakovo 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 5, 6, 7 ir 8. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino atsakovo ūkinės-komercinės veiklos tęsimo sampratą, neįvertino, jog atsakovo vykdoma veikla yra nuostolinga, neatitinka ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo, jog įmonė gali tęsti veiklą, bet ne užsiimti nauja, nereikalinga ir nuostolinga veikla (ĮBĮ 11 str. 3 d. 9 p., 11 p., 36 str. 5 d. ir kt.). Teismas neįvertino, jog kas mėnesį UAB „Bioetan Lt“ išrašoma sąskaitos už saugojimo paslaugas – 13 865 Lt sumos nėra apmokamos; iš bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos matyti, jog atsakovas gavo 49 963,32 Lt pajamų už turto apsaugą, tačiau per tą patį laikotarpį priskaityta išlaidų ūkinei-komercinei veiklai už 88 059,50 Lt ir išlaidų bankroto administravimo paslaugoms apmokėti 109 196,91 Lt, taigi įmonė patyrė keturis kartus daugiau išlaidų. Todėl, remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto nuostatomis, atsakovas neturi teisės verstis ūkine-komercine veikla, kadangi įmonė, užsiimdama turto saugojimo veikla, nemažina kreditorių nuostolių, o iš turto saugojimo veiklos gaunamų pajamų nepakanka su šia veikla susijusioms išlaidoms padengti. Tai patvirtina ir atsakovo 2011 m. liepos 21 d. įvykusio kreditorių komiteto posėdžio protokolas Nr. 1, kurio 1 skyriaus 1 punkte „Dėl statomo objekto Telšiuose apsaugos“ nurodyta, jog reikalinga nedelsiant kreiptis į teismą dėl leidimo gavimo dalies turto pardavimui, gautas pinigines lėšas panaudojant objektų apsaugos užtikrinimui. Nutarties priėmimo metu buvo žinoma, jog Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama byla pagal atsakovo ieškinį UAB „Bioetan LT“ dėl skolos priteisimo ir šioje byloje skolininko atžvilgiu buvo taikytas nekilnojamojo turto areštas. Todėl atsakovui nėra poreikio teikti nuostolingas svetimo turto saugojimo paslaugas.

2. Teismas, pripažinęs, jog yra visos ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, nepagrįstai nepasinaudojo suteikta teise ex officio taikyti likvidavimo procedūrą; neapsvarstęs, ar teisėtas kreditorių komiteto susirinkimo nutarimas Nr. 6, kuriuo buvo nuspręsta tęsti įmonės tolimesnę veiklą. Iš administratoriaus veiklos ataskaitos 3 punkto matyti, kad įmonės ilgalaikis turtas mažėja: Esant nedidelei įmonės ilgalaikio turto vertei ir žymiai didesnei kreditorinių reikalavimų sumai, kreipimasis į teismą dėl likvidavimo procedūros netaikymo ir turto nerealizavimo sukels didelę grėsmę atsiskaitymui su kreditoriais.

3. Teismas nepagrįstai nevertino bankroto administravimo paslaugų kainos dydžio pagrįstumo, taip pat, kad administratorius nepateikė duomenų apie atliktus darbus iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Administravimo išlaidos, netgi sumažinus jas 2011 m. liepos 21 d. komiteto susirinkimo metu nuo 29 776,68 Lt iki 25 215 Lt, yra ženkliai viršijančios atsakovo galimybes sumokėti jas, vertinant įmonės likvidų turtą (481 730 Lt). Iš administratoriaus veiklos ataskaitos matyti, kad per 4 mėnesius iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo iš viso už administravimo paslaugas priskaičiuota 109 196,91 Lt, neįskaičius administratoriaus atlyginimo, nors nebuvo atlikti jokie realūs bankroto proceso veiksmai, sukuriantys kreditoriams turtinę naudą. Visas įmonės turtas, patvirtinus tokias išlaidas, bus panaudotas išimtinai atsikaitymui su administratoriumi, nors jo atlikti darbai yra formalaus pobūdžio, nereikalaujantys daug žinių ar sudėtingų pastangų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovo BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių susirinkimo ginčo nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys ĮBĮ nuostatas.

Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtinus jų finansinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius įmonės klausimus, susijusius su tolesniu teisiniu jos likimu, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės ūkinės komercinės veiklos, jos turto pardavimo tvarkos nustatymo ir kt. (ĮBĮ 23 str.). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimo ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1587/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2053/2011).

Dėl įmonės veiklos tęstinumo (ginčo nutarimas Nr. 5)

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5, 6 punktuose nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, bankrutuojanti įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms.

Kaip matyti iš atsakovo kreditorių susirinkime priimto ginčo nutarimo Nr. 5 (II t., 14-15 b. l.), kreditoriai pritarė ūkinės komercinės veiklos tęsimui (5 p.), saugant nutarime nurodytą UAB „Bioetan LT“ objektą, už kurį neatsiskaityta.

Nors teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog atsakovo vykdoma veikla nėra susijusi su veikla, vykdyta iki bankroto bylos iškėlimo, kadangi iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog atsakovas turi teisę verstis bet kokia Lietuvos Respublikos teisės aktų neuždrausta veikla (gamybine veikla, prekyba, paslaugų teikimu ir kt.) (www.registrucentras.lt), tačiau teismas, nurodydamas, jog ši veikla yra pelninga, jog, vykstant ginčui tarp atsakovo ir UAB „Bioetan Lt“ dėl 9,9 mln. Lt, bendrovė, saugodama turtą, galės nukreipti savo išieškojimą į šį turtą, neištyrė reikšmingų aplinkybių, tarp jų - ar nurodytas UAB „Bioetan LT“ turtas yra vienintelis turtas, į kurį atsakovas, ieškinio patenkinimo atveju, galės nukreipti išieškojimą, ar atsakovas gauna realių pajamų už šio turto apsaugą.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pripažinęs atsakovo veiklos pelningumą pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, tarp jų atsiliepimą ir sąskaitas – faktūras (II t., 40-41 b. l.), nenustatęs su nagrinėjamu klausimu susijusių reikšmingų aplinkybių, tarp jų - ar UAB „Bioetan LT“ realiai atsiskaito su atsakovu už saugomą turtą, ar atsakovas nepatiria dėl to nuostolių, ar bankrutuojanti įmonė gauna realių pajamų iš jos vykdomos ūkinės komercinės veiklos, tinkamai neištyręs ir neįvertinęs svarbių bylos dokumentų, tarp jų - bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos, 2011 m. liepos 21 d. atsakovo kreditorių komiteto posėdžio protokolo duomenų, padarė išvadą, neatitinkančią faktinių aplinkybių, pažeisdamas CPK 12, 178, 185 str. nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad, bankrutuojančiai įmonei tęsiant ūkinę komercinę veiklą, kreditorių susirinkimas turi žinoti apie įmonės realias pajamas ir išlaidas, tęsiant ūkinę komercinę veiklą, o, iškilus neaiškumams, bankroto administratorius privalo pateikti kreditorių susirinkimui išsamią informaciją apie gautas pajamas ir patirtas išlaidas, pašalindamas bet kokias abejones, tvirtinant finansinę atskaitomybę. Tik nustačius aplinkybę apie BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ realiai gaunamas pajamas iš nurodytos veiklos, galima daryti išvadą, kad bankrutuojančios įmonės vykdoma veikla atitinka ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte įtvirtintus pagrindus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bankrutuojančios įmonės turto saugojimas atitinka ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintą administratoriaus pareigą – įmonės turto saugojimą, ir negali būti siejamas su įmonės ūkinės-komercinės veikos tęsimu (ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.).

Taigi pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog atsakovo kreditorių susirinkime 5 klausimu priimtas nutarimas dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo nepažeidžia atsakovo kreditorių interesų, neatskleidė šio klausimo esmės, todėl ši skundžiamos nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (CPK 329 str. 1 d., 327 str. 338 str.).

Dėl įmonės tolimesnės veiklos (taikos sutarties, likvidavimo) (ginčo nutarimas Nr. 6)

Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės dalyvauti renkant įrodymus (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-260/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga).

ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per tris mėnesius nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas nepratęsė šio termino, kurį gali pratęsti tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos pripažinti atsakovą bankrutavusiu ir likviduotinu dėl bankroto, kadangi kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi, nuo kurios įsiteisėjimo yra praėję trys mėnesiai, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo ir teismas nepratęsė šio termino. Tačiau apygardos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nepasiūlė kreditoriams pasinaudoti teise prašyti pratęsti bankrutavusios įmonės likvidavimo terminą, netinkamai aiškindamas ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog ĮBĮ 23 straipsnio ir 30 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teigti, kad ĮBĮ nėra numatyta kreditorių susirinkimo teisė įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su prašymu netaikyti likvidavimo procedūros. Todėl teismas, tinkamai neįvertinęs nustatytos aplinkybės, be to, bei neišaiškinęs klausimo dėl atsakovo likvidavimo procedūros (ne)taikymo, padarė išvadą dėl ginčo nutarimo Nr. 6 pagrįstumo, kuri neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir įstatymo (CPK 329 str. 1 d., 327 str., 338 str.).

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 7 - administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo

Viena iš bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisių yra tvirtinti bankroto administratoriaus atlyginimą, administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus (ĮBĮ 23 str. 5, 9 p., 36 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimu yra užtikrinama, kad sklandžiam bankroto procedūrų vykdymui bei kuo greitesniam jų užbaigimui būtų skiriamas optimalus lėšų kiekis, kurių šaltinis – bankrutuojančios įmonės turtas. Tačiau tvirtinant tokias išlaidas, privaloma atsižvelgti į tai, kiek likvidaus turto turi bankrutuojanti įmonė, ar būtinos yra administratoriaus nurodomos išlaidos (teisinių, antstolių paslaugų ir kt.), į administratoriaus darbų, kuriuos jis atliko iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kiekį, kokybę, sudėtingumą, taip pat planuojamų ateityje atlikti darbų būtinumą, pagaliau, turimo turto vertę ir skolų dydį. Tik išsamiai išnagrinėta ir pagrįsta administravimo išlaidų sąmata gali būti traktuojama, kaip atitinkanti tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus, tai yra teisinga. Teismas privalo patikrinti, ar kreditorių priimami sprendimai yra pagrįsti, teisingi ir motyvuoti, ar jie nepažeidžia visų kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumas gali būti patikrinamas, vien atsižvelgus į vėlesnį kreditorių susirinkimo nutarimą, t. y. palyginus skundžiamu nutarimu nustatytą administravimo išlaidų sąmatos dydį su vėlesniame kreditorių susirinkime nustatytu dydžiu, neištyrus ir neįvertinus kitų bylos duomenų, tarp jų - administratoriaus veiklos ataskaitos.

Pažymėtina, jog toks lyginamasis metodas nėra pakankamas; vien tai, kad vėlesniame atsakovo kreditorių komiteto susirinkime (2011 m. liepos 21 d.) administravimo išlaidos buvo sumažintos nuo 29 776,68 Lt iki 25 215 Lt, nėra pagrindo spręsti apie nurodytų išlaidų pagrįstumą. Juo labiau kad ir sumažinus nurodytas išlaidas 2011 m. liepos 21 d. komiteto susirinkimo metu, liko neįvertinta, ar jos nėra ženkliai viršijančios būtinas atsakovo administravimo išlaidas, ir nepaneigti pareiškėjų argumentai dėl administravimo išlaidų nepagrįstumo. Todėl tik išsamiai ištyrus aukščiau nurodytas ir kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų - ar įmonė turi pakankamai likvidaus turto administravimo išlaidų sąmatai patvirtinti, galima padaryti išvadą, ar pagrįstas ir teisingas kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 7 dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, o taip pat ir atlyginimo administratoriui nustatymo bei pavedimo sutarties sudarymo, bei konstatuoti pareiškėjų skundo dėl ginčo nutarimų Nr. 7 ir Nr. 8 (ne)pagrįstumą (CPK 185 str., 329 str. 1 d.).

Dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas, pažeisdamas CPK taisykles, neatliko pareigos išsamiai ištirti įvertinti bei nustatyti šioje nutartyje nurodytų bei kitų ginčo nutarimų pagrįstumui svarbių aplinkybių visumos, kurias nustačius galima spręsti dėl apeliantų skundžiamų atsakovo kreditorių susirinkime priimtų ginčo nutarimų pagrįstumo, tai yra neatskleidė bylos esmės ir padarė nepagrįstas išvadas (CPK 3 str. 1 d., 185 str., ĮBĮ 21 str. 1 d. 3 d., 23 str., 30 str., 36 str.).

Dėl pasakyto panaikintina skundžiama apygardos teismo nutartis ir klausimas dėl kreditorių susirinkimo ginčo nutarimų pagrįstumo perduotinas pirmosios instancijos teismo nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui klausimą dėl 2011 m. birželio 30 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 5, 6, 7 ir 8 panaikinimo.