Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., a. k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Telšių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. 2011 m. rugpjūčio 20 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su savo šeimos nariu, mama V. Ž., pribėgęs prie nukentėjusiosios V. Ž., pakėlęs ją ir mesdamas į ūkinio namo sieną, bei pastarajai nuo smūgio į sieną nukritus ir atsitrenkus į betoninį grindinį, padarė jai galvos ir kairio kelio sąnario sumušimus, odos nubrozdinimus kaktos ir kairio kelio sąnario srityje, kairio šlaunikaulio kaklelio lūžimą su poslinkiu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kairio šlaunikaulio kaklelio lūžimo su poslinkiu.

Kaltinamasis A. U. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad gyvena su savo mama V. Ž. (duomenys neskelbtini). 2011 metų rugpjūčio 20 dieną apie 5 valandą jis grįžo namo po išgertuvių ir nuėjo miegoti. Jam išėjus į kiemą, tuo metu namuose buvusi mama V. Ž. užrakino laukines namo duris. Dėl to jis susinervino, buvo piktas. Netrukus pamatė pareinančią link jo mamą, kuri priėjusi bandė jam nuimti akinius. Nenorėdamas, kad mama nuimtų akinius, jis sukdamasis šalin nuo mamos, pečiu netyčia ją stumtelėjo nuo savęs. Dėl to mama iš karto suklupo ant asfaltuoto kiemo grindinio ir iš karto pradėjo šaukti, kad jai labai skauda koją. Tada jis mamą parnešė į jos kambarį, paguldė į lovą. Mamos tyčia jis sužaloti nenorėjo, ją pastūmė netyčia, gailisi, kad taip atsitiko. Motinos ligoninėje nelankė, nes giminaitė pasakė, jog motina to nenori. Mamos jis nebuvo pakėlęs ir į sieną netrenkė, mama jį apkalba. Netrukus po šio įvykio policijos komisariate jam buvo nustatytas girtumas, su alkotesterio parodymais sutinka, nes iš vakaro ir naktį buvo stipriai girtas. Pripažįsta, kad girtumas turėjo įtakos jo elgesiui įvykio metu.

Nukentėjusioji V. Ž., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį savo namuose ji per kiemą ėjo į tualetą. Tuo metu ji sūnui nieko nesakė, tikėjosi, kad sūnus A. U. jos nepastebės. Tačiau jis pamatė ir puolė, ją sugriebė, apkabino, pakėlė ir metė į ūkinio pastato sieną. Dėl to ji buvo sužalota, nebepaėjo, šaukėsi pagalbos. Tada A. U. nunešė ją į kambarį, o ji išsikvietė greitąją medicininę pagalbą. Ligoninėje jai uždėjo langetę ir paleido namo, tačiau po 10 dienų teko keisti klubo sąnarį. Dėl to ji gulėjo 2 mėnesius ligoninėje, buvo reabilitacijoje. Gydosi dar ir dabar, nuolat jaučia skausmus. Sūnus visą laiką būna girtas, yra vieną kartą net smaugęs. Ji pati iš pensijos išlaiko sūnų. Prašo A. U. nubausti, jam atleisti negali, nes dėl jo veiksmų daug prisikentėjo, o jis visai nesigaili. Dėl sužalojimo jai padaryta 5000 litų žala, nes ji daug kentėjo ir tebekenčia.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad 2011 metų rugpjūčio 20 dieną, apie 11 val. jai būnant namuose adresu: (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus sūnus A. U. ir pradėjo laužti namo duris. Ji bijojo jo girto, todėl namo neįleido. Po kurio laiko ji pro kitas namo duris išėjo į kiemą, nes norėjo eiti į lauko tualetą. Jai išėjus į kiemą, A. U. ją pamatė ir nieko nesakęs, pribėgęs prie jos, apglėbė rankomis, pakėlė nuo žemės ir metė į kieme esančio ūkinio pastato sieną. Dėl to ji buvo nublokšta iš pradžių į sieną, paskui nukrito ant asfaltuoto kiemo grindinio, buvo sužalota. Jai buvo prakirsta ir nubrozdinta kakta, be to, ji pajuto stiprų skausmą kairės kojos kelyje ir šlaunikaulyje. Kadangi pati paskui paeiti nebegalėjo, A. U. ją parvedė namo į kambarį, nustūmė į lovą, pats išėjo. Kadangi labai skaudėjo sužalotą koją, pati paskambinusi išsikvietė greitąją ir buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Po to gydėsi namuose. Konflikto metu sužalotą koją jai labai skaudėjo, todėl rugpjūčio mėnesio pabaigoje pati kreipėsi pas medikus ir buvo paguldyta į ligoninę, nes buvo nustatyta, kad yra lūžęs kairės kojos šlaunikaulis, ir dėl to ji buvo operuota. Dėl padaryto nusikaltimo savo sūnui A. U. neatleidžia, nes jis girtas nuolat kelia triukšmą, ją terorizuoja (21–22; 24 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 205/11(13) nustatyta, kad V. Ž. padaryti galvos ir kairio kelio sąnario sumušimai, odos nubrozdinimai kaktos ir kairio kelio sąnario srityje, sužalojimai padaryti 2-iejų kontaktų su kietu buku daiktu metu ir galėjo atsirasti tiek atsitrenkus į sieną, tiek ir pačiai nukritus (28 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 20-205/11(13) nurodyta, kad V. Ž. nustatytas kairio šlaunikaulio kaklelio lūžimas su poslinkiu, sužalojimas padarytas kieto buko daikto poveikiu ir galėjo atsirasti kritimo metu atsimušus į kietą pagrindą, sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (32 b. l.).

Iš Asmens blaivumo testo Nr. 2668 matyti, jog A. U. 2011-08-20 12.02 min. nustatytas 2,44 promilių girtumas (10 b. l.).

2011-08-26 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, mūrinis ūkinis pastatas ir betonuotas kiemo grindinys (17–20 b. l.).

Iš santuokos ir gimimo aktų įrašų matyti, kad A. U. yra V. Ž. sūnus (90–92 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog A. U. kaltė sunkiai sutrikdžius V. Ž. sveikatą visiškai įrodyta. Kad V. Ž. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta dėl kaltinamojo A. U. smurtinių veiksmų, patvirtina ir nukentėjusiosios, ir kaltinamojo parodymai. Kaltinamojo teiginys, kad mamos tyčia jis sužaloti nenorėjo, ją pastūmė netyčia, kai ji konflikto metu priėjusi norėjo nuimti akinius, prieštarauja ne tik nukentėjusiosios parodymams, bet ir įvykio metu nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdžiui. Iš specialisto išvadų matyti, jog V. Ž. padaryti ir galvos, ir kojos sužalojimai. Kaltinamojo teiginys, jog jam tik stumtelėjus nukentėjusiąją, ši suklupo, nepaaiškina nukentėjusiosios galvos srityje rastų sužalojimų padarymo mechanizmo. O nukentėjusiosios nurodytos jos sužalojimo aplinkybės, t. y. tai, jog A. U. pakėlė ją nuo žemės ir metė į kieme esančio ūkinio pastato sieną, ir po to ji nukrito ant asfaltuoto kiemo grindinio, paaiškina ir sužalojimo galvos srityje padarymo mechanizmą, ir kojos sužalojimo mechanizmą, bei atitinka specialisto išvadą, jog sužalojimai padaryti 2-iejų kontaktų su kietu buku daiktu metu. Įvertinus tai, kad nukentėjusiosios V. Ž. parodymai bylos tyrimo metu buvo nuoseklūs ir atitinka specialisto išvadose nustatytus duomenis, daroma išvada, kad netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Ta aplinkybė, jog kaltinamasis, kaip pats pripažino, įvykio metu buvo piktas, neblaivus, ir tai turėjo įtakos jo elgesiui, taip pat netiesiogiai patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie kaltinamojo smurtinius veiksmus. Vertindamas kaltinamojo parodymus teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, ir tai neabejotinai turėjo įtakos jo įvykio aplinkybių suvokimui bei vertinimui. Be to, kaltinamojo A. U. parodymų apie prieš nukentėjusiąją jo pavartoto smurto mastą bei pobūdį, apie konflikto su nukentėjusiąja aplinkybes nepatvirtina kiti bylos duomenys, o kaltinamojo teiginį, jog nukentėjusioji mėgino nuimti jo akinius, paneigia paties A. U. rašytas paaiškinimas (12 b. l.), kuriame jis nurodė, kad jis nuėmė akinius nukentėjusiajai. Dėl paminėtų priežasčių kaltinamojo parodymais teismas remiasi tiek, kiek jie atitinka kitus bylos duomenis.

Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad A. U. ją metė į mūrinę ūkinio pastato sieną, ir dėl to ji atsitrenkė į pastato sieną, o po to nukrito ant betoninio grindinio. Tokie nukentėjusiosios parodymai akivaizdžiai paneigia kaltinamojo A. U. parodymus, kad jis nukentėjusiąją sužalojo netyčia ją stumtelėdamas. Be to, iš teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlęs šlaunikaulio kaklelio lūžimas su poslinkiu V. Ž. galėjo atsirasti jai krintant ir atsitrenkiant į kietą pagrindą. Visuma paminėtų duomenų patvirtina, kad nukentėjusiosios sveikata buvo sunkiai sutrikdyta dėl A. U. smurtinių veiksmų, todėl tarp kaltinamojo padarytos veikos ir padarinių – nukentėjusiosios sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes nukentėjusiosios sveikata sutriko būtent dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, o nukentėjusiosios atsitrenkimas į grindinį ir šlaunikaulio kaklelio lūžimas su poslinkiu yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp kaltinamojo veiksmų – V. Ž. metimo į pastato sieną – ir nukentėjusiosios sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nors kaltinamasis A. U. tokių padarinių nenorėjo, t. y. nesiekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatos, bet nekyla abejonių, kad jis, gana didele jėga mesdamas 74 metų amžiaus moterį į mūrinę sieną, žinodamas, kad kiemo danga yra kieta, betoninė, suvokė tokio savo veikimo pavojingumą, numatė, kad nukentėjusioji nuo smūgio į sieną nukris ant kietos betoninės dangos ir atsitrenkusi į kietą pagrindą patirs sužalojimus, tačiau buvo abejingas tokios savo veikos galimiems padariniams. Jo abejingumą galimiems padariniams rodo ir tai, kad po sužalojimo nepaeinančią nukentėjusiąją nunešęs į jos kambarį, jis medicininės pagalbos neiškvietė, nukentėjusiosios būkle nesidomėjo. Kaltinamojo abejingumas galimiems veikos padariniams duoda pagrindą daryti išvadą, kad jis sunkiai sužalojo V. Ž. veikdamas netiesiogine tyčia, ir dėl to jo veika kvalifikuotina pagal padarinius, t. y. pagal LR BK 135 straipsnį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas, vartodamas smurtą prieš nukentėjusįjį, suvokė tokio savo veiksmo pavojingumą, numatė, kad dėl to nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, tačiau buvo abejingas tokios veikos galimiems padariniams, o nukentėjusysis, be tiesioginių smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų (pvz., krisdamas) ir dėl to sunkiai sutrikdoma jo sveikata, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 135 straipsnyje (kasacinė nutartys Nr. 2K-854/2007; 2K-194/2008; 2K-368/2009).

Kadangi kaltinamasis A. U. tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą savo motinai (30–32 b. l.), jo veika kvalifikuojama pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Dėl bausmės

A. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nes akivaizdu, kad jis nėra nuoširdus, nepripažįsta tyčia panaudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją, ir, nors teigia, kad gailisi, jo elgesys po nukentėjusiosios sužalojimo tai paneigia, nes jis neiškvietė nukentėjusiajai medicininės pagalbos, nelankė jos ligoninėje. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Skiriant A. U. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgiama į A. U. asmenybę – neteistas, tačiau administracine tvarka ne kartą baustas už girto pasirodymą viešoje vietoje, paskutinį kartą baustas 2011-07-02 pagal LR ATPK 178 str. 1 d. (36–37 b. l.), yra psichikos sveikatos centro įskaitoje, dgn. Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Abstinencijos būklė (42 b. l.), niekur nedirba, po nusikaltimo padarymo sužalota sergančia nukentėjusiąja nesirūpino.

Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į nukentėjusiosios poziciją. Nukentėjusioji V. Ž., nors yra kaltinamojo motina, neatleido A. U., nes jis muolat būna girtas ir visai nesigaili, nors ji išlaiko sūnų iš savo pensijos.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, A. U. skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Prokuroras pareiškė 5000 litų dydžio ieškinį dėl nukentėjusiajai V. Ž. padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Kadangi nukentėjusiajai V. Ž. neturtinė žala padaryta dėl jos sunkaus sveikatos sutrikdymo, žalos atlyginimas priteistinas iš nukentėjusiąją sužalojusio A. U..

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad A. U. tyčiniai nusikalstami veiksmai jo motinai nukentėjusiajai V. Ž. sukėlė sunkias pasekmes – sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusioji ilgą laiką gydėsi, buvo operuota, kentė ir šiuo metu kenčia skausmą dėl sužalotos kojos, iki šiol itin sunkiai vaikšto. Be to, atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimą A. U. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, taip pat į A. U. asmenybę bei turtinę padėtį – jis išlaikytinių neturi, yra darbingas, tačiau nedirba. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, jog prašoma priteisti neturtinė žala savo dydžiu nėra per didelė, be to, ir kaltinamasis sutinka su pareikšto ieškinio dydžiu, todėl prokuroro ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 str., 307 str.,

nusprendžia:

A. U., a. k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę A. U. paskirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę A. U. pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo salėje.Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.Priteisti iš A. U. nukentėjusiajai V. Ž. 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.