Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Ž. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis J. B., Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja E. Ž. pareiškimu prašė atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos J. A. (A.) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjant tokius prašymus, kiekvienu atveju svarbu individualiai įvertinti praleisto termino trukmę, praleidimo priežastis, terminą praleidusio įpėdinio elgesį sužinojus apie palikimą, ar pareiškėjas buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Tarnyba neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškime nurodytas aplinkybes ir mano, kad pareiškimo reikalavimas nepagrįstas, todėl prašo pareiškėjos prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos pateiktuose dokumentuose – E. Ž. gimimo liudijime (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), Utenos apskrities 2003-12-18 išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 6293 ir VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro išrašuose skirtingai nurodyta J. A. pavardė, t. y. VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro išrašuose – „(duomenys neskelbtini)“; E. Ž. gimimo liudijime (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), Utenos apskrities 2003-12-18 išdavoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 6293 – „(duomenys neskelbtini)“, tačiau asmens „J. A.“ ir asmens „J. A.“, asmenį identifikuojantys duomenys, t. y. gimimo data – (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra tapatūs, todėl yra pagrindo išvadai, kad minėtuose su pareiškimu pateiktuose dokumentuose nurodytas vienas ir tas pats asmuo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ).

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas įsigaliojo 2001-07-01. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis), todėl taikytinas palikimo atsiradimo metu galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas. Palikėja J. A. mirė (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnyje nustatytas šešių mėnesių terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini), ir yra praleistas.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad motina visą realiai turimą turtą perleido įpėdiniams dovanojimo būdu ir pareiškėja buvo įsitikinusi, kad po motinos mirties nėra jokio turto, kuris būtų paveldėtinas. Tai kad buvo pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas į 1,37 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja sužinojo atsitiktinai, praėjus daug metų po motinos mirties. Pareiškėjos nurodytų aplinkybių paneigiančių duomenų byloje nėra. Paveldėjimo byla po J. A. mirties užvesta nebuvo. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių pareiškime nurodytas aplinkybes. Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, savo pozicijos dėl pareiškimo neišreiškė.

Pažymėtina, kad teisė atkurti nuosavybės teisę į 1,37 ha žemės J. A., mirusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta Utenos apskrities 2003-12-18 išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 6293. Taigi, palikėjai J. A. teisė atkurti nuosavybės teisę į 1,378 ha žemės, nustatyta praėjus beveik penkeriems metams po pačios palikėjos mirties, pareiškėjai – palikėjos pirmos eilės įpėdinei – dukrai, apie vykstantį/vykusį žemės atkūrimo procesą, kad po jos motinos mirties kompetentingos institucijos išvada pareiškėjos motinai nustatyta teisė į nuosavybės atkūrimą 1,37 ha ploto žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo pranešta, visi su nuosavybės į žemę atkūrimu susiję dokumentai pareiškėjai nebuvo siunčiami, apie nuosavybės teisių atkūrimą buvo informuota tik J. B., todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis.

Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjos E. Ž. prašymas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577-578 straipsniais, CK 5.57 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.