- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-03
- Bylos Nr.
- 1-1784-240/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00397-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Civilinis ieškovas
- A. Z., E. Ž.
- Kaltinamasis
- H. Š.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei E. S., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Z., nedalyvaujant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
H. Š., gimęs duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, Kolpingo kolegijos studentas, nevedęs, gyv. duomenys neskelbtini), neteistas,
D. K., gimęs duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, gyv. duomenys neskelbtini), neteistas,
T. V., gimęs duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, gyv. duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis H. Š. 2014 m. kovo 29 d., apie 02.30 val., viešoje vietoje, prie namo, esančio V. Landsbergio-Žemkalnio g. 15, Kaune, vandališkais veiksmais, veikdamas bendrai su T. V. ir D. K. metė akmenis į A. Z. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pataikė į automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklą ir jį išdaužė, tuo padarydamas 110 Lt turtinę žalą bei pataikė automobilyje sėdėjusiam A. Z. į galvą, padarydamas jam muštinę žaizdą pakaušyje, taip pat pataikė E. Ž. į dešinę koją, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva dešiniame kelyje, po to pro atidarytas automobilio vairuotojo dureles bandydamas ištempti A. Z. iš automobilio jam sudavė ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d.
Kaltinamasis D. K. 2014 m. kovo 29 d., apie 02.30 val., viešoje vietoje, prie namo, esančio V. Landsbergio-Žemkalnio g. 15, Kaune, vandališkais veiksmais, veikdamas bendrai su T. V. ir H. Š. metė akmenis į A. Z. priklausantį automobilį, pataikė į automobilio kairės pusės galinių durelių langą, jį išdauždamas ir padarydamas 40 Lt turinę žalą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis T. V. 2014 m. kovo 29 d., apie 02.30 val., viešoje vietoje, prie namo, esančio V. Landsbergio-Žemkalnio g. 15, Kaune, vandališkais veiksmais, veikdamas bendrai su D. K. ir H. Š. metė akmenis į A. Z. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis H. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iki įvykio pažinojo ir kitus kaltinamuosius, ir nukentėjusiuosius. Sutinka su išdėstytu kaltinimu, viskas taip ir buvo. Tai, kad pataikė nukentėjusiesiems į galvą ir į koją, sužinojo tik policijoje. Teigia Audriaus iš automobilio netempęs. Bandė tartis su nukentėjusiuoju, tačiau jis neatsiliepė telefonu. Nepavyko sutarti su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo. Su ieškiniais nesutinka, nukentėjusiajam A. Z. užtektų 1000 litų, o ne tiek, kiek jis prašo. E. Ž. sutiktų mokėti mažiau nei 1000 litų neturtinės žalos. Su turtine žala sutinka, pažada ją atlyginti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su kaltinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nesutinka su prašomos neturtinės žalos dydžiu, sutinka atlyginti 500 litų. Su turtine žala sutinka, žada ją atlyginti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamasis T. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su kaltinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Bandė tartis su nukentėjusiuoju A. Z., tačiau nepavyko. Nesutinka su moralinės žalos dydžiu, be to, visą tą konfliktą pradėjo pats A. Z.. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusysis A. Z. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį H. Š., kitus kaltinamuosius yra tik matęs. Jam paskambino E. Ž., paprašė ją parvežti namo, nes buvo jau vėlu. Ji prašė su savimi pasiimti ir B. B., jis paėmė jį ir dar Beno draugus. Nuvykęs pas Emiliją laukė prie automobilio, o Benas ir Haroldas kažką aiškinosi. Haroldas buvo kruvinas, sėdėjo ant laiptų. Privažiavus Emilijos namus ji sušuko, kad prie automobilio atbėgo kaltinamieji. Haroldas metė plytą į automobilio langą, langas dužo, plyta pataikė A. Z. į galvą. Toliau stovėję Domas ir Tautvydas taip pat kažką metė į automobilį, išdaužė galinį langą ir visi pasišalino. Prašo priteisti 2500 litų iš H. Š., 1000 litų iš D. K., 500 litų iš T. V. neturtinės žalos – iš viso 4000 Lt, taip pat prašo priteisti iš kaltinamųjų H. Š. ir D. K. turtinę žalą – atitinkamai 110 Lt ir 40 Lt. Teigia, kad dėl užpuolimo labai išsigando. Be to, H. Š. bandė jį ištraukti iš automobilio, tačiau jam nepavyko. Ginantis H. Š. dar sumušė ir rankas. Teigia pats nieko neplanavo mušti. Nukentėjusioji E. Ž. yra išvykusi į užsienį ir kada sugrįš į Lietuvą - nežino.
Teisiamojo posėdžio metu sutinkamai su LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. buvo balsu perskaityti nukentėjusiosios E. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 32-33).
Nukentėjusioji E. Ž. parodė, kad 2014-03-28 jai dirbant darbe, Haroldas buvo atėjęs stipriai išgėręs. Jis jai priekaištavo, kabinėjosi prie jos žodžių ir pan. Maždaug po dvyliktos val. nakties ji baigė darbą, išėjo į lauką parūkyti su pažįstamomis merginomis, tai I. U. ir Karolina, jos pavardės ir kontaktų nežinojo. Joms išėjus į lauką parūkyti atėjo ir Haroldas. Iš pradžių jis tik stovėjo, vėliau jis prie jos pradėjo kabinėtis, ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, bendravo agresyviai nusiteikęs. Tada jis pradėjo jai grasinti, kad jai spirs iš kojos į galvą, ji jam pasakė, kad jei jis nori tai tegul ir trenkia, po šių žodžių jis suėmė ranka jos veidą ir ją pastūmė atgal, nuo ko ji atsitrenkė į už jos stovėjusį žmogų. Tada H. Š. jai ranka trenkė į ranką ties petimi ir ji iš karto nuėjo atgal į „Pokerio namų“ vidų. Nuėjusi atsisėdo, prabuvo apie 20 minučių ir paskambino savo draugės vaikinui A. Z., kad atvažiuotų jos paimti, papasakojo jam apie konfliktą su Haroldu. Maždaug už pusvalandžio atvažiavo Audrius kartu su B. B. ir dar dviem vaikinais, kurių ji nepažįsta. Ji būdama antrame aukšte balkone pamatė, kad jie atvažiavo ir nusileido žemyn. Audrius kartu su draugais išlipo iš automobilio, Haroldas iš karto priėjo prie Audriaus, nes jie buvo pažįstami, iškart Audriui pradėjo aiškinti ir klausti ko jis čia atvažiavo, ką jis čia darys, klausė ar jis vešis ją ir pan. Haroldas kažką pasakė Benui, šalia Beno stovintis vaikinas, kuris kartu atvažiavo pradėjo atsikirtinėti Haroldui, tada Haroldas jį pastūmė ir tarp jų kilo muštynės. Matė, kaip jie vienas kitam trenkė kelis kartus. Tada jie išsiskyrė. Policija nebuvo atvykusi. Tada ji susirinko daiktus ir visi penkiese išvažiavo, Haroldas liko. Važiuojant link jos namų visus draugus Audrius paleido pakeliui, o ją parvežė namo. Į namų kiemą, esanti V. Landsbergio-Žemkalnio g. 15, Kaunas, atvažiavo apie 02.30 val., kieme stovėjo apie 15 min., kalbėjosi. Tada ji pamatė pro langą atbėgančius žmones, kadangi buvo tamsu - nematė, kas tiksliai tokie atbėga. Iš karto dužo automobilio, kuriame sėdėjo, vairuotojo pusės priekinis ir galinis stiklai. Kai langai išdužo, pamatė, kad prie automobilio stovi Haroldas, T. V. ir D. K., laikydami rankose didelius akmenis, tada jie visi tuos akmenis pradėjo mėtyti į automobilio salono vidų. Matė, kaip Haroldas metė iš eilės apie keturis akmenis, vienas akmuo Audriui pataikė į galvą, o kitas akmuo jai pataikė į koją. Baigę mėtyti akmenis Haroldas lindo į automobilį pro priekinį vairuotojo pusės išdaužtą langą ir rankomis smūgiavo Audriui į įvairias kūno vietas, po smūgių Haroldas atsidarė vairuotojo pusės dureles ir bandė Audrių ištempti iš automobilio, tačiau ištempti nepavyko, nes jis buvo prisisegęs saugos diržą, kiti vaikinai stovėjo kažkur netoliese, tada greitai Audrius užkūrė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti atbulas, dar net nespėjus užsidaryti vairuotojo durelių. Išsukus iš kiemo ji iškart skambino policijai pranešė apie įvykį ir pasakė, kad jie važiuoja iki PC „Savas“.
Kaltinamųjų H. Š., T. V. ir D. K. kaltė, padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jų pačių visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiųjų parodymų, taip pat įrodyta: įvykio vietos apžiūros protokolais, fotolentelėmis (b. l. 3-8); daiktų apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuotos betono dalys, išimtos įvykio vietos apžiūros metu ir priduotos saugoti į Kauno m Žaliakalnio PK daiktų saugyklą (b. l. 12-16); specialisto išvada Nr. G728/14(02), kurioje nurodyta, kad A. Z. konstatuota muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, padarytos kietais bukais daiktais, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasakoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 21); specialisto išvada Nr. G729/14(02), kurioje nurodyta, kad E. Ž. konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame kelyje, padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 31); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-286/2011, Nr. 2K-78/2013). BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgdama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-452/2011, Nr. 2K-78/2013).
Nagrinėjamoje atveju nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – prie daugiabučio gyvenamojo namo, nakties metu, smurtaujant prieš asmenis, nežymiai juos sužalojant, ir gadinant jų turtą, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, todėl kaltinamųjų H. Š., T. V. ir D. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. l d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo H. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo H. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamojo T. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamojo D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę H. Š. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į H. Š. asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, mokosi Kolpingo kolegijoje), į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į tai, kad jis nesukėlė sunkių padarinių, laiko tikslinga paskirti H. Š. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Skiriant bausmę D. K. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į D. K. asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, bedarbis), į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į tai, kad jis nesukėlė sunkių padarinių, laiko tikslinga paskirti D. K. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Skiriant bausmę T. V. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į T. V. asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, vykdo individualią veiklą), į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į tai, kad jis nesukėlė sunkių padarinių, laiko tikslinga paskirti T. V. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Nukentėjusysis A. Z. pareiškė 4000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas šią sumą priteisti iš kaltinamųjų taip: 2500 litų iš H. Š., 1000 litų iš D. K. ir 500 litų iš T. V.. Be to, nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamųjų H. Š. ir D. K. turtinę žalą – 150 Lt - atitinkamai 110 Lt ir 40 Lt.
Nukentėjusioji E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį (b. l. 35-36) dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog jai buvo sutrenkta koja, patyrė didelį stresą, buvo išsigandusi, jaučia baimę, jog gali vėl taip atsitikti.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą pinigais yra išimtinė teismo kompetencija, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas, vertindamas nukentėjusiojo A. Z. dėl padaryto nusikaltimo jo atžvilgiu patirtą neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas nežymiai, kad jam buvo sužalota galva, sukeltas skausmas, jis patyrė stresą ir išgyvenimus, dvasinį diskomfortą, praleido paskaitas. Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstamą veiką padaryto žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“), todėl iš kaltinamųjų H. Š., D. K., T. V. solidariai priteistina nukentėjusiajam A. Z. 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo A. Z. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, iš kaltinamųjų H. Š. ir D. K. priteisiant atitinkamai 110 Lt ir 40 Lt.
Teismas, vertindamas nukentėjusiosios E. Ž. dėl padaryto nusikaltimo jos atžvilgiu patirtą neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji buvo sužalota nežymiai, kad jai buvo sutrenkta koja, sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė stresą ir baimę. Įvertinus nurodytas aplinkybes nukentėjusiajai E. Ž. priteistinas 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimas, nes toks dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes ir atitinka teismų praktiką. Likusioje dalyje E. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstamą veiką padaryto žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“), todėl iš kaltinamųjų H. Š., D. K., T. V. solidariai priteistina nukentėjusiajai E. Ž. 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
H. Š. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
D. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
T. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią H. Š., D. K. ir T. V. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų H. Š., D. K. ir T. V. nukentėjusiajam A. Z. 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo H. Š. nukentėjusiajam A. Z. 110 Lt (vieną šimtą dešimt litų) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo D. K. nukentėjusiajam A. Z. 40 Lt (keturiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų H. Š., D. K. ir T. V. nukentėjusiajai E. Ž. 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.
H. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.
D. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.
T. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.