- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-24
- Bylos Nr.
- II-88-1175/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00014-2026-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Nemeikšis
- Pareiškėjas
- A. P.
- Nukentėjusysis
- A. P., A.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) atstovei Rimai Bardauskienei (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),
viešame teismo posėdyje, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. skundą dėl Institucijos 2025 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 4ANN-459 (dėl atsisakymo pripažinti nukentėjusiuoju A. P.) ir 2025 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 4ANN-460 (dėl atsisakymo pripažinti nukentėjusiosiomis A., A. ir A. P.) administracinio nusižengimo byloje ROIK 25263902196 (toliau – Nutarimai) , panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucijos Nutarimais buvo atmesti pareiškėjo A. P. prašymai pripažinti jį ir jo dukras A., A. ir A. P. (toliau – Dukros) nukentėjusiaisiais asmenimis nusižengimo byloje ROIK 25263902196.
Nutarime Nr. 4ANN-460 dėl atsisakymo pripažinti nukentėjusiosiomis Dukras nurodoma, jog iš pareiškėjo prašymo pripažinti Dukras nukentėjusiomis ir administracinio nusižengimo tyrimo metu šalių pateiktų dokumentų turinio matyti, kad ginčas vyksta tarp vaiko tėvų dėl teismo nutartimi nustatytos tėvo ir dukterų bendravimo tvarkos vykdymo 2024 m. lapkričio 8-11 d., tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra gauta duomenų, jog Dukros būtų patyrusios realią žalą ar kitokiais būdais būtų sutrikdyta jų sveikata, būtų kilęs pavojus vaikų gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai, dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, taip pat Institucijoje nebuvo gauta pranešimų, kad vėlesniu nei pareiškėjo nurodytu laikotarpiu vaikų motina būtų nevykdžiusi teismo nutarčių bei sudariusi kliūtis Dukterims bendrauti su pareiškėju ir kad vaikų bendravimas su tėvu nebūtų užtikrinamas, ir nevyktų. Dėl to, Institucija nutarta atsisakyti pripažinti Dukras nukentėjusiomis A. R. atžvilgiu atliekamoje administracinio nusižengimo teisenoje pagal pareiškėjo 2024 m. gruodžio 12 d. prašymą (reg. 2024 m. gruodžio 13 d. 4PR-439).
Nutarime Nr. 4ANN-459 atsisakyti pripažinti pareiškėją A. P. nukentėjusiuoju nurodoma, kad pagal surinktus duomenis byloje tarp šalių yra itin konfliktiški santykiai, jie nuolatos teikia skundus vienas kito atžvilgiu įvairioms tarnyboms, teikia prieštaringą informaciją, be valstybės institucijų įsikišimo šiems asmenims nepavyksta taikiai išspręsti nesutarimų dėl bendravimo su mažametėmis dukterimis. Pabrėžta, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su dukterimis yra nuolatinis besitęsiantis procesas. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, kaip vaikų tėvas, nors ir turėjo teisę bendrauti su dukterimis pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi (toliau – Nutartis) numatytą bendravimo tvarką laikotarpiu 2024 m. lapkričio 8-10 d., tačiau šis bendravimas nevyko, nes dukterys atsisakė vykti pas tėvą, bendrauti su juo telefonu, pokalbio su Institucijos specialistais metu nurodydamos, kad važiuoti pas pareiškėją nenori, vaikų motina A. R. informavo pareiškėją, kad vaikai kategoriškai atsisako važiuoti pas jį, dėjo pastangas įtikinti ir įkalbėti vaikus važiuoti pas tėvą, o po kelių dienų vaikai svečiavosi pas tėvą, bendravo su juo pagal Nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Taip pat Institucijoje nebuvo gauta pranešimų, kad vėlesniu nei pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu vaikų motina būtų nevykdžiusi teismo nutarčių bei sudariusi kliūtis dukterims bendrauti su pareiškėju ir, kad vaikų bendravimas su tėvu nebūtų užtikrinamas ir nevyktų. Pareiškėjo prašyme nenurodyta jokių papildomų aplinkybių ar įrodymų, kurie pagrįstų žalos kilimą ar tiesioginį poveikį asmeniui bei nenustatyta žalos, kuri būtų tiesiogiai atsiradusi šio asmens atžvilgiu dėl tiriamo administracinio nusižengimo. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys turi suponuoti pagrindą išvadai apie pareiškėjui padarytą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, tačiau aptariamu atveju tokių duomenų byloje nėra.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. pateikė skundą dėl Nutarimų, prašė juos panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės, pareiškėją ir Dukras pripažįstant nukentėjusiais asmenimis administracinio nusižengimo byloje ROIK 25263902196. Skunde nurodoma, jog 2024 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas pateikė Institucijai prašymą (reg. Nr. 4PR-439) pradėti administracinę teiseną dėl A. R. padaryto administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį, ir nurodė, kad A. R., remdamasi nepagrįstais ir policijos procesinių sprendimų paneigtais kaltinimais dėl tariamo tvirkinimo (vaikų pusbrolio A. P.) ir psichologinio smurto prieš dukrą A. P., 2024 m. lapkričio 8-11 d. savavališkai nusprendė nevykdyti Nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos. Ji raštu informavo pareiškėją, jog „nevykdys bendravimo su vaikais tvarkos ir vaikų neveš jam“, ribojo bendravimą telefonu, o tą patį vakarą (lapkričio 8 d.) į savo namus išsikvietė budinčius vaiko teisių tarnybos atstovus fiksuoti vaikų „nuomonės“, kad jos nenori vykti pas tėvą - nepaisant to, kad pati prieš tai žadėjo vaikus atvežti. Taip pat tyrimui buvo pateikta nepriklausomų teisės psichologų (dokt. F. A. ir dr. A. S.) 2024 m. lapkričio 15 d. išvada, kurioje, remiantis garso ir vaizdo įrašų analize, konstatuojama: (a) nėra jokių požymių, rodančių, kad tėtis naudoja psichologinį smurtą; (b) yra požymių, kad mama, sąmoningai ar ne, formuoja vaikams neigiamą nuostatą apie tėčio elgesį; (c) vaikų pateikiami teiginiai dėl įtartinų įvykių negali būti laikomi patikimais. Institucija pradėjo administracinę teiseną pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, tačiau Nutarimais atsisakyta pripažinti pareiškėją ir jo dukteris nukentėjusiais asmenimis, teigiant, kad „nėra gauta duomenų“ apie realią žalą. Nutarimai yra neteisėti ir turi būti panaikinti, kadangi juose yra esminis vidinis loginis prieštaravimas: pripažįstamas teisės pažeidimo faktas, tačiau neigiamos jo pasekmės (žala), t. y. Nutarime Nr. 4ANN-459 (4 psl.) tiesiogiai pripažįstama, kad „vaikų tėvas nors ir turėjo teisę bendrauti su dukterimis pagal Teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi numatytą bendravimo tvarką 2024 m. lapkričio 8-10 d., tačiau šis bendravimas nevyko“. Tai yra tiesioginis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPĮ) 12 straipsnio pažeidimo faktas. Tas pats nutarimas (1-2 psl.) fiksuoja šio pažeidimo autorių ir būdą: A. R. raštu informavo „nevykdys bendravimo ... tvarkos ir vaikų neveš jam“ ir „į savo namus išsikvietė budinčius vaiko teisių tarnybos atstovus, kurie turėjo užfiksuoti vaikų „nuomonę“. Nepaisant šio akivaizdaus ir pripažinto pažeidimo, tas pats Nutarimas (4 psl.) daro prieštaringą išvadą: „Tarnybos Skyriuje nebuvo gauta pranešimų, kad ...vaikų motina būtų... sudariusi kliūtis“. Savaime aišku, kad tiesioginis Nutarties nevykdymas, draudžiantis bendravimą ir organizuojantis vaikų apklausą tam, kad pagrįstų šį nevykdymą, yra būtent ta kliūtis. Toks motyvavimas pažeidžia pagrįstumo ir logikos principus, reikalaujamus pagal ANK 624 straipsnį. Institucija klaidingai taiko ANK sąvoką „žala“: reikalauja galutinės žalos nustatymo jau preliminariame nukentėjusiojo pripažinimo etape. Nutarimuose teigiama, kad pareiškėjas „tiksliai neapibrėžia kokios formos ir kokią žalą jis patyrė“ (Nr. 4ANN-459, 4 psl.), o vaikams - kad „nebuvo gauta duomenų, jog mažametės ... būtų patyrusios realią žalą“ (Nr. 4ANN-460, 4 psl.). Šis požiūris yra teisiškai klaidingas, kadangi Institucijos patvirtintą Tvarkos aprašo 12.5 punktą ir ANK 73 straipsnio 1 dalį nukentėjusiojo pripažinimo preliminariame etape pakanka nustatyti pažeidimo faktą ir potencialią žalą. Išsamus žalos dydžio nustatymas priklauso galutiniam bylos nagrinėjimui pagal ANK 578 straipsnį. Skyrius sumaišė šiuos du skirtingus bylos etapus. Žala šiuo atveju yra akivaizdi ir įrodyta: 1) pareiškėjui padaryta neteisinė neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis), t. y. prarasta teisė ir galimybė bendrauti su dukterimis tris dienas, patirtas emocinis stresas, nerimas dėl santykių su vaikais ir jų gerovės dėl sąmoningo tėvystės teisių ribojimo; 2) Dukroms padaryta neteisinė neturtinė žala: pažeista jų pagrindinė teisė į artimą ir nenutrūkstamą ryšį su abiem tėvais (VTAPI 12 straipsnis). Teisės psichologų išvada (8 psl.) aiškiai rodo, kad „mama ... formuoja vaikams neigiamą nuostatą apie tėčio elgesį“, t. y. vykdomas kenksmingas poveikis pačių vaikų emocinei būsenai ir jų santykiams su tėvu. Taip pat skunde remiamasi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-969/2020 ir nurodoma, kad A. R. veiksmai, draudžiantys bendravimą, yra būtent toks nevykdymas ir nesikooperavimas, kuris tiesiogiai žaloja vaiko interesus siekti užmegzti kontaktą su tėvu. Institucija neteisingai ir paviršutiniškai įvertino pateiktus įrodymus, sulygindamas specializuotą teisės psichologų išvadą su bendro pobūdžio psichiatro nuomone. Nutarimuose teigiama, kad abi pateiktos psichologų išvados yra „viena kitai prieštaraujančios, palankios kiekvienai iš šalių“ (Nr. 4ANN-459, 3 psl.), tačiau šis vertinimas yra klaidinantis ir neatitinka civilinio proceso įrodymų vertinimo principų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pareiškėjo pateikta teisės psichologų (dokt. F. A. ir dr. A. S.) išvada yra specializuotas ir detalus tyrimas, tiesiogiai atsakantis į klausimus apie nagrinėjamus 2024 m. lapkričio įvykius. Ji parengta analizuojant konkrečius garso ir vaizdo įrašus, susijusius su kaltinimais dėl tvirkinimo ir psichologinio smurto. Išvadoje objektyviai konstatuojama: „nėra pastebėtas joks tėčio elgesys, kuris atitiktų (psichologinio smurto) apibrėžimus“ (10 psl.); „yra požymių, rodančių, kad sąmoningai ar ne, vaikų mama formuoja vaikams neigiamą nuostatą apie tėčio elgesį“ (8 psl.); Vaikų pateikiama informacija dėl įtartinų įvykių „negalima laikyti patikima“ (10 psl.). Be to, specialistai yra įspėti apie atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, kas suteikia jų išvadai papildomą patikimumo svorį. Tuo tarpu A. R. pateikta vaikų ir paauglių psichiatro L. S. išvada yra bendro pobūdžio nuomonė apie tėvo ir vaikų santykių dinamiką bei kokybę. Ji neanalizuoja konkrečių 2024 m. lapkričio 8-11 d. įvykių, kliudymo bendravimui ar nuteikinėjimo faktų, o kalba apie bendrą kontekstą. Psichiatras pagal kompetenciją vertina sveikatos būklę, o ne specialiai tiria tėvų įtakos vaikų pareiškimams klausimus, kurie yra teisės psichologijos sritis. Taip pat ir kasacinis teismas savo praktikoje (pvz., nutartyje Nr. e3K-3-857-270/20lg) pabrėžia specializuotų ekspertizių prioritetą vertinant vaikų parodymų patikimumą. Sulyginant šias dvi išvadas kaip lygiavertes, Institucija padarė esminę metodologinę klaidą, neatsižvelgdamas į išvadų turinį, laiką ir tiesioginį ryšį su ginču. Be to, Institucija visiškai ignoravo privalomą kasacinio teismo praktiką, draudžiančią savavališkai riboti bendravimą, civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 19-969/2023 (16 p.), o šiuo atveju būtent tokia situacija ir įvyko: A. R., remdamasi subjektyviais, nepagrįstais ir teisės psichologų išvados bei policijos paneigtais kaltinimais, savavališkai nusprendė riboti ir nevykdyti Nutarties 2024 m. lapkričio 8-11 d. Tuo tarpu Institucijos konstatuojami „itin konfliktiški santykiai“ tarp tėvų turėtų būti pagrindas aktyviai įsikišti, o ne vengti savo prievolių pagal VTAPI 5 straipsnį. Vaiko situacijos vertinimo anketose (Nr. 4VSV-3469 ir kt.), kuriomis remiasi Institucija, jau buvo konstatuoti preliminarūs motinos pažeidimai („motina galimai kliudo bendrauti“, „neigiamas poveikis ryšiui“), tačiau Institucija tai naudoja kaip pateisinimą neimti jokių veiksmų. O Institucijos argumentacija Nutarimuose apie tai, kas vyko po ginčijamo laikotarpio, yra visiškai nereikšminga, nukreipia nuo bylos esmės ir toks argumentas yra loginė klaida, kadangi administracinė teisena pradėta dėl konkrečių veiksmų ir jų pasekmių laikotarpiu 2024 m. lapkričio 8-11 d., o kas įvyko ar neįvyko po to - yra visiškai atskiras klausimas ir neturi jokios teisinės įtakos žalos, padarytos nagrinėjamu laikotarpiu, buvimui ir apibrėžimui. Tokiu būdu Institucija bando nukreipti dėmesį nuo bylos esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje A. P. palaikė pateikto skundo reikalavimus ir nurodė, manantis, kad Institucija yra šališka ir palaiko vaikų motiną. Santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu vaikų motina jį melagingai kaltino seksualiai išnaudojant Dukras, už ką ji buvo bausta administracine tvarka. Vėliau, buvo kaltinama, kad jo brolio sūnui rodžius lytinius organus Dukroms, tačiau jokių apribojimų nebuvo taikyta dėl bendravimo. Pažymėjo, kad nei policija, nei Institucija negali rekomenduoti neleisti vaikams bendrauti su tėvu. Tuo tarpu vaikų telefonai įvykio metu buvo išjungti, dėl ko jis su vaikais susisiekti negalėjo. Kadangi jam vaikų motina apribojo teisę į tėvystę, jis patyrė neturtinę žalą, o vaikai patyrė baimę, nesaugumo jausmą, bendraujant su pareiškėju. Stresas, išgyvenimai, pakenkta jo santykiams su Dukromis – tokia neturtinė žala buvo padaryta jam ir Dukroms. Mano, kad vaikams kilo klausimai, kodėl jos negali su tėvu bendrauti, pas jį važiuoti. Kliudymas su juo bendrauti vaikams taip pat sukėlė neturtinę žalą, nes nebuvo užtikrinti geriausi vaiko interesai. Taip pat pažymėjo, kad motinos pateiktoje psichologo išvadoje nėra duomenų apie konkretų įvykį, pateikti abstraktūs duomenys, o jo pateiktose išvadose kalbama apie konkretų įvykį, kuris yra nagrinėjimas. Padaryta eilė pažeidimų, trukdant jam bendrauti su vaikais. Jis siekia, kad būtų tenkintas jo prašymas ir tokiu būdu koreguojamas motinos elgesys. Nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl vaikai nenorėjo važiuoti su tėvu.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime su pareiškėjo A. P. pateiktu skundu nesutiko ir nurodė, kad Nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Atsiliepime paaiškinama, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta duomenų apie pareiškėjui ir Dukroms padarytą kokią tai fizinę, turtinę ar neturtinę žalą. Vien tai, kad pareiškėjas formaliai nurodo, patyręs emocinį stresą ar pablogėjusius santykius su vaikais, nesudaro pagrindo konstatuoti padarytą administracinį nusižengimą ar pripažinti jį bei jo dukteris nukentėjusiaisiais, kai nėra nustatyta, jog kito tėvo - motinos A. R. veiksmai buvo tyčiniai, aktyvūs ir nukreipti į teismo sprendimo nevykdymą. Be to, nagrinėjamu atveju ir pareiškėjo vaikai patys išreiškė nenorą vykti pas pareiškėją pagal Nutartimi nustatytą vaikų bendravimo su tėvu tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nors pareiškėjas ir turėjo teisę bendrauti su dukterimis pagal Nutartimi numatytą bendravimo tvarką laikotarpiu 2024 m. lapkričio 8-10 d., tačiau šis bendravimas nevyko, nes dukterys pačios atsisakė vykti pas tėvą, bendrauti su juo telefonu, pokalbio su Institucijos specialistais metu, nurodydamos, kad važiuoti pas tėtį nenori, vaikų motina A. R. 2024 m. lapkričio 8 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad vaikai kategoriškai atsisako važiuoti pas jį, dėjo pastangas įtikinti ir įkalbėti vaikus važiuoti pas tėvą, ko pasėkoje po kelių dienų vaikai jau svečiavosi pas tėvą, bendravo su juo pagal Nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad vaikų motina A. R. veikė priešingai vaikų interesams, kas lėmė vaikų išreikštą nuomonę nevykti pas tėvą analizuojamu laikotarpiu. Tuo tarpu pareiškėjas jam kilusią žalą grindė bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais, tačiau tiek teikdamas prašymą dėl administracinės teisenos A. R. atžvilgiu pradėjimo, tiek rašytinius paaiškinimus, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog žala jam ir jo dukterims realiai kilo. Tyrimo metu buvo vertinama visi Institucijos administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai ir Nutarimai buvo priimti, remiantis įrodymų visuma. Remiantis visu tuo, teismo prašė palikti Nutarimus nepakeistus, o pareiškėjo skundo netenkinti.
Institucijos atstovė Rima Bardauskienė teismo posėdyje nurodė, kad nebuvo nustatytos padarytos žalos, nepatvirtinti duomenys, kad mama tyčia neleido vaikams bendrauti su tėvu. Be to, remiantis teismų praktika, vaikai su skyrium gyvenančiu tėvu neturi bendrauti prieš savo valią. Pareiškėjo žala nurodyta abstrakčiai, remiamasi bendro pobūdžio argumentais. O su pateiktomis psichologų nuomonėmis buvo susipažinta priimant Nutarimus, jos pateiktos į bylą. Be to, pažymėjo, kad Institucijos specialistas, priėmęs Nutarimus, nedalyvavo civilinės bylos nagrinėjime dėl santuokos nutraukimo ir neturi suinteresuotumo nei vienai šalių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Institucijos Nutarimais atsisakyta pareiškėją ir jo Dukras pripažinti nukentėjusiais asmenimis administracinio nusižengimo byloje ROIK 25263902196, pradėtoje A. R. atžvilgiu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo ir jo Dukrų pripažinimo nukentėjusiais asmenimis šioje administracinio nusižengimo byloje ir skundu prašoma panaikinti kaip nepagrįstus Nutarimus.
ANK 578 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno atsisakymas pripažinti asmenį, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, nukentėjusiuoju įrašomas į ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir gali būti skundžiamas teismui šio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, kompetencija pripažinti asmenį nukentėjusiuoju tenka administracinį nusižengimą tiriančiam pareigūnui, o Institucijai to nepadarius, tą gali padaryti apylinkės teismas, nustatęs, kad yra pagrindas asmenį pripažinti nukentėjusiuoju. Šis sprendimas nepriklauso išimtinai vien nuo galbūt žalą patyrusio asmens noro tapti bylos dalyviu. Nukentėjusiuoju tampama esant žalos padarymo faktui konkrečiam subjektui, žala turi būti tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su konkrečiu administraciniu nusižengimu, o ne civilinės teisės deliktu.
Nagrinėjamu atveju Institucija Nutarimais atsisakė pripažinti patį pareiškėją ir jo Dukras nukentėjusiais asmenimis administracinio nusižengimo byloje ROIK 25263902196 ir juos motyvavo tuo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra gauta duomenų, jog Dukros būtų patyrusios realią žalą ar kitokiais būdais būtų sutrikdyta jų sveikata, būtų kilęs pavojus jų gyvybei, sveikatai ar normaliai jų raidai, taip pat ir dėl paties pareiškėjo nepripažinimo nukentėjusiu pažymima, kad pats pareiškėjas nenurodė jokių papildomų aplinkybių ar įrodymų, kurie pagrįstų žalos jam kilimą ar tiesioginį poveikį jam, ir nenustatyta žala, kuri būtų tiesiogiai atsiradusi jo atžvilgiu dėl tiriamo administracinio nusižengimo, o ir vėlesniu nei pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nėra duomenų, kad vaikų motina būtų sudariusi kliūtis Dukterims bendrauti su pareiškėju.
Teismas, įvertinęs Nutarimus, pareiškėjo skunde ir Institucijos atsiliepime nurodytus argumentus, sprendžia, kad Nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, kadangi administracinio nusižengimo byloje ROIK 25263902196 pagrįstai nenustatyta duomenų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti pareiškėją ir jo Dukras nukentėjusiais asmenimis administracinio nusižengimo byloje ROIK 25263902196. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys turi suponuoti pagrindą išvadai apie pareiškėjui ir jo Dukroms padarytą kokią tai fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, tačiau aptariamu atveju tokių duomenų byloje nėra. Tuo tarpu detaliau vertinant pareiškėjo argumentus, nurodytus skunde ir teismo posėdyje, pastebėtina, kad tiek savo paties, tiek ir jo Dukrų patirtą galimą neturtinę žalą jis sieja su apribota galimybe pareiškėjui, kaip tėvui, ir jo Dukroms bendrauti 2024 m. lapkričio 8-10 d. laikotarpiu, dėl ko, pareiškėjo teigimu, jie patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus. Vis dėlto, teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo argumentais, kad tokios aplinkybės pačios savaime objektyviai pagrindžia galimos neturtinės žalos faktą minėtiems asmenims, kadangi tokios aplinkybės prieštarauja bylos medžiagoje esantiems duomenims, t. y. visų pirma, minėtu laikotarpiu šis bendravimas tarp pareiškėjo ir jo Dukrų nevyko būtent dėl pačių Dukrų atsisakymo vykti pas pareiškėją, bendrauti su juo telefonu, dėl ko buvo dedamos pastangos įkalbėti vaikus važiuoti pas pareiškėją ir tolimesnis bendravimas vyko pagal Nutartimi nustatytą tvarką, todėl esant tokioms aplinkybėms ir pačioms Dukterims nenorint bendrauti su pareiškėju, nėra pagrindo teigti, kad jos galėjo dėl to (nebendraujant su pareiškėju) patirti kokią tai neturtinę žalą. Tuo tarpu dėl pareiškėjo nurodytų tam tikrų jo patirtų neigiamų išgyvenimų dėl neįvykusio jo bendravimo su savo Dukromis nurodytu laikotarpiu, būtent esant nurodytoms aplinkybėms, negalima sieti su galimais A. R. neteisėtais veiksmais, dėl kurių atliktas administracinio nusižengimo tyrimas byloje ROIK 25263902196 (kaip minėta, bendravimas tarp pareiškėjo ir jo Dukrų pagal bylos duomenis nevyko būtent dėl pačių Dukrų atsisakymo vykti pas jį). Juolab tokie pareiškėjo teiginiai reikalauja nepagrįstai teigti prioritetą jo interesams ir jų užtikrinimui, o ne geriausiems Dukrų interesams, ką įpareigoja ginti ir kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Taigi, paties pareiškėjo teiginiai yra prieštaringi ir neatitinka byloje surinktos medžiagos, o jo pateikti deklaratyvūs argumentai apie patirtus jo paties ir jo Dukrų neigiamus išgyvenimus nesudaro pagrindo automatiškai šiuos asmenis pripažinti nukentėjusiais šioje byloje.
Be to, pagrindo pareiškėjo ir jo Dukrų pripažinti nukentėjusiais asmenimis administracinio nusižengimo byloje ROIK 25263902196 nesudaro ir byloje pareiškėjo pateikta teisės psichologų dokt. F. A. ir dr. A. S. išvada, kurią pareiškėjas laiko specializuota ir tikslesne išvada apie jo Dukras ir nagrinėjamus 2024 m. lapkričio mėnesio įvykius. Visų pirma, teismas, įvertinęs šiuos duomenis, kreipia dėmesį į tai, kad šioje išvadoje nurodyti teiginiai tam tikra apimti neatitinka byloje A. R. pateiktos vaikų ir paauglių psichiatro L. S. išvados ir joje nurodytų teiginių, todėl nors ir pastarosios specialisto išvados tyrimas yra bendresnio pobūdžio nei pareiškėjo skundžiamo laikotarpio įvykiai, kaip nurodoma pareiškėjo skunde, tačiau abu šie tyrimai yra apie pareiškėjo ir jo Dukrų santykius, dėl ko abu tyrimais yra svarbūs byloje, nes yra susiję su šios bylos aplinkybėmis. Dėl to, esant prieštaringiems tokiems duomenims, negalima vienareikšmiai teigti apie kokią tai padarytą turtinę žalą Dukroms ar pareiškėjui. Juolab ir pačioje pareiškėjo pateiktoje specialių žinių turinčio asmens išvadoje, kaip ir jo cituojamuose punktuose, nėra tiesiogiai įvadinama apie minėtų subjektų neigiamus išgyvenimus ir jiems galimai padarytą neturtinę žalą.
Tuo tarpu likę skundo argumentai apie vidinius loginius prieštaravimus Nutarimuose, kuomet tariamai pripažįstamas teisės pažeidimo faktas, tačiau neigiamos jo pasekmės (žala), kaip ir tariamai klaidingai taikomos ANK nuostatos apie žalą, maišant preliminarų ir galutinį bylos nagrinėjimo etapus, yra visiškai nepagrįsti, atsižvelgus į tai, kad Institucija iš karto po Nutarimų priėmimo 2025 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 4ANN-461 šią administracinio nusižengimo teiseną ROIK 25263902196 nutraukė A. R. atžvilgiu ANK 565¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, nenustačius jos veiksmuose ANK 73 straipsnio 1 dalies nusižengimo požymių.
Pareiškėjo skunde ir posėdyje nurodyti argumentai dėl jo paties ir jo Dukrų patirtos neturtinės žalos, susijusios su apribota pareiškėjo galimybe bendrauti su Dukromis pagal Nutartimi nustatytą tvarką laikytini deklaratyvaus pobūdžio bei nesuteikiantys teisės jiems būti pripažintiems nukentėjusiais asmenimis administracinio nusižengimo byloje ROIK 25263902196. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Institucijos Nutarimais nenustatytas ne tik neturtinės žalos pareiškėjui ir jo Dukroms padarymo faktai, bet nenustatyti ir administracinio nusižengimo požymiai A. R. veiksmuose, ko pagrindu iš karto po to Institucijos nutarimu Nr. 4ANN-461 nutraukta ši administracinio nusižengimo teisena byloje ROIK 25263902196, kuris šiuo metu įsiteisėjęs ir galiojantis. Dėl to, tokia situacija taip pat objektyviai užkerta kelią suteikti nukentėjusiojo asmens procesinius statusus pareiškėjui ir jo Dukroms jau nutrauktoje administracinio nusižengimo teisenoje.
Atsižvelgus į prieš tai išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog Nutarimai priimti, išsamiai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes ir surinktus įrodymus, todėl jie laikomi teisėtais ir pagrįstais, ir dėl to paliekami galioti, o pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus 2025 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 4ANN-459 (dėl atsisakymo pripažinti nukentėjusiuoju A. P.) ir 2025 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 4ANN-460 (dėl atsisakymo pripažinti nukentėjusiosiomis A., A. ir A. P.) administracinio nusižengimo byloje ROIK 25263902196 palikti nepakeistus ir pareiškėjo A. P. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.