- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- 1A-268-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39828-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- H. M.
- Advokatai
- Viktoras Muravskis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.7.7Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas (BK 153 str.)
- 1.2.30.4.2.1Disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas (BK 309 str. 2 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio,
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gyčio Normanto apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo H. M. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 153 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 309 straipsnio 2 dalį - 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė H. M. paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, H. M. paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį H. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. H. M. nuteistas už tai, kad atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus ir disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai, o būtent: jis, iš nenustatyto šaltinio, nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2019-07-17, 12.12 val., įgijo pornografinio turinio video failą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame vaizduojamas mažametis vaikas, kurį laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir turėdamas tikslą tvirkinti jaunesnius negu šešiolikos metų asmenis, 2019-08-11, 9.28 val., būdamas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose interneto paslauga teikiama AB „Tele2" jo (H. M.) vardu, suteikiant IP adresą (duomenys neskelbtini), iš nenustatytos ryšio priemonės, elektroninėje erdvėje, internetinėje svetainėje www.facebook.com, per programą „Messenger“, susieta su jam priklausančia www.facebook.com paskyra „(duomenys neskelbtini)“, kurios adresas (duomenys neskelbtini), susisiekęs su mažamete J. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurios www.facebook.com paskyros „(duomenys neskelbtini)“ adresas (duomenys neskelbtini), siuntė minėtą pornografinio turinio video failą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame vaizduojamas mažametis vaikas, tokiu būdu, pažeisdamas J. S. seksualinį neliečiamumą, sukeldamas jos ankstyvą, nesavalaikį susidomėjimą lytinėmis funkcijomis bei provokuodamas pasisakyti seksualinio turinio temomis, atliko mažametės J. S. tvirkinamuosius veiksmus ir disponavo bei platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas mažametis vaikas. Šiais savo veiksmais H. M. padarė nusikaltimus, numatytus BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje.
2. Be to, H. M. nuteistas už tai, kad įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai, o būtent: jis būdamas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose interneto paslauga teikiama AB „Tele2“ jo (H. M.) vardu, suteikiant IP adresą (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto šaltinio, nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip 2019-10-08, 08.40 vai., įgijo vaizdo failus (nuotraukas) pavadinimais: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“,„(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ bei vaizdo (audiovizualinius) failus pavadinimais: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai, kuriuos laikė asmeninio kompiuterio ASER 6930 standžiajame diske, bei video failus (nuotraukas) pavadinimais: ,„ (duomenys neskelbtini)“,„ (duomenys neskelbtini)“,"„ (duomenys neskelbtini)“,„ (duomenys neskelbtini)“,„ (duomenys neskelbtini)“ su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai, kuriuos laikė telefone „Huawei P9“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), iki 2019-10-08, 08.40 vai., jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kol ši jo nusikalstama veika buvo nutraukta kratos metu policijos pareigūnų, tokiu būdu H. M. disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas mažametis vaikas. Šiais veiksmais H. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Prokuroras Gytis Normantas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria H. M. paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas, jo vykdymą atidedant 1 metams, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, BK 75 straipsniu, paskirti H. M. galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją sumažinant trečdaliu ir jos vykdymą atidėti 1 metams.
3.1. Prokuroras pažymi, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas), kas lėmė neteisingos ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimą H. M..
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos yra padarytos esant idealiajai sutapčiai ir bausmė už padarytas nusikalstamas veikas turi būti apskaičiuojama subendrinant bausmes apėmimo būdu, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis.
3.3. Prokuroro įsitikinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintą bausmių bendrinimo tvarką, tai yra neatsižvelgė į tai, kad šio straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, jog dalinio bausmių sudėjimo atveju pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė nei minimalus tos bausmės rūšies ir dydis, išskyrus tuos atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pasak prokuroro, teismų praktikoje aiškinant BK 63 straipsnio 4 dalį nurodoma, kad kiekvienu atveju bendrinant už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtas bausmes turi būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė. Būtent tai ir patvirtina skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies turinys, pagal kurį, dalinio sudėjimo būdu subendrinus paskirtas laisvės atėmimo bausmes buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, neskirianti nuo griežčiausios bausmės, kuri buvo paskirta vien už BK 309 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.
3.4. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę, pagal kurią yra reikalaujama nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus – skundžiamame nuosprendyje nepateikiama jokių motyvų, kurie pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išskyrė pridedamos bausmės dalį ir argumentuotai vertino pasirinktos bausmės dalį. Apelianto manymu, toks teismo nesivadovavimas reikalavimu motyvuoti pridedamos dalies parinkimą lėmė pažeidimą dėl pridedamos bausmės dalies minimalaus dydžio.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas H. M. galutinės subendrintos bausmės dydis. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
7. BK 63 straipsnio 1 dalis numato, kad esant padarytoms kelioms nusikalstamoms veikoms, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Subendrinant bausmes apėmimo būdu, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Pagal 63 straipsnio 3 dalį, bausmes visiškai sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. BK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad bausmes sudedant iš dalies, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 63 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmių apėmimą teismas taiko kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tais atvejais, kai skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai arba iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, pačią bendrinimo tvarką pasirinkdamas įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytus reikalavimus pažeidė ir neteisingai pritaikė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytas bausmių, skiriamų už keletą padarytų nusikalstamų veikų, subendrinimo taisykles.
9. BK 309 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose yra vaizduojamas vaikas ar asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis arba kitomis priemonėmis įgijo arba suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose yra vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Skundžiamu teismo nuosprendžiu H. M. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 7 d., 12.12 val. įgijo pornografinio turinio failą, kuriame yra vaizduojamas mažametis vaikas, jį laikė ir 2019 m. rugpjūčio 11 d., 09.28 val. internetinėje erdvėje išsiuntė (platino) mažametei J. S., taip padarymas nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje. Be to, jis, ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 8 d., 08.40 val., įgijo video ir vaizdo failus (nuotraukas) su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai, kuriuos laikė savo asmeniniame kompiuteryje ir telefone „Huawei P9“, taip padarymas nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje.
10. Šiuo atveju apeliaciniu skundu ginčijamas bausmių bendrinimo būdas, kuris šios bylos kontekste turi būti nustatomas pagal padarytų nusikaltimų sutapties rūšį, t. y. būtina nustatyti ar dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 309 straipsnio 2 dalyje, sudaro realią ar idealią nusikaltimų sutaptį, ar jos nėra viena tęstinė veika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2014, 2K-138-976/2015, 2K-238-699/2017, 2K-145-511/2019). Nustačius, kad konkrečiu atveju veikos yra atskiros ir sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, už jas skirtos bausmės paprastai subendrinamos visiško ar dalinio sudėjimo būdu, išskyrus bausmių apėmimo taikymą, nustatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose.
11. H. M., įgydamas pornografinio turinio failą, kuriame yra vaizduojamas mažametis vaikas, jį laikydamas ir išsiųsdamas mažametei J. S. (pirmas epizodas), bei vėliau įgydamas pornografinio turinio video bei vaizdo failus (nuotraukas), kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai (antras epizodas), padarė du baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis). Šios veikos padarytos skirtingais savarankiškais veiksmais (poelgiais), kurie yra atlikti ne vienu ir tuo pačiu metu: pirmoji veika pabaigta ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 7 d., 12.12 val., o antroji – ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 8 d., 08.40 val., t. y. tarp H. M. atliktų veikų yra kiek daugiau nei 3 mėnesių laiko tarpas. Taigi nuteistasis keliomis skirtingomis veikomis padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas tame pačiuose BK straipsnyje (BK 309 straipsnio 2 dalyje). Abu pornografinio turinio dalykų įgijimo ir laikymo momentai atitinka atskirų savarankiškų nusikalstamų veikų požymius.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariami H. M. veiksmai įgyjant ir laikant pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai, negali būti laikomi viena tęstine nusikalstama veika. LAT praktikoje pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-232/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai irgi yra pripažįstami tęstinę nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Byloje nėra duomenų, kad H. M. turėjo vieningą tyčia visus pornografinio turinio dalykus įgyti iš karto. Minėta, kad byloje nustatyta, jog nuteistasis visus pornografinio turinio dalykus įgijo skirtingu metu; nėra duomenų, kad jis, ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos mėn. įgydamas pirmą video failą su pornografinio turinio dalykais ir laikydamas bei išplatindamas, numatė ir žinojo, kad tokio pačio pobūdžio dalykus įgis ir laikys dar kartą – ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio mėn., t. y. po daugiau nei 3 mėnesių. Taigi daroma išvada, kad nuteistojo siekis įgyti antrame epizode nurodytus pornografinio turinio dalykus susiformavo vėliau, o ne nuo momento, kai jis įgijo pirmame epizode minimą video failą. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad H. M. bendras nusikalstamas sumanymas gauti pornografinio turinio dalykus susiformavo nuo pirminio video failo įsigijimo, ką pagrindžia ir jo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai: H. M. iš esmės negebėjo prisiminti kada tiksliai įgijo pornografinio turinio medžiagą, iš kokių internetinių svetainių siuntėsi, neprisimena kam ir kada galėjo siųsti pornografinio turinio medžiagą. Įvertinęs šias aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, kad H. M. padarytos veikos dvi veikos, numatytos BK 309 straipsnio 2 dalyje, atitinka realiosios nusikaltimų sutapties apibrėžimą ir negali būti laikomos viena tęstine veika. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes dėl nusikaltimų padarymo laiko, į H. M. tyčios kryptingumą, galima daryti išvadą, kad jo padarytos veikos yra vertintinos kaip realioji nusikaltimų sutaptis. Pažymima ir tai, kad byloje ginčas dėl šių aplinkybių nebuvo kilęs, jos nėra ginčijamos ir apeliaciniame skunde, tačiau apygardos teismas dėl jų detaliai pasisakė, nes tai nustatyta būtina, siekiant tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą, susijusį su bausmių bendrinimo klausimais.
13. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyta, tačiau galima manyti (pagal pasirinktą bendrinimo būdą), kad šis teismas pagrįstai laikė, jog BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje (pirmas epizodas) numatytos nusikalstamos veikos yra padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai.
14. Idealioji sutaptis teismų praktikoje yra aiškinama kaip atvejai, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės yra subendrinamos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą.
15. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo H. M. paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje (J. S. epizodas), t. y. 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis, šioje dalyje nuosprendis ir nėra skundžiamas. Tuo pačiu sutiktina ir su prokurorės baigiamojoje kalboje išsakyta pozicija, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta kokia bausmė už kurį iš BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų yra skiriama. Tačiau šis pažeidimas nėra minimas apeliaciniame skunde ir aukštesniojo teismo nepripažįstamas esminiu, nes teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinimo ir nuosprendžio rezoliucinės dalies eiliškumą, sprendžia, kad už nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje (J. S. epizodas), buvo paskirta po 3 mėnesius laisvės atėmimo, o už kitą nusikaltimą, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
16. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo H. M. paskirta bausme už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje (antras epizodas), t. y. 6 mėnesių laisvės atėmimu, nuosprendis dėl šios bausmės paskyrimo taip pat nėra skundžiamas.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam H. M. galutinę subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę iš esmės neteisingai pritaikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesubendrino apėmimo būdu subendrintos 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, skirtos už BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje nurodytas veikas, su 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, skirtos už BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Minėta, kad šios veikos tarpusavyje sudaro realią nusikaltimų sutaptį ir turėjo būti bendrinamos dalinio ar visiško sudėjimo būdu, kas padaryta nebuvo. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių matyti, kad teismas visas tris bausmes bendrino dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė tik vieną teisinį pagrindą – BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, t. y. kad bausmės bendrinamos vien apėmimo būdu. Šie nuosprendžio trūkumai taisomi ir dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas.
18. BK 63 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, kad bausmes sudedant iš dalies, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 50 straipsnio 2 dalis numato minimalų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį. Todėl pirmosios instancijos teismas, naudodamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, turėjo prie H. M. skirtos griežtesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už BK 309 straipsnio 2 dalį (antras epizodas) pridėti visą apėmimo būdu subendrintą 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (paskirtą už BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį (pirmas epizodas)), nes ji lygi minimaliam terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžiui. Pažymima, kad šis galutinės bausmės apskaičiavimas atitinka BK 63 straipsnio 3 dalyje esantį visiško bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas subendrintą galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę H. M. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai subendrino bausmes už H. M. padarytus nusikaltimus, dėl ko liko nepridėta subendrinta bausmės dalis (3 mėnesiai laisvės atėmimo).
19. BK 63 straipsnio 6 dalis nurodo, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, kad H. M. buvo paskirtas laisvės atėmimo bausmės minimumas (BK 50 straipsnio 2 dalis) už nusikalstamas veikas, kurios numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje (pirmas epizodas) ir tai, kad BK 63 straipsnio 4 dalis imperatyviai draudžia pridėti mažesnę bausmės dalį negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, sprendžiama, kad šiuo atveju taikytinas visiškas bausmių sudėjimo būdas. Taigi subendrinant už H. M. padarytus nusikaltimus skirtą subendrintą 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (subendrinta bausmė) su 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šios bausmės turi būti visiškai sudedamos, galutinę subendrintą bausmę H. M. paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimą.
20. BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžius sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. 2021 m. sausio 14 d. teisiamojo posėdžio metu H. M. savo kaltę prisipažino, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kas leidžia taikyti šio straipsnio nuostatas. Remiantis tuo, subendrinta galutinė H. M. paskirta bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu, t. y. mažinama iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.
21. Apibendrindama visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to buvo netinkamai subendrinta ir neteisingai H. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė, kuri neatitinka įstatymo nuostatų, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
22. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. balandžio 6 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32Mr) PT-2435. Pažymoje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma sudaro 152,75 Eur.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, numato, jog tik iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Šiuo atveju H. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas prokuroro apeliacinis skundas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti H. M. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus ir tai, kad apeliacinis skundas buvo paduotas prokuroro bloginančiais pagrindais, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017). Pažymima ir tai, kad nuteistojo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, kadangi jis nedirba, yra pensiją gaunantis senjoras. Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo negali būti priteistos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gyčio Normanto apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo ir visiško sudėjimo būdais: H. M. paskirtas 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, paskirtas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį (J. S. epizodas), subendrinti apėmimo būdu ir šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (antras epizodas) bei H. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir H. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą netenkinti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.