Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-487-360-2014

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-07-11
Bylos Nr.: 1A-487-360-2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Savinijus Katauskas (pirm.), Dalius Jocys, Dalia Kursevičienė
Nukentėjusysis: A. B., G. B., S. V., N. B., M. J., A. L., I. J., R. A.
Nuteistasis: V. T.
Civilinis ieškovas: Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos
Advokatai: Raimondas Kivylius

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-487-360/2014

Teisėjas J. Špelveris Proceso Nr. 1-30-2-00094-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.14.5.2.; 1.2.18.8.; 1.2.18.10.; 2.4.6.1.1.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,

dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei,nukentėjusiesiems A. B., G. B., S. V., A. B. (A. B.), N. B., M. J.,nuteistajam V. T.,nuteistojo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Tilvikienės, nukentėjusiųjų A. B., G. B., M. J., N. B., A. B. (A. B.), A. L., I. J., S. V., S. V. ir nuteistojo V. T. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį jam paskirta 150 MGL (19500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir V. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 250 MGL (32500 Lt) dydžio bauda. V. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 46068 Lt turtinės žalos atlyginimo patenkintas pilnai ir iš V. T. priteista 46068 Lt turtinės žalos atlyginimo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

Nukentėjusiųjų A. B., G. B., R. A., M. J., A. B. ir N. B., S. V. ir S. V., A. L. pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti išaiškinant, kad civiliniai ieškovai turi teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. T. turtui – garažui, adresu (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo byloje priteistam civiliniam ieškiniui atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes jis, būdamas UAB „P. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nustatančio, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ pagrindu, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „apskaitą privaloma traukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio l punktą, nustatantį, kad „ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, (...) Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ , o taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių‘ (2002-07-01 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 101 redakcija) 3 punktą, nustatantį, kad „Pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimamai pagal kasos pajamų orderį <...>‘, 4 punktą, nustatantį, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <...>‘, 16 punktą, nustatantį, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą <...>‘,laikotarpiu nuo 2007-08-28 iki 2009-12-31, UAB „P. B.‘ tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), apgaulingai organizavo UAB „P. B." teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

2007-08-28 iš pil. R. A. (ankstesnė pavardė – A.) UAB „P. B.“ vardu už parduodamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priėmė 100000 Lt, 2007-09-27 - 51000 Lt, tačiau šių pinigų priėmimo į įmonės kasą nepagrindė kasos pajamų orderiais, bet šia 151 000 Lt suma sumažino pagal 2007 m. rugpjūčio 28 d. sutartį R. A. parduodamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę ir laikotarpiu nuo 2007-08-28 iki 2009-12-31 pirminiais apskaitos dokumentais nepagrindė 151000 Lt (100000 Lt + 51000 Lt ) gautų iš R. A., panaudojimo įmonės veikloje.

Dėl šių pažeidimų, laikotarpiu nuo 2007-08-28 iki 2009-12-31, nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „P. B.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, V. T. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: jis, laikotarpiu nuo 2005-05-01 iki 2009-12-31, būdamas UAB „P. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 21 straipsniu - Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsniu – „Mokesčių mokėtojo pareigos‘ privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio l dalį, nustatančią, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“; Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnį nustatantį, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas už atlygį“; 14 straipsnį nustatantį, kad „....prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą atsiranda, kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama“; 15 straipsnį nustatantį, kad „....apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas“, uždarosios akcines bendroves UAB „P. B.“ tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007-08-28 iki 2008-09-23, siekdamas išvengti 46068 Lt mokesčių, iš jų - 23025 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 19195 Lt - pelno mokesčio ir 3839 Lt socialinio mokesčio, kurie turėjo būti priskaičiuoti ir sumokėti nuo laikotarpiu nuo 2007-08-28 iki 2007-09-27 gautų 151000 Lt pajamų iš pirkėjos R. A., veikdamas per UAB „P. B.“ buhalterę J. T., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė pastarajai duomenų apie šias gautas pajamas, dėl ko pastaroji, būdama suklaidinta šių ūkinių operacijų, neužregistravo UAB „P. B.“ buhalterinėje apskaitoje bei įrašė tik jam vienam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „P. B.“ apmokestinamus tiekimus, pardavimo PVM ir mokėtiną valstybės biudžetui pridėtinės vertės mokestį į:

2007 m. laikotarpio nuo 2008-08-01 iki 2008-08-31 PVM deklaraciją, kurios 11 eilutėje (PVM apmokestinami tiekimai) nedeklaravo 84746 Lt apmokestinamų tiekimų, 26 eilutėje (Pardavimo PVM) 15254 Lt sumažino pardavimo PVM, 31 eilutėje neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 15254 Lt (84746 Lt x 18 %) pridėtinės vertės mokesčio ir šią deklaraciją pateikė elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui.

2007 m. laikotarpio nuo 2008-09-01 iki 2008-09-30 PVM deklaraciją, kurios 11 eilutėje (PVM apmokestinami tiekimai) nedeklaravo 43220 Lt apmokestinamų tiekimų, 26 eilutėje (Pardavimo PVM) 7780 Lt sumažino pardavimo PVM, 31 eilutėje neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 7780 Lt (43220 Lt x 18 %) pridėtinės vertės mokesčio ir šią deklaraciją pateikė elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui.

Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. DC-675 4 straipsnį, nustatantį, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, veikdamas per UAB "P. B.“ buhalterę J. T., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įrašė į UAB „P. B.“ 2007 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204), tik jam vienam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „P. B.“ apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną valstybės biudžetui pelno mokestį, o būtent šios deklaracijos 58 eilutėje (Apmokestinamasis pelnas) nedeklaravo 127966 Lt apmokestinamojo pelno, 69 eilutėje (Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą) neapskaičiavo, neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 19195 Lt (127966 Lt x 15 %) pelno mokesčio už 2007 metus ir šią deklaraciją 2008-03-26 pateikė elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui.

Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 7 d. Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 3 straipsnį, nustatantį, kad „Mokestį moka tie juridiniai asmenys, kurie už tą patį mokestinį laikotarpį privalo mokėti pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno“; 4 straipsnio l dalį, nustatančią, kad „Mokesčio bazė yra pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas“; 5 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad Apskaičiuojant mokestį už 2007 m. prasidėjusį mokestinį laikotarpį taikomas 3 procentų mokesčio tarifas“ , veikdamas per UAB „P. B.“ buhalterę J. T., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įrašė į UAB „P. B.“ 2007 m. metinę socialinio mokesčio deklaraciją (forma KI702), tik jam vienam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „P. B.“ apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną valstybės biudžetui socialinį mokestį, o būtent šios deklaracijos 9 eilutėje (Mokesčio bazė) nedeklaravo 127966 Lt apmokestinamojo pelno bei neapskaičiavo, į deklaracijos 13 eilutę (Mokesčio suma) neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 3839 Lt (127966 Lt x 3 %) metinio socialinio mokesčio už 2007 metus ir šią deklaraciją 2008-09-23 pateikė elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui. Tokiu būdu, jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „P. B.“ pajamas ir padarė Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 46068 Lt žalą.

Be to, V. T. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule, UAB „P. B.“ naudai, įgijo didelės vertės svetimą turtą: laikotarpiu nuo 2005-05-01 iki 2009-12-03, būdamas UAB „P. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingu asmeniu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, siekdamas apgaulės būdu jo paties vadovaujamos bendrovės - UAB „P. B.“ naudai įgyti svetimą septyniems nekilnojamojo turto pirkėjams priklausantį turtą - pinigines lėšas, žinodamas, kad 2005 m. gegužės 24 d., atstovaudamas UAB „P. B.“ su AB banku (duomenys neskelbtini), atstovaujamu komercijos direktoriaus E. M., pasirašė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kredito davėjas - AB bankas (duomenys neskelbtini) suteikia UAB „P. B.“ 12500000 Lt kreditą parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimui ir daugiabučio gyvenamojo namo statybai, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą - 2008 m. gegužės 24 d., o kredito gavėjo - UAB „P. B.“ prievolių pagal Sutartį tinkamas įvykdymas užtikrinamas statomo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įkeitimu, taip pat, žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2006-07-25 iki 2008-01-04, atstovaudamas UAB „P. B.“, su AB banku (duomenys neskelbtini), atstovaujamu komercijos direktorius E. M. bei Verslo bankininkystės centro direktoriaus T. Z., pasirašė susitarimus dėl Kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo, tai: 2006 m. liepos 25 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo AB bankas (duomenys neskelbtini) suteikia UAB „P. B.“ papildomą 4371000 Lt kreditą; 2007 m. gegužės 31 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo AB bankas (duomenys neskelbtini) suteikia UAB „P. B.“ papildomą 1550000 Lt kreditą; 2008 m. sausio 4 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo AB bankas (duomenys neskelbtini) suteikia UAB „P. b.“ papildomą 2000000 Lt kreditą, bei žinodamas, kad AB bankas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2005-06-02 iki 2008-01-07, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus pagal trisdešimt du mokėjimo nurodymus UAB „P. B." pervedė 20397524,96 Lt kredito išmokų, o UAB „P. B.“ prievolei pagal šią kredito sutartį ir minėtus pakeitimus užtikrinti įkeitė žemės sklypą, daugiabutį gyvenamąjį namą su prekybinėmis ir biurų patalpomis bei požemine automobilių saugykla ir butus, adresu (duomenys neskelbtini) nuo Nr. l iki Nr. 82. Po ko, V. T., atstovaudamas UAB „P. B.", laikotarpiu nuo 2007-08-21 iki 2008-11-19 su septyniais bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pirkėjais pasirašė notariškai patvirtintas 2243347 Lt vertės gyvenamųjų butų, automobilių saugyklų ir stovėjimo aikštelių, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartis, tai: 2007 m. rugpjūčio 9 d. sutartį su piliečiu S. V., pagal kurią pardavė butą Nr. 7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 305401 Lt ir 2008 m. gegužės 28 d. sutartį, pagal kurią pardavė automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 7000 Lt; 2007-08-21 sutartį su piliečiu A. L., pagal kurią pardavė butą Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/62 dalį automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 268568 Lt; 2007 m. rugpjūčio 28 d. sutartį su piliečiu A. B., pagal kurią pardavė butą Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/62 dalį automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 126427 Lt; 2007 m. rugpjūčio 28 d. sutartį su piliete T. P., pagal kurią pardavė butą Nr. 9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/62 dalį automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 257455 Lt; 2007 m. rugpjūčio 28 d. sutartį su piliete R. A., pagal kurią pardavė butą Nr. 49, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/62 dalį automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 482246 Lt; 2007 m. rugsėjo 28 d. sutartį su piliete M. J., pagal kurią pardavė butą Nr. 12, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 178180 Lt ir 2008 m. gegužės 28 d. sutartį, pagal kurią pardavė automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už_8000 Lt; 2008 m. lapkričio 19 d. sutartį su piliečiu A. B., pagal kurią pardavė butą Nr. 35, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 520000 Lt; 2008 m. gruodžio 19 d. sutartį su piliete N. B., pagal kurią pardavė 1/62 dalį automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 20000 Lt; ir pagal kurias UAB „P. B." vardu žinomai melagingai įsipareigojo padengti įsiskolinimą AB bankui (duomenys neskelbtini) ir per 30 kalendorinių dienų po šių sutarčių patvirtinimo išregistruoti hipoteką parduodamam turtui. Tačiau laikotarpiu nuo 2005-09-27 iki 2008-12-19 šių sutarčių pagrindu, gavęs iš nekilnojamojo turto pirkėjų: S. V. - 312401 Lt; A. L. - 268568 Lt; A. B. - 196497 Lt; R. A. - 482246 Lt; T. P. - 257455 Lt; M. J. - 186180 Lt; A. B. - 540000 Lt, iš viso 2243347 Lt atsiskaitymą, pastariesiems sutartinių įsipareigojimų nevykdė: nesumokėjo įkeisto turto pirkėjų kreditų dengimui 3243347 Lt, gautų iš įkeistų butų pirkėjų: S. V.; A. L.; A. B.; R. A.; T. P.; M. J.; A. B., į AB (duomenys neskelbtini) paskolinės sąskaitas, nors turėjo galimybę ir pareigą atsiskaityti pagal 2005 m. gegužės 24 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomus susitarimus, bei laikotarpiu nuo 2007-08-10 iki 2009-12-17, kredito grąžinimo dokumentuose - mokėjimo nurodymuose melagingai nurodė tik penkiasdešimt vieno įkeisto turto pirkėjo kreditų dengimą 13356849,52 Lt sumai, taip apgaule iš įkeistų butų pirkėjų: S. V.; A. L.; A. B.; R. A.; T. P.; M. J.; A. B. gautus, iš viso 2243347 Lt, užvaldė UAB „P. B." naudai, o būtent: atsiskaitymams bei avansams su įvairiais fiziniais ir juridiniais asmenimis už perkamas prekes ir paslaugas, atliktus statybos, montavimo bei aplinkos tvarkymo darbus, tarpininkavimo, dizaino, leidybos, konsultavimo, tyrimo, komunalines paslaugas, lizingo įmokoms sumokėti, darbuotojų atlyginimų išmokėjimui, 364000 Lt (2008 m. gruodžio 2 d. kasos išlaidu orderiu Nr. 154 -162000 Lt; 2008 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidu orderiu Nr. 188 - 202000 Lt), išmokėjo akcininkui S. S.; 551150 Lt (2008 m. gruodžio 31d. kasos išlaidu orderiu Nr. 187 -351500 Lt, 2009 m. sausio 29 d. kasos išlaidu orderiu Nr. 14 - 193250 Lt, 2009 m. kovo 17d. kasos išlaidu orderiu Nr. 34 - 6400 Lt) avansus išmokėjo direktoriui V. T.. Dėl ko, UAB „P. B.“ atstovaujamai direktoriaus V. T., apgaule nevykdžius sutartinių įsipareigojimų ir negrąžinus AB (duomenys neskelbtini) 2243347 Lt kredito dalies, iki 2010-01-08 iš 2006-08-03 Sutartinės hipotekos (kodas (duomenys neskelbtini)) nebuvo išregistruota įkeistų butų, adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjų: S. V.; A. L.; A. B.; R. A.; T. P.; M. J.; A. B.; turtas ir šiems nekilnojamojo turto pirkėjams liko 2243347 Lt (S. V. - 312401 Lt; A. L. - 268568 Lt; A. B. - 196497 Lt; R. A. - 482246 Lt; T. P. - 257455 Lt; M. J. - 186180 Lt; A. B. - 540000 Lt) turtinė prievolė AB (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, V. T. apgaule UAB „P. B.“ naudai įgijo svetimą septyniems nekilnojamojo turto pirkėjams (S. V. - 312401 Lt; A. L. - 268568 Lt; A. B. - 196497 Lt; R. A. - 482246 Lt; T. P. - 257455 Lt; M. J. - 186180 Lt; A. B. - 540000 Lt), priklausantį didelės - 2243347 Lt vertės turtą, tačiau dėl šio kaltinimo jis išteisintas, nes nustatyta, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė V. Tilvikienė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-17 nuosprendį dalyje dėl V. T. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: V. T. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 metų laisvės atėmimo, bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 250 MGL baudą (32500 Lt). Taip pat prašo tenkinti pareikštus civilinius ieškinius: A. B. dėl 5000 Lt turtinės ir 21461,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo, G. B. dėl 1400 Lt turtinės ir 24425,14 Lt neturtinės žalos atlyginimo, R. A. dėl 3900 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, S. V. ir S. V. dėl 6750 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, M. J. dėl 6400 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. B. ir N. B. dėl 3000 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. L. dėl 6400 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-17 nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nurodo, kad išteisindamas kaltinamąjį V. T. dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė esminių BPK pažeidimų, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nevertino jų kaip įrodymų visumos, o vertino atsietai vienus nuo kitų, todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Šios priežastys sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį, todėl 2014-03-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Skundžiamame nuosprendyje teismas, vertindamas V. T. parodymus kaip nuoseklius, visiškai nevertino su nukentėjusiaisiais sudarytų tiek preliminariųjų, tiek notarinių sutarčių, nors šiomis sutartimis UAB „P. B.“ nei vienu atveju neįsipareigojo pabaigti statybą iki 100 procentų užbaigtumo, o nukentėjusiesiems A. B. butas parduotas tik 2008-11-19, tuomet, kai statinys jau buvo pripažintas tinkamu naudoti (pripažinta 2008-05-09 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu). Be to, 2007 metais, kuomet su nukentėjusiaisiais A. B. ir G. B., M. J., S. ir S. V., A. L., I. J., T. P., R. A. sudarė notarines pirkimo-pardavimo sutartis, nebuvo visuotinai pripažintos krizės, kuri sutrukdytų nuimti hipoteką, bet atvirkščiai - pagal 2007 m. finansines ataskaitas bendrovė galėjo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nes iš veiklos gavo pelno, tačiau, kaip parodė liudytoja V. K., tai buvo pačios įmonės bėda, kad nemokėjo planuoti piniginių srautų.

Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje teismas, vertindamas surinktus įrodymus konstatavo, jog nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų, kad V. T., pasirašydamas kredito sutartį su banku, kuria jam buvo suteikta paskola gyvenamojo namo statybai, bei pasirašydamas būsto pirkimo-pardavimo sutartis su nukentėjusiais, turėjo tyčią įgyti svetimą didelės vertės turtą. Tačiau iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos matyti priešingai, kad UAB „P. B.“, atstovaujama V. T., jau preliminarių sutarčių su nukentėjusiaisiais sudarymo metu žinojo, kad nukentėjusiesiems parduoti butus gali tik su kreditoriaus sutikimu, kad tik įvykdžius kreditoriaus AB (duomenys neskelbtini) sąlygas galės įvykdyti preliminariomis bei notarinėmis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, tačiau piktnaudžiavo pastarųjų pasitikėjimu, nutylint, kad UAB „P. B.“ yra nepajėgi be pirkėjų piniginių lėšų, gautų už parduodamus butus, įvykdyti bankui įsipareigojimus, nes Bendrovės įstatinis kapitalas yra tik 10000 Lt. Be to, UAB „P. B.", atstovaujama V. T., žinodama, kad neįvykdyti pagal notarines sutartis įsipareigojimai nukentėjusiesiems, išskyrus A. ir N. B., dėl hipotekos nuėmimo užtikrinimo, nes nepervestos bankui piniginės sumos pagal pažymas sutikimus, sudarė 2007-11-07 Jungtinės veiklos sutartį su „J. M.“, Juodkalnijoje, kurios pagrindu buvo investuojamos Bendrovės piniginės lėšos, taip pat vykdomi kiti projektai, o nukentėjusiesiems tik melagingai žadama dėl hipotekos nuėmimo ir prievolių kylančių dėl hipotekos buvimo, panaikinimą. Mano, kad V. T. tyčios kryptingumą parodo ir tai, kad kaltinamajam buvo žinoma, jog šiuo atveju nukentėjusieji yra arba rusakalbiai, arba pensinio amžiaus asmenys, todėl pastariesiems sudėtingiau suprasti tikruosius V. T. ketinimus bei sutartyse nustatytų UAB „P. B.“ įsipareigojimų esmę dėl hipotekos nuėmimo. Be to, V. T. UAB „B. ir ko“ taip pat civilinėmis priemonėmis buvo neužtikrinęs hipotekos nuėmimo, dėl ko V. T. buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau vis tiek savo išankstinių ketinimų panaudoti šių asmenų gautas pinigines lėšas už perkamus butus ne pagal paskirtį neatsisakė, nevykdė nei preliminariosiose sutartyje, nei notarinėse sutartyse prisiimtų įsipareigojimų, o tik pastariesiems apgaulingai žadėjo nuimti hipotekas.

Šalies argumentai

Apeliantė mano, kad teismo išvadas paneigia nukentėjusiųjų parodymai, kurie yra arba garbingo amžiaus, arba rusakalbiai, ir kuriems vien tai, kad notaras perskaitė sutarties tekstą, bet išsamiai nepaaiškino visų įsipareigojimų turinio, o su pirkimo-pardavimo sutarties tekstu iš anksto pastarieji nebuvo susipažinę, kaip ir banko sutikimų-pažymų turinys prieš notarinės sutarties sudarymą nukentėjusiesiems nebuvo žinomas, dėl ko pastarieji dar iki notarinių sutarčių sudarymo sumokėjo pinigines lėšas į kaltinamojo nurodytą sąskaitą arba bendrovės kasą, o ne į banko sutikime-pažymoje nurodytą sąskaitą. Be to, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga paneigia V. T. teiginius, kuriais remiantis teismas padarė išvadas, kad nukentėjusiesiems turtas buvo parduotas žemesne nei rinkos verti. Šiuo atveju, kaip pavyzdį, išanalizavus 2007-01-19 preliminarią sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo Nr. 9 A/49 matyti, kad parduodamo buto 1 kv. m. kaina - 4730 Lt ((duomenys neskelbtini)). 2007-08-28 sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 3 punkte nurodyta, kad parduodamo turto ((duomenys neskelbtini)) vertė pagal pažymą, išduotą Valstybinės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2007-08-16 Nr. (duomenys neskelbtini), yra 341000 Lt. Tokiu būdu, šie duomenys paneigia, jog UAB „P. B.“ pardavė R. A. butą nuostolingai. Taip pat nukentėjusieji B. 2008-11-19 pagal notarinę sutartį įsigijo butą, kurio sutartinė vertė buvo 520000 Lt, o buvo vidutinė rinkos vertė buvo 512000 Lt, nors 2009-01-12 parduodas butas akcininkui S. S. žemesne nei rinkos vertė, t. y. 1198000 Lt (rinkos vertė 1302000 Lt), bet šiuo atveju, nuo akcininkui parduoto buto nuimta hipoteka, o nuo nukentėjusiųjų B. buto hipoteka liko nenuimta. Kad UAB „P. B.“ 2005-2008 m. parduodamo turto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina buvo didesnė nei savikaina pagrindžia ir finansinės atskaitomybės bei paaiškinamieji raštai pateikti VMI.

Alepiantė teigia, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog kaltinime V. T. nurodoma, kad jis UAB „P. B." vardu žinomai melagingai įsipareigojo padengti įsiskolinimą AB bankui (duomenys neskelbtini) ir per 30 kalendorinių dienų po šių sutarčių patvirtinimo išregistruoti hipoteką parduodamam turtui, ir, kad, nors byloje yra duomenų, kad praėjus kuriam laikui, UAB „P. B.“ nebesugebėjo tinkamai įvykdyti bankinių įsipareigojimų, bet tai nepagrindžia V. T. kaltės dėl sukčiavimo, kadangi, teismo nuomone, gautas kreditas buvo naudojamas tikslingai, t. y. gyvenamojo namo statybai ir tik susiklosčius nepalankiai finansinei situacijai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Be to, teismas padarė išvadą, jog byloje esančios specialisto išvados Nr. 5-3/12 ir Nr. 5-3/49 nepatvirtina kaltinamojo V. T. išankstinės tyčios nevykdyti sutartinių įsipareigojimų bankui AB (duomenys neskelbtini) ir tokią išvadą grindė V. T. parodymais. Tačiau, šiuo atveju, būtent iš 2011-01-31 specialisto išvados Nr. 5-3/12, 2012-05-10 specialisto išvados Nr. 5-3/49 nustatyta, kad gautos piniginės lėšos iš pirkėjų už perkamus butus buvo panaudotos ne pagal paskirtį ir nevykdant kreditoriaus - banko išduotų sąlygų dėl įkeistų butų pardavimo, o naudojant Bendrovės apyvartinėms lėšoms papildyti bei išmokant pinigines lėšas bendrovės akcininkams S. S., V. T., apmokant baudas pagal teismo sprendimus UAB „B. ir Ko", J. D. ir kt. išlaidoms padengti bei, nesilaikant Lietuvos Respublikos 1999- 12-02 Laikinojo mokėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463.

Skunde pažymima, kad įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą matyti, kad nukentėjusiems UAB „P. B." direktorius V. T. pateikė bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos duomenis, į kurią ir buvo pervesti pinigai, o ne banko sąskaitos duomenis, pagal kuriuos būtų nuimti įsipareigojimai pagal banko išduotas pažymas. Svarbu ir tai, nukentėjusieji apie 70 procentų kainos sumokėjo prieš pat notarinės sutarties sudarymą, kuomet jau buvo išduoti banko sutikimai-pažymos, kurių turinį bei kokią sumą ir į kokią banko sąskaitą turi būti pervesta žinojo V. T., bet šiuos duomenis nuslėpė, pateikdamas bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos duomenis, o ne banko sutikimuose-pažymose nurodytos banko sąskaitos duomenis ir rekvizitus, o kai kuriais atvejais prašydamas, kad nukentėjusieji sumokėtų grynais į bendrovės kasą. Todėl B. sumokėti 2007-08-24 -137497 Lt, A. L. 2007-08-21 - 179 402 Lt, T. P. 2007-08-7 - 180004 Lt, B.2008-12-19 - 354746 Lt, R. A. 2007-08-28 - 472246 Lt ir kitų nukentėjusiųjų nebuvo pervesti pagal jų tikslinę paskirtį AB (duomenys neskelbtini), kad būtų nuimta hipoteka nuo nukentėjusiųjų apmokėtų, jiems parduotų, bet bankui įkeistų butų. Dėl ko nukentėjusieji buvo suklaidinti, o jų pervestos piniginės lėšos apgaule užvaldytos UAB „P. B." naudai ir interesams, iš nukentėjusiųjų buvo reikalaujama papildomų prievolių prieš AB bankas (duomenys neskelbtini) dėl kurių jie nei su UAB „P. B.", nei su AB bankas (duomenys neskelbtini) nesusitarė ir neprisiėmė jokių papildomų įsipareigojimų. Šiuo atveju, esant apgaulei, iš esmės buvo apsunkintas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka, kadangi kaltinamasis V. T., sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, juos suklaidino dėl ketinimų, t. y. piktnaudžiavo nukentėjusiųjų pasitikėjimu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad jis turėjo tikslą, žmonių lėšas naudoti namo pilnam įrengimui ir pridavimui, o ne gautas lėšas pervesti pagal banko sutikimus (pažymas) hipotekos nuėmimui, tačiau apie tokius savo ketinimus sutartyje neaptarė, nuo nukentėjusiųjų nuslėpė šiuos ketinimus, nors pinigų gavimą už perkamus butus iš nukentėjusiųjų užsitiktino dar iki notarinių sutarčių su pastaraisiais sudarymo, bei žinojo, kad UAB „P. B.“ parduodamas nekilnojamasis turtas yra įkeistas, žinojo banko išduotų sutikimų parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą sąlygas bei žinojo apie vykdytiną prievolę pagal 2005 m. gegužės 24 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir nevykdymo pasekmes. Tuo paveikdamas iš esmės nukentėjusiųjų apsisprendimą, nes nukentėjusieji sumokėdami visą perkamo butą kainą pagrįstai tikėjo, kad per 30 dienų bus nuimta hipoteka, kad nebus jokių suvaržymų ar ribojimų disponuoti įsigytu turtu. Tačiau šiuo atveju, kaltinamasis ne tik kad nuo nukentėjusiųjų nuslėpė savo ketinimus dėl sutarčių vykdymo, bet ir apsunkino pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be ikiteisminio tyrimo įstaigų įsikišimo, kadangi UAB „P. B.“ buvo iškelta 2009-07-13 restruktūrizavimo byla, 2010-03-05 bankroto byla, o AB bankas (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusiųjų dėl kaltinamojo neįvykdytų prievolių bankui pagal banko sutikimus (pažymas) dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo nukentėjusiesiems, nevykdant kredito sutarties su vėlesniais pakeitimas sąlygų, pareikalavo banko sutikimuose nurodytas sumas sumokėti papildomai, dėl ko nukentėjusieji, esant nenuimtai hipotekai, tapo skolininkais bankui pagal išduotus banko sutikimus dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo ir neįvykdytų UAB "P. B." prievolių bankui. Todėl tik po nukentėjusiųjų kreipimosi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą, kai 2010-03-29 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), taikos sutartis buvo sudaryta tik 2012-09-14. Kaip parodė liudytojas E. K., vargu, ar be ikiteisminio tyrimo pradėjimo būtų AB (duomenys neskelbtini) padaręs nuolaidas ir sudaręs jau minėtą taikos sutartį. Be to, svarbu ir tai, kad nukentėjusioji T. P. pati apmokėjo 6700 Lt, ir taip perėmė UAB "P. B." prievolę pagal banko sutikimą-pažymą, t. y. kaltinamasis apgaule įtraukdamas nukentėjusiąją į jai žalingą sandorį, nevykdydamas banko išduotų sutikimo sąlygų, perkėlė turtinės prievolės naštą nukentėjusiajai T. P.. Visa tai rodo, kad V. T. veika nebuvo vien tik netinkamas sutartinių teisių ir pareigų vykdymas, bet įgavo akivaizdų baudžiamąjį teisinį pobūdį bei atitiko sukčiavimo požymius. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog išanalizavęs ir ištyręs byloje esančius įrodymus daro išvadą, jos yra nustatyti visi nusikalstamos veikos požymiai apie tai, kad kaltinamasis V. T. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai R. A. priklausantį 151000 Lt vertės turtą, tačiau tuo pačiu pažymėjo, jog teismas neturi teisinio pagrindo pasunkinti kaltinamojo V. T. padėties ir inkriminuoti kaltinamajam naują nusikalstamą veiką dėl aplinkybių, kurios nėra nurodytos jam pateiktame kaltinamajame akte. Tačiau šiuo atveju, teismas nebuvo tiek aktyvus, nors ir byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, kad ši nusikalstama veika būtų inkriminuota kaltinamajam bei ištirta.

Apibendrinus daro išvadą, kad teismas, išteisindamas V. T. dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, padarė esminių BPK pažeidimų - neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, tai sukliudė priimti teisingą nuosprendį, todėl šis teismo nuosprendis dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusieji A. B. ir G. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-17 nuosprendį, kuriuo V. T. išteisintas dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei pripažinti V. T. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl sukčiavimo, taip pat prašo tenkinti jų civilinius ieškinius.

Skunde nurodo, kad V. T. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas nepagrįstai, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-17 nuosprendis naikintinas (BPK 329 straipsnis). Mano, kad teismas nuosprendyje tik vienašališkai pakartojo kaltinamojo parodymuose išdėstytas samprotavimus dėl iš pirkėjų gautų sumų panaudojimo, tačiau netyrė ir neanalizavo visų byloje esančių įrodymų. Teismo padarytos išvados nepagrįstos byloje esančiais įrodymais, jie neištirti ir neįvertinti. Teismas netyrė 2005-05-24 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, t. y. 2006-07-31 Susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2005-05-24 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)sąlygų pakeitimo ir papildymo“, 2007-05-31 Susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2005-05-24 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo“, 2007-07-31 Susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2005-05-24 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo“. Apeliantai nurodo, kad jų buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta ir patvirtinta Klaipėdos miesto Pirmajame notarų biure 2007-08-21. Notarinės Sutarties 4.12 punkte kaltinamasis įsipareigojo padengti likusį įsiskolinimą AB bankui (duomenys neskelbtini) ir išregistruoti hipoteką jų nupirktam butui per 30 kalendorinių dienų nuo šios sutarties sudarymo. Analogiška sąlyga buvo nurodyta ir preliminariojoje sutartyje. Taigi, V. T. buvo visiškai aišku ir suprantama, kad nepadengus likusio įsiskolinimo bankui, jų butas liks įkeistas bankui. Kadangi visos UAB „P. B.“ sąskaitos buvo įkeistos bankui, iš kurių bankas galėjo nusirašyti pinigų sumas, kaltinamasis nurodydamas jiems sumokėti visą perkamo buto kainą į bendrovės kasą, veikė aiškiai tyčia ir suprasdamas, kad šiuos pinigus jis panaudos įmonės reikmėms, bet ne atsiskaitymui su banku. Apeliantų notarinė buto pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta 2007-08-21, t. y. praėjus tik 20 dienų po 2007-07-31 Susitarimo su banku pasirašymo, kuriame buvo numatyta, kad bankas atsisakys parduoto turto įkeitimo tik po to, kai bankui bus grąžinta Susitarime nurodyta kredito suma. Pažymi, kad dar 2005-11-29 pasirašant Preliminariąją sutartį, šios sutarties 3.9 punkte buvo nustatyta, kad: „Pardavėjas įsipareigoja išregistruoti Buto hipoteką ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po Pirkėjo galutinio atsiskaitymo už butą dienos“. V. T. argumentas, jog jis negalėjo sumokėti bankui iš jų gautos sumos, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes 2007-05-31 Susitarimu (2.4.3 punktas) buvo nustatyta, kad bankas suteikė tikslinei paskirčiai 1.550.000,00 Lt sumos kredito dalį dalies butų pilnai apdailai atlikti ir 15.371.000,00 Lt sumos kredito dalį daugiabučio gyvenamojo namo statybai, jų buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta praėjus dvejiems mėnesiams po papildomo kredito gavimo, t. y. 2007-08-21. V. T. pasirašant preliminariąją ir notarinę buto pirkimo sutartis, akivaizdžiai juos suklaidino, nutylėdamas ir nuslėpdamas esminę aplinkybę, kad už butą sumokėtas pinigų sumas neperves bankui, tačiau naudos kitų butų apdailai ar statybai. Jeigu nukentėjusiesiems nebūtų buvę garantuojama, kad hipoteka bus išregistruota per 30 dienų po galutinio atsiskaitymo, jie nebūtų mokėję pinigų už kitam asmeniui liksiantį turtą ir nebūtų pirkę įkeisto buto. Tai, kad V. T. jiems klaidinančiai nurodė sumokėjimui už butą prieš notarinės sutarties pasirašymą savo įmonės, tačiau ne banko leidime-sutikime nurodytą sąskaitą, akivaizdžiai rodo jo tyčinius veiksmus, planavimą neatsiskaityti su kreditoriumi, palikti juos banko skolininkais, įkaitais. Pažymi, kad jie yra tiesiog pirkėjai, fiziniai asmenys, tuo tarpu V. T. - tai jo verslas, jo kasdienė patirtis ir jis puikiai suprato ir žinojo, kokioje situacijoje palieka juos neatsiskaitęs su banku. Sutartyje prisiimtas įsipareigojimas, kad „Pardavėjas įsipareigoja padengti likusį įsiskolinimą AB bankui (duomenys neskelbtini) ir išregistruoti hipoteką parduodamam turtui per 30 kalendorinių dienų nuo šios sutarties sudarymo“, taip pat akivaizdžiai įrodo, kad kaltinamasis veikė tyčia, nutylėdamas ir nuslėpdamas esmines aplinkybes, žinodamas, kad jis per 30 dienų neturės galimybės padengti likusį įsiskolinimą, nes gautą pinigų sumą naudos atsiskaitymui su tiekėjais, apdailai, darbo užmokesčiui ir įvairiems kitiems mokėjimams, o tai jau yra ne civiliniai teisiniai santykiai.

Apeliantai nurodo, kad net jeigu būtų galima daryti išvadą, kad gautas AB bankui (duomenys neskelbtini) kreditas buvo naudojamas tikslingai, t. y gyvenamojo namo statybai (taip nurodoma nuosprendyje), tačiau galima teigti, kad akivaizdžiai netikslingai buvo naudojamos už parduotus butus gautos sumos. Pardavus turtą, iš gautų pinigų buvo būtina atsiskaityti su kreditoriumi, nes priešingu atveju, kas buvo aiškiai žinoma ir suprantama V. T., jų butai liks įkeisti kreditoriui ir jie negalės pilna apimtimi disponuoti savo turtu. Todėl nėra pagrindo išteisinti kaltinamąjį dėl sukčiavimo panaudojant ne pagal paskirtį, t. y. netikslingai, tačiau jo reikmėms, jų sumokėtus pinigus už parduotą butą, nepaisant to, kad gautas kreditas ir būtų buvęs naudojamas tikslingai.

Apeliantai taip pat teigia, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nesilaikant BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimų bei galiojančios teisminės praktikos. Teismas, išdėstęs kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, dėl kurio byla buvo nagrinėjama teisme, esmę, nurodė ne visas nustatytas svarbias byloje aplinkybes, vienpusiškai įvertino įrodymus, o teismo padarytos išvados neatitinka teismo nustatytoms bylos aplinkybėms. Teismas nuosprendyje akcentuoja, kad hipoteka butui šiuo metu išregistruota, tačiau skunde akcentuojama, kad tai įvyko ne dėl kaltinamojo V. T. teisingų ir geranoriškų veiksmų, tačiau pareiškus civilinį ieškinį teisme ir sudarius taikos sutartį su AB banku (duomenys neskelbtini), kurią Klaipėdos apygardos teismas patvirtino 2012-09-12. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyti G. B. teismo posėdžio metu duoti parodymai apie hipotekos nuėmimą, teismas visiškai nevertino liudytojo V. V. parodymų. Be to, teismas nuosprendyje nurodė, jog šioje byloje susidarė situacija, kuomet tiek pirkėjas, tiek pardavėjas, sudarydami sandorį žinojo, kad statybos darbai dar tik vyks, kad perkami butai yra įkeisti bankui, ir daro išvadą, kad taigi šioje situacijoje nėra nustatyta joks esminis informacijos nuslėpimas, kuris galėjo lemti nukentėjusių apsisprendimą perleisti savo pinigus įsigyjant butus. Padarydamas tokią įrodymais nepagrįstą išvadą, teismas tik dar kartą pakartojo kaltinamojo parodymuose išsakytas mintis, kurias galima vertinti kaip jo pasirinktą gynybos taktiką, pats neanalizavo visų įrodymų. Mano, kad jeigu nebūtų buvę kaltinamojo V. T., kaip turto pardavėjo, klaidinančio išankstinio nurodymo, netgi sudarant pirmąją – 2005-11-29 preliminariąją sutartį (punktas 3.9), kad ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po galutinio atsiskaitymo įsipareigoja išregistruoti buto hipoteką, ir vėliau notaro patvirtintoje 2007-08-21 sutartyje, kad per 30 kalendorinių dienų bus išregistruota hipoteka ir bus padengtas likęs įsiskolinimas bankui, tai būtų keitę nukentėjusiųjų apsisprendimą dėl buto pirkimo iš šio pardavėjo. Nurodė, kad neturėjo tikslo įsigyti ir gyventi bute, kuris turi apsunkinimų, realiai priklauso ne jiems, tačiau šių aplinkybių teismas neanalizavo ir jų nesugretino su byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad S. S. ir V. T. yra ir bendrovės UAB „P. B." akcininkai, todėl akivaizdu, kad pirmenybė buvo suteikiama pačių interesams ne tik namo statybai ir butų įrengimui, apdailai, bei visiškai neskiriant lėšų padengti likusį įsiskolinimą už nukentėjusiųjų nupirktą butą AB bankui (duomenys neskelbtini) ir išregistruoti buto hipoteką. Didelių sumų piniginių lėšų skyrimas savo interesams įrodo V. T. kaltę, tiesioginę tyčią ir apgaulę. V. T. tyčią ir ketinimą nedengti įsiskolinimo Bankui bei neišregistruoti hipotekos, o pinigines lėšas skirti savo naudai, įrodo ir tai, jog jis, neįvykdęs įsipareigojimo vieniems butų pirkėjams, t. y. nepadengęs įsiskolinimo ir neišregistravęs hipotekos, sudarydavo kitas butų pirkimo-pardavimo sutartis su analogišku įsipareigojimu: 2007-08-28 sudaryta notarinė buto pardavimo sutartis su nukentėjusiaisiais, nors anksčiau - 2007-08-09 sudaryta notarinė buto pardavimo sutartis su S. V., ir už jo nupirktą butą su kreditoriumi nebuvo atsiskaityta, hipoteka nebuvo išregistruota; 2007-09-28 sudaryta notarinė buto pardavimo sutartis su M. J.; 2007- 08-09 sudaryta notarinė buto pardavimo sutartis su A. L. ir 2008-11-09 sudaryta notarinė buto pardavimo sutartis su A. ir N. B.. Nei vienam iš šių parduotų butų nebuvo išregistruota hipoteka ir padengtas įsiskolinimas bankui, nors tai turėjo būti padaryta ne vėliau kaip per 30 dienų. Nesumokėdamas iš vienų pirkėjų gautų pinigų, tačiau vis sudarydavo sutartis su kitais, žinodamas, kad atsiskaityti su kreditoriumi negalėjo ir negali, kad hipotekų neišregistruoja. Iš šių duomenų akivaizdu, kad kaltinamasis nutylėdavo, nuslėpdavo nuo pirkėjų informaciją, kad jis neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriumi. Teismų praktikoje akcentuojama bylos duomenų turinio informacinė reikšmė ir būtinybė juos išsamiai išnagrinėti bei tiksliai vertinti taikant baudžiamąjį įstatymą. Mano, kad šio reikalavimo teismas nesilaikė.

Nukentėjusieji M. J., N. B., A. B., A. L., I. J., S. V. ir S. V. savo apeliaciniuose skunduose nurodo savo su UAB „P. B.“ sudarytų nekilnojamojo turto prikimo-pardavimo sutarčių aplinkybes bei ginčydami V. T. išteisinimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį remiasi tokiais pačiais argumentais, kaip ir nukentėjusieji A. B. ir G. B.. Savo apeliaciniais skundais visi nukentėjusieji prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-17 nuosprendį ir V. T. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei patenkinti jų civilinius ieškinius ir priteisti atlyginti patirtą turtinę ir neturinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistojo V. T. gynėjas advokatas R. Kivylius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-17 nuosprendžio dalį, kuria V. T. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje (dalyje dėl BK 220 straipsnio 1 dalies, 222 straipsnio 1 dalies) netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė BPK proceso pažeidimus, kurie nulėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio šioje dalyje priėmimą. Pažymima, kad apeliantas sutinka su ta skundžiama nuosprendžio dalimi, kuria jis išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl šiame skunde nepasisako dėl šios nuosprendžio dalies.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies kvalifikavimo ir bylos duomenų pagrįstumo BPK 20 straipsnio prasme nurodo, kad norint išsamiai atskleisti aplinkybę, ar R. A. galėjo mokėti V. T. papildomai 151 000 Lt sumą už įsigyjamą butą, būtina aptarti ir įvertinti aplinkybes ekonominiu požiūriu. Pagal bylos duomenis, UAB „P. B.s" pasirašė preliminarias sutartis su S. V., A. L., A. B., R. A., T. P., M. J., A. B. dėl būsimų butų pirkimo-pardavimo sąlygų. Matyti, kad R. A. pirko nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), už 482 246 Lt sumą, 2007-01-19 sumokėdama grynais pinigais pasirašant preliminariąją sutartį. R. A. įsigyjamo buto vieno kvadratinio metro kaina susidarė 5445 Lt (pastaba: bendra sumokėta suma 482 246 Lt į kurią įėjo 20 000 Lt kaina už automobilio vietą požeminiame garaže). Kaip įsigyjamas butas buvo 9-tame aukšte bei 84,89 m² ploto, tai jis atitiko tuo metu rinkoje esančių butų kainas ir buvo konkurencingas. Šias aplinkybes liudija tuo metu parduodamų butų kaina tame pačiame objekte. Pasitelkus sisteminį tyrimo metodą, apskaičiuojama neva R. A. mokėta už nekilnojamojo turto objektą kaina, kuri sudaro bendrą 633 246 Lt sumą, t. y.: 482 246 Lt (suma įtvirtinta 2007-01-19 preliminarioje sutartyje bei kuri apskaityta UAB „P. B.“ apskaitoje ir įtvirtinta 2007-08-28 notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje) + 151 000 Lt (100 000 Lt + 51 000 Lt). Tokiu būdu, iš 633 246 Lt atėmus automobilio vietos požeminiame garaže kainą - 20 000 Lt, gaunama buto kaina 613 246 Lt, o tai sudaro, jog vieno kvadratinio metro kaina - 7224 Lt. Pažvelgus to laikotarpio UAB „P. B." parduodamų butų kainas minėtame objekte, tokios aukštos kainos nebuvo, todėl įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad R. A. yra verslininkė ir negalėjo būti tiek neapdairi, jog mokėtų nepagrįstai didelę kainą už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Taip pat, atsižvelgus į tai, kad pastaroji būdama verslo žmogumi ir puikiai žinodama ir išmanydama buhalterinės apskaitos reikalavimus, perduodant didelę pinigų sumą per du kartus nepareikalavo jokio raštelio, kelia pagrįstas abejones. Būtent šios aplinkybės, kelia pagrįsta abejonę dėl R. A. parodymų logiškumo ir pagrįstumo. Nors nuteistojo gynėjas šią aplinkybę plačiai aptarė savo baigiamosiose kalbose, tačiau teismas dėl šių aplinkybių nuosprendyje nepasisakė. Apeliantas taip pat nurodo, kad R. A. nurodyta situacija (papildomų pinigų perdavimas V. T. jų neapskaitant), buvo tik vienas vienintelis atvejis iš įvykdytų 81 pardavimo sandorių. R. A. duotų parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, todėl šiais subjektyviais parodymais negalima vadovautis. Juo labiau, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio mėn. 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5. punktu, kuriame nurodyta, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jei šių nepatvirtina kiti įrodymai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas R. A. parodymus grindžia juodraštiniu lapu, kuris neturi jokios juridinės galios ir negali būti vertinamas kaip objektyvus, nagrinėjamu atveju. R. A. nepateikė teismui ir pačios bankinės kortelės sąskaitos išrašo, iš kurios matytųsi būtent 40 000 Lt sumos nuėmimas. Bet net ir vertinant tai, jog 2007-09-27 buvo nuo bankomato nuimta 40 000 Lt suma, nėra jokių duomenų apie R. A. ir V. T. susitikimą tą dieną. Esant šioms aplinkybėms, R. A. pateikta versija yra nepagrįsta jokia kita objektyvia bylos medžiaga ar duomenimis, todėl šiais duomenimis teismas negalėjo vadovautis ir vertinti juos BPK 20 straipsnio prasme. Skunde taip pat teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje yra nurodoma aplinkybė, kuri neva patvirtina R. A. parodymus apie 151000 Lt sumos neapskaitymą UAB „P. B." veikloje, tai 2011-01-31 atlikta specialisto išvada. Tačiau teismas nurodydamas šią aplinkybę akivaizdžiai klysta. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialistas atlikęs objektų tyrimą, rėmėsi R. A. parodymais ir juos vertino kaip šaltinį, to pasėkoje padarė išvadą, kad UAB „P. B.“ neužregistravus apskaitos registruose kasos pajamų ir išlaidų operacijų 151000 Lt sumai, nesilaikė teisės aktų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „P. B.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialistui aprašant pasekmes (dėl BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijos), remiamasi pateiktais duomenimis (tame tarpe R. A. apklausa) ir pateikia išvadą R. A. parodymų apimtyje, t. y. kad įmonė neapskaitė R. A. duotų 151 000 Lt sumos. Ši specialisto išvada yra išvestinis duomuo, todėl kvalifikuojant veikas pagal BK 220 ir 222 straipsnius, privalu įvertinti R. A. parodymus. Taip pat tampa beprasmė aplinkybė, kad šią specialisto išvadą teisme tvirtina ją atlikęs specialistas. Apeliantas nekvestionuoja specialisto išvadoje sumodeliuotos situacijos mokesčių apskaičiavimo prasme, bet atkreipia dėmesį, kad specialistui pateikiami tokie klausimai, kurie jau modeliuojami taip, kad V. T. gavo 151 000 Lt.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nurodo, kad teismui nustačius aplinkybes, kad V. T. iš R. A. gavo 100000 Lt - 2007-08-28 ir 51 000 Lt - 2007-09-27, pastarasis privalėjo juos atvaizduoti UAB „P. B.“ buhalterinėje apskaitoje pinigų gavimo dieną, t. y. 2007-08-28 ir 2007-09-27, kaip tai numato Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Tad pagal įstatyminį reglamentavimą, negalėjimas nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros galimas tik už tą laikotarpį kuriame ir buvo neapskaitytos piniginės lėšos, o ne už likusį laikotarpį, kuris specialisto buvo nurodytas iki 2009-12-31 (nes specialistui buvo pateiktas klausimas apimantis laikotarpį iki 2009-12-31). Bylos nagrinėjimo metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo nustatyta jokių daugiau pažeidimų, kurie sąlygotų, jog 2009 metais buvo padaryti kokie nors buhalterinės apskaitos pažeidimai. Esant šioms aplinkybėms, tampa akivaizdu, kad negalėjimas nustatyti UAB „P. B.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, galėjo apimti laikotarpi tik iki 2008-12-31, o ne iki 2009-12-31. Šiuo atveju ir senaties skaičiavimas privalėjo būti skaičiuojamas ne nuo 2009-12-31, o nuo veikos padarymo pabaigos, t. y. 2008-12-31 (buhalterinės apskaitos pažeidimai buvo padaryti 2008 metais). Vadovaujantis BK 95 straipsnio nuostatomis (2003-04-10 įstatymo redakcija Nr. IX-1495, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13) (Žin., 2003, Nr. 38-1733, ir toliau galiojusi 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 (nuo 2004-07-13) redakcija, Žin. 2004. Nr.108-4030) patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai yra penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Esant tokiam reglamentavimui, apelianto nusikalstama veika numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje buvo baigta 2008-09-23, tačiau tuo metu galiojusi BK 95 straipsnio 4 dalies redakcija numatė, jog senaties eiga nutrūksta, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką. Pagal ankščiau išdėstytas aplinkybes, kuriose aptartas apelianto nusikalstamos veikos pasibaigimo momentas BK 222 straipsnio 1 dalies prasme, apeliantas 2008-12-31, t. y. iki patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 220 straipsnio 1 dalį senaties termino pabaigos, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, todėl senaties eiga nutrūko ir senaties terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo naujai padarytos nusikalstamos veikos darymo pabaigos, tai yra nuo 2008-12-31. Šios aplinkybės sąlygoja, kad patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 220 straipsnio 1 dalį senaties termino pabaiga yra 2013-12-31.

Dėl kitų byloje pateiktų apeliacinių skundų nurodo, kad teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir tinkamai kvalifikavo V. T. veiksmus jį išteisindamas, taip nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos jurisprudencijos sukčiavimo bei civilinių santykių atribojimų bylose. Teigia, kad byloje yra nustatyta, jog pirkėjai butus įsigijo dar nepastatytus, tik vienintelis A. B. butą įsigijo kai jau jis buvo pastatytas ir buvo su pilna buto apdaila. Nors ir preliminariosiomis sutartimis sutarties šalys buvo teisiškai apsaugotos, tačiau pirkėjai įsigydami dar tik ateityje būsimą sutarties objektą - butą, suprato (privalėjo įvertinti, t. y. bet kurio sandorio įvykdymo rizika yra apsaugoma sandorio nuostatomis, įtvirtinant baudas, netesybas, nuostolius ir pan.) apie statybos sektoriuje esančią galimą riziką, jog objektas nebus laiku pastatytas, priduotas ar panašiai. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, su pirkėjais notarinės sutartys buvo pasirašytos tik po kurio laiko, t. y. 2007 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn., ir tik su A. B. (pirko būstą jau pastatytą) notarinė sutartis buvo pasirašyta 2008-11-19. Notarinės sutartys buvo pasirašytos tik tada, kai buvo pastatytas objektas. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš septynių pirkėjų, pripažintų nukentėjusiaisiais byloje, penki pirkėjai sumokėjo pilną buto kainą iš karto sudarydami preliminariąją sutartį, t. y. pirkėjų sumokėtos piniginės lėšos UAB „P. B.“ pasiekė dar 2005 metais, o pasirašius notarines sutartis 2007 metais, pasikeitus teisiniam reglamentavimui dėl objekto pripažinimo tinkamu pagal statybos reglamentus, reikėjo papildomų lėšų, norint pabaigti ir priduoti namą eksploatacijai (kas ir buvo padaryta - namo baigtumas 100 procentų). Vertinant šiuos duomenis, tariamas V. T. apgaulės atsiradimo momentas - pasirašytos preliminarios sutartys, kitaip tariant V. T. esą suvokė ir žinojo (tiesioginės tyčios susiformavimas) dar 2005 metais, kad pasirašęs po kelių metų (2007-2008 m.) notarines sutartis, neįvykdys vienintelės sąlygos „per 30 kalendorinių dienų po šių sutarčių patvirtinimo išregistruoti hipoteką parduodamam turtui“, t. y. pagal sutartį laiku neišregistruos hipotekos parduotam turtui, nes AB (duomenys neskelbtini) neperves grąžinamo kredito dalies. Norint atskleisti laiku neišregistruotos hipotekos aplinkybes būtina aptarti UAB „P. B." finansinę padėtį bei tuometinę statybų sektoriaus rinką. Atliktose specialisto išvadose (2011-01-31 - Nr. 5- 3/12, 2012-05-10 - Nr.5-3/49) yra nustatyta, kad UAB „P. B.“ nesilaikė 2005-05-24 kredito sutarties Nr(duomenys neskelbtini)ir laikotarpyje nuo 2006-07-25 iki 2008-01-04 sudarytų papildomų susitarimų ir 2009-12-31 dienai turėjo pradelstą įsipareigojimą 6 552 631,69 Lt sumai. Tačiau žvelgiant į 2012-05-10 specialisto išvados Nr.5-3/49 duomenis matyti, kad 2008-11-30 dienai UAB „P. B." pradelsto įsipareigojimo dydis sudaro 663 811,71 Lt, t. y. šios bylos kontekste reikėtų vertinti įsipareigojimų buvimo dydį ir pinigų panaudojimo aplinkybes tariamo sukčiavimo baigtumo momentu, o ne konstatuoti bankroto bylos duomenis. Ypatingai svarbų vaidmenį šioje nagrinėjamoje byloje atlieka tarp UAB „P. B.“ ir AB (duomenys neskelbtini) pasirašyti papildomi susitarimai. Atliktų specialistų išvadų apimtyje yra nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinama 2005-05-24 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)ir laikotarpyje nuo 2006-07-25 iki 2008-01-04 papildomi susitarimai dėl sąlygų pakeitimo ir papildymo, tačiau nebuvo vertinti dar trys vėliau sudaryti papildomi susitarimai (2008-09-22, 2008-10-30, 2008-12-31), kuriuose bankas viename iš kredito sutarties punktų pakeitime, nurodo, kad „2.9.24. Bankas atsisakys Kredito gavėjo įkeistų Bankui šių butų (išvardinami butai, kurių tarpe yra ir nukentėjusiųjų asmenų butai) <...> su sąlyga (išvardinami kiti butai ir prekybinės patalpos) <...> kiekvieną parduodamą kvadratinį metrą bendro ploto Kredito gavėjas bus nukreipęs Banko suteikto kredito grąžinimui <...>“. Kitaip tariant, bankas susitarimu kelia papildomas sąlygas ryšium su susiklosčiusia tiek ekonomine nekilnojamojo turto rinkos situacija, tiek su ūkio subjekto finansine padėtimi. Šios faktinės aplinkybės atskleidžia banko formuojamas sąlygas ir vidinės tvarkos, kuria būtų išregistruojamos hipotekos ir užskaitomas grąžintas kreditas, nebuvimą (tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti banko atstovai). Juo labiau, kad UAB „P. B.“ pardavinėjo butus nuolat: laikotarpiu nuo 2005-10-06 iki 2007-05-28 buvo pasirašytos 57 preliminarios sutartys, o laikotarpiu nuo 2007-07-11 iki 2009-11-16 buvo pasirašytos 87 sutartys dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo minėtame objekte. Vertinant šią situaciją, svarbu šiuos veiksmus įvertinti bendruoju kontekstu - objektas buvo pastatytas ir priduotas (tinkamas gyventi, įvestos visos būtinos komunikacijos, visi butai priduoti su daline apdaila ir t. t.), dėl iškilusios ekonominės situacijos daliai butų vėlavo hipotekos išregistravimas.

Atsikirtime taip pat nurodo, kad bet kuris ūkio subjektas, vykdantis ūkinę-komercinę veiklą, vykdo ne vieną projektą ir sandorį, todėl teiginiai, kad UAB „P. B.“ pasirašė jungtinės veiklos sutartį su Juodkalnijos įmone „J. M.“, yra nesusiję su parduodamų butų pirkimo-pardavimo aplinkybėmis. Juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusiųjų asmenų piniginės lėšos būtų naudojamos minėtoje veikloje. Išdėstyti argumentai, kad pirkėjų piniginės lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį, taip pat yra nepagrįsti. Įmonė nesilaikė Laikinojo mokėjimo tvarkos įstatymo dėl objektyviųjų priežasčių - ekonominės krizės, tačiau įmonė sugebėjo įgyvendinti projektą ir priduoti gyvenamąjį namą šio projekto nesustabdant ar nenutraukiant. Šiuo atveju, negalima vertinti atskirų fragmentų, t. y. vykdytų mokėjimų chronologijos ar eiliškumo, bei šiuos fragmentus vertinti tik per baudžiamosios justicijos prizmę. Toks vertinimas yra ydingas ir prieštarauja verslo ekonomikos vykdytinai veiklai.

Apeliantas taip pat teigia, kad atsiradę civiliniai teisiniai santykiai gali pereiti į baudžiamuosius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, susijusioms su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, t. y. kai asmuo (šiuo atveju - UAB „P. B.“, atstovaujama V. T.) ne tik neketina vykdyti savo prievolių, bet ir sąmoningais veiksmais sumenkina nukentėjusiųjų (S. V., A. L., A. B., R. A., T. P., M. J., A. B.) galimybes apginti savo teises civilinio proceso priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji nebuvo suklaidinti dėl V. T. veiksmų, jų pažeistų teisių atkūrimas nebuvo apsunkintas, kas vėliau sėkmingai buvo įgyvendinta civilinėje byloje Nr. 2(duomenys neskelbtini). V. T. veiksmai negali būti kriminalizuoti ir tai pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys bei teismo posėdžių metu nustatytos aplinkybės. Pagrindiniai faktai, kurie paneigia apgaulės egzistavimą ir tik pagrindžia civilinių santykių buvimo faktą yra tai, kad UAB „P. B.“ visi paimti grynieji pinigai (kaltinime nurodytų nukentėjusiųjų atžvilgiu) apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje ir notarinėse sutartyse nurodytas atsiskaitymo faktas, šie dokumentai galiojantys ir jų turinys teisingas bei nenuginčytas. Be to, UAB „P. B.“ su AB (duomenys neskelbtini) pasirašė ne vieną papildomą susitarimą dėl papildomo kreditavimo, kas sąlygojo papildomų sąlygų atsiradimą, bet esant ir įvairioms banko nustatytoms sąlygoms, nekilnojamasis turtas buvo baigtas statyti, priduotas eksploatacijai ir perduotas pirkėjams, UAB „P. B.“ reguliariai (nors ir pažeidžiant grąžinimo terminus) pervedinėjo kreditą bankui. Nekilnojamojo turto pirkėjai pinigus sumokėjo iš anksto, preliminariųjų sutarčių pasirašymo momentu, o pagrindinės sutartys buvo pasirašytos tik po 2 metų, apskaityti pinigai panaudoti įmonės ūkinėje-finansinėje veikloje, nekilnojamojo turto pirkėjams nebuvo pateikta jokia klaidinanti informacija ar klaidinanti reklama, t. y. tikrovės neatitinkanti informacija, kas galimai galėjo juos suklaidinti įsigyjant nekilnojamąjį turtą, nekilnojamojo turto pirkėjai nenorėjo pasinaudoti sutarties nutraukimo institutu, nes tuo atveju pastariesiems būtų grąžinta pinigų suma, kurią jie sumokėjo preliminariosios sutarties sudarymo momentu, nors sudarant notarines sutartis, nekilnojamojo turto objektų kainos buvo ženkliai didesnės. Pirkėjai savo civilinėmis teisėmis pasinaudojo ieškinyje dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, o civilinėje byloje buvo pasirašyta taikos sutartis, tiek sudarant preliminariąsias butų pirkimo-pardavimo sutartis, tiek sudarant susitarimus su banku, visoms šalims buvo žinoma, jog objektas (duomenys neskelbtini), buvo statomas būtent iš pirkėjų lėšų.

Dėl prokurorės argumento, kad teismas privalėjo kaltinamajam inkriminuoti naują nusikalstamą veiką (R. A. turto įgijimo apgaule) dėl aplinkybių, kurios nėra nurodytos jam pateiktame kaltinamajame akte ir teismas turėjo būti aktyvus, kad ši nusikalstama veika būtų inkriminuota kaltinamajam bei ištirta, nurodo, kad šis prokurorės motyvas yra neteisingas ir prieštaraujantis esančiai ir galiojančiai BPK tvarkai, kadangi įstatymų leidėjas nesuteikė teismui iniciatyvos teisės išplėsti kaltinimą ir naujai kvalifikuoti veiką kaltinamajam. Pirmojoje instancijoje išnagrinėtos baudžiamosios bylos kontekste nebuvo gautas nei vienas prašymas iš proceso dalyvių, jog būtų praplėstas kaltinimas.

Apibendrindamas ankščiau išdėstytus prokurorės ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų motyvus, teigia, kad jie yra nepagrįsti ir vertintini tik kaip būdas kriminalizuoti civilinius santykius baudžiamosios justicijos prasme. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad V. T. tyčia nesusiformavo iki tariamos apgaulės panaudojimo momento, o ši aplinkybė svarbi atskleidžiant tiesioginės tyčios bei jos kryptingumo turinį. V. T. veiksmai buvo nukreipti į nekilnojamojo turto projekto vystymą bei jo objektų pardavimą, kas sąlygojo tikruosius iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymo ketinimus. Dėl nurodytų motyvų prašo prokurorės ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.

Teismo posėdyje prokurorė V. Tilvikienė prašė jos ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti, nukentėjusieji A. B., G. B., S. V., A. B., N. B., M. J. prašė jų apeliacinius skundus tenkinti ir priteisti baudžiamojoje byloje jų pareikštus ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Nuteistasis V. T. ir jo gynėjas advokatas R. Kivylius prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje buvo pažeisti BPK reikalavimai dėl teismo nešališkumo. Pažymėtina, kad teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010, 2K-414/2010; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000); kaip naujesnį šaltinį žr. Micallef prieš Maltą (Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Taigi ne tik proceso dalyviai gali nušalinti teisėją, bet ir minėta imperatyvi norma įpareigoja teisėją nusišalinti nuo tokios bylos nagrinėjimo egzistuojant BPK 58 straipsnyje numatytiems atvejams.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas negalėjo nagrinėti šios bylos, nes ikiteisminio tyrimo metu jis nagrinėjo proceso dalyvių skundą. BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Pagal BPK 59 straipsnio 1 dalį teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas, specialistas ar prokuroras privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. gegužės 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris priėmė nutartį ikiteisminio tyrimo byloje, kuria netenkino įtariamojo V. T. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Virginijos Tilvikienės 2011 m. balandžio 5 d. nutarimo, kuriuo atmestas įtariamojo V. T. prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (13 t., b. l. 51 – 52). 2012 m. spalio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo l. e. p. pirmininkės pavaduotojos A. Simaitienės nutartimi baudžiamoji byla, kurioje V. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta nagrinėti teisėjui Jonui Špeveriui, kuris ir išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą bei 2013 m. kovo 17 d. priėmė nuosprendį, nors pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą šis teisėjas negalėjo nagrinėti šios baudžiamosios bylos, kadangi ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje nagrinėjo įtariamojo V. T. gynėjo advokato R. Kivyliaus skundą dėl prokurorės nutarimo. Taigi, konstatuotina, kad apeliacine tvarka skundžiamas 2014 m. kovo 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas teisėjo, kuris pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą negalėjo dalyvauti šiame procese. BPK 58 ir 59 straipsnių, nustatančių nušalinimo bei nusišalinimo pagrindus ir tvarką, pažeidimas laikomas esminiu BPK pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384/2004, 2K-100/2005, 2K-168/2007, 2K-340/2008, 2K-375/2013).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie laikytini esminiais, nes buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, tie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištaisyti neįmanoma, todėl siekiant užtikrinti teisingumo interesus, proceso dalyvių teisę į tinkamą teismo procesą, baudžiamosios bylos nagrinėjimą nešališkumo ir objektyvumo sąlygomis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismui priėmus tokį sprendimą, nebėra pagrindo aptarti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. Tilvikienės, nukentėjusiųjų A. B., G. B., M. J., N. B., A. B., A. L., I. J., S. V., S. V. ir nuteistojo V. T. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinių skundų argumentų dėl V. T. kaltės ir nusikalstamos veikos juridinio įvertinimo. Apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokių apibendrintų išvadų dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų galimų pažeidimų, susijusių su nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu, jo kaltės nustatymu ir baudžiamosios bylos duomenų vertinimu. Visas apeliaciniuose skunduose nurodytas ir ginčijamas aplinkybes nagrinėjimo teisme dalyviai galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjai Dalius JocysDalia Kursevičienė