Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kontvainiai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kontvainiai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu NMA Sprendimu grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, pažeidžia gero administravimo principą, teismų sprendimų privalomumo principą, yra absoliutus teismo sprendimo nevykdymo pavyzdys, įrodo nenuoseklius, nesąžiningus, teismų sprendimus ignoruojančius atsakovo veiksmus, todėl naikintinas;

3.2. NMA neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį ir pakartotinai nenurodė, kaip konkrečiai pareiškėjas pažeidė teisės aktų nuostatas, kodėl buvo pasirinkta pati griežčiausia sankcija, koks yra sankcijos skyrimo teisinis pagrindas, sankcijos neindividualizavo. NMA nevertino pareiškėjo elgesio viso Projekto įgyvendinimo metu, nevertino objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, kurios sutrukdė įgyvendinti Projektą (pareiškėjas ne savo neveikimu ar neteisėtais veiksmais nespėjo įgyvendinti Projekto), nebuvo vertinti aktyvūs pareiškėjo veiksmai viso Projekto įgyvendinimo metu;

3.3. Sutartis pasirašyta 2014 m. kovo 12 d., tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministras priėmė 2014 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. D1-398, įsigaliojusį nuo 2014 m. gegužės 6 d., kuriuo vadovaudamasis pareiškėjas privalėjo įregistruoti sanitarinę apsaugos zoną. Tokio pobūdžio procedūros Lietuvos Respublikoje nebuvo atlikusi nei viena valstybinė institucija ir nei vienas ūkio subjektas. Objektyviomis aplinkybėmis, kurios kliudė įgyvendinti Projektą, pareiškėjas laiko ir atsakovo veiksmus, nagrinėjant pareiškėjo prašymus (pvz., 2014 m. gruodžio 17 d., 2015 m. balandžio 15 d.), nesilaikant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 31 d.) 196.3 papunktyje nustatytų terminų;

3.4. NMA, priimdama Sprendimą, nevertino, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, įgyvendindamas Projektą, t. y. net negavęs NMA atsakymų dėl Projekto pratęsimo, taip pat negavęs patvirtinimo iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Šiaulių bankas“ dėl Projekto finansavimo, pareiškėjas vykdė mokėjimus savo lėšomis, kad neužsitęstų Projekto įgyvendinimas (2015 m. gegužės 13 d. pirmasis mokėjimas už įrangą; 2015 m. gegužės 20 d. AB „Šiaulių bankas“ pradėjo finansuoti statybos-rekonstrukcijos darbus). Taip pat buvo atliekami projektiniai darbai ir darbai ne pagal Sutartį su NMA. Nuo 2015 m. spalio 12 d., kai pareiškėjui buvo nurodyta, jog terminas Projektui įvykdyti yra 2015 m. rugsėjo 30 d., iki 2015 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas buvo nežinomybėje dėl NMA sprendimų. Nepaisant to, Projekto vykdymo pareiškėjas nesustabdė, toliau vykdė įsipareigojimus pagal Sutartį;

3.5. Apie termino pratęsimą iki 2015 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas buvo informuotas el. paštu 2015 m. gruodžio 11 d. (penktadienį) 14 val. 50 min., beveik darbo dienos pabaigoje, kas reiškia, kad Projektui pabaigti pareiškėjas turėjo 2 darbo dienas. Joks protingas ir sąžiningas žmogus negalėtų reikalauti įgyvendinti tokio dydžio Projektą per 2 darbo dienas, be to, reikalavimas Projektą įgyvendinti dienos tikslumu, pačiai NMA nesilaikant nustatytų terminų, yra nesąžiningas ir neteisingas, todėl vėlavimas negali būti sureikšmintas ir sutapatintas su Projekto tikslų neįgyvendinimu. Viso Projekto įgyvendinimo laikotarpiu NMA nė karto nepateikė pastabų, įspėjimų pareiškėjui, nes jis visus veiksmus pagal Sutartį vykdė tinkamai. Todėl NMA neturėjo pagrindo abejoti, kad Projektas gali neatitikti higienos, veterinarijos, maisto kokybės ir gyvūnų gerovės reikalavimų, nes Veterinarijos tarnyba tikrino pareiškėją kiekvienų metų ketvirtį, tikrino ir laikotarpiu, kai buvo vykdomas Projektas, ir būtent remdamasi patikrinimo pažymomis, 2016 m. liepos 5 d. išdavė pažymą Nr. 37DA-8 apie atitiktį higienos, veterinarijos ir gyvūnų gerovės reikalavimams;

3.6. NMA, priimdama 2015 m. spalio 6 d. administracinio tikrinimo ataskaitą, formaliai vertino pateiktus dokumentus (statybos užbaigimo aktą ir kt.) ir net nesistengė įvertinti, kokia dalimi Projektas yra pažengęs ir kokia procentinė dalis jo yra įgyvendinta. Pareiškėjas po 2015 m. spalio 6 d. nenustojo vykdyti Projekto, priešingai, įsigijo 100 proc. įrangos. Nenustatyta, jog jis faktiškai Projekto nevykdo, nesiekia Projekte numatytų tikslų, negali pateikti faktiškai patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėjas atliko beveik visus Projektu nustatytus darbus, įrangos įsigijimą ir rangos ir kitų darbų įsigijimą patvirtino juridinę galią turinčiais dokumentais. Todėl nėra nustatyta akivaizdi pareiškėjo kaltė bei aplaidumas dėl nesavalaikiai įvykdyto Projekto, o šio pažeidimo padarymą sąlygojo nuo jo nepriklausančios aplinkybės – trumpi terminai, per kuriuos turėjo būti įgyvendintas Projektas, pasikeitęs teisinis reguliavimas, NMA neveikimas ir pareiškėjo klaidinimas;

3.7. Sprendimas yra priimtas po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kuria NMA buvo įpareigota iš naujo įvertinti pareiškėjo mokėjimo prašymą, individualizuojant skiriamą sankciją, tačiau NMA neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį ir priėmė iš esmės analogišką Sprendimą, nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodydama, kad švelnesnės sankcijos paskyrimas (pvz., paramos sumos sumažinimas ir dalies paramos sumos išmokėjimas) pagal pažeidimo sunkumą ir pobūdį, teisinį reglamentavimą objektyviai neįmanomas. NMA nevertino, kad 2015 m. gruodžio mėnesį jau buvo įsigyta 100 proc. reikalingos įrangos, o už darbus atsiskaityta, tik likę įrangos derinimo, paleidimo darbai;

3.8. ginčui aktualus teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad sutarties nutraukimas už padarytus pažeidimus projekto vykdymo metu nėra vienintelė poveikio priemonė, kurią gali taikyti atsakingos institucijos projekto vykdytojams. Teisės aktai NMA suteikia kompetenciją priimti ir kitokio pobūdžio (švelnesnio) priemones, pvz., suteikti galimybę per tam tikrą terminą pašalinti pažeidimus; sustabdyti paramos lėšų išmokėjimą, kol projekto vykdytojas pašalins nustatytus pažeidimus; sumažinti paramą projekto vykdytojui ir / arba pritarti reikalavimui grąžinti sumokėtų paramos lėšų dalį; priimti „kitą sprendimą“, kuriuo pažeidimų pašalinimo klausimas būtų išspręstas, ir kitais, nei paminėti, būdais. Be to, NMA yra įpareigota, skirdama vieną iš paminėtų poveikio priemonių, atsižvelgti ir į padarytų pažeidimų pobūdį – ar juos galima ištaisyti, ar ne; į projekto vykdytojo kaltę dėl netinkamai vykdomo projekto; ar yra objektyvių aplinkybių, kurių buvo neįmanoma numatyti teikiant projekto paraišką, ir pan., t. y. reikalaujama, kad skiriama poveikio priemonė atitiktų padaryto pažeidimo pobūdį. Paramos sutarties nutraukimas pagal pasekmes yra sunkiausia poveikio priemonė. Paprastai ji turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y., kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių, dėl kurių jis buvo sukurtas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, tačiau jokios paramos neskyrimas už realiai atliktus darbus visa apimtimi yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė mokėjimų, kurie siekia 5 proc. viso Projekto sumos, todėl tokio pobūdžio sankcija, kokia pritaikyta pareiškėjui, yra neadekvati, nelogiška ir neteisinga. NMA, skirdama sankciją, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtinta Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika (toliau – ir Metodika);

3.9. NMA netinkamai parinko sankciją ir nemotyvavo, kodėl būtent tokia itin griežta sankcija parinkta, nepagrindė savo sprendimo taikyti griežčiausią sankciją, tik nurodė, kad pažeistas Projekto įvykdymo terminas ir pareiškėjas negali pasiekti Projekto tikslų ir uždavinių. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu visi NMA nustatyti pažeidimai būtų padaryti, jie sudaro neesminę viso Projekto dalį ir negalėjo būti pagrindu konstatuoti, kad nebegalima pasiekti Projekto tikslų ir uždavinių. Iš Sprendimo turinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu konstatuota, jog pareiškėjui turi būti taikoma griežčiausia sankcija – paramos neskyrimas ir Sutarties nutraukimas. Sprendime nenurodoma, kokiu būdu bei kokie konkretūs pažeidimai, jų pobūdis, lėmė tokios sankcijos taikymą. Sprendimas dėl sankcijos taikymo neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nelaikytinas objektyviu, nes yra nepagrįstas, neteisėtas ir nemotyvuotas. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintas pažeidimo sunkumas, pobūdis, aplinkybės, turėjusios įtakos pažeidimui padaryti, ir tik tada sprendžiama dėl konkrečios sankcijos skyrimo, o šiuo atveju tai nebuvo padaryta;

3.10. Byloje vykdytinas realus teisingumas neperduodant sankcijos pareiškėjui už Sprendime nustatytus pažeidimus skyrimo klausimą NMA nagrinėti iš naujo. Teismo prašoma individualizuoti sankciją pareiškėjui ir išspręsti visos paramos sumos skyrimo ar paramos sumos mažinimo klausimą, atsižvelgiant į tai, jog: 1) prasidėjus projektavimo darbams, 2014 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-398 keitėsi STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 1.15 papunkčio reikalavimai, t. y. norėdamas gauti statybos leidimą, pareiškėjas privalėjo įteisinti sanitarinę zoną. Faktiškai tik po vienerių metų, t. y. 2015 m. kovo 18 d., pareiškėjas gavo statybos leidimą. Gavęs statybos leidimą, pradėjo aktyvius veiksmus, vykdydamas Projektą, t. y. įsigijo statybos darbus, įrangą; 2) NMA, priimdama Sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybes, nepriklausančias nuo pareiškėjo valios, t. y. priklausančias nuo tiekėjo, nuo valstybės politikos, Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimų;

4. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovai akcentavo, kad pareiškėjas nuolat aktyviai siekė įgyvendinti Projektą, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausiusių objektyvių aplinkybių, kurių atsakovas nevertino skirdamas sankciją, pareiškėjui nustatytu terminu nepavyko laiku įgyvendinti Projekto. Projektas įgyvendintas beveik laiku (statybos darbai nebaigti dėl rangovo kaltės), Projekto tikslai yra pasiekti, užsibrėžta veikla vykdoma. Pareiškėjas laiku nespėjo pabaigti Projekto, nors formaliai nebuvo užbaigtas statybos procesas, tačiau viskas vyko pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus, pagal gyvūnų gerovės reikalavimus, ir pareiškėjas 2016 m. pradžioje realiai pradėjo vykdyti verslo plane numatytą veiklą.

6. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė akcentavo, kad projektas gali būti arba įgyvendintas, arba neįgyvendintas, tokio termino kaip „beveik įgyvendintas projektas“ nėra. Tai, kad rangovas laiku neatliko savo pareigų, neturi įtakos sprendžiant Projekto įgyvendinimo nustatytu terminu klausimą. Pasibaigus Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ laikotarpiui, NMA nebeturėjo galimybės pratęsti termino Projektui įvykdyti.

II.

9.1. Pareiškėjas 2013 m. spalio 11 d. NMA pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį (gyvulininkystės sektorius) (reg. Nr. 1VM-KL-13-1-006767-PR001), kurios V skyriuje „Informacija apie projektą“ nurodė, kad pagrindinis šio investicinio projekto tikslas – padėti pareiškėjui gauti paramą, kuri leistų įsigyti naujos ir modernios įrangos bei rekonstruoti kiaulių laikymo pastatus, kas leistų sėkmingai plėtoti ir modernizuoti pareiškėją. Kartu su paraiška pareiškėjas pateikė paraiškos XVI skyriuje „Pateikiami dokumentai“ pažymėtus dokumentus, be kita ko, 2013 m. spalio 11 d. tipinį verslo planą, kuriame nurodytas pagrindinis investicinio projekto tikslas, analogiškas paraiškoje nurodytam;

9.2. Pareiškėjas ir NMA 2014 m. kovo 12 d. pasirašė Sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą (1.1 papunktis), o NMA – vykdyti Projekto įgyvendinimo priežiūrą, įvertinti paramos gavėjo (pareiškėjos) pateiktus mokėjimo prašymus ir, jei su mokėjimo prašymais pateikti dokumentai atitinka sutartyje nustatytas sąlygas, užsakyti paramos lėšas bei, jas gavus, pervesti pareiškėjui (1.2 papunktis). Pagal Sutarties 2 punkto nuostatas, pareiškėjui numatyta kompensuoti iki 1 374 897 Lt visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (iki 1 031 172,75 Lt (iki 75 proc. paramos sumos) Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros lėšomis ir iki 343 724,25 Lt (iki 25 proc. paramos sumos) Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis). Pagal Sutarties 3 punktą, pareiškėjas įsipareigojo prisidėti iki 4 574 332 Lt (t. y. 76,8895 proc.) savo įnašu prie tinkamų finansuoti Projekto išlaidų apmokėjimo. Sutarties 6 punktu šalys susitarė paramos mokėjimą išskaidyti į keturias dalis, paskutiniajai ketvirtajai paramos daliai mokėjimo prašymas turėjo būti pateiktas iki 2015 m. birželio 30 d. Sutarties 5 punkte nustatyta, kad parama pareiškėjui suteikiama tik su ta sąlyga, jei pareiškėjas: 1) įvykdys Projektą iki 2015 m. birželio 30 d.; 2) Projektą vykdys be nukrypimų; 3) Sutarties III skyriuje „Paramos išmokėjimo tvarka“ nustatytu terminu ir tvarka pateiks NMA mokėjimo prašymus (-ą) ir kitus dokumentus, reikalingus vertinti mokėjimo prašymus (-ą); 4) prekes, paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama parama, įsigys, laikydamasis nustatytų teisės aktų reikalavimų; 5) įvykdys kitus įsipareigojimus pagal Sutartį bei kitus Sutarties vykdymą ir sudarymą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus;

14. Teismas, apžvelgęs Įgyvendinimo taisyklių 7 punkte ir 8 punktuose, Įgyvendinimo taisyklių 26.1.11 ir 26.1.16 papunkčiuose, 27 ir 64 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui po daugkartinių jos prašymų leisti pratęsti Projekto įgyvendinimo terminą, leista įvykdyti Projektą ir pateikti galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą iki 2015 m. gruodžio 15 d. Taigi pareiškėjas 2015 m. gruodžio 15 d. privalėjo būti pabaigęs visus statybos (rekonstrukcijos) darbus, privalėjo NMA pateikti statybos užbaigimo aktą, pastatas turėjo būti visiškai pritaikytas numatytai veiklai vykdyti, tačiau jis nustatytu terminu nebuvo įvykdęs Projekto taip, kaip numatyta paraiškoje bei Sutartyje, todėl Projekte numatyta veikla negalėjo būti vykdoma. Todėl Projekto tikslai iki jo įgyvendinimo termino pabaigos nebuvo pasiekti, Projektas nėra įgyvendintas tinkamai. Verslo plane ir paraiškoje nustatytų tikslų nepasiekimas Projekto įgyvendinimo termino pabaigoje (2015 m. gruodžio 15 d.) sudaro pagrindą pažeidimą pripažinti sunkiu.

16. Teismas nesutiko su šiais pareiškėjo argumentais, nes pareiškėjas 2014 m. kovo 12 d. pasirašė Sutartį, kurios 5 punkte nustatyta, jog parama pareiškėjui suteikiama tik su ta sąlyga, jei jis, be kita ko, įvykdys Projektą iki 2015 m. birželio 30 d. Taigi pareiškėjas, pasirašydamas Sutartį, patvirtino, jog Projektą jis įvykdys iki 2015 m. birželio 30 d. Nei paraiškos pateikimo metu 2013 m. spalio 11 d., nei Sutarties pasirašymo metu pareiškėjas statybos leidimo neturėjo, prašymą išduoti statybos leidimą jis pateikė 2014 m. rugpjūčio mėn., o prašymą dėl sanitarinės apsaugos zonos įteisinimo – 2014 m. lapkričio 18 d. Remiantis pareiškėjo pateikta informacija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. gruodžio 19 d. raštu informavo pareiškėją, kad pagal jo 2014 m. lapkričio 18 d. prašymą yra pradėta specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų įteisinimo procedūra, kuri užbaigta 2015 m. vasario 20 d. Statybos leidimas pareiškėjui išduotas 2015 m. kovo 18 d. Būtent pareiškėjo veiksmai, nepakankamai operatyviai kreipiantis į atitinkamas institucijas dėl sanitarinės apsaugos zonos įteisinimo ir statybos leidimo išdavimo, suponavo tai, kad statybos leidimas jam buvo išduotas praėjus beveik metams po Sutarties pasirašymo.

17. Teismas akcentavo, kad bylos medžiaga aiškiai patvirtina, jog NMA, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2014 m. gegužės 2 d. priėmė įsakymą Nr. D1-398, kurio nuostatomis remdamasis, pareiškėjas privalėjo įregistruoti sanitarinę apsaugos zoną, dėl ko statybos leidimas jam buvo išduotas tik 2015 m. kovo 18 d., tenkino pareiškėjo prašymus pratęsti mokėjimo prašymų pateikimo terminus (pagal Sutarties 6.1 papunktį, pirmas mokėjimo prašymas turėjo būti pateiktas iki 2014 m. gruodžio 30 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo atsakovo buvo įvertintos, be kita ko, sudarant su pareiškėju susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2, antruoju, atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme nurodytą terminą, sutarta, kad pareiškėjas Projektą įvykdys ir mokėjimo prašymą pateiks iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 29 d. rašte NMA detalizavo, kokius darbus ir iki kada numato įvykdyti (vėliausiai įvykdyti darbus pareiškėjas numatė iki 2015 m. rugsėjo 30 d.). Jau 2015 m. balandžio mėn. kreipdamasis į NMA, pareiškėjas negalėjimą įvykdyti Projektą iki 2015 m. birželio 30 d. (pagal susitarimą Nr. 1) siejo su nebaigtais atlikti darbais, kuriuos numatė atlikti iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

18. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad Administravimo taisyklų 196.3 papunktyje nustatytas 10 darbo dienų terminas taikomas tuomet, kai NMA dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį yra priėmusi sprendimą, t. y. tuo atveju, kai yra priimtas sprendimas keisti paramos sutartį, NMA per 10 darbo dienų parengia, suderina su paramos gavėju ir išsiunčia paramos gavėjui arba kviečia paramos gavėją atvykti į NMA pasirašyti suderintą paramos sutarties pakeitimą bei nurodo pasiūlymo pasirašyti paramos sutarties pakeitimą galiojimo terminą, kuris bendruoju atveju negali būti ilgesnis nei 10 darbo dienų. Šalims susitarus, šis terminas gali būti pratęstas.

19. Teismas, įvertinęs NMA priimtus sprendimus dėl terminų pratęsimo ir pasirašytus susitarimus dėl Sutarties keitimo su pareiškėju, sprendė, jog Administravimo taisyklų 196.3 papunktyje nustatytas 10 darbo dienų terminas praleistas nebuvo. Todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės neturi esminės įtakos Projekto neįvykdymui nustatytu galutiniu terminu. Teismas sutiko, kad teisės aktų reikalavimų pasikeitimai, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti, teikdamas paraišką ir pasirašydamas Sutartį, sukėlė neplanuotų sunkumų ir papildomų laiko sąnaudų, įgyvendinant Projektą, tačiau į šias aplinkybes NMA atsižvelgė, pratęsdama pareiškėjui terminą Projektui įgyvendinti. Be to, pareiškėjas 2015 m. balandžio 29 d. rašte NMA pripažino, jog darbai bus atlikti iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

20. Teismas, vadovaudamasis Administravimo taisyklių 197.2.8 ir 197.2.12 papunkčiais, nustatęs, kad pareiškėjas per NMA pratęstą terminą iki 2015 m. gruodžio 15 d. nepradėjo vykdyti veiklos, kuriai buvo prašoma parama (neįgyvendinus Projekto), sprendė, kad NMA turėjo teisinį pagrindą taikyti pareiškėjui paramos neskyrimo sankciją. Aplinkybė, jog Projektas buvo įgyvendintas po to, kai pasibaigė Sutartyje nustatytas Projekto įgyvendinimo terminas, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, nes Projektas privalėjo būti įgyvendintas būtent per Sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytą terminą, t. y. iki 2015 m. gruodžio 15 d. Priešingas vertinimas pažeistų šalių lygiateisiškumo principą, nes kiti paramos gavėjai, teikę paramos paraiškas nuo 2013 m. pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį, kai vykdoma gyvulininkystės veikla, ir prašę paramos, projektą įgyvendinti (ir galutinį mokėjimo prašymą pateikti) privalėjo ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

21. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad paramos neskyrimo sankcija galima tik tokiu atveju, jei paramos gavėjas nebendradarbiavo su NMA, nesilaikė ir nevykdė projektų pagal paramos sutartis bei negalima pritaikyti Administravimo taisyklių 197.1 papunkčio nuostatų. Teismas pažymėjo, kad Administravimo taisyklių 197 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, nustačius kokias aplinkybes, yra taikoma atitinkama sankcijos rūšis. Nustačius Administravimo taisyklių 197.2, 197.2.8 ir 197.2.12 papunkčiuose nustatytas aplinkybes, taikoma paramos neskyrimo sankcija.

22. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą, kad NMA, skirdama pareiškėjui sankciją, privalėjo vadovautis Metodika, nes teisės akto leidėjas įpareigojo NMA vadovautis Metodikos nuostatomis, priimant sprendimus dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, nurodytų sankcijų už padarytus teisės aktų nuostatų pažeidimus taikymo.

24. Teismas, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl administracinių aktų atitikimo VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, darė išvadą, kad NMA iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

25. Teismas, atmetęs skundo pagrindinį reikalavimą, netenkino išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjo mokėjimo prašymą ir išmokėti 359 525,32 Eur bei procesinio reikalavimo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

26. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, akcentavo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

31. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NMA 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. BRK-4295 teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti NMA pagal pareiškėjo mokėjimo prašymą išmokėti 359 525,32 Eur pagrįstumo.

32. Bylos duomenimis, priėmus sprendimą skirti paramą pareiškėjui pagal 2013 m. spalio 11 d. jo NMA pateiktą paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį (gyvulininkystės sektorius), pareiškėjas su NMA 2014 m. kovo 12 d. sudarė Paramos sutartį, kuria pareiškėjas UAB „Kontvainiai“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Bendrovės modernizavimas“ nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su šio projekto įgyvendinimu, o NMA – vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą, įvertinti pareiškėjo pateiktus mokėjimo prašymus ir jei su mokėjimo prašymais pateikti dokumentai atitinka sutartyje nustatytas sąlygas – užsakyti paramos lėšas bei jas gavus pervesti pareiškėjui.

33. Pareiškėjui Projekto Paramos sutartyje nustatytu jo įvykdymo terminu (iki 2015 m. birželio 30 d.), kuris, keletą kartų jį pratęsus, baigėsi 2015 m. gruodžio 15 d., neįvykdžius, NMA 2016 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-22, kuriuo nusprendė pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų neskirti paramos ir nutraukti Paramos sutartį. Pareiškėjui apskundus šį NMA sprendimą teismui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi NMA 2016 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. BRK-22 dalį, kuria pareiškėjui paskirta sankcija – neskirti 359 525, 32 Eur pagal mokėjimo prašymą Nr. 1VM-KL-13-1-006767-MP001 paramos sumos ir nutraukti Paramos sutartį – panaikino, ir perdavė sankcijos pareiškėjui už šiame sprendime nustatytus pažeidimus skyrimo klausimą NMA nagrinėti iš naujo motyvuodamas tuo, kad NMA 2016 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. BRK-22 skirta sankcija nebuvo individualizuota, dėl ko ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.

34. NMA, iš naujo apsvarsčiusi paramos skyrimo pagal pareiškėjo mokėjimo prašymą Nr. 1VM-KL-13-1-006767-MP001, nagrinėjamoje byloje ginčijamu 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. BRK-4295 nusprendė neskirti 359 525, 32 Eur paramos pagal mokėjimo prašymą Nr. 1VM-KL-13-1-006767-MP001 ir nutraukti Paramos sutartį. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamu sprendimu jo netenkino, konstatavęs, kad NMA, atsižvelgdama ne vien į pažeidimo faktą, bet ir į visumą reikšmingų kriterijų – Paramos sutartyje numatytų tikslų neįgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimui padaryti, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 68 punktu, Administravimo taisyklių 197.2.8 ir 197.2.12 papunkčiais, Sutarties 20.1 papunkčiu, ginčijamu sprendimu pareiškėjui taikė paramos (359 525,32 Eur) neskyrimo sankciją ir nutraukė Paramos sutartį.

35. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame savo reikalavimą dėl teismo sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo, kuriuo jo skundas būtų tenkintas visiškai, grindžia iš esmės dviem argumentais – netinkamu aplinkybių, turėjusių didelį poveikį įsipareigojimų pagal Paramos sutartį vykdymui, vertinimu bei ginčijamu sprendimu taikytos sankcijos neadekvatumu pažeidimo sukeltos pasekmėms.

36. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį keisti ar naikinti: NMA, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad NMA priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014). Įvertinusi NMA sprendimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad NMA, atsižvelgiant ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, nagrinėjamu atveju tinkamai pagrindė savo sprendimą neskirti paramos sumą ir nutraukti Paramos sutartį, Agentūros sprendimas tinkamai motyvuotas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

37. Bendra žemės ūkio politika yra viena iš Europos Sąjungos veiklos sričių, o iš 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95), kur įtvirtintas bendrasis teisinis pagrindas visose srityse, kurias apima Bendrijos politikos kryptys, 1 straipsnio išplaukia, jog bet kuris Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmu ar neveikimu, dėl kurio Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padaroma žala, kvalifikuojamas kaip „pažeidimas“ ir dėl to taikomos „administracinės priemonės bei nuobaudos“ (Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Ł. M. B., C-489/10, 33 p.). Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas; visiškai arba dalinai nusavinant užstatą, kuris buvo pateiktas kartu su paskirtos sumos prašymu arba tada, kai buvo gautas išankstinis mokėjimas, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis. Pagal Teisingumo Teismo praktiką bendrosios žemės ūkio politikos teisės aktuose nustatytos sankcijos, kaip antai laikinas ūkio subjektų pašalinimas iš paramos skyrimo schemos, nėra baudžiamojo pobūdžio. Pasisakydamas dėl tam tikrų priemonių, kurių yra imamasi siekiant užtikrinti bendrosios žemės ūkio politikos tikslus, Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog laikantis Sąjungos paramos schemos sąlygų, pagal kurias parama gali būti suteikta tik tuo atveju, jeigu jos gavėjas yra tikrai sąžiningas ir patikimas, sankcija, skiriama nesilaikant šių reikalavimų, yra specifinė administracinė priemonė, kuri yra sudėtinė paramos schemos dalis ir skirta užtikrinti tinkamą viešųjų Sąjungos lėšų administravimą (Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Ł. M. B., C-489/10, 28, 30 p. ir jame nurodyta praktika). Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, jog nors atitinkamos taikytinos priemonės pobūdžio vertinimas atliekamas atsižvelgiant į jos tikslą bei vietą bendroje sistemoje, ir pabrėžiama, kad bendrosios žemės ūkio politikos (kurios kontekste ir taikomos priemonės ūkio subjektams, pažeidusiems sąlygas, reikalingas paramai gauti) tikslai (t. y. rinkos stabilumas, kova su pažeidimais, atitikties skatinimas) sudaro integralią sistemą, minėtosios priemonės, taikomos paramos sąlygų pažeidėjams, yra specifinė administracinė priemonė (nepasižyminti baudžiamumu) jau vien dėl to, jog atitinkamos nuostatos skirtos tik tiems ūkio subjektams, kurie laisva valia nusprendė pasinaudoti paramos schema žemės ūkio sektoriuje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Ł. M. B., C-489/10, 30 p. ir jame nurodyta praktika).

38. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities (gyvulininkystės sektorius) įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2013 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 3D-596, nuostatos, reglamentuojančios tinkamas ir netinkamas finansuoti išlaidas, mokėjimo prašymo teikimo, administravimo ir paramos išmokėjimo tvarką, ir be kita ko, nustato: projekto įgyvendinimo terminas turi būti nurodytas verslo plane (projekto apraše) ir negali viršyti 24 mėnesių laikotarpio nuo paramos sutarties pasirašymo arba nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Galutinis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2015 m. birželio 30 d. (Įgyvendinimo taisyklių 27 p.). Nuo 2015 metų balandžio 22 d. įsigaliojo nauja Įgyvendinimo taisyklių 27 punkto redakcija (2015 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 3D-299 redakcija), nustatanti, kad projekto įgyvendinimo trukmė pagal 2013 metais pateiktas paramos paraiškas turi būti nurodyta paramos paraiškoje, verslo plane (projekto apraše) ir negali būti ilgesnė kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Galutinis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (2015 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 3D-299 redakcija); šiai priemonei taikomas išlaidų kompensavimo mokėjimo būdas. Taikant išlaidų kompensavimo mokėjimo būdą, paramos gavėjas pradeda įgyvendinti projektą savo lėšomis ir nustatytu periodiškumu Agentūrai teikia mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, pridėdamas išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentus. Paramos gavėjas gali pateikti iki keturių mokėjimo prašymų. Baigęs įgyvendinti projektą, paramos gavėjas pateikia Agentūrai galutinį mokėjimo prašymą, kuriame deklaruoja visas per laikotarpį nuo paskutinio mokėjimo prašymo patirtas ir apmokėtas tinkamas finansuoti išlaidas bei galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. Paramos lėšos išmokamos Administravimo taisyklių nustatyta tvarka (Įgyvendinimo taisyklių 61-65 p.). Pažymėtina, vienas pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių paramos skyrimą pagal Priemonę bei į kurios nuostatas atsižvelgta rengiant Įgyvendinimo taisykles, yra 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (toliau – ir Reglamentas Nr. 1698/2005), kuris, atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005, 88 straipsnio nuostatas, ir toliau taikomas veiksmams, įgyvendinamiems pagal programas, kurias Komisija pagal tą reglamentą patvirtino iki 2014 m. sausio 1 d. Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio, nustatančio reikalavimus atitinkančias išlaidas, be kita ko, nurodyta: nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 39 straipsnio 1 dalies, išlaidos atitinka reikalavimus EŽŪFKP finansavimui gauti, jei atitinkamą pagalbos sumą 2007 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu faktiškai sumoka mokėjimo agentūra. Bendrai finansuojamos operacijos neturėtų būti baigtos iki pradinės išlaidų atitikimo reikalavimams datos (Reglamento Nr. 1698/2005 71 str. 1 d.); taisyklės dėl išlaidų atitikimo reikalavimams nustatomos nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytas specialias sąlygas tam tikroms kaimo plėtros priemonėms (Reglamento Nr. 1698/2005 71 str. 3 d.).

39. Pagal šalių sudarytos Paramos sutarties nuostatas, susijusias su paramos suteikimo sąlygomis, išmokant paramos lėšas, pareiškėjui kompensuojamas tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios, be kita ko, yra: tiesiogiai susijusios su Projekto, kuriam tiekiama parama, įgyvendinimu (Paramos sutarties 4, 4.1 p.); patirtos įgyvendinant projektą, nuo paraiškos pateikimo dienos ir projekto įgyvendinimo metu, kaip tai nurodyta Paramos Sutarties 5.1 punkte, ir tiesiogiai su projekto parengimu ir administravimu susijusios bendrosios išlaidos, patirtos ne anksčiau kaip prieš 1 metus iki paraiškos pateikimo dienos (Paramos sutarties 4.4, p.); parama pareiškėjui suteikiama tik su sąlyga, jei jis: įvykdys projektą iki 2015 m. birželio 30 d. (šis terminas NMA pratęstas iki 2015 m. gruodžio 15 d.); projektą vykdys be nukrypimų; Paramos sutarties nustatytu terminu ir tvarka pateiks NMA mokėjimo prašymus ir kitus dokumentus, reikalingus juos vertinti; prekes paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti teikiama parama, įsigis laikydamasis Paramos sutarties 5.4 punkte numatytų teisės aktų nuostatų; įvykdys kitus įsipareigojimus pagal Paramos sutartį ir kitus jos vykdymą ir sudarytą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (Paramos sutarties 5-5.5 p.).

40. Taigi, tiek pagal šalių sudarytos Paramos sutarties nuostatas, tiek jos sudarymui ir vykdymui taikytinos ES ir nacionalinės teisės nuostatas Projektas, įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos sritį (gyvulininkystės sektorius), turėjo būti įvykdytas, o išlaidos jam finansuoti NMA nustatyta tvarka turėjo sumokėtos iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas per Projekto įvykdymui nustatytą terminą, kuris, keletą kartų jį pratęsus, nuo 2015 m. birželio 30 d. pratęstas iki 2015 m. gruodžio 15 d., Projekto neįvykdė: kaip matyti iš NMA Kontrolės departamento Klaipėdos patikrų vietoje skyriaus 2015 m. gruodžio 16 d. atliktos patikros projekto įgyvendinimo vietoje ataskaitoje fiksuotų duomenų, nebuvo baigti pastatų statybos ir įsigytos įrangos montavimo darbai, pareiškėjas, neturėdamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimo, vykdant Projektą rekonstruotuose pastatuose, negalėjo vykdyti veiklos, numatytos paramos paraiškoje.

41. Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, turėjusias, kaip teigiama, didelį poveikį įsipareigojimų pagal Paramos sutartį vykdymui, t. y. tyrėjusias įtaką Projekto įvykdymo terminams, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ginčo teisinių santykių kontekste jas (pareiškėjo nurodytas aplinkybes) vertinti kaip išimtines: tokia aplinkybe pareiškėjas įvardija buvus norminio teisės akto, reglamentuojančio statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, pakeitimą t. y. statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir aplinkos ministras) 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 9 priedo 1.15 papunkčio pakeitimą aplinkos ministro 2014 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. D1-398. Iki 2015 m. gegužės 6 d. galiojusios redakcijos statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 9 priedo, nustatančio tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritis, dalies, susijusios su savivaldybių administracijos kompetencija, 1 punktas nustato, kad savivaldybių administracija tikrina 1.1 -1.16 papunkčiuose projekto aspektus, iš jų – ir 1.15 papunktyje nustatytą: ar atliktos privalomos sanitarinės apsaugos zonos nustatymo procedūros. Aplinkos ministro 2014 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. D1-398 10 punktu Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 9 priedo 1.15 papunktis buvo pakeistas ir jį išdėstytas taip: „1.15. ar dėl statytojo planuojamos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinė apsaugos zona; ar dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo statytojo žemės sklypui, gretimiems žemės sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą;”.

42. Pasisakant dėl šios aplinkybes (nutarties 41 p.) išskirtinumo, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, viena vertus, norminių teisės aktų, inter alia reglamentuojančių statybos procesą, kaita nacionalinėje teisės sistemoje nėra netikėta: pavyzdžiui, vien statybos techninį reglamentas STR 1.07.01:2010 nuo jo patvirtinimo iki 2014 m. gegužės 2 d. keistas 12 kartų. Kita vertus, pareiškėjas, teikdamas 2013 m. spalio 11 d. jo NMA paramos paraišką Projektui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį (gyvulininkystės sektorius), turėjęs žinoti, kad Projektui, kuriam tinkamai įvykdyti buvo būtina atlikti pakankamai didelės apimties statybos darbus (6 kitos paskirties statinių (fermų), pagal statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas priskiriamų neypatingiems, rekonstrukcija), o rekonstruotuose pastatuose taip pat sumontuoti teisės aktų nustatyta tvarka įsigytus numatytai ūkinei veiklai vykdyti būtinus įrenginius, įvykdyti turės ribotą laiko tarpą (nutarties 38 p.), niekaip nepagrindė, kodėl veiksmų, susijusių su pasiruošimu vykdyti Projektą nesiėmė nei 2013 m. spalio 11 d. pateikęs paraišką dėl paramos, nei iš karto po 2014 m. kovo 12 d. Paramos sutarties sudarymo: kaip pats nurodo apeliaciniame skunde, prašymą specialiesiems architektūros reikalavimas gauti pateikė 2014 m. liepos 7 d., prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl sanitarinės apsaugos zonos įteisinimo procedūrų – tik 2014 m. lapkričio 18 d. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigia, jog dėl sanitarinės apsaugos zonos įteisinimo procedūrai buvus komplikuotai ir neaiškiai nei ūkio subjektams, nei pačioms valstybės institucijoms, jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų, apart 2015 m. birželio 18 d. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos prašymo dėl normos išaiškinimo, kurio sudarymo kontekstas nėra žinomas, nei nurodė, nei pateikė, o pareiškėjo atveju tokia, kaip teigiama, komplikuota ir neaiški, procedūra įvykdyta laiko tarpu (sprendimas, kuriuo pakeisti kadastriniai duomenys, įrašant žemės naudojimo apribojimą – pareiškėjui priklausančių pastatų su greta esančiais statiniai, sanitarinės apsaugos zonos, priimtas 2015 m. sausio 29 d., apie ką pareiškėjas informuotas 2015 m. vasario 3 d. raštu; apribojimai, susiję su minėtomis sanitarinės apsaugos zonos, nekilnojamo turto registre įregistruoti bent 2015 m. vasario 20 d.), kurio savaime vertinti kaip užsitęsusį ar neprotingą byloje pateiktų duomenų pagrindu nėra galima.

43. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl NMA, kaip nurodoma, neveikimo, iš esmės nėra pagrįsti: nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje, vertindamas NMA veiksmus, atliktus anksčiau šioje procedūroje priimtą sprendimą dėl sankcijos skyrimo ir Paramos sutarties nutraukimo (nutarties 33 p.), konstatavo tam tikrą NMA veiksmų, atliktų sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo pratęsti galutinės Projekto įgyvendinimo ataskaitos ir Projekto įgyvendinimo terminus, nenuoseklumą, suponavusį išvadą dėl jų neatitikimo gero administravimo principui, nagrinėjamoje byloje pateiktų duomenų visumos pagrindu nėra galima teigti, kad tokie NMA veiksmai galėjo bent kiek reikšmingiau turėti įtakos darbų, būtinų įgyvendinti Projektą nustatytais terminais, eigai.

44. Vertindamas pareiškėjo apeliaciniame skunde, taip pat bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjos atskirojoje nuomonėje nurodytus argumentus dėl ginčijamame NMA sprendime skirtos priemonės – sankcijos – kaip teigiama, netinkamo parinkimo ir pagrindimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad, pareiškėjo pateiktais duomenimis, Projektas protingu terminu, t. y. 2016 m. liepos mėnesį, buvo baigtas vykdyti, ką patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. liepos 4 d. statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-30-160704-00109/SUA-430, rekonstruotų statinių registracija nekilnojamo turto registre, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. liepos 5 d. pažyma Nr. 37DA-8 apie pareiškėjo, vykdžiusio Projektą, atitiktį higienos, veterinarijos ir gyvūnų gerovės reikalavimams, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja būtinybę atsižvelgti į administracinių teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką tokio pobūdžio bylose šiuo aspektu, t. y. dėl sankcijos griežtumo už tokio pobūdžio pažeidimą: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

45. Nagrinėjamam ginčui šiuo aspektu yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-994-575/2018, kurioje buvo nagrinėjamas itin panašus reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikytina teise ginčas, kilęs dėl pareiškėjui, nustatytais terminais nebaigusiam įgyvendinti projekto, vykdyto pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį (gyvulininkystės sektorius), skirtos sankcijos – paramos neskyrimas ir paramos sutarties nutraukimas – išaiškinimai: šioje byloje, nustačius, kad iki 2015 m. gruodžio 15 d. investicijos neatliktos (nebaigti statinių statybos darbai, nebaigti įrangos montavimo darbai), pareiškėjas negalėjo vykdyti veiklos, numatytos paraiškoje, nes nepateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimo, teismas, įvertinęs, kad projektas nustatytais terminais nebuvo įvykdytas, jo (projekto) tikslai bei rezultatai nebuvo pasiekti, konstatavo, kad yra iš esmės pažeistos paramos sutarties sąlygos, dėl ko pritaikyta sankcija – neskirti paramos ir nutraukti sutartį – nėra pernelyg griežta.

46. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė priežasčių, dėl ko nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teismo išaiškinimu minėtoje byloje (nutarties 45 p.), kadangi tiek reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis (projekto neįgyvendinimas, nesant išskirtinių priežasčių, iki 2015 m. gruodžio 15 d., apsprendęs ES paramos neišmokėjimą iki 2015 m. gruodžio 31 d.), tiek taikytina teise ginčai yra iš esmės analogiški, dėl ko bylos turi būti sprendžiamos taip pat.

47. Apibendrindama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

48. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi iš laidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kontvainiai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.