Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Telšių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis MB (duomenys neskelbtini) montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas:

1) 2000-02-29 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 5 dalį (BK redakcija galiojusi iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams.

2) 2012-09-26 Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams (teistumas išnykęs), 2020-10-20 teistas užsienyje dėl prekybos vogtomis prekėmis (Vokietis Federacinėje respublikoje), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. M. 2022-12-14, apie 15 val., Kaune, nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 14, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo paties namuose (duomenys neskelbtini) Kaune, 15.50 val. alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARBH-0017 (patikros sertifikato Nr. 1751581), jam buvo nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, o 16.08 val. – 1,94 promilių neblaivumas, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. M. kaltas pripažino visiškai ir parodė, kad galimai 2022-12-14, apie pietus, apie 14-15 val., tiksliai laiko neprisimena, jis buvo namuose ir vartojo alkoholinius gėrimus, kurių pavadinimų šiuo metu tiksliai neprisimena. Kiek buvo išgėręs nepamena. Tuomet sugalvojo, kad jam reikia nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) g. esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) dar nusipirkti alkoholio. Namuose buvo jo draugės I. K. vardu registruotas automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rakteliai taip pat buvo namuose. Kadangi jis su I. kartu gyvena, todėl ji jam leidžia naudotis savo automobiliu. Apie tai, kad jis išgėręs pasiėmė automobilį, ji nieko nežinojo ir nematė, kad jis išvažiavo apsvaigęs nuo alkoholio. Iki parduotuvės jis nuvažiavo tvarkingai, tačiau, kuomet važiavo iš parduotuvės pro degalinę, jį sumėtė ir jis susidūrė su vilkiku. Kuomet jis susidūrė su vilkiku, prie jo priėjo vairuotojas, su kuriuo jis kažką pasikalbėjo. Ką tiksliai kalbėjo, pasakyti negali, nes buvo labai susinervinęs. Suprato, kad pasielgė neteisingai, kadangi vairavo neblaivus, ir žino, kad už tai numatyta atsakomybė. Pamatęs, kad vilkikui nieko neatsitiko, vairuotojui pasakė, kad jis važiuoja, ir išvažiavo iki savo namų. Tiksliai negali pasakyti kiek praėjo laiko, tačiau netrūkus pas jį į namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie rado jį namuose lovoje. Bijodamas pasekmių, atsigulė į lovą, prieš tai išgėręs dar vieną taurę kokteilio. Kuomet atvažiavo policijos pareigūnai, jie nustatė jo girtumą, nes, kaip suprato, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis buvo nuvestas į pareigūnų tarnybinį automobilį, kur ir buvo nustatytas jo neblaivumas. Jis pūtė du kartus, tačiau koks girtumas jam buvo nustatytas, negali pasakyti, nes tuo metu jam buvo nesvarbu, kadangi suprato, kad prisidirbo. Draugės automobilis buvo paliktas kieme, todėl pareigūnai jį išsivežė. Anksčiau už girtumą jokių nuobaudų neturėjo, tai buvo pirmas kartas, kuomet buvo sulaikytas neblaivus už automobilio vairo, todėl dėl savo veiksmų labai gailisi. Jis vairuotojo pažymėjimą turėjo, tačiau jo pateikti negali, nes nežino, kur šiuo metu jis yra. Labai gailisi dėl savo veiksmų

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta šiais įrodymais:

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2022-12-14, apie 15.01 val. R. M., vairuodamas lengvąjį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suko iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančio vilkiko MERCEDES-BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės kuro bako apdailą ir dešinės pusės puspriekabės atsarginio rato apdailos groteles, tuo sukėlė eismo įvykį, iš kurio savavališkai pasišalino. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausieji patruliai L. B. ir R. B., atvykę adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme rado iš eismo įvykio vietos pasišalinusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o namuose rado minėto automobilio vairuotoją R. M., kurį patikrinus alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARBH-0017 (patikros sertifikato Nr. 1751581), pirmu pūtimu 15.50 val. nustatytas 2,20 promilių neblaivumas (girtumas), o antru pūtimu – 16.08 val., nustatytas 1,94 promilių neblaivumas (girtumas) (1 t., b. l. 6).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota ir detaliai aprašyta įvykio vieta – pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, prieiga, parengta įvykio vietos schema, padarytos nuotraukos (1 t., b. l. 13, 18).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kuriuo pateikti vaizdo įrašai iš vaizdo stebėjimo kameros, priklausančios UAB (duomenys neskelbtini), sumontuotos ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune (1 t., b. l. 54 - 58).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad ištirtas (apžiūrėtas) 2022-12-14 tyrimui pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas perimetras – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. 15 val. 01 min. 57 s. užfiksuota, kaip (duomenys neskelbtini) g. kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) degant žaliam šviesoforo signalui pagrindiniu keliu pirmoje juostoje važiuoja mokomoji sunkiasvorė transporto priemonė. Iš (duomenys neskelbtini), kuri yra šalutinė (duomenys neskelbtini) gatvei, išvažiuoja sidabrinės spalvos BMW markės automobilis (universalas), kuris nestodamas įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvę prieš pat sunkiasvorį automobilį, kuris dar bando išvengti smūgio, tačiau susidūrimas įvyksta. Po susidūrimo abu automobiliai sustoja. Link BMW automobilio ateina vyriškis iš sunkiasvorės transporto priemonės, kai tuo metu iš BMW išlipa vyras Nr. 1, kuris dėvi tamsios spalvos striukę, tamsias kelnes, tamsių, trumpai kirptų plaukų, vidutinio amžiaus. Išlipęs iš automobilio vyras Nr. 1, svirduliuodamas prieina prie savo automobilio pažeistos vietos, ją apžiūri. Šalia jo stovi iš sunkiasvorės atėjęs vyras Nr. 2, kuris yra apsirengęs tamsios spalvos rūbais, yra šviesių plaukų, naudojasi telefonu. Tuomet vyras Nr. 1 atsisėda į BMW automobilio vairuotojo vietą. Iš greta esančios parduotuvės išeina porą vyrų, kurie bendrauja toliau su vyru Nr. 2, toliau gatvėje vyksta eismas. 15 val. 05 min. automobilis BMW, jame sėdint vyrui Nr. 1, pradeda judėti iš įvykio vietos. Pavažiavęs taip, kad atsiduria pusiau priešpriešinėje juostoje kryptimi link (duomenys neskelbtini), sustoja, tuo trukdydamas eismui gatvėje. Tuo metu vyras Nr. 2 BMW automobilį fotografuoja. Automobilio BMW vairuotojas pasišalina iš įvykio vietos, nuvairuodamas minėtą automobilį (1 t., b. l. 59 - 63).

Iš liudytojos I. K. parodymų matyti, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu R. M., gerai su juo sutaria. R. apibūdintų, kaip rūpestingą ir tvarkingą vyrą, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiaujantį. 2022-07-30 įsigijo lengvąjį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš bendrų savo ir R. pinigų. Automobilis registruotas jos vardu. Jų šeimoje yra tik šis vienas automobilis. Šiuo automobiliu dažniausiai naudojasi ji, kadangi jis reikalingas vykti į darbą, taip pat į objektus, susijusiais su jos darbu. R. naudojasi automobiliu retai, kadangi į darbą jį veža darbovietės transportas. Tačiau automobiliu jie naudojasi abu. 2022-12-14 ji nevyko į darbą automobiliu, kadangi buvo prisnigta ir ji negalėjo išvažiuoti iš kiemo. Tuo metu R. atostogavo, o jai išeinant į darbą, jis buvo blaivus. Tą pačią dieną apie pietus, tikslios valandos nurodyti negali, jai į asmeninį telefono numerį paskambino asmuo, prisistatęs policijos pareigūnų, kuris nurodė, kad su jai priklausančiu automobiliu padarytas eismo įvykis, klausinėjo klausimų, susijusių su R.. Ji paaiškino pareigūnams, kad R. pažįsta, taip pat, kad jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Po maždaug valandos su ja susisiekė tas pats pareigūnas, su kuriuo ji prieš tai bendravo, ir nurodė, kad R. namuose rastas neblaivus, taip pat nurodė kad jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Grįžusi namo, bendravo su R. dėl įvykio, o šis paaiškino, kad padarė eismo įvykį, dėl to susijaudinęs grįžo namo ir tada pradėjo išgėrinėti. Namuose rado ant stalo svetainėje pradarytą ir nugertą viskio butelį bei gėrimą „Coca Cola“. Paaiškinti, kodėl jis važiavo neblaivus, R. negalėjo, tik nurodė, kad automobiliu važiavo blaivus (1 t., b. l. 96-97).

Iš liudytojo S. Č. parodymų matyti, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), instruktoriumi. 2022-12-14, prieš 15 val. jis kartu su savo mokiniu S. K. važiavo sunkiasvore transporto priemone „Mercedes Benz“ su priekaba. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pirmoje juostoje degant žaliam šviesoforo signalui link (duomenys neskelbtini) gatvės, įvažiuojant į sankryžą, jis pastebėjo, kad iš dešinėje pusėje esančio įvažiavimo bando išvažiuoti BMW markės automobilis, sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pamatęs BMW automobilį, bandė išvengti susidūrimo. Įvertinęs situaciją, pavažiavo į antrą juostą, tačiau susidūrimo nepavyko išvengti ir BMW automobilis trenkėsi į jo vairuojamą sunkiasvorę transporto priemonę. Jis iš karto sustojo ir išlipo iš vairuojamos sunkiasvorės transporto priemonės. BMW vairuotojas irgi išlipo. Tuomet jis priėjo prie BMW vairuotojo ir paklausė, kaip jis nematė, kad jam dega raudonas šviesoforo signalas. BMW vairuotojui tik pradėjus kalbėti, iš karto pajuto, kad iš vairuotojo burnos sklinda alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, jis svirduliavo. BMW vairuotojas bandė kažką aiškinti, tačiau nebuvo galima suprasti, ką jis bando paaiškinti. Dėl to nedelsdamas iškvietė policiją. Kol jis kvietė policiją, BMW vairuotojas atsisėdo atgal į savo automobilį ir nuvažiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kadangi tuo metu kalbėjo su dispečere bendrojo pagalbos centro, ją informavo, kad BMW vairuotojas šalinasi (1 t., b. l. 103-104).

Iš liudytojų L. B. ir R. B. parodymų matyti, kad 2022-12-14 jiems patruliuojant tarnybiniu automobiliu, apie 15.07 val., iš operatyvaus valdymo padalinio budėtojo gavo pranešimą, kad prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, vairuojantis automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį ir šalinasi iš įvykio vietos link (duomenys neskelbtini). Žinodami, kad vairuotojas šalinasi link (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės. Atvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę, ties 14-uoju namu pastebėjo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nurodytame pranešime. Kadangi tuo metu buvo sniego, apžiūrėdamas namą, pastebėjo šviežius pėdsakus sniege, kurie nuo automobilio vedė link pirmojo buto. Automobilis buvo apgadintas. Būnant namo laiptinėje, prie pirmo buto girdėjosi telefono SMS rašymo garsai, tačiau pabeldus į tas duris, niekas neatsiliepė ir garsai nutilo, durų niekas neatidarė. Laiptinėje ant kilimo matėsi sniego pėdsakai, kurie vedė link pirmojo buto. Buto durys buvo praviros, pilnai neuždarytos, todėl jie užėjo į vidų. Iš karto pasakė, kad policija, tačiau niekas į jų tokį prisistatymą nesureagavo. Priešais duris esančiame kambaryje pastebėjo lovoje gulintį vyrą, kuris buvo apsirengęs. Paklausus, ar jis vairavo automobilį, jis iš pradžių neigė, tačiau vėliau pripažino, kad vairavo minėtą automobilį, pas jį buvo rasti automobilio raktai. Buvo nustatyta, kad automobilis priklauso I. K.. Nustatyta, kad tai R. M., jis buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, jis sunkiai dėstė mintis. Patikrinus asmens girtumą alkotesteriu Alcotest Drager 6810, pirmu patikrinimu vairuotojui buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas, antru – 1,94 promilių girtumas (1 t., b. l. 110-111, 116-117).

2022-12-14 neblaivumo nustatyto aktu, kuriame nurodyta, kad atlikus patikrinimą prietaisu Alcotest 6810, Nr. ARBH-0017 (patikros sertifikato Nr. 1751581), R. M. 15.50 val. buvo nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, o 16.08 val. – 1,94 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 122-133).

VĮ „Regitra“ informacija, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. K. (1 t., b. l. 70-71).

VšĮ „Emprekis“ pažyma, kad vidutinė automobilio BMW 530d kaina Lietuvoje su PVM yra 3860 eurų (1 t., b. l. 72).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamojo R. M. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais), neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – 1,94 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamasis R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo R. M. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos bausmės – bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kaltinamasis R. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, administracine tvarka baustas, teistas, Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neregistruotas, VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje registruotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, dėl alkoholio vartojimo, Valstybinės Teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizės nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 155,161).

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus tai, kad R. M. nusikalto ne pirmą kartą, už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą jam skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, nustatant jos dydį artimą bausmės vidurkiui.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trejų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai R. M. atžvilgiu bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Prie tokios išvados prieita įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (jo nusikalstama veika sunkių ir negrįžtamų pasekmių nesukėlė), jo asmenybę, taip pat į tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kad kaltinamasis dirba.

Teismas konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis ne tik įpareigojamas tam tikrą laiką laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, tačiau bus prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos.

V. Dėl neatleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį pagrindai

Už šios nusikalstamos veikos padarymą kaltinamasis R. M. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu pritaikius laidavimo institutą, numatytą BK 40 straipsnyje, perduodant laiduotojos I. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nurodo, kad nors praeityje jis buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. Respublikinio priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, dirba. Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima teigti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti asmenys, tačiau laiduotoju skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

R. M. sugyventinė I. K. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta pretendentė į laiduotojus nurodė, kad ji žino, dėl ko teisiamas R. M., jo elgesį vertina kritiškai. Mano. kad yra kaltinamajam autoritetas, jis į ją visada kreipiasi, viską pasipasakoja, jie ilgą laiką kartu gyvena, nuolat teikia patarimus. Ji pati dirba, teigiamai charakterizuojama, neturi drausminių nuobaudų, yra neteista.

Dėl tokių nustatytų aplinkybių, jos nuomone, ji yra tinkama būti laiduotoja, nes ji gali daryti teigiamą įtaką R. M.. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai yra teisinis pagrindas R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 melų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse jau yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, kai sprendžiama dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimų. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padalyta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje nustatytą, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavimą, turi būti nustatyta BKI 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-3I/2010; 2K- 51/2010).

Taigi, baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio nuostatų taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K- 116-1073/2018).

Nagrinėjamu atveju tik iš dalies yra formalios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje. R. M. Lietuvos Respublikoje buvo teistas, teistumas išnykęs, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti. Jis teigia, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas sprendžia, kad nesutiktina, jog tik šių aplinkybių pakanka taikyti laidavimo institutą. Vadovaujantis teismų formuojama praktika, išvada dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos buvimo – pagrįsto manymo, kad kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti pagrįsta objektyviais faktais, t.y. turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir pan.

Išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai - polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padalytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52- 648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. nors ir laikomas neteistu, tačiau nusikalstamą veiką padaro ne pirmą kartą. Taip pat jis yra baustas administracine tvarka ir už kitus KET pažeidimus.

Atleidus R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, laidavimo instituto taikymas nėra pakankamas siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. R. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatirtų padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebūtų paskirtos bausmės tikslai, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (kasacinė nutartis Nr. 2K-136-699/2018).

VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Nustačius, kad R. M. kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, jam skirtinos ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, tuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, R. M. skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatyta, kad R. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ „Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis priklauso I. K.. Iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ji šį automobilį 2022-07-10 už 2000 eurų nusipirko iš R. J. (1 t., b. l. 89), taigi nusikaltimo padarymo priemonė priklauso trečiajam asmeniui. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės BMW 530 kaina Lietuvoje su PVM 3445 eurų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad konfiskuotino turto vertė skaičiuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

Atsižvelgiant į tai, kad R. M. dirba, tačiau jo pajamos nėra didelės ir turtinė padėtis nėra labai gera, todėl pakankamai didelės vidutinės transporto priemonės kainos konfiskavimas pagal VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytus duomenis, kaltinamajam būtų sunki finansinė našta, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio kaltinamojo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę, o tik jos dalį. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 2000 eurų. Tai atitinka ir aukštesniojo teismo praktiką (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020-11-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-655-530/2020).

VII. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Daiktiniai įrodymai, kompaktinės plokštelės, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį areštu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. galutinę bausmę – areštą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose nurodytoje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, paskyrimo dienos (2023-02-20),

konfiskuoti R. M. vairuoto automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 2000 (du tūkstančius) eurų.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

R. M. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktinius įrodymus, byloje esančias kompaktines plokšteles, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka.